ef3dde02-dc18-48a2-a03d-bfdbf650a5a2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2-13993-820/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01102-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.9.1; 2.4.2.12; 2.4.2.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 24 d., Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Ivetai Kavaliauskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovų M. B., H. H. B. atstovui advokatui RamÅ«nui Mikulskui, atsakovų R. S. ir UAB „AMBER MARKETING“ atstovui advokatui Viktorui Onačko, trečiojo asmens AB SEB bankas atstovui advokatui Mindaugui Balevičiui, vieÅ¡ame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų M.

B. ir H. H. B. ieÅ¡kinį atsakovams R. S. ir uždarajai akcinei bendrovei „AMBER MARKETING“ dėl naudojimosi rÅ«sio patalpomis tvarkos nustatymo ir įpareigojimo atlaisvinti įėjimÄ Ä¯ patalpas, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų: akcinė bendrovė SEB bankas ir uždaroji akcinė bendrovė „Lauvita“, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – biudžetinė įstaiga "KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos. Teismas nustatė: I. IeÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindo santrauka 1.

IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ ir patikslintu ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė Å¡iuos reikalavimus (ieÅ¡kinio dalykas): 1.1. Nustatyti naudojimosi rÅ«sio patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal matininkės L. Z. parengtÄ 2020 m. rugsėjo 25 d. planÄ , remiantis kuriuo: 1.1.1. ieÅ¡kovams priskirti naudotis rÅ«sio patalpa, plane pažymėta indeksu R-3; 1.1.2. atsakovui R. S. priskirti naudotis rÅ«sio patalpa, plane pažymėta indeksu R-2; 1.1.3. nustatyti, jog į rÅ«sio patalpas, plane pažymėtas indeksu R-3, patenkama pro įėjimus, pažymėtus indeksais A ir B, o į rÅ«sio patalpas, pažymėtas indeksu R-2, patenkama pro įėjimÄ , pažymėtÄ indeksu C. 1.2.

Ä®pareigoti atsakovus R. S. ir UAB „AMBER MARKETING“ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo dienos atlaisvinti bendrÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ bendras namo rÅ«sio patalpas (iÅ¡ laiptinės pusės), matininkės L. Z. parengtame 2020 m. rugsėjo 25 d. plane pažymėtÄ indeksu A (iÅ¡griaunant iÅ¡ bendros laiptinės užmÅ«rytÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ rÅ«sio patalpas). Atsakovams neįvykdžius minėto reikalavimo – leisti ieÅ¡kovams atlaisvinti bendrÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ rÅ«sio patalpas savo lėšomis, įgyjant teisę į tokiems darbams patirtų iÅ¡laidų kompensavimÄ iÅ¡ atsakovų R.

S. ir UAB „AMBER MARKETING“. 1.3. Priteisti ieškovų, naudai iš atsakovų visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.

2. IeÅ¡kovai nurodė, jog jiems priklausantį butÄ (patalpÄ ), esančiÄ (duomenys neskelbtini), įsigijo 2003-11-28 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Å ios pirkimo – pardavimo sutarties 2.1. punkte numatyta, kad butas perkamas su rÅ«siu. Minėtame pastate, esančių butų (patalpų) savininkai yra trys: (1) atsakovui R. S. nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 1 (duomenys neskelbtini), 83,02 kv. m. bendro ploto, su rÅ«siu; (2) atsakovei UAB „AMBER MARKETING“ nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 2 (duomenys neskelbtini), 82,74 kv. m. bendro ploto, taip pat kavinės patalpos (duomenys neskelbtini), 86,50 kv. m. bendro ploto; (3) ieÅ¡kovams M. B. ir H. H. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 3 (duomenys neskelbtini), 84,42 kv. m. bendro ploto, su rÅ«siu.

3. Ieškovai pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2020-04-21 nutartyje (41-42 punktuose), nustatyta, kad butų Nr. 1 ir 3 savininkams (ieškovams ir atsakovui R. S.) priklauso neidentifikuoti rūsiai kaip įsigytų butų priklausiniai, o atsakovė UAB „AMBER MARKETING“ (buto Nr. 2 savininkė) jau yra prisijungusi dalį ginčo pastato rūsio patalpų Nr. R6 prie sau priklausančių kavinės patalpų (jos įregistruotos kaip sudėtinė dalis).

4. Galiojančiu rūsio patalpų planu yra laikytinas matininkės L. Š. parengtas, 2003-12-08 atlikus kadastrinius matavimus, planas, ir 1981-06-22 patalpų (išskyrus 2003-12-08 parengtame plane pateiktas patalpas) planas. Remiantis šiais planais, minėtame pastate, (duomenys neskelbtini), yra tik dvi rūsio patalpos (dėl kurių byloje yra kilęs ginčas), aktualiame galiojančiame plane pažymėtos indeksais R-2 (2,15 kv. m.) ir R-3 (2,05 kv. m.), kurios nėra priskirtos konkretiems gyvenamojo namo patalpų savininkams, taip pat numatytas bendras įėjimas (su laiptais) į rūsio patalpas (be indekso).

5. IeÅ¡kovai nurodo, kad atsakovai savavaliÅ¡kai užvaldė visas (tarp jų ir ieÅ¡kovams priklausančias) rÅ«sio patalpas, į Å¡ias patalpas užmÅ«rijo bendrÄ Ä¯Ä—jimÄ , tokiu bÅ«du apribodami net patekimÄ Ä¯ rÅ«sio patalpas, dėl to tarp Å¡alių yra kilęs ginčas, - ieÅ¡kovai, siekdami apginti savo nuosavybės teises, reiÅ¡kia reikalavimÄ atsakovui R. S. dėl naudojimosi tvarkos ginčo rÅ«sio patalpomis nustatymo.

6. Naudojimosi rÅ«sio patalpomis tvarkÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti remiantis teikiamu matininkės L. Z. 2020-09-25 planu, pagal kurį ieÅ¡kovams priskiriama naudotis rÅ«sio patalpomis, pažymėtomis indeksu R-3 (bendro ploto 2.05 kv. m.), o atsakovui R. S. - pažymėtomis indeksu R-2 (bendro ploto 2.15 kv. m.). Remiantis Å¡iuo naudojimosi tvarkos nustatymo planu, ieÅ¡kovams yra numatytas įėjimas į rÅ«sio patalpas pažymėtas indeksu B, atsakovams – pažymėtas indeksu C, į bendras patalpas – pažymėtas indeksu A.

7. IeÅ¡kovai nurodo, kad įėjimo į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rÅ«sį iÅ¡ laiptinės pusės nėra, tuo tarpu vienintelis įėjimas iÅ¡ lauko į rÅ«sį užmÅ«rytas. PaaiÅ¡kina, nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, kuriais bÅ«tų užfiksuota, kad bÅ«tent atsakovai savo veiksmais užmÅ«rijo įėjimo sienÄ , tačiau atsižvelgiant į tai, kad į patalpas (tiek atsakovui R. S., tiek ir UAB „AMBER MARKETING“) galima patekti tik pro privataus asmens - UAB „AMBER MARKETING“ priklausančias komercinės paskirties patalpas, yra akivaizdus atsakovų (UAB „AMBER MARKETING“ ir Å¡ios bendrovės steigėjo ir buvusio direktoriaus R.

S.) suinteresuotumas, jog bÅ«tų užblokuotas praėjimas į ginčo pastato rÅ«sio patalpas, paliekant praėjimÄ tik pro kavinės patalpas. II. Atsakovų atsikirtimų santrauka 8. Atsakovai UAB „AMBER MARKETING“ ir R. S. pateikė atsiliepimÄ , kuriame su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

9. Atsakovai nurodė, kad ieÅ¡kovai melagingai perteikia apeliacinio teismo nutarties 41-42 punktus, anot kurių, kaip teigiama ieÅ¡kinyje, atsakovė UAB „AMBER MARKETING“ yra prisijungusi prie savo patalpų pusrÅ«syje patalpÄ R-6 ir tuo realizavo savo teisę į dalį bendrojo naudojimo patalpų. Nutartyje, remiantis VÄ® Registrų centras 2017-10-31 d. raÅ¡tu Nr. 19040, nurodoma, kad į atsakovės UAB „AMBER MARKETING“ valdomas patalpas rÅ«syje yra įtraukta dalis patalpos R-6 , kÄ patvirtina 2004-01-21. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Taigi, tiek teismo nutartyje , tiek registro duomenyse kalba eina apie dalį patalpos R-6 ir apie 2004 m. įvykius.

10. Nurodo, kad aptariamas rÅ«sio patalpas, valdomas dabar atsakovės UAB „AMBER MARKETING“, pirmiausiai iÅ¡ jų savininkės UAB „SEB lizingas“, kuri atliko rÅ«sio rekonstrukcijÄ , supirkdama dalį patalpų iÅ¡ namo bendraturčių, 2007 m. nupirko atsakovas R. S., o 2013 m. mainų sutarties pagrindu Å¡ios patalpos perėjo atsakovės UAB „AMBER MARKETING“ nuosavybėn. Pažymi, kad nei vienas iÅ¡ atsakovų pats neatliko jokių veiksmų, formuojant dabar atsakovei UAB „AMBER MARKETING“ priklausančias patalpas, patalpos buvo įsigytos iÅ¡ vieno savininko ir bÅ«tent tokio ploto, kokios jos esÄ ir dabar.

11. Nurodo, kad su ieÅ¡kiniu pateiktas patalpų paskirstymo planas absoliučiai neatitinka tikrovės ir negali bÅ«ti įgyvendintas. Plane indeksu A pažymėto įėjimo iÅ¡ kiemo pusės jau seniai, dar iki Å¡ios bylos Å¡alims tampant butų ir patalpų savininkais, nėra (užmÅ«rytas). IeÅ¡kovai keliÄ reikalavimÄ tik dėl užmÅ«ryto „bendro įėjimo į bendras namo rÅ«sio patalpas (iÅ¡ laiptinės pusės)“ iÅ¡griovimo. Atsakovai nurodo, kad net ir patenkinus šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , plane pažymėto įėjimo A nebus.

Plane pažymėto įėjimo C taip pat nėra, nes toje vietoje nuo namo pastatymo momento buvo ir esÄ krosnis, kuri pažymėta visuose rÅ«sio planuose, įskaitant pačių ieÅ¡kovų 2009 m. ruoÅ¡tame projekte dėl patalpų R-2 ir R-3 registracijos ir padalinimo esančiame plane (pridedama ir dabartinė nuotrauka). PaaiÅ¡kina, kad kultÅ«ros paveldo objekte niekas neleis griauti krosnies, kuri priskiriama prie vertingųjų namo savybių. Atsakovai atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovai plane pažymėtÄ indeksu A įėjimÄ Ä¯vardija kaip įėjimÄ iÅ¡ bendros laiptinės, kai iÅ¡ tikrųjų tai yra buvęs įėjimas iÅ¡ lauko, iÅ¡ kiemo pusės.

12. Atsakovai pažymi, kad ieÅ¡kovai praÅ¡o teismo įpareigoti atsakovus atlikti statybos darbus kultÅ«ros paveldo pastate. Net ir paprastame pastate atliekant tokius darbus, bÅ«tinas projektas ir statybos leidimas. Teismas nėra statybos projektinė ekspertinė įstaiga, todėl negali įvertinti praÅ¡omų atlikti statybos darbų saugos ir įtakos pastato tvarumui, nekalbant apie tai, kad teismas nėra statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo, institucija. III. Procesiniai sprendimai 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovų reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarkÄ pagal tokį planÄ , kuriame numatyta skirti naudotis rÅ«sio dalis ne visiems namo butų savininkams, negali bÅ«ti tenkinamas, nes tokiu bÅ«du pažeidžiami CK 4.82 straipsnio 5 dalies reikalavimai.

14. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 21 d. panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimÄ ir perdavė bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

16. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾ino bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vados Teismas konstatuoja :

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai iÅ¡plėtotoje teismų praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

19. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

AiÅ¡kindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v.

I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ pažymėjo, kad teismo motyvai gali bÅ«ti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iÅ¡ teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo iÅ¡vadas nurodo kaip vienintelį logiÅ¡kÄ nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).

21. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobÅ«džio. Tai reiÅ¡kia, kad savininkas Å¡iÄ teisę gali naudoti prieÅ¡ visus asmenis (lot. erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iÅ¡ bet kurio pažeidėjo gali reikalauti paÅ¡alinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu.

Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tai gali būti daroma tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisė suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, ji turi būti įgyvendinama taip, kad neprieštarautų įstatymo nuostatoms, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji.

Asmeninės nuosavybės teisė savo apimtimi plačiausia, garantuojanti turto savininkui, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, savo nuožiÅ«ra naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-916/2022, 47-48 punktai). Taigi, nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji.

22. Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nekilnojamųjų daiktų savininku tampama ne iÅ¡ karto, o atlikus konkrečius įstatyme nustatytus veiksmus. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindais yra laikomi teisių įgijimÄ lemiantys juridiniai faktai, tai yra realaus gyvenimo aplinkybės, reguliuojamos teisės normomis, kurios lemia asmenų nuosavybės teisės įgijimÄ , pavyzdžiui, nuosavybės teisės įgijimas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo pagrindu, paveldėjimo pagrindu ir panaÅ¡iai. Teorijoje yra iÅ¡skiriami du bÅ«dai:

1) nuosavybės teisės įgijimas pirminiu būdu;

2) nuosavybės teisės įgijimas iÅ¡vestiniu bÅ«du. Pirminiu nuosavybės teisės įgijimo bÅ«du yra laikomas toks bÅ«das, kai įgijėjo teisė į daiktÄ atsiranda pirmÄ kartÄ arba nepriklausomai nuo ankstesnių teisių į jį. IÅ¡vestiniu nuosavybės teisės įgijimo bÅ«du yra laikomas toks bÅ«das, kai naujojo savininko nuosavybės teisė remiasi ankstesnio savininko teise ir yra iÅ¡vesta iÅ¡ jo teisės. Prie pirminių nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus įgijimo bÅ«dų yra priskiriamas naujo daikto sukÅ«rimas – naujų pastatų statyba arba nuosavybės teisės įgijimas įgyjamosios senaties bÅ«du.

Prie iÅ¡vestinių nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus įgijimo bÅ«dų galima priskirti nuosavybės teisės įgijimÄ sandorių, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, dovanojimo bÅ«du, taip pat nuosavybės teisės įgijimÄ paveldint palikėjo turtÄ . Ä®statymuose yra nustatytas principas, kad niekas negali perduoti daugiau teisių, negu pats turi. Å is principas yra taikytinas nuosavybės teisių perdavimui iÅ¡vestiniu bÅ«du (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015).

Taigi, įstatymuose yra nustatytas principas, kad niekas negali perduoti daugiau teisių, negu pats turi. Šis principas yra taikytinas nuosavybės teisių perdavimui išvestiniu būdu. Ieškovai ir atsakovai nuosavybės teises yra įgiję pirkimo-pardavimo sandorių pagrindu, t. y. išvestiniu būdu. Įgydami nuosavybės teises ieškovai ir atsakovai negalėjo įgyti nei daugiau, nei mažiau teisių, nei kitokių teisių, negu jas turėjo nekilnojamojo daikto pardavėjai.

23. Kasacinio teismo konstatuota, kad nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės teisė savo apimtimi plačiausia, garantuojanti turto savininkui, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, savo nuožiÅ«ra naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis). Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tÄ bendrumÄ kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktÄ , ir autonomijÄ . Bendrosios nuosavybės teisė reiÅ¡kia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobÅ«džio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 43 punktas).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bendrosios nuosavybės teisė kiekvienam savininkui reiÅ¡kia jo teisę į bendrÄ daiktÄ ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktÄ . Taigi bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Savininkų daugetas vienam ir tam pačiam daiktui reiÅ¡kia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis (iÅ¡oriniai santykiai), susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam, o tai reikalauja specialaus tokių santykių reguliavimo (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2011 ir jose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

24. Taigi, savininkų daugetas vienam ir tam pačiam daiktui reiÅ¡kia, kad susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam, o tai reikalauja specialaus tokių santykių reguliavimo. Bendrosios nuosavybės teisė reiÅ¡kia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobÅ«džio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja. BÅ«tent dėl nuosavybės teisių skirtumo, bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo tvarkÄ tarp bendrasavininkų apibrėžia įstatymas.

25. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 2017 m. spalio 17 d. duomenimis pastate (duomenys neskelbtini), įregistruotos trys gyvenamosios patalpos (butai) ir dvi negyvenamosios patalpos (e. b. l. 11, t. 1). Nurodytame pastate ieškovams nuosavybės teisėmis priklauso 84,42 kv. m bendro ploto butas Nr. 3 su rūsiu, taip pat 2507/1000 dalys 45,94 kv. m bendro ploto neįrengtos pastogės. Atsakovui R. S. nuosavybės teisėmis priklauso 83,02 kv. m bendro ploto butas Nr. 1 su rūsiu, o atsakovui UAB „AMBER MARKETING“ – 82,74 kv. m bendro ploto butas Nr. 2, 86,50 kv. m bendro ploto kavinės patalpos ir 7493/1000 dalys 45,94 kv. m bendro ploto neįrengtos pastogės.

26. Nekilnojamojo turto registre jokios rÅ«sio patalpos nėra įregistruotos bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Daikto ar daiktinių teisių įregistravimas vieÅ¡ajame registre atlieka iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ . Kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas tarp bendraturčių, tai teismas sprendžia, kad naudojimosi tvarkos nustatymas netgi neįregistruotu daiktu visiems bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams (dalyvaujantiems Å¡ios bylos nagrinėjime) sukelia teisinius padarinius ir be atitinkamų daiktų ar daiktinių teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, t. y. jų įregistravimo vieÅ¡ajame registre. Tačiau, ieÅ¡kovai nėra atleidžiami nuo pareigos įrodyti, jog tam tikros patalpos buvo įgytos bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis arba tokiomis yra pagal savo prigimtį įstatymų nustatytais atvejais (pvz.: daugiabučio namo sienos, stogas, pamatai ir pan.).

27. Teismas nustatė, kad 1992 m. rugsėjo 17 d. sutartimi privatizuojant buvo parduotas Naujamiesčio seniūnijos žinioje buvęs butas Nr.

1. IÅ¡ Å¡ios sutarties matyti, kad parduoda butas Nr. 1 yra su rÅ«siu perleistas pirkėjams B. Z. D. ir B. Z. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis. Atsakovas R. S. 2007 m. birželio 8 d. Buto pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ B. Z. D. ir B. Z. M. įsigijo butÄ Nr. 1 su rÅ«siu. Taigi, atsakovas R. S. asmeninės nuosavybės teisėmis įgijo butÄ Nr. 1 su rÅ«siu. 28. 1992 m. rugsėjo 10 d. sutartimi A. P. iÅ¡ Naujamiesčio seniÅ«nijos asmeninės nuosavybės teisėmis įgijo butÄ Nr. 3 su rÅ«siu. 2001 m. kovo 1 d. dovanojimo sutartimi dovanotoja padovanojo savo sÅ«nui N. P. asmeninės nuosavybės teisėmis butÄ Nr. 3 su rÅ«siu. IeÅ¡kovai 2003 m. lapkričio 28 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ N. P. pirko butÄ Nr. 3 su rÅ«siu. Butas įgytas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Taigi, butas Nr. 3 buvo įsigyjamas asmeninės nuosavybės teisėmis kartu su rÅ«siu.

29. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog ieÅ¡kovai, kurie nusipirko butÄ su rÅ«siu, Å¡iuo metu neturi galimybės naudotis jokiomis rÅ«sio patalpomis ir neturi galimybių patekti į rÅ«sio patalpas ne per atsakovo UAB „AMBER MARKETING“ patalpas.

30. RÅ«sių įsigijimas buvo tiesiogiai įvardytas pirkimo-pardavimo sutartyse, kur ieÅ¡kovai įsigijo butÄ ir rÅ«sį asmeninės nuosavybės teisėmis bei atsakovas R. S. įsigijo butÄ ir rÅ«sį asmeninės nuosavybės teisėmis. Sutartyje nėra iÅ¡vardinti objektai, kurie buvo įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, todėl rÅ«siai laikytini įgytais asmeninės nuosavybės teisėmis. Å iÄ aplinkybę ieÅ¡kinyje nurodo ir ieÅ¡kovai, to neginčija ir atsakovas R. S., teigdami, jog tik du pastate esantys butai yra su neidentifikuotais rÅ«siais. Šį faktÄ , kad pastate butai Nr. 1 ir Nr. 2 turi asmeninės nuosavybės teisėmis valdomus neidentifikuotus rÅ«sius, patvirtina ir VÄ® Registrų centro duomenys. Taigi, pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovai butÄ Nr. 3 įsigijo su rÅ«siu ir atsakovas R. S. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butÄ Nr. 1 su rÅ«siu asmeninės nuosavybės teisėmis.

31. Kaip minėta, įgydami nuosavybės teises ieškovai negalėjo įgyti nei daugiau, nei mažiau teisių, nei kitokių teisių, negu jas turėjo nekilnojamojo daikto pardavėjai. Tokiu atveju ieškovai, įgydami rūsį asmeninės (individualios) nuosavybės teisėmis, negalėjo tuo pačiu įgyti rūsio ir bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis bei, tuo labiau negalėjo įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teisių į rūsį, kurį asmeninės (individualios) nuosavybės teisėmis įgijo atsakovas R. S.

32. Å ioje byloje ieÅ¡kovai nereiÅ¡kia reikalavimų dėl ieÅ¡kovams nuosavybės teisėmis jau priklausančios pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį įgytos rÅ«sio patalpos identifikavimo-priskyrimo ieÅ¡kovų asmeninės nuosavybės teisėmis, todėl į Å¡ios bylos nagrinėjimo ribas nepatenka minėtos aplinkybės ir teismas plačiau jų nenagrinėja. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinio 8 punkte nurodo, jog kreipiasi į teismÄ dėl naudojimosi tvarkos rÅ«sio patalpomis nustatymo. IeÅ¡kinio 9-13 punktuose ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio reikalavimus grindžia bendro naudojimo patalpų – rÅ«sio naudojimosi tvarkos nustatymu ir pasisako kaip ir kam turėtų bÅ«ti priskirta naudotis rÅ«sio patalpos, esančios bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.

IeÅ¡kovai ieÅ¡kinio reikalavimÄ formuluoja – nustatyti naudojimosi rÅ«sio patalpomis tvarkÄ pagal matininkės parengtÄ planÄ . Taigi, ieÅ¡kovai reiÅ¡kia reikalavimÄ ir ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu nurodo bendrosios dalinės nuosavybės objektų naudojimosi tvarkos nustatymÄ . IeÅ¡kovai patikslintame ieÅ¡kinyje neįrodinėjo, jog jų kartu su butu Nr. 3 įgyta rÅ«sio patalpa ir atsakovo R. S. su butu Nr. 1 įgytas rÅ«sys yra laikytini bendrosios dalinės nuosavybės objektai ir tokio reikalavimo nepareiÅ¡kė.

Atsižvelgiant į tai teismas, neišeidamas už ieškinio faktinio pagrindo ir ieškinio dalyko ribų, klausimų dėl rūsio patalpos identifikavimo-priskyrimo į asmeninę ieškovų nuosavybėn ir rūsio patalpų pripažinimo bendrosios dalinės nuosavybės objektu, šioje byloje nenagrinėja ir nesprendžia.

33. Šioje byloje ieškovai naudojosi profesionalia advokato pagalba. Byloje nagrinėjamas trečias patikslintas ieškinys, t. y. ieškovams buvo suteiktos visos procesinės galimybės pasirinkti ir ginti savo teises ar teisėtus interesus ieškovų pageidaujamu būdu. Teismas neturi procesinės pareigos siūlyti ieškovams keisti-tikslinti ieškinio reikalavimus tol, kol bus pareikšti pagrįsti-tenkintini ieškinio reikalavimai, juolab kad tokie teismo veiksmai prieštarautų CPK 21 straipsnyje įtvirtintam teismo nešališkumo principui ir paneigtų CPK 12, 13 straipsniuose įtvirtintus šalių rungimosi ir dispozityvumo principus.

34. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. CK 4.81 straipsnio 1 dalis nustato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise.

35. Atsižvelgiant į aukščiau minėtÄ kasacinės instancijos teismo praktikÄ ir aukščiau minėtas CK nuostatas darytina iÅ¡vada, kad nustatyti naudojimosi tvarkÄ galimÄ tik nekilnojamiesiems daiktams, kurie yra valdomi bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, t. y. valdomi savininkų daugeto į tÄ patį daiktÄ .

36. Kaip matyti iÅ¡ VÄ® Registrų centre esančių aktualių ginčo patalpų matininkės L. Å . parengto 2003 m. gruodžio 8 d. parengto plano bei 1981 m. birželio 22 d. plano, rÅ«sio patalpose yra patalpos R-2, R-3, R-6 ir laiptinė, kurie nėra priskirti konkretiems pastato savininkams. Laiptinė galėtų bÅ«ti laikoma bendrosios dalinės nuosavybės objektu pagal įstatymÄ , nes byloje nėra duomenų, jog ji kam nors priklausytų asmeninės nuosavybės teise, o pagal paskirtį ji galėtų bÅ«ti bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Byloje nėra duomenų, jog rÅ«sio patalpos R-2, R-3 ar R-6 bÅ«tų kokių nors asmenų asmeninės (individualios) nuosavybės objektai. Taigi, rÅ«sio patalpų R-2, R-3 ar R-6 nuosavybės forma (asmeninė ar bendroji dalinė) nėra nustatyta.

37. Teisminio nagrinėjimo metu ieÅ¡kovo atstovas neįrodinėjo, jog patalpos R-2 ir R-3 yra valdomos bendrosios dalinės nuosavybės teise. Å ioje byloje susiklostė situacija, kai ginčo rÅ«sio patalpose yra kelios nuosavybės rÅ«Å¡ys: ieÅ¡kovai dalį rÅ«sio patalpos valdo asmeninės nuosavybės teise, atsakovas R. S. dalį rÅ«sio patalpos valdo asmeninės nuosavybės teise ir likusiÄ dalį rÅ«sio patalpos valdo ieÅ¡kovai, atsakovas R. S. ir atsakovas UAB „AMBER MARKETING“ bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.

IeÅ¡kovai reikÅ¡dami reikalavimus ieÅ¡kinio pagrindu taip pat nurodo, jog rÅ«sio patalpas valdo nuosavybės teisėmis. IeÅ¡kovų atstovas teismo posėdžio metu dar kartÄ patvirtino, jog yra nustatyta aplinkybė ir ginčo dėl to nėra, jog rÅ«sio patalpas ieÅ¡kovai valdo asmeninės nuosavybės teisėmis (2022 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 19 min. 06 s. iki 19 min. 20 s.). Taigi, reikalavimÄ nustatyti naudojimosi tvarkÄ ieÅ¡kovai kildina iÅ¡ savo asmeninės nuosavybės teisės į rÅ«sio patalpÄ , tačiau reikalavimo pagrindÄ grindžia bendrosios dalinės nuosavybės teisių naudojimosi tvarkos nustatymu.

Ä®statymas nenustato galimybių asmeninės nuosavybės teisių ginti ir įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo priemonėmis, t. y. asmeninės nuosavybės teisės objekto naudojimo tvarka yra asmens teisė naudoti savo daiktÄ laisvai, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarka galima tik dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų naudojimo. Tokiu atveju ieÅ¡kovai, siekdami nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės daiktu tvarkÄ , visų pirma turėjo įrodyti, jog daiktas yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ir jie yra vieni iÅ¡ bendrasavininkų.

38. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad rūsio patalpose yra laiptinė, patalpos R-2, R-3 ir R-6. Viena iš šių patalpų priklauso asmeninės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieškovams, kita priklauso atsakovui R. S. asmeninės nuosavybės teise. Kokios nuosavybės teisėmis yra valdomos likusios patalpos, byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas, todėl teismas, neturėdamas teisės išeiti už ieškinio reikalavimų ribų, šios aplinkybės šioje byloje nenustatinėja.

Kaip minėta, teismas gali spręsti tik dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimosi tvarkos nustatymo. IeÅ¡kovas neįrodinėjo ir neįrodė, jog patalpos R-2 ir R-3 yra valdomos bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis (CPK 178 straipsnis). PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovų atstovas ir teismo posėdyje patvirtino, jog jų teisės į rÅ«sį yra individualios, o ne bendrosios dalinės nuosavybės. Tokiu atveju, teismui nustačius ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ naudojimosi patalpomis tvarkÄ , t. y. ieÅ¡kovams paskiriant naudotis patalpa R-3, o atsakovui R.

S. – R-2, rÅ«syje nebeliktų ieÅ¡kovams ir atsakovui R. S. asmeninės nuosavybės teise turimų rÅ«sio patalpų. Toks ieÅ¡kinio patenkinimas reikÅ¡tų asmeninių ieÅ¡kovų ir atsakovo R. S. nuosavybės teisių į turimas rÅ«sio patalpas pavertimÄ Ä¯ bendrosios dalinės nuosavybės objektus. Bendrosios dalinės nuosavybės objektÄ atidalijus, jis gali virsti asmeninės nuosavybės objektu, tačiau negali bÅ«ti prieÅ¡ingai, t. y. asmeninė nuosavybė, nustatant naudojimosi tvarkÄ , negali tapti bendrÄ ja daline nuosavybe pagal asmenine nuosavybe turimo turto proporcijÄ .

Ä®vertinus tai, jog ieÅ¡kovai neįrodė, kad patalpos R-2 ir R-3 yra valdomos bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis su atsakovais (prieÅ¡ingai ieÅ¡kovai įrodinėjo, jog turi asmeninės (individualios) nuosavybės teises į rÅ«sio patalpas), o naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarka gali bÅ«ti nustatoma tik bendrosios dalinės nuosavybės daiktams, ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimai nustatyti naudojimosi tvarkÄ yra laikytini nepagrįstais ir atmestini.

39. IeÅ¡kovų antrasis reikalavimas nustatyti, kad į patalpas R-3 patenkama per įėjimus matininkės L. Z. parengtame 2020 m. rugsėjo 25 d. plane pažymėtÄ indeksu A ir B grindžiamas tuo, jog ieÅ¡kovams tenka yra patalpa R-3, o atsakovui R. S. patalpa R-2, t. y. Å¡is reikalavimas yra iÅ¡vestinis iÅ¡ reikalavimų nustatyti naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkÄ , nes juo ieÅ¡kovai siekė įgyti patekimÄ Ä¯ jų siektÄ patalpÄ R-3. Å iuo sprendimu nustačius, jog nėra teisinio pagrindo nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos, Å¡is reikalavimas taip pat atmestinas.

40. Žemiau pateikiami ir kiti argumentai sudarantys pagrindÄ atmesti ieÅ¡kovų reikalavimus.

41. Kasacinės instancijos teismas savo nutarties 51 punkte nurodė, jog nenagrinėta, ar reikėjo atitinkamų institucijų leidimo griauti krosnį, ar saugoma visa krosnis ar tik atskiros jos dalys. Siekdamas nustatyti Å¡iÄ kasacinės instancijos teismo nurodytÄ aplinkybę, pirmosios instancijos teismas į bylÄ iÅ¡vadÄ teikiančia institucija įtraukė KultÅ«ros paveldo departamentÄ prie KultÅ«ros ministerijos, kuris pateikė iÅ¡vadÄ byloje. IÅ¡ KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos pateiktos iÅ¡vados matyti, kad baltų glazÅ«ruotų koklių krosnis, esanti pusrÅ«syje, visa apimtimi yra tarp namo vertingųjų savybių. IÅ¡vadoje nurodyta, jog pastatas yra paskelbtas valstybės saugomu regioninio lygmens kultÅ«ros paveldo objektas.

42. Vyriausybės 2002 m. sausio 31 d. Nr. 152 Nutarimu Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių atskirų grupių tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo, patvirtintas Nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės – statinio tipinis apsaugos reglamentas (toliau tekste – Reglamentas) 19 punktas nustato, jog naudojant statinį (jo dalį), turi bÅ«ti iÅ¡saugota autentiÅ¡ka jo teritorija, vertingos dalys bei elementai, sudarytos sÄ lygos jį eksponuoti. Reglamento 22 punktas nustato, jog naudojant statinį (jo dalį), jo teritorijÄ ir pritaikant juos dabarties poreikiams, negalima iÅ¡ esmės keisti statinio vertingų dalių bei elementų, žaloti autentiÅ¡kos medžiagos.

Reglamento 30 punktas nustato, jog visas vertingas dalis bei elementus draudžiama griauti ar kitaip naikinti. Reglamento 31 punktas nustato, jog vertingose statinių dalyse bei elementuose draudžiama atlikti pritaikymo, rekonstravimo ir reglamentuotos naujos statybos darbus. Taigi, baltų glazÅ«ruotų koklių krosnis, esanti pusrÅ«syje, visa apimtimi yra tarp namo vertingųjų savybių ir tiek jÄ visÄ , tiek bet kokioje jos dalyje yra draudžiama atlikti pritaikymo, rekonstravimo ir naujos statybos darbus (Reglamento 31 punktas), tuo labiau draudžiama krosnį griauti ar sunaikinti (Reglamento 30 punktas) padarant įėjimÄ matininkės L.

Z. 2020 m. rugsėjo 25 d. plane pažymėtÄ indeksu C siekiant padaryti patekimÄ Ä¯ patalpÄ R-2. Atsižvelgiant į Å¡iuos argumentus ieÅ¡kovų reikalavimas nustatyti, kad į patalpas R-2 patenkama pro įėjimÄ matininkės L. Z. 2020 m. rugsėjo 25 d. plane pažymėtÄ indeksu C, yra nepagrįstas ir atmestinas.

43. Be to, Å¡i aplinkybė, t. y. patekimo į patalpÄ R-2 įrengimo iÅ¡griaunant vertingųjų savybių turinčiÄ krosnį negalimumas per matininkės L. Z. 2020 m. rugsėjo 25 d. plane pažymėtÄ indeksu C, yra papildomas argumentas, jog negalima nustatyti naudojimosi tvarkos paskiriant ieÅ¡kovams naudotis patalpa R-3, o atsakovui R. S. patalpa R-2, nes atsakovas R. S. negalėtų naudotis patalpa R-2, kadangi nebÅ«tų atskiro patekimo į Å¡iÄ patalpÄ . Tuo pačiu, ieÅ¡kovams negali bÅ«ti paskiriama naudotis patalpa R-3, nes ji yra vienintelis praėjimas į patalpÄ R-2.

44. Be to, kaip matyti iÅ¡ 2022 m. birželio 30 d. Ekspertinio tyrimo akto, rÅ«sio patalpoje R-2 yra įrengti vandentiekio įvadai į namÄ Nr. 6 ir namÄ Nr. 7, todėl rÅ«sio patalpa R-2 laikytina technine patalpa. Bendrojo naudojimo patalpos yra tokios, kurios nepriskirtos naudoti individualiai, t. y. neturi savarankiÅ¡kos paskirties. Jeigu konkrečių patalpų paskirtis susijusi su tarnavimu kitų patalpų poreikiams, tai jos gali bÅ«ti vertinamos kaip neturinčios savarankiÅ¡kos paskirties ir vertinamos kaip tarnaujančios kitam daiktui, t. y. sudarančios sÄ lygas pagal paskirtį normaliai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡naudoti pagrindinio daikto savybes, užtikrinti jo funkcionalumÄ .

Pagrindinis bendrojo naudojimo patalpų ir priklausinio skirtumas yra tai, kad priklausinys yra individualaus naudojimo patalpa, o bendrojo naudojimo patalpa pagal savo paskirtį negali bÅ«ti naudojama individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2008). Patalpų priskyrimÄ prie bendrojo naudojimo lemia patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryÅ¡ys su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų eksploatavimu, o ne jų konkretus faktinis naudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2008; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-695/2019, 31-33 punktai). Atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo išaiškinimus darytina išvada, jog rūsio patalpa R-2, yra techninė bendrojo naudojimo patalpa, todėl pagal savo paskirtį negali būti naudojama individualiai ir negalima nustatyti individualios naudojimosi tvarkos į šias rūsio patalpas.

45. IeÅ¡kovai taip pat pareiÅ¡kė reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovus per vienÄ mėnesį atlaisvinti bendrÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ bendras namo rÅ«sio patalpas (iÅ¡ laiptinės pusės), matininkės L. Z. parengtame 2020 m. rugsėjo 25 d. plane pažymėtÄ indeksu A (iÅ¡griaunant iÅ¡ bendros laiptinės užmÅ«rytÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ rÅ«sio patalpas). Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti kokiÄ laiptinę turi omenyje ieÅ¡kovai, tačiau ieÅ¡kovų atstovas negalėjo nurodyti kokiÄ laiptinę turi omenyje ieÅ¡kovai.

Kaip matyti iÅ¡ matininkės L. Z. parengto 2020 m. rugsėjo 25 d. plano, įėjimas pažymėtas simboliu A yra ne iÅ¡ laiptinės, tačiau iÅ¡ kiemo pusės tiesiai į rÅ«sio patalpas. IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu siekė turėti galimybę patekti į rÅ«sio patalpÄ R-3 per įėjimÄ pažymėtÄ 1981 m. birželio 22 d. plane iÅ¡ kiemo pusės, kuris Å¡iuo metu yra užmÅ«rytas. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovai reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl įėjimo į rÅ«sio patalpas atstatymo, matininkės L.

Z. parengtame 2020 m. rugsėjo 25 d. plane pažymėtÄ indeksu A, iÅ¡ kiemo pusės, o ne iÅ¡ laiptinės.

46. Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pateiktos išvados matyti, kad įėjimas į rūsio patalpas matininkės L. Z. parengtame 2020 m. rugsėjo 25 d. plane pažymėtas indeksu A tarp namo vertingųjų savybių neminimas.

47. Kasacinės instancijos teismas savo nutarties 40 punkte nurodė, jog įėjimas iÅ¡ lauko pusės (pažymėtas indeksu A) į rÅ«sio patalpas yra užmÅ«rytas, tačiau, esant prieÅ¡taringiems Å¡alių paaiÅ¡kinimams, bylÄ nagrinėję teismai netyrė ir nesiaiÅ¡kino aplinkybių, kada buvo atlikti užmÅ«rijimo darbai, kam patalpos priklausė užmÅ«rijimo metu, ar mÅ«rijimo darbai atlikti teisėtai. <...> teismų liko neįvertinta aplinkybė, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. buvo atlikti patalpų pusrÅ«syje kadastriniai matavimai ir užfiksuota, jog patalpos buvo pertvarkytos, tačiau pakeitimai registre neįregistruoti. Nutarties 44 punkte nurodyta, jog byloje nepateikta dokumentų, patvirtinančių užmÅ«rijimo darbų subjektÄ ir tokio subjekto veiksmų teisėtumÄ atliekant mÅ«rijimo darbus <...> liko nenustatyta aplinkybė, kas užmÅ«rijo nurodytÄ Ä¯Ä—jimÄ ir kada tai buvo atlikta.

48. Vilniaus miesto apylinkės teismas, vykdydamas kasacinės instancijos teismo nutarties nurodymus dėl įrodinėtinų aplinkybių, 2022 m. liepos 26 d. nutartimi pasiÅ«lė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ar pateikti praÅ¡ymus susijusius su įrodymais, susijusius su kasacinės instancijos teismo nurodytomis nustatinėtinomis aplinkybėmis. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvykdė iÅ¡aiÅ¡kinimo pareigÄ Å¡alims įrodinėti jų teiginius, kaip nustato CPK 178 straipsnis. Tačiau byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų, leidžiančių nustatyti kasacinės instancijos teismo nurodytas nutarties punktuose, nepateikė. Å i byla nei dėl ginčo pobÅ«džio, nei dėl dalyvaujančių byloje asmenų nepriskirtina kategorijoms bylų, kuriose teismas turėtų prisiimti aktyvų vaidmenį renkant įrodymus, todėl teismas nerenka įrodymų savo iniciatyva, bet pakartotinai nagrinėja bylÄ ir pasisako remdamasis byloje esančiais įrodymais.

49. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Detalesnis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sÄ raÅ¡as reglamentuojamas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (kuris nagrinėjamoje byloje taikytinas pagal analogijÄ (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) normų. Å io įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punkte (2000 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. VIII-1741 redakcija) nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektai daugiabučiame name yra:

1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namÄ laiptai ir durys);

2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė;

3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.

50. Taigi, siena, kurioje buvo užmūrytas įėjimas matininkės L. Z. parengtame 2020 m. rugsėjo 25 d. plane pažymėta indeksu A, priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. ieškovams ir atsakovams.

51. IeÅ¡kovai reiÅ¡kia reikalavimÄ atsakovams, kaip neteisėtai užmÅ«ryto įėjimÄ A statytojams. MÅ«rijimas yra vienas iÅ¡ statybos darbų. Ä®vertinus tai, jog reikalavimai atsakovams reiÅ¡kiamas dėl neva neteisėtai atliktų statybos darbų, todėl pagal analogijÄ gali bÅ«ti taikomos neteisėtos statybos darbus reglamentuojančios teisės normos. Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ Å¡alinti statybos padarinius teismas sprendimu įpareigoja statytojÄ (užsakovÄ ), statinio ar jo dalies savininkÄ , valdytojÄ , naudotojÄ , žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkÄ , valdytojÄ ar naudotojÄ , jeigu nėra statytojo.

Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 4.48 straipsnio 2 dalį perdavimo bÅ«du naujasis savininkas įgyja į perduotÄ daiktÄ tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. SavavaliÅ¡kai pastatyto statinio statytojas dėl įstatyme nustatytų reikalavimų statybai nesilaikymo neįgyja nuosavybės teisių į statinį kaip į nekilnojamÄ jį daiktÄ , tačiau jis yra statybai panaudotų medžiagų savininkas.

Jei statytojas perleidžia savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį kitam asmeniui, jam, o ne žemės sklypo savininkui pereina visos statytojo ankstesnio savininko teisės į tokį statinį, kartu – ir pareiga paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020, 52 punktas). Taigi, nustačius neteisėtus statybos darbus, už juos atsakingas yra statytojas (užsakovas), o jo nenustačius - statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas ar naudotojas, o, pasikeitus savininkui, atsakingas naujasis savininkas, kaip statybai panaudotų medžiagų savininkas.

Šiuo atveju, ieškovai privalėjo įrodyti, jog mūrijimo darbus atliko atsakovai arba asmenys iš kurių nuosavybės teises įgijo atsakovai ir darbai atlikti neteisėtai. Ieškovų teigimu, mūrijimo darbus atliko atsakovas R. S..

52. IÅ¡ ieÅ¡kovų pateikto antstolės I. Beliačic 2009 m. vasario 12 d. faktinių aplinkybių protokolo matyti, kad 2009 m. vasario 12 d., 14 val., nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ laiptinės įėjimo į rÅ«sį nėra, iÅ¡ lauko įėjimas į rÅ«sį yra užmÅ«rytas. IeÅ¡kovė nagrinėjant bylÄ antrÄ kartÄ , teismo posėdyje nurodė, jog laikotarpiu apie 2009 metus ji negyveno ginčo pastate, todėl ir nepastebėjo, kada tiksliai buvo užmÅ«rytas įėjimas į rÅ«sio patalpas iÅ¡ lauko ir, akivaizdu, negali žinoti, kas atliko mÅ«rijimo darbus.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas UAB „AMBER MARKETING“ nuosavybės teise patalpas gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įsigijo tik 2011 m., todėl objektyviai negali būti siejamas su įėjimo į rūsį iš lauko užmūrijimu įvykusiu iki 2009 metų. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad įėjimas iš lauko būtų užmūrytas savavališkai be bendrasavininkų sutarimo. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. kovo 12 d. rašte nurodyta, kad R.

S. iÅ¡ardė nelaikančiÄ atitvarÄ , kuri skyrė cokolinio aikÅ¡to patalpas nuo buvusių sandėliukų, nurodyta, kad tokiais veiksmais, kurie priskirtini prie paprastojo remonto darbų, R. S. Statybos įstatymo nepažeidė ir ieÅ¡kovams pasiÅ«lyta kreiptis į teismÄ dėl bendro naudojimosi patalpų tvarkos nustatymo (e. b. l. 9, t. 2), t. y. minėtame raÅ¡te nieko nėra kalbama apie pastato iÅ¡orinės sienos užmÅ«rijimÄ , o tik vidinių pertvarų iÅ¡ardymÄ , kurios nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku.

KÅ«rybinių dirbtuvių ir kitų patalpų sujungimas ir rekonstrukcija įforminta 2004 m. sausio 21 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu, kuriame statytoju įvardytas UAB „VB lizingas“ (e. b. l. 47 t. 2). Be to, apie UAB „Lauvita“, lizingo gavėjo, įsipareigojimÄ uždaryti įėjimÄ iÅ¡ patalpų R-1 į bendro naudojimo patalpas nurodyta 2003 m. liepos 9 d. pirkimo-pardavimo sutartyje (e. b. l. 226, t. 2). Atsakovai su 2019 m. liepos 18 d. praÅ¡ymu (2019 m. liepos 19 d. LITEKO įregistruota DOK-167951) dėl įrodymų prijungimo pateikė fotonuotraukas, gautas iÅ¡ buvusių savininkų, kuriose, atsakovų teigimu, yra vaizdai nufotografuoti 2003 metais atliekant kiemo tvarkymo darbus, kuriais buvo sukeltas kiemo lygis ir iÅ¡klotas Å¡aligatvis plytelėmis.

IÅ¡ Å¡ių fotonuotraukų matyti, kad atliekant kiemo tvarkymo darbus Å¡aligatvis užmÅ«ryto įėjimo A vietoje yra padarytas iki pat namo sienos, o langų ir kitų įėjimų vietose yra iÅ¡betonuoti keliasdeÅ¡imties centimetrų gylio įgilinimai. IeÅ¡kovai nepaneigė Å¡ių atsakovų teiginių, kad kiemo tvarkymo darbai buvo atliekami vėliau, nei 2003 metais. Å i aplinkybė leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog atliekant kiemo tvarkymo darbus ir klojant Å¡aligatvį, įėjimas A jau buvo užmÅ«rytas, prieÅ¡ingu atveju, prie įėjimo turėjo bÅ«ti iÅ¡betonuotas įgilinimas ir padaryti laiptai, nes įėjimas bÅ«tų žemiau Å¡aligatvio lygio keliasdeÅ¡imt centimetrų ir patekimas pro duris įėjime A nebÅ«tų įmanomas dėl žymaus aukščių skirtumo.

53. IeÅ¡kovai teigia, jog jie įsigiję butÄ su rÅ«siu iki 2009 metų galėjo į jį patekti ir naudotis rÅ«sio patalpomis, o nuo 2009 metų nebegalėjo. Su Å¡iais teiginiais nesutiktina. IeÅ¡kovai nuosavybės teises įgijo 2003 m. lapkričio 28 d. IeÅ¡kovai teigdami, jog naudojosi rÅ«sio patalpomis, savo teiginių nepagrindė jokiais objektyviais duomenis, t. y. negalėjo nei tiksliai nurodyti kuriomis patalpomis naudojosi, nei kokiu bÅ«du naudojosi, nei buvo palikta kokių nors ieÅ¡kovų daiktų rÅ«syje, objektyviai patvirtinančių faktinį naudojimÄ (CPK 178 straipsnis).

IÅ¡ atsakovų pateiktų fotonuotraukų apie 2003 metais atliktus kiemo remonto darbus, kurių ieÅ¡kovai nepaneigė ir kurių metu buvo įrengtas Å¡aligatvis palei užmÅ«rytÄ Ä¯Ä—jimÄ A, darytina labiausiai tikėtina iÅ¡vada, jog užmÅ«rijimo darbai buvo atlikti tiek iki atsakovams įgyjant nuosavybės teises, tiek iki ieÅ¡kovams įgyjant nuosavybės teises ir nuo įgijimo momento ieÅ¡kovai de facto nesinaudojo jokia rÅ«sio patalpa.

54. Taigi, ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad įėjimus į bendrojo naudojimo rūsio patalpas panaikino (užmūrijo) būtent atsakovai ar asmenys iš kurių atsakovai įgijo nuosavybės teises ir kad tai padaryta be bendrasavininkų sutikimo, bet priešingai, pateikti įrodymai patvirtina, kad įėjimas A panaikintas anksčiau, negu atsakovai įgijo nuosavybės teises pastate ir statybų darbai buvo vykdomi iki 2003 metų pabaigos. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, vykdydamas kasacinės instancijos teismo nurodymus, buvo siūlęs ieškovams ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti šias aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, tačiau ieškovai jokių įrodymų nepateikė, t. y. neįvykdė įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis).

55. IeÅ¡kovai teigia, jog atsakovai turėjo suinteresuotumÄ užmÅ«ryti įėjimÄ , matininkės L. Z. parengtame 2020 m. rugsėjo 25 d. plane pažymėtÄ indeksu A, todėl laikytina, jog jie ir užmÅ«rijo įėjimÄ . Nesutiktina su Å¡iais teiginiais. IÅ¡ 2022 m. birželio 30 d. Ekspertinio tyrimo akto fotonuotraukų matyti, kad atsakovai savo reikmėms nenaudoja nei patalpos R-2, nei patalpos, kurioje užmÅ«rytas įėjimas. RÅ«sio patalpa R-3 yra naudojama patekti į patalpÄ R-2, t. y. nėra savarankiÅ¡kai atsakovų individualiai naudojama patalpa.

Įėjimas A buvo užmÅ«rytas iki atsakovams įgyjant nuosavybės teises. Dar daugiau, atsakovas R. S., kaip ir ieÅ¡kovai turi nuosavybės teises į butÄ ir rÅ«sį, kaip ir ieÅ¡kovai, bet neturi nuosavybės teisių į rÅ«syje esančias kavinės patalpas, ir, kaip ir ieÅ¡kovai neturi galimybės patekti į rÅ«sio patalpas, todėl jo suinteresuotumas nėra didesnis, nei ieÅ¡kovų. Atsakovas UAB „AMBER MARKETING“ taip pat nelaikytinas turintis suinteresuotumÄ , nes įgyjant patalpas įėjimas A jau buvo užmÅ«rytas ir faktiÅ¡kai nesinaudoja rÅ«sio patalpomis.

Taigi, negalima teigti, jog atsakovai turėjo suinteresuotumÄ užmÅ«ryti įėjimÄ matininkės L. Z. parengtame 2020 m. rugsėjo 25 d. plane pažymėtÄ indeksu A.

56. IeÅ¡kovams neįrodžius (CPK 178 straipsnis), kad atsakovai ar iki atsakovų nuosavybės teisėmis atsakovų patalpas turėję asmenys užmÅ«rijo įėjimÄ matininkės L. Z. parengtame 2020 m. rugsėjo 25 d. plane pažymėtÄ indeksu A, atsakovai negali bÅ«ti įpareigojami atkurti įėjimÄ matininkės L. Z. parengtame 2020 m. rugsėjo 25 d. plane pažymėtÄ indeksu A kaip statytojai. Be to, kaip Å¡iame sprendime nustatyta, tokiÄ pat pareigÄ atstatyti užmÅ«rytÄ Ä¯Ä—jimÄ matininkės L. Z. parengtame 2020 m. rugsėjo 25 d. plane pažymėtÄ indeksu A turi ir ieÅ¡kovai, kaip namo sienų bendrasavininkai, įgiję nuosavybės teises į butÄ , kai įėjimas jau buvo užmÅ«rytas. Å iuo atveju, ieÅ¡kovai savo teises gali ginti CK 4 knygos ketvirtojo skirsnio Bendroji dalinė nuosavybė nustatyta tvarka bendru bendrasavininkų sutarimu ar pareikÅ¡dami atitinkamÄ ieÅ¡kinį. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, Å¡is ieÅ¡kovų reikalavimas taip pat yra atmestinas.

57. Atsakovų praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kovų pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimui atstatyti įėjimÄ A ieÅ¡kinio senatį atmestinas, nes iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovai į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2019 m. sausio 14 d. IeÅ¡kovai sužinojimÄ apie savo teisių pažeidimÄ dėl įėjimo į rÅ«sio patalpas iÅ¡ lauko užmÅ«rijimo grindžia antstolės I. Beliačic 2009 m. vasario 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, teigdami, kad bÅ«tent tada sužinojo apie užmÅ«rytÄ Ä¯Ä—jimÄ .

Duomenų, kad ieÅ¡kovai apie savo teisių pažeidimus bÅ«tų sužinoję anksčiau, byloje nėra, todėl CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas. Be to, ieÅ¡kovai periodiÅ¡kai (pavyzdžiui, 2017 m. lapkričio 21 d., 2018 m. vasario 8 d., spalio 3 d. raÅ¡tai) reiÅ¡kė atsakovams pretenzijas, susijusias su ieÅ¡kovų teisėmis į rÅ«sį, todėl, net jeigu senaties terminas ir bÅ«tų praleistas, tai nurodytos aplinkybės teiktų pagrindÄ konstatuoti, kad ieÅ¡kovai rÅ«pinosi savo teisių gynimu ir atsakovai neturėjo pagrindo manyti, jog ieÅ¡kovai atsisako aptariamų savo teisių gynimo, todėl Å¡ios aplinkybės bÅ«tų pagrindas praleistam senaties terminui atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

58. Pareikštais ieškinio pagrindais ieškinio dalykai negali būti tenkinami. Tačiau šis sprendimas neužkerta kelio šalims reikšti naujų ieškinių dėl rūsio patalpų identifikavimo-priskyrimo asmeninės nuosavybės teisėmis ar bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis kitais pagrindais.

59. Kiti Å¡alių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako (CPK 265 straipsnis). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 60. Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis).

61. Atsakovas UAB „AMBER MARKETING“ patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 3 250 EUR. Atmetus ieškinį, atsakovui UAB „AMBER MARKETING“ iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos 3 250 EUR bylinėjimosi išlaidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnis), t. y. po 1 625 EUR iš kiekvieno ieškovo.

62. Atsakovas R. S. patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 3 250 EUR. Atmetus ieškinį, atsakovui R. S. iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos 3 250 EUR bylinėjimosi išlaidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnis), t. y. po 1 625 EUR iš kiekvieno ieškovo.

63. Tretysis asmuo AB SEB bankas patyrė 798,60 EUR iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, kurias prašė priteisti iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies. IeÅ¡kinį atmetus, trečiojo asmens iÅ¡laidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti, priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnis).

64. Teismo patirtos išlaidos neviršija teisės aktų nustatytos minimalios sumos, todėl nepriteistinos.

65. Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti jÄ teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtÄ sprendimÄ ir bylÄ nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

Ä®siteisėjus teismo sprendimui, Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka. Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais, nusprendžia: atmesti ieÅ¡kinį. Priteisti atsakovui R. S., (duomenys neskelbtini)., iÅ¡ ieÅ¡kovės M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovo H. H. B, a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 3250 EUR (tris tÅ«kstančius du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt euro) bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. po 1 625 EUR (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis euro) iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo.

Priteisti atsakovui UAB „AMBER MARKETING“, j. a. k. 110580079, lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovės M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovo H. H. B, a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 3250 EUR (tris tÅ«kstančius du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt euro) bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. po 1 625 EUR (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis euro) iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo. Priteisti trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankas, j. a. k. 112021238, iÅ¡ ieÅ¡kovės M.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovo H. H. B, a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 798,60 EUR (septynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis euro ir 60 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. po 399,30 (tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt devynis euro ir 30 euro centų) iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Vaidas Pajeda