Legislator Case Law & Legislation
ef3ddbac-c24b-4e78-a8eb-b79afa80ef84 AI generated

ef3ddbac-c24b-4e78-a8eb-b79afa80ef84 · Regionų administracinis teismas

Case Number ef3ddbac-c24b-4e78-a8eb-b79afa80ef84
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. I-5422-644/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01235-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 13 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. R. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

ef3ddbac-c24b-4e78-a8eb-b79afa80ef84 · Regionų administracinis teismas: Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo atstovo praÅ¡ymas tenkintinas, skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2014-01-15 iki 2015-06-11 taikytina trijų metų ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo reikalavimas už minėtÄ laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiÅ¡kėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su Å¡iuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos. Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikÅ¡mingas pareiÅ¡kėjo buvimas Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2015-06-12 iki 2017-01-01.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-5422-644/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01235-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 13 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. R. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. R. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-01-15 iki 2017-01-01 buvo laikomas Alytaus pataisos namuose orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, nes jam nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės – dantų pasta, dantų Å¡epetukas, skutimosi peiliukai. Dėl neiÅ¡duotų higienos priemonių jautė nepatogumus ir pažeminimÄ , negalėjo palaikyti asmeninės higienos (iÅ¡sivalyti dantų, nusiskusti), jautėsi neÅ¡varus.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymais kreipdavosi į bÅ«rio auklėtojÄ dėl higienos priemonių iÅ¡davimo, tačiau jo praÅ¡ymai nebuvo patenkinti. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepimu (b. l. 6-9) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų, esančių pataisos namų vaikų namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas, galiojusias iki 2017-01-01, bausmę atliekantiems nuteistiesiems kiekvieno mėnesio pradžioje mėnesiui turėjo bÅ«ti iÅ¡duodama: 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus.

Teisės aktuose nebuvo numatyta, jog nuteistieji turėtų bÅ«ti aprÅ«pinami dantų pasta, dantų Å¡epetukais ar skutimosi priemonėmis. Vadovaujantis 2016-04-20 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-132, įsigaliojusiu 2017-01-01, nuteistiesiems iÅ¡duodamos Å¡ios higienos priemonės: dantų Å¡epetėlis (1 vnt./mėn.), dantų pasta 75 ml. (kas du mėnesius), skutimosi peiliukai (4 vnt./mėn.). PareiÅ¡kėjas higienos priemones gavo 2017-02-24, kai pirmÄ kartÄ raÅ¡tiÅ¡kai kreipėsi į Alytaus pataisos namus dėl higienos priemonių iÅ¡davimo.

PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytÄ neturtinę žalÄ , nenurodo, kuo grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Alytaus pataisos namai laikotarpiu nuo 2014-01-15 iki 2017-01-01 neaprÅ«pino jo higienos priemonėmis – dantų Å¡epetėliu, dantų pasta, skustuvais.

Atsakovo atstovas prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį. Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – ir CK). IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises.

CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu. Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintÄ bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Nors ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista (žr.

LVAT 2012-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenimo sÄ lygų į įstaigos administracijÄ , tačiau į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2018-06-12 (b. l. 3), todėl daliai skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido senaties terminÄ .

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz.

LVAT 2009-09-24 nutartis Nr. A822-1037/2009). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog dėl pažeistų teisių jis patyrė pažeminimÄ , nepatogumus. Teismas pažymi, kad jei pareiÅ¡kėjas jautė iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. PareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar teisinės pagalbos. Akcentuotina, jog gavęs atsakovo atsiliepimÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma taikyti ieÅ¡kinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui praÅ¡ymo dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindÄ kitaip vertinti ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo atstovo praÅ¡ymas tenkintinas, skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2014-01-15 iki 2015-06-11 taikytina trijų metų ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo reikalavimas už minėtÄ laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiÅ¡kėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su Å¡iuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos. Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikÅ¡mingas pareiÅ¡kėjo buvimas Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2015-06-12 iki 2017-01-01.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindžia aplinkybėmis, jog Alytaus pataisos namuose jam nebuvo iÅ¡duotos Å¡ios higienos priemonės: dantų pasta, dantų Å¡epetukas, skutimosi peiliukai. Atsakovo atstovas neneigia, kad minėtos higienos priemonės pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotos ir nurodo, kad galiojusios teisės normos nenumatė pareigos nuteistajam iÅ¡duoti Å¡ias higienos priemones. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje (akto redakcija iki 2017-01-01) buvo nustatyta, kad nuteistiesiems (vyrams), atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, vienÄ kartÄ per mėnesį iÅ¡duodami Å¡ie higienos reikmenys: 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo bei 1 rulonas tualetinio popieriaus.

Minėtoje aprūpinimo normoje nebuvo numatytas dantų šepetėlio, dantų pastos bei skutimosi peiliukų išdavimas nuteistiesiems. Tačiau minėtu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (akto redakcija nuo 2009-04-01 iki 2017-01-01) 7 punkte buvo numatyta, kad suimtiesiems be aukščiau paminėtų higienos priemonių (skalbiamojo ir tualetinio muilo, tualetinio popieriaus) kas mėnesį papildomai išduodamos šios higienos priemonės: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.).

Taigi, iki 2017-01-01 galiojusios teisės normos suimtiesiems ir nuteistiesiems numatė skirtingas garantijas – suimtieji buvo aprÅ«pinami higienos priemonėmis – dantų pasta, Å¡epetėliu, skutimosi peiliukais, o nuteistiesiems Å¡ios higienos priemonės nebuvo iÅ¡duodamos. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad pareiÅ¡kėjui, turinčiam nuteistojo statusÄ , minėtais teisės aktais buvo nustatytos mažesnės garantijos nei suimtojo asmens statusÄ turinčiam asmeniui, nors Å¡ie asmenys nagrinėjamo klausimo kontekste laikytini esantys panaÅ¡ioje padėtyje (žr.

LVAT 2017-04-03 nutartį byloje Nr. A-1121-858/2017). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 14 straipsnyje nustatyta, kad naudojimasis šioje Konvencijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas nepriklausomai nuo asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais. Aiškindamas Konvencijos 14 straipsnį EŽTT yra nurodęs, kad jis saugo asmenis, kurie yra analogiškose situacijose, nuo diskriminuojamai skirtingo jų traktavimo (žr.

EŽTT 1986-07-08 sprendimÄ L. ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę). Konvencijos 14 straipsnis reguliuoja situacijas, kai su asmenimis panaÅ¡iose situacijose yra elgiamasi skirtingai be pateisinamos priežasties (žr. EŽTT 2011-12-13 sprendimÄ L. prieÅ¡ SlovakijÄ ). Nagrinėjamai bylai aktualus EŽTT sprendimas byloje M. prieÅ¡ LatvijÄ , kurioje buvo nagrinėjamas pareiÅ¡kimas dėl sulaikyto asmens laikymo kalėjime sÄ lygų, pažeidžiančių Konvencijos 3 straipsnį. Asmuo skundėsi be kita ko tuo, kad įkalinimo įstaigos administracija atsisakė jį aprÅ«pinti asmens higienos priemonėmis, tarp jų dantų Å¡epetuku, dantų pasta, jis nuolat jautėsi neÅ¡varus ir žeminamas.

Teismas pripažino, kad higienos priemonių trÅ«kumas sulaikytam asmeniui yra nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui. EŽTT pažymėjo, kad atsižvelgus į Konvencijos 14 straipsnį, tai aktualu ir sprendžiant dėl valstybės pareigos higienos priemonėmis aprÅ«pinti ir nuteistÄ jį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio byloje (žr. LVAT 2017-04-03 nutartį byloje Nr. A-1121-858/2017) suformavo praktikÄ , pagal kuriÄ Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos tiek, kiek jose nenumatyta nuteistiesiems iÅ¡duoti asmens higienos priemones – dantų pastÄ , dantų Å¡epetukÄ , skutimosi peiliukus – neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (žr. 2008-04-16 sprendimÄ byloje Nr. A444-619/2008), valstybės valdžios institucijų pareigÅ«nų aktais padaryta neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Konvencijos pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Teismo vertinimu, Å¡ioje byloje taip pat yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 ir 14 straipsnių pažeidimÄ dėl neteisėto atsakovo atstovo – Alytaus pataisos namų – neveikimo CK 6.271 straipsnio prasme, pareiÅ¡kėjo neaprÅ«pinus dantų Å¡epetėliu, skutimosi peiliukais, dantų pasta.

IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių nuteistųjų ir suimtųjų aprÅ«pinimo higienos normomis analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Alytaus pataisos namai ginčo laikotarpiu neaprÅ«pino pareiÅ¡kėjo higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų Å¡epetuku, skutimosi peiliukais), todėl konstatuotina, kad Alytaus pataisos namai pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis, kas pagal EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė pažeminimu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Administracinėje byloje nėra duomenų, kad Alytaus pataisos namuose pareiÅ¡kėjas kaip nors buvo iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ar, kad jam kokiu nors bÅ«du buvo bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Byloje taip pat nenustatyta, jog atsakovas siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ . Sprendžiant dėl neturtinės žalos kompensavimo bÅ«do, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbiÄ aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjas į atsakovÄ dėl higienos priemonių iÅ¡davimo ginčo laikotarpiu nesikreipė.

Minėta aplinkybė sudaro pagrindÄ teismui abejoti pareiÅ¡kėjo skundo argumentais apie didelio masto psichologines kančias, iÅ¡gyvenimus ar sveikatos pablogėjimÄ , kuriuos galimai sukėlė atsakovo atstovo neteisėti veiksmai. Kita vertus, teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo (neiÅ¡duotų higienos priemonių) pareiÅ¡kėjui galėjo kilti tam tikrų nepatogumų ar iÅ¡gyvenimų, kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei atsakovo atstovas jį bÅ«tų aprÅ«pinęs Å¡iomis priemonėmis.

Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., LAT Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008).

Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui Å¡iose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į aktualiÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl higienos priemonių (dantų Å¡epetėlio, dantų pastos, skutimosi peiliukų) iÅ¡davimo į Alytaus pataisos namų administracijÄ nesikreipė, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimÄ dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas (ABTÄ® 88 str. 1 d. 4 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, n u s p r e n d ž i a :

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista D. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sÄ lygas, o pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Grauželis