ef3e8e61-058f-4f09-8e2d-e1de369a0cc2 · Utenos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2578-356/2018 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00514-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.9.2.2.; 1.3.9.3.; 3.2.6.1. (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 25 d. Utena Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieÅ¡kovei L. M. ir jos atstovui advokatui Algirdui Misevičiui, atsakovės vieÅ¡osios įstaigos Utenos pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro atstovei advokatei Ingai MaskoliÅ«naitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. e2-2578-356/2018, pagal ieÅ¡kovės L.

M. ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Utenos pirminės sveikatos priežiÅ«ros centrui dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo Å¡ioje dalyje. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė L. M. ieÅ¡kiniu (1-3 b.l.) prašė: panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2018 m. kovo 8 d. sprendimo (duomenys neskelbtini), priimto darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria pripažinta, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta DGK sprendimu, Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkinti ir ieÅ¡kovę grÄ Å¾inti į darbÄ ; pakeisti DGK 2018 m. kovo 8 d. sprendimo (duomenys neskelbtini), priimto darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria iÅ¡ atsakovės iÅ¡ieÅ¡kotos piniginės sumos ir Å¡ias sumas perskaičiuoti atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 82,80 EUR.

IeÅ¡kovė nurodė ieÅ¡kinyje, be to, ji ir jos atstovas, praÅ¡ydami ieÅ¡kinį tenkinti, paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė ginčijamu DGK sprendimu be pagrindo negrÄ Å¾inta į darbÄ , nes sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 59 straipsnio 1 dalies ir DK 218 straipsnio 4 dalies normas, atsakovės vadovas neturi teisės praÅ¡yti negrÄ Å¾inti neteisėtai atleisto darbuotojo į darbÄ , nes tai reikÅ¡tų atleidimÄ iÅ¡ darbo darbdavio valia ir prieÅ¡tarautų imperatyvioms DK 59 straipsnio 1 dalies normoms.

IeÅ¡kovė nėra padariusi jokių darbo pareigų pažeidimų, todėl netaikant ieÅ¡kovės pasirinkto pažeistų teisių gynimo bÅ«do bÅ«tų pažeista jos teisė grįžti į darbÄ Ä¯staigoje, kur dirbo nuo 1997 metų. Å iuo metu atsakovės direktorius pasikeitė, taigi nereikėtų betarpiÅ¡kai bendrauti su buvusiu vadovu, su kuriuo buvo kilę nesutarimų. IeÅ¡kovei nežinoma, kokiomis aplinkybėmis ir kodėl praÅ¡ymÄ pasirašė atsakovės darbuotojai, su jais nesutarimų nėra.

Kadangi priteisiant pinigines iÅ¡mokas buvo padaryta klaida, prašė pakeisti DGK sprendimÄ dalyje ir priteistinas sumas perskaičiuoti atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės vidutinis dienos darbo užmokestis yra 82,80 EUR. Prašė priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė vieÅ¡oji įstaiga Utenos pirminės sveikatos priežiÅ«ros centras atsiliepime į ieÅ¡kinį (26-30 b.l.) nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė atmesti, nurodė nesutikimo motyvus. Atstovė prašė ieÅ¡kinį dalyje atmesti, paaiÅ¡kino, kad atsakovė turi teisę praÅ¡yti negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovės į darbÄ , Å¡ia teise ir pasinaudojo, nors darbdavys neprivalo nurodyti tokio sprendimo priežasčių, tačiau atsakovės vadovas darbo ginčo nagrinėjimo DGK metu priežastis nurodė ir pateikė darbuotojų, pritariančių tokiai nuomonei, pasiraÅ¡ytÄ praÅ¡ymÄ , be to, ieÅ¡kovės nepagarbus elgesys fiksuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Atsakovės direktorius pareigas eina nuo šių metų birželio, jis yra susipažinęs su šios bylos medžiaga ir kitais duomenimis, susijusiais su ieškovės darbine veikla ir elgesiu, pritaria buvusio direktoriaus nuomonei. Ieškovė neteisingai aiškina DK 59 straipsnio 1 dalies ir DK 218 straipsnio 4 dalies normas. Kadangi DGK sprendimu priteisiant ieškovei pinigines išmokas buvo padaryta klaida, sutinka, kad DGK sprendimas būtų pakeistas dalyje dėl priteistinų sumų, jas perskaičiuojant, nes ieškovės vidutinis dienos darbo užmokestis yra 82,80 EUR, o ne 78,63 EUR.

Prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys tenkintinas. Šalys neginčijo fakto, todėl darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (darbo bylos 6-9 lapai) esančiu rašytiniu įrodymu – darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 1997-02-03 – nustatytina, kad šios darbo sutarties pagrindu ieškovė darbo teisiniais santykiais su atsakove buvo susijusi nuo 1997-02-03, priimta į (duomenys neskelbtini) pareigas (1998 m. pakeistas pareigų pavadinimas – (duomenys neskelbtini)), o darbo sutartis su ieškove nutraukta atsakovės 2017-12-20 direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) L.

M. atleidimo iÅ¡ darbo“ nuo 2017-12-22 DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (darbo bylos 9, 44 lapai). IeÅ¡kovė ginčijo darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ , DGK 2018 m. kovo 8 d. sprendimu (duomenys neskelbtini), priimtu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ darbo pripažintas neteisėtu, panaikintas atsakovės 2017-12-20 direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) L. M. atleidimo iÅ¡ darbo“, pripažinta, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta DGK sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ , o taip pat nutarta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 4 088,76 EUR vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2017-12-20 iki sprendimo priėmimo dienos (2018-03-08) ir po 78,63 EUR už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo 2018-03-09 iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, 9 907,38 EUR dydžio kompensacija (8-18 b.l.).

DK 231 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginčo Å¡aliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ji turi teisę per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis. DK 229 straipsnis nustato, kad darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus Å¡io kodekso 231 straipsnyje nustatytam ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui terminui, jeigu nė viena Å¡alis jo metu nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio teisme; jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iÅ¡ dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi.

Atsakovė neginčijo DGK sprendimo dalyje dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, ieÅ¡kovė pakartotinai tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio reikalavimo nereiÅ¡kė, todėl nagrinėjamu atveju teismas nesprendžia klausimo dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo ir vertina, kad DGK sprendimo dalis, kuri Å¡alių nebuvo ginčijama, nėra susijusi su ginčijama DGK sprendimo dalimi, todėl, vadovaujantis DK 229 straipsnio normomis, yra įsiteisėjusi. DGK, atsižvelgusi į tai, kad ieÅ¡kovė prašė jÄ grÄ Å¾inti į darbÄ , o atsakovė prašė negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovės į darbÄ , be to, nustačiusi, kad ieÅ¡kovei gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, sprendimu taikė DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalių normas, t.y.

Å¡iuo konkrečiu atveju taikė alternatyvų darbuotojo pažeistų darbo teisių gynimo bÅ«dÄ . IeÅ¡kovė prašė sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinti DK 59 straipsnio 1 dalies ir 218 straipsnio 4 dalies normas ir pripažinti, kad DK 59 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji norma DK 218 straipsnio 4 dalies atžvilgiu ir nustatyti, kad atsakovei, kuri finansuojama iÅ¡ valstybės įsteigto PSD fondo lėšų, draudžiama darbo sutartį nutraukti darbdavio valia, o todėl jos praÅ¡ymas negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovės į darbÄ yra neteisėtas, nes savo esme yra tapatus atleidimui iÅ¡ darbo darbdavio valia, iÅ¡mokant tokio pat dydžio kompensacijÄ .

IeÅ¡kovės manymu, įstatymų leidėjas tokius draudimus nustatė „siekdamas saugoti vieÅ¡uosius finansus“. DK 59 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimÄ darbdavio valia. Å io straipsnio 1 dalis nesuteikia teisės darbdaviui, kuris yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga ir yra, iÅ¡laikoma iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iÅ¡ kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonė, vieÅ¡oji įstaiga, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos bankas, nutraukti darbo sutartį su darbuotoju darbdavio valia dėl priežasčių, nenurodytų Å¡io kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjus prieÅ¡ tris darbo dienas ir sumokėjus ne mažesnę kaip Å¡eÅ¡ių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .

DK 218 straipsnio 4 dalis nustato, kad: „Jeigu darbo ginÄÄ dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾intas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, arba kai darbuotojo negrÄ Å¾inti praÅ¡o darbdavys, darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas priima sprendimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisia iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip Å¡eÅ¡i darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.“. Teisės teorija teisės normas į bendrÄ sias ir specialiÄ sias skirsto pagal teisės normų galiojimo apimtį. Bendrosios teisės normos nustato bendrÄ elgesio taisyklę, jos taikomos neribotam asmenų ratui bei nustato specialiųjų teisės normų reguliavimo kryptį ir metodÄ .

Bendrojoje teisės normoje dažniausiai iÅ¡reiÅ¡kiami patys teisės principai. BendrÄ ja norma iÅ¡reiÅ¡kiama teisės virÅ¡enybė. Bendrųjų teisės normų turinio plėtojimui kuriamos (formuluojamos) specialiosios teisės normos. Specialioji teisės norma kuriama remiantis bendrÄ ja teisės norma, skirta konkretinti ir plėtoti bendrÄ jÄ teisės normÄ atsižvelgiant į reguliuojamų visuomeninių santykių specifikÄ . DK 59 straipsnio normos nekonkretina ir neplėtoja DK 218 straipsnio normų, o pastarosios nedraudžia darbo ginÄÄ dėl teisės nagrinėjančiam organui nustačius esant bent vienÄ 4 dalyje numatytÄ atvejį, darbuotojo, nors darbo santykiais ir susijusio su DK 59 straipsnio 1 dalyje numatyta įmone, įstaiga ar organizacija, atžvilgiu taikyti alternatyvų pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ ir, be kt., priteisti kompensacijÄ , kurios maksimalus dydis yra tokio pat dydžio kaip ir atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo darbdavio valia (DK 59 straipsnis).

DK 59 straipsnio 1 dalies norma nėra specialioji DK 218 straipsnio 4 dalies normos atžvilgiu, todėl Å¡ias teisės normas aiÅ¡kinti taip, kaip jas aiÅ¡kina ir praÅ¡o taikyti ieÅ¡kovė, pagrindo nėra. DGK, įvertinusi bylos aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės pažeista teisė turi bÅ«ti ginama DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytu bÅ«du, nes yra atsakovo praÅ¡ymas negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovės į darbÄ , taip pat darbdavys nurodė, kad prarado pasitikėjimÄ darbuotoja. Be to, siekiant tikslo suderinti darbo teisinių santykių subjektų interesus, užtikrinti tiek darbuotojo teises, tiek ir teisėtų darbdavio interesų apsaugÄ , DGK atsižvelgė ir į kitų atsakovės darbuotojų interesus, į tai, kad tarp atsakovės direktoriaus ir ieÅ¡kovės santykiai įtempti, todėl ieÅ¡kovei gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, dėl to gali nukentėti ir kitų įstaigos darbuotojų interesai.

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad po DGK sprendimo priėmimo pasikeitė atsakovės direktorius, 2018-05-31 teismo posėdis buvo atidėtas tuo pagrindu, kad naujas atsakovės direktorius dar nebuvo pradėjęs eiti pareigų, Å¡alims buvo suteikta galimybė sužinoti jo nuomonę dėl DGK sprendimo. IeÅ¡kovė bendravo su atsakovės direktoriumi, persakė jo nuomonę, kad direktorius klausimÄ paliko spręsti teismui. Atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovės direktorius yra susipažinęs su DGK sprendimu, žino apie nagrinėjamÄ civilinę bylÄ , palaiko buvusio direktoriaus DGK pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovės į darbÄ .

DGK įvertino Å¡alių pateiktus įrodymus ir nustatė, kad, be to, jog atsakovės direktorius pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovės į darbÄ , nes yra praradęs pasitikėjimÄ ieÅ¡kove, o jų santykiai įtempti, yra pagrindas atsižvelgti ir apsaugoti kitų atsakovės darbuotojų interesus. Atsakovė 2018-03-08 DGK pateikė pareiÅ¡kimÄ (darbo bylos 189 lapas), pasiraÅ¡ytÄ atsakovės darbuotojų, pritariančių atsakovės direktoriaus nuomonei praÅ¡yti darbo ginÄÄ nagrinėjantį organÄ negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovės į darbÄ .

PareiÅ¡kimÄ pasirašė iÅ¡ viso 42 darbuotojai, t.t. direktoriaus pavaduotojas Å«kio reikalams, direktoriaus pavaduotoja slaugai, vyresnysis inžinierius mechanikas transportui, darbų saugos ir sveikatos specialistas, gydytojai, kiti darbuotojai. Taigi atsakovės direktoriaus nuomonei pritarė darbuotojai, užimantys įvairias pareigas. Tokie duomenys, teismo vertinimu, negali bÅ«ti nereikÅ¡mingi nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kovės pažeistų teisių gynimo bÅ«do parinkimo. Kaip matyti iÅ¡ garso įraÅ¡o, padaryto darbo bylÄ nagrinėjant DGK, pati ieÅ¡kovė nurodė, jog jos ir atsakovės direktoriaus santykiai įtempti ir teigė, kad jai gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, nagrinėjant darbo ginÄÄ teigė mananti, kad skirdamas neteisėtas drausmines nuobaudas atsakovės direktorius tendencingai siekė jÄ atleisti iÅ¡ darbo.

Atsakovės direktorius įvardijo pasikartojančias konkrečias priežastis, kurios lėmė jo apsisprendimÄ praÅ¡yti ieÅ¡kovės negrÄ Å¾inti į darbÄ : ieÅ¡kovė nesisveikina nei su juo, nei su kitais darbuotojais; su juo jau metai laiko bendrauja tik raÅ¡tu; nesilaikė subordinacijos, t.y. elgėsi taip, kad ne tik kiti įstaigos darbuotojai, bet ir direktorius privalėjo jai įrodinėti, pasiaiÅ¡kinti per jos nustatytÄ terminÄ ; ieÅ¡kovė dažnai nevykdydavo vadovo ar jį pavaduojančio darbuotojo nurodymų (rezoliucijų) dėl apmokėjimo, nurodydavo, kad nesutinka apmokėti, dėl to liko neapmokėta už darbus, kiti mokėjimai atlikti pavėluotai ir kt.; yra užsispyrusi, netoleruoja kitų nuomonės; nurodinėja kitiems darbuotojams (pvz., mechanikui nurodo, kokiÄ detalę keisti, kitiems darbuotojams – kokias statybines medžiagas ar vaistus pirkti, sprendžia dėl tikslingumo pavaduoti nesantį darbuotojÄ ); kitoje nagrinėtoje byloje teismo sprendimu nustatyta, kad ieÅ¡kovė turi asmeninį pyktį, pasitarimo metu ieÅ¡kovė bendravo pakeltu tonu, taip ji bendrauja nuolat, tik nėra užfiksuota; po to, kai ieÅ¡kovė buvo nuÅ¡alinta nuo (duomenys neskelbtini) pareigų, iÅ¡ jai priskirto darbo funkcijoms atlikti kompiuterio paÅ¡alino keletÄ saugotų failų, taip apsunkino kito darbuotojo, kuriam buvo pavesta laikinai eiti (duomenys neskelbtini) pareigas, darbÄ .

Atsakovės direktorius nurodė, kad prarado pasitikėjimÄ ieÅ¡kove, tačiau jis neprieÅ¡tarautų tam, kad ieÅ¡kovė dirbtų įstaigoje, tačiau ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) pareigose. IeÅ¡kovė į darbo ginÄÄ nagrinėjusios DGK pirmininkės klausimÄ , ar sutiktų su tokiu pasiÅ«lymu, neatsakė. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už buhalterinės apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas.

Taigi Å«kio subjekto vadovÄ ir vyr. buhalterį turi sieti pasitikėjimu grįsti santykiai. Nors pagal (duomenys neskelbtini) pareiginius nuostatus, patvirtintus atsakovės direktoriaus 2013-12-31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (darbo bylos 65-68 lapai), (duomenys neskelbtini) priklauso vadovaujančių darbuotojų kategorijai, tačiau jis pavaldus direktoriui (1, 3 punktai). Taigi atlikdama savo darbines pareigas ieÅ¡kovė privalėjo laikytis subordinacijos (3 punktas). Å ių nuostatų 19 punktas numato, kad (duomenys neskelbtini), gavęs iÅ¡ direktoriaus nurodymus, nepradeda jų vykdyti, jei tai prieÅ¡tarauja įstatymams, o direktorių apie tai informuoja raÅ¡tu.

Taigi įstaigoje buvo nustatyta aiÅ¡ki direktoriaus ir jam pavaldaus (duomenys neskelbtini), jam atliekant pavestas darbines pareigas, dalykinio bendravimo tvarka minėtu atveju, t.y. tuo atveju, kai (duomenys neskelbtini), atlikdamas finansų kontrolę, nustato, kad negali įvykdyti duoto nurodymo. Kad darbas bÅ«tų efektyvus ir produktyvus, turi bÅ«ti atitinkama darbo aplinka. Darbo sÄ lygos – tai ne tik fizinė bei technologinė aplinka, bet ir psichologiniai bei socialiniai veiksniai. Santykiai, kuriuos tarpusavyje užmezga darbo proceso dalyviai, sudaro socialinę darbo aplinkÄ .

Ä®staigoje buvo patvirtintas VÅ¡Ä® Utenos pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro darbuotojų elgesio kodeksas (darbo bylos 132-135 lapai), kuris, be kt., reglamentuoja darbuotojų tarpusavio santykius bei santykius su vadovais (18-29 punktai ): darbuotojų tarpusavio santykiai turi bÅ«ti grindžiami mandagumu, taktiÅ¡kumu, sÄ Å¾iningumu, draugiÅ¡kumu ir pasitikėjimu; darbuotojai turi padėti vieni kitiems darbinėje veikloje, keistis patirtimi ir žiniomis, taip pat privalo laikytis geranoriÅ¡kumo principo, vengti asmeninio įžeidinėjimo, orumo žeminimo, kito darbuotojo darbo menkinimo, apkalbų, Å¡meižto apie kolegas skleidimo, reputacijos menkinimo, neigiamo emocijų demonstravimo; darbuotojų ir vadovų tarpusavio santykiai turi bÅ«ti grindžiami abipuse pagarba, geranoriÅ¡kumu ir aktyvia pagalba.

Ä®siteisėjusiu Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2018-02-06 sprendimu nustatyta (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kad ne atsakovės direktorius, o ieÅ¡kovė pasitarimo metu kalbėjo pakeltu balso tonu, tai patvirtino teisme liudytojais apklausti pasitarime dalyvavę darbuotojai: D. K., direktoriaus pavaduotoja (duomenys neskelbtini), D. J., direktoriaus pavaduotojas (duomenys neskelbtini), A. T., vyresnysis inžinierius mechanikas transportui. Å ie atsakovės darbuotojai taip pat yra pasirašę DGK 2018-03-08 pateiktÄ praÅ¡ymÄ , nes dėl užimamų pareigų jiems nuolat betarpiÅ¡kai teko bendrauti su ieÅ¡kove ir tektų, jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų grÄ Å¾inta į darbÄ .

Minėtu teismo sprendimu taip pat buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė savo darbe vadovavosi Buhalterinės apskaitos įstatymu, (duomenys neskelbtini) pareiginiais nuostatais, VÅ¡Ä® Utenos PSP centro finansų kontrolės taisyklėmis ir kitais norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę apskaitÄ . Å ie norminiai teisės aktai suteikia (duomenys neskelbtini) teisę vykdyti finansų kontrolę, t.t. be atskiro direktoriaus nurodymo numato teisę gauti struktÅ«rinių padalinių vadovų ir atsakingų darbuotojų raÅ¡tiÅ¡kus ir žodinius paaiÅ¡kinimus dėl dokumentų Å«kinei operacijai atlikti parengimo ir Å«kinės operacijos atlikimo bei dokumentų kopijas ir kt., tačiau nenumatyta, kad (duomenys neskelbtini) turėtų teisę gauti direktoriaus, kuriam yra pavaldus, paaiÅ¡kinimus.

Minėta, kad (duomenys neskelbtini) priklauso vadovaujančių darbuotojų kategorijai, jam atliekant finansų kontrolę neiÅ¡vengiamai tenka bendrauti ir bendradarbiauti ne tik su įstaigos direktoriumi, kuris atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , bet ir kitais atsakingais darbuotojais, gauti reikiamus dokumentus ir informacijÄ . Nors ieÅ¡kovė teigė, kad visos atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su pasitikėjimo praradimu, netinkamu bendravimu su direktoriumi ir kitais darbuotojais, nėra tiesa, tačiau iÅ¡ esmės ieÅ¡kinio dalykÄ grindė tik DK 59 straipsnio 1 dalies ir DK 218 straipsnio 4 dalies normų aiÅ¡kinimu ir prašė nustatyti, kad atsakovės pareikÅ¡tas praÅ¡ymas negrÄ Å¾inti jos į darbÄ negalioja, nes prieÅ¡tarauja imperatyvioms DK 59 straipsnio 1 dalies normoms.

DK 218 straipsnio 2, 4 dalyse nustatyti alternatyvÅ«s darbuotojų teisių gynimo bÅ«dai yra skirti pirmiausia darbuotojų interesams ginti. Ä®statymo leidėjo įtvirtinta įstatyme dispozicijos formuluotė „bus sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti“ yra iÅ¡dėstyta prielaidos forma. DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežasties – darbuotojui gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti – egzistavimas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes, nesuabsoliutinant nė vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pozicijos bei interesų.

Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausiÄ teisių gynimo bÅ«dÄ yra teismo diskrecijos teisė. Teismas, jeigu nustatoma, kad pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu ir grÄ Å¾inti darbuotojÄ Ä¯ darbÄ tenkinti visa apimtimi nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo bÅ«dÄ , nes nėra saistomas darbuotojo (ieÅ¡kovo) nurodyto ieÅ¡kinio dalyko (CPK 418 straipsnis). Taikydamas alternatyvų pažeistų darbuotojo darbo teisių gynimo bÅ«dÄ , teismas taiko įstatyme įtvirtintÄ teisių gynimo bÅ«dÄ (Konstitucijos 109 straipsnis 3 dalis), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad įstatymo nustatyto pažeistų teisių gynimo bÅ«do parinkimas gali pažeisti ar pažeidžia asmens darbo teises.

Å alių paaiÅ¡kinimai ir pateikti įrodymai leidžia prieiti prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovei gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, nes tokias aplinkybes nurodė pati ieÅ¡kovė ir tvirtino esanti įsitikinusi, kad atsakovės direktorius tendencingai siekė jÄ atleisti iÅ¡ darbo; tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvusio direktoriaus susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai; šiuo metu einantis pareigas atsakovės direktorius pritaria buvusio direktoriaus nuomonei; 42 darbo kolektyvo nariai pritaria nuomonei praÅ¡yti negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovės į darbÄ .

Taigi ieÅ¡kovės grÄ Å¾inimas į darbÄ yra apsunkintas, nes realiai jau egzistuoja aplinkybės, kad ji ir kita darbo kolektyvo dalis nebegalėtų kartu produktyviai bei saugiai dirbti. Be to, negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovės į darbÄ prašė ir darbdavys, praÅ¡ymÄ teismas vertina pagrįstu ir teisėtu. Minėta, kad darbo sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu dalyje įsiteisėjusiu DGK 2018-03-08 sprendimu, nesant galimybės grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į darbÄ , ieÅ¡kovės atžvilgiu taikytinas DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytas alternatyvus jos teisių gynimo bÅ«das, pripažintina, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo atleista teismo sprendimu jo įsigaliojimo dienÄ (DK 218 straipsnio 6 dalis), iÅ¡ atsakovės jos naudai iÅ¡ieÅ¡kotinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, ir kompensacija.

IeÅ¡kovė prašė pakeisti DGK 2018 m. kovo 8 d. sprendimo (duomenys neskelbtini), priimto darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria iÅ¡ atsakovės iÅ¡ieÅ¡kotos piniginės sumos ir Å¡ias sumas perskaičiuoti atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 82,80 EUR. DGK rėmėsi atsakovės pažyma, kad vidutinis 3 paskutinių mėnesių prieÅ¡ atleidimÄ iÅ¡ darbo uždarbio vidurkis yra 1 643,37 EUR (darbo bylos 184 lapas). Atsakovė neginčijo Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo ir pateikė raÅ¡ytinius įrodymus (53 b.l.), kurie patvirtina, kad ieÅ¡kovės vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 82,80 EUR, atstovė paaiÅ¡kino, kad DGK pateiktoje pažymoje duomenys nurodyti neteisingi.

Siekiant užtikrinti tinkamÄ neteisėtai iÅ¡ darbo atleistos ieÅ¡kovės teisių apsaugÄ ir atkurti socialinį teisingumÄ , taikant ieÅ¡kovės atžvilgiu DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytÄ alternatyvų jos teisių gynimo bÅ«dÄ , pripažinus, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ (DK 218 straipsnio 6 dalis), iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2017-12-22 iki sprendimo priėmimo dienos (2018-07-25) – 12 088,80 EUR (146 d. d. x 82,80 EUR) ir po 82,80 EUR už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo 2018-07-26 iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus ir 10 432,80 EUR dydžio kompensacija (82,80 EUR x 21 d.d. x 6 ).

PraÅ¡ymų mažinti ieÅ¡kovei priteisiamÄ vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sumÄ negauta. IÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteisiamos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos paskaičiuotos ir nurodytos neatskaičius mokesčių. IeÅ¡kinys tenkintinas (nepriklausomai nuo to, kad teismas taikė alternatyvų ieÅ¡kovės pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ ), paskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93, 96, 98 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Teismas Å¡alių procesinį elgesį vertina iÅ¡ esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra. IeÅ¡kovė už advokato teisines paslaugas iÅ¡ viso turėjo 363 EUR iÅ¡laidų: už atstovavimÄ teisme 2018-05-31 sumokėjo 181,50 EUR, už atstovavimÄ teisme 2018-07-05 – 181,50 EUR (53 b.l.), sumokėta 2018 II ketvirtyje ir III ketvirtyje. IeÅ¡kovės turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ : 8.19 papunktyje numatytu maksimaliu užmokesčio dydžiu, į tai, kad 2017 m.

IV, 2018 m. I ketvirčių vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) dydžiai atitinkamai buvo 884,80 EUR, 895,20 EUR bei į tai, kad civilinė byla iÅ¡ viso buvo nagrinėjama 2 val. (Rekomendacijų 10 punktas), pripažintina, kad ieÅ¡kovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais iÅ¡laidos (363 EUR) advokato teisinei pagalbai apmokėti buvo bÅ«tinos, tačiau turėtų iÅ¡laidų dydis virÅ¡ija nustatytÄ maksimalų dydį, todėl Å¡ių iÅ¡laidų suma mažintina iki 178 EUR.

Kitokio pagrindo mažinti atstovavimo iÅ¡laidas nenustatyta (CPK 93 straipsnio 4 dalis). IÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 178 EUR iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ (CPK 93, 98 straipsniai). IÅ¡ atsakovės valstybei priteistina 507 EUR (22 521,60 EUR x 3 proc. = 675,65 EUR x 75 proc. = 506,74 EUR) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis). Byloje iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra.

Sprendimui įsiteisėjus, Panevėžio teritorinio skyriaus DGK grÄ Å¾intina darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti. Nustatyti, kad atsakovės vieÅ¡osios įstaigos Utenos pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro, juridinio asmens kodas 283839950, su ieÅ¡kove L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1997-02-03 sudaryta darbo sutartis Nr. 2 nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovės vieÅ¡osios įstaigos Utenos pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro, juridinio asmens kodas 283839950, ieÅ¡kovei L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 088,80 EUR (dvylika tÅ«kstančių aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 80 ct, neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2017-12-22 iki sprendimo priėmimo dienos (2018-07-25) ir po 82,80 EUR (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du eurus ir 80 ct, neatskaičius mokesčių) už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo 2018-07-26 iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; 10 432,80 EUR (deÅ¡imt tÅ«kstančių keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt du eurus ir 80 ct, neatskaičius mokesčių) kompensacijÄ , 178 EUR (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iÅ¡ atsakovės vieÅ¡osios įstaigos Utenos pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro, juridinio asmens kodas 283839950, valstybei 507 EUR žyminio mokesčio. Sprendimui įsiteisėjus, Panevėžio teritorinio skyriaus DGK grÄ Å¾inti darbo bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybei priteistÄ Å¾yminį mokestį (įmokos kodas – 5660), privalu sumokėti į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mus.

Teisėja Vijolė Vitienė