ef3c2013-9802-487f-ac90-8ecf34fdf7bc · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-749-798/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01239-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Antano Rudzinsko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto ViÅ¡inskio,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimo pagal ieÅ¡kovės A. V. ieÅ¡kinį atsakovei M. B. dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Teisėjų kolegija Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė:pripažinti nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , unikalus Nr.4137-0200-0101, pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr.4197-6016-7016, pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr.4197-6016-7027, Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr.4197-6016-7038, kiemo statinius, unikalus Nr.4197-6016-7049, priklausančius pastatui, unikalus Nr.4197-6016-7016, esančius Vilniaus r. sav.

JuodÅ¡ilių k., Žemaičių g. 18; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 13 728,96 Eur nuostolių bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad 2007 m. spalio 16 d. Å¡alys sudarė Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį. IeÅ¡kovė už sutartimi įsigytÄ turtÄ atsiskaitė 2013 m. rugpjūčio 5 d., tačiau atsakovė iki Å¡iol turto ieÅ¡kovei neperdavė pasiraÅ¡ant turto priėmimo ir perdavimo bei visiÅ¡kÄ atsiskaitymÄ patvirtinantį dokumentÄ , nors ieÅ¡kovės atsiskaitymÄ priėmė.

IeÅ¡kovė negavo naudos nei iÅ¡ turto, nei iÅ¡ piniginių lėšų, o atsakovė beveik dvejus metus naudojosi tiek turtu, tiek už jį ieÅ¡kovės sumokėtais pinigais, todėl atsakovės gauta nauda iÅ¡ ieÅ¡kovės sumokėtų pinigų sumos yra laikytina ieÅ¡kovės patirtais nuostoliais. 2015 m. gruodžio 23 d. byloje gautas ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimas dėl dalies ieÅ¡kinio reikalavimų atsiėmimo, kuriame nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 10 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė pasirašė priėmimo-perdavimo aktÄ , todėl praÅ¡o teismo palikti nenagrinėtu pirmÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ .Atsakovė su ieÅ¡kinio reikalavimu dėl nuosavybės teisės pripažinimo į žemės sklypÄ ir pastatus sutiko, tačiau prašė netenkinti reikalavimo dėl 13 728,96 Eur priteisimo, kadangi neįrodyta civilinės atsakomybės sÄ lyga – skolininko kaltė.

Atsakovė ginčo name negyvena, o turto neatlaisvino nuo savo daiktų, nes sirgo, artimųjų neturi. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį dalyje dėl nuosavybės teisės pripažinimo paliko nenagrinėtu, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, Å¡ias reikÅ¡mingas bylos iÅ¡sprendimui aplinkybes: 2007 m. spalio 16 d. tarp Å¡alių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), kuria ieÅ¡kovė nusipirko iÅ¡ atsakovės žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ ir kitus pastatus, įsipareigodama sumokėti 515 000 Lt.

Dalį sumos ieÅ¡kovė sumokėjo pasiraÅ¡ant sutartį, o 340 000 Lt įsipareigojo sumokėti iki 2008 m. liepos 30 d. Tačiau Å¡io įsipareigojimo ieÅ¡kovė neįvykdė, dėl to atsakovė kreipėsi su ieÅ¡kiniu į Vilnius apygardos teismÄ dėl 180 000 Lt skolos, 7865,75 Lt palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1967-603/2011, buvo patvirtinta taikos sutartis tarp Å¡alių, kuria įsipareigojo laikotarpyje nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sumokėti skolÄ .

IeÅ¡kovė Å¡ių įsipareigojimų taip pat pilnai neįvykdė, dėl to atsakovė 2013 m. liepos 2 d. kreipėsi dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo. Antstolio M. D. kontoroje buvo vykdomas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. iÅ¡duotas vykdomasis dokumentas dėl 35 755,04 Eur (123 455 Lt) sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Teismo nutartis buvo visiÅ¡kai įvykdyta 2013 m. rugpjūčio 5 d. antstolio patvarkymu.Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas sprendė, kad ieÅ¡kovei nesumokėjus nustatytu terminu už įsigytÄ turtÄ atsakovei, pirkimo-pardavimo sutarties V dalies 1 punkte numatytas terminas Å¡alims pasiraÅ¡yti turto priėmimo-perdavimo dokumentÄ per 5 kalendorines dienas po galutinio atsiskaitymo dienos, negali bÅ«ti taikomas.

Å alys, teisme sudarydamos taikos sutartį nenustatė naujo termino turto priėmimo - perdavimo dokumentui pasiraÅ¡yti.Teismas nustatė, kad atsakovė neatsisakė perduoti turto ir pasiraÅ¡yti turto perdavimo akto, tačiau to nepadarė dėl sunkios sveikatos bÅ«klės. Teismas sprendė, kad atsakovės kaltė neįrodyta. Taip pat ieÅ¡kovė neįrodė, kad jai buvo padaryta 13 728,96 Eur žala dėl to, kad jos įsigytas turtas jai nebuvo perduotas naudojimui po to, kai antstolis įvykdė skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Â iÅ¡ ieÅ¡kovės.Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad ji negalėjo naudotis įsigytu turtu, kad siekė teismine tvarka iÅ¡ karto, kai tik įgijo teisę, kad turtas jai bÅ«tų perduotas, todėl jos pačios nesinaudojimas įgytomis teisėmis negali bÅ«ti pagrindu atsirasti kito asmens atsakomybei.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimÄ dalyje, kurioje ieÅ¡kinys atmestas ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas pažeidė sutarčių aiÅ¡kinimo principus. Teismas nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovei nesumokėjus visos sumos pagal sutartį, atsakovė neteko pareigos vykdyti Sutarties 5 dalies 1 punkto.

SÄ lygos dėl atsiskaitymo už turtÄ pakeitimas nereiÅ¡kia, kad negalioja kitos sutarties sÄ lygos, taip pat tai, kad ieÅ¡kovei laiku nevykdant sutarties, dėl ko taikos sutartimi ieÅ¡kovė įsipareigojo atlyginti atsakovės nuostolius, nereiÅ¡kia, kad ir atsakovė gali nevykdyti sutarties laiku ir tinkamai.Teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus dėl Å¡alių elgesio ir nepagrįstai teigė, jog atsakovė neatsisakė pasiraÅ¡yti turto perdavimo-priėmimo akto. Byloje pateikti įrodymai, liudytojų parodymai patvirtina, jog tiek ieÅ¡kovė, tiek jos tėvas dėjo pastangas susitikti su atsakove ir susitarti dėl minėto akto pasiraÅ¡ymo, atsakovei buvo žinoma apie 2015 m. sausio 27 d. kvietimÄ Ä¯ notarų biurÄ .

Be to, atsakovė pagal Sutartį turėjo asmeninę pareigÄ , kurios vykdymas nepriklausė nuo ieÅ¡kovės valios, – savo iniciatyva atvykti pas notarÄ pasiraÅ¡yti bent jau notariÅ¡kai patvirtinto pareiÅ¡kimo, kad pinigai už turtÄ sumokėti;Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų materialinių ir procesinių normų pažeidimų teismas neteisingai įvertino sÄ lygas civilinei atsakomybei kilti: teismas nepagrįstai teigė, kad ieÅ¡kovė neįrodė patirtų nuostolių nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kuriÄ CK 6.210 str. pagrindu apskaičiuotos palÅ«kanos įstatymo prasme yra prilyginamos minimaliems kreditoriaus nuostoliams; atsakovės kaltė pagal generalinio delikto doktrinÄ yra preziumuojama.Netaikius civilinės atsakomybės atsakovei, teismas turėjo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutÄ .Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovei atsisakius dalies ieÅ¡kinio reikalavimų, teismas nepagrįstai nepriteisė iÅ¡ atsakovės negrÄ Å¾intos žyminio mokesčio dalies – 25 proc., kadangi atsakovė po ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, įvykdė ieÅ¡kinio reikalavimÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o skundo netenkinti. Nurodė, kad ji negalėjo laiku perduoti ieÅ¡kovei gyvenamojo namo dėl itin sunkios sveikatos bÅ«klės. Å ios aplinkybės bei pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia atsakovės kaltės prezumpcijÄ .

Be to, šios aplinkybės laikytinos nenugalima jėga, dėl ko civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atsakovės paduoto apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Dėl Sutarties vykdymo Byloje nustatyta, kad 2007 m. spalio 16 d. tarp Å¡alių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – Sutartis).

Apeliantė savo įsipareigojimų pagal Sutartį, t. y. sumokėti visÄ turto kainÄ iki 2008 m. liepos 30 d., įvykdė tik 2013 m. rugpjūčio 5 d. antstolio patvarkymu. Tuo tarpu atsakovė savo įsipareigojimÄ per penkias dienas po galutinio atsiskaitymo pasiraÅ¡yti turto priėmimo-perdavimo aktÄ bei visiÅ¡kÄ atsiskaitymÄ patvirtinantį dokumentÄ (Sutarties V dalies 1 punktas) įvykdė 2015 m. gruodžio 10 d.Atskirai pažymėtina svarbi bylos aplinkybė, jog apeliantei laiku nevykdant įsipareigojimo sumokėti visÄ turto kainÄ , atsakovė buvo priversta kreiptis į teismÄ dėl nesumokėtos sumos priteisimo, tačiau Å¡alys ginÄÄ iÅ¡sprendė taikiai.

Civilinėje byloje Nr. 2-1967-603/2011 2011 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi Å¡alys susitarė, jog apeliantė laikotarpyje nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sumokės skolÄ , kylančiÄ dėl Sutarties nevykdymo.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Å¡ias aplinkybes, teigė, kad apeliantei nesumokėjus nustatytu terminu už įsigytÄ turtÄ , Sutarties V dalies 1 punkte numatytas terminas negali bÅ«ti taikomas, be to, Å¡alys teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi susitarė, kokia tvarka bus atsiskaityta už įsigytÄ turtÄ , tačiau nesusitarė dėl termino pasiraÅ¡yti turto priėmimo - perdavimo dokumentÄ .Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad taikos sutartis – tai Å¡alių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiÅ¡kai priimtinas jų ginčo sprendimo sÄ lygas.

Teismui patvirtinus Å¡alių taikos sutartį ji įgyja res judicata galiÄ ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos mėn. 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. O. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Z. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010, ir kt.). Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktÄ , įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama.

Tai reiÅ¡kia, kad byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir užkertamas kelias pakartotiniam Å¡io ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi, minėta taikos sutartimi Å¡alys pačios susitarė dėl ginčo, t. y. likusios sumos už parduodamÄ turtÄ sumokėjimo, iÅ¡sprendimo. Pažymėtina, kad ginčo dalykas c. b. Nr. 2-1967-603/2011 buvo susijęs tik su skolos sumokėjimu ir neapėmė klausimo dėl kitų Sutarties sÄ lygų nevykdymo, sutarties modifikavimo ir t. t., todėl Å¡alys dėl jokių kitų sÄ lygų ir nesusitarė.

Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Å alių sudaryta Sutartis nėra nuginčyta ar pripažinta niekine CK nustatyta tvarka, todėl teismo iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju netinkamas sutarties vykdymas ir Å¡alių sudaryta taikos sutartis kitas sutarties sÄ lygas ar pačiÄ Sutartį daro negaliojančia, yra neteisinga.Å iuo atveju pažymėtina ir tai, kad nei apeliantė, nei atsakovė neginčijo pačios Sutarties ar jos sÄ lygų, atsakovė neginčijo ir to, kad pažeidė Sutarties V dalies 1 punkte nustatytÄ terminÄ pasiraÅ¡yti turto priėmimo-perdavimo aktÄ bei visiÅ¡kÄ atsiskaitymÄ patvirtinantį dokumentÄ .Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygųSutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

Viena iÅ¡ sÄ lygų, suteikiančių pagrindÄ konstatuoti sutarties Å¡alies pareigÄ atsakyti už neįvykdytÄ ar netinkamai įvykdytÄ sutartį, yra sandorio Å¡alies kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi sutartyje nustatyti jos pažeidimo (neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo) padariniai kyla dėl tokio pažeidimo kalta pripažintai sandorio Å¡aliai (atskirais atvejais – ir abiem sandorio Å¡alims). Nors skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), jis, naudodamasis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, gali tokiÄ prezumpcijÄ paneigti, taip pat įrodyti kitos sandorio Å¡alies kaltę (CPK 178 straipsnis).

Sprendžiant, kiek kuri sutarties Å¡alis yra atsakinga už sutarties nevykdymÄ , turi bÅ«ti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektÄ susitarimÄ ir taikytinÄ teisinį reguliavimÄ sutartis sukuria jos Å¡alims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiÅ¡kumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikÅ¡mingos aplinkybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas – CK 6.38, 6.200 straipsniai – įpareigoja kiekvienÄ sutarties Å¡alį ne tik sÄ Å¾iningai, tinkamai vykdyti savo prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiÅ¡kiau, bendradarbiauti su kita Å¡alimi.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigÄ bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sÄ Å¾iningai turi abi sutarties Å¡alys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo Å¡alių bendradarbiavimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012).Kaip jau minėta, atsakovė neginčija to, kad laiku neįvykdė Sutarties V dalies 1 punkto sÄ lygos, taigi nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl neteisėtų veiksmų.

Tačiau atsakovė teigia, kad Sutartį pažeidė ne dėl nuo jos valios priklausančių aplinkybių, o pateikti įrodymai paneigia jos kaltės prezumpcijÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje atsakovės kaltė nenustatyta.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, o bÅ«tent: atsakovės pateiktus iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ sveikatos priežiÅ«ros įstaigų, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2013 iki 2015 buvo vis hospitalizuojama, jai diagnozuotas astigmatizmas, abipusė plokščiapėdystė, čiurnų artrozė, gastritas, hipertenzija, anemija, iÅ¡plitusi stuburo osteochondrozė, lėtinė radikulopatija, stuburo slankstelių kompresiniai lūžiai, Å¡lapimo nelaikymas, Parkinsono liga (III stadija), nuolatinė alerginė sloga, inkstų cistos, skrandžio ir 12-pirÅ¡tės žarnos opaligė, kraujavimas iÅ¡ opų, mažakraujystė, lėtinė galvos smegenų iÅ¡emija, deÅ¡inės krÅ«ties vėžys, ji buvo operuota, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovės kaltės nebuvimÄ , nenukrypo nuo aukščiau aptartų iÅ¡aiÅ¡kinimų, tinkamai vertino abiejų Å¡alių veiksmus dėl Sutarties vykdymo.Sutiktina, kad dviejų metų laikotarpis, per kurį atsakovė nepasirašė turto priėmimo-perdavimo akto bei visiÅ¡kÄ atsiskaitymÄ patvirtinančio dokumento yra gana ilgas ir nors apeliantė teigia, kad atsakovė gali vaikščioti ir tÄ daro, todėl gali atvykti pas notarÄ , tačiau vertinant atsakovės pateiktus įrodymus, liudytojų paaiÅ¡kinimus, akivaizdu, kad jos sveikatos bÅ«klė itin sunki, dėl kurios ji negali iÅ¡ anksto prognozuoti savo galimybių nustatytÄ dienÄ atvykti pas notarÄ , dėl ko Å¡ios aplinkybės pripažintinos paneigiančiomis skolininko kaltės prezumpcijÄ (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).Vertinant Å¡alių elgesį atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Sutarties sudarymo metu atsakovė tikėjosi apeliantės įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymo ne po penkių metų, todėl tariantis dėl Sutarties sÄ lygų vertino bÅ«tent tuo metu egzistavusias savo galimybes vykdyti Sutartį tinkamai ir laiku.

Apeliantei nevykdant Sutarties ilgÄ laikÄ , keitėsi ir atsakovės padėtis bei galimybės vykdyti Sutartį.Sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai teigė, jog apeliantė neįrodė nuostolių dydžio taikant civilinės atsakomybės institutÄ , sutiktina su apeliantės argumentais, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad Å¡ios kategorijos bylose ieÅ¡kovas, skaičiuodamas padarytos žalos dydį, gali remtis CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta 5 procentų metinių palÅ«kanų norma, taikoma piniginėms prievolėms.Visgi, nesant visoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms, teismas pagrįstai netenkino reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo remiantis civilinės atsakomybės institutu.Dėl nepagrįsto praturtėjimoNepagrįstas praturtėjimas reglamentuojamas CK 6.242 straipsnyje.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos, viena kurių – ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006).

Taigi, ieÅ¡kiniai pagal CK 6.424 straipsnį pareiÅ¡kiami tik tada, kai negalima pareikÅ¡ti jokio kito ieÅ¡kinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ , kasacinio teismo praktikÄ Å¡iuo klausimu bei bylos aplinkybes, nėra pagrindo spręsti dėl nepagrįsto praturtėjimo, kadangi apeliantė savo teisės galėjo ir gynė vadovaudamasi civilinės atsakomybės institutu.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl nėra pagrindo skunde nurodytais argumentais sprendimo panaikinti ar pakeisti dalyje dėl materialinių ieÅ¡kinio reikalavimų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas atskirÄ jį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams.

Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas pagrindžiančiais motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPirmosios instancijos teismas, priėmęs ieÅ¡kovės atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio reikalavimo, dėl nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ pripažinimo, dalyje ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ bei grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei jos sumokėto 75 proc. dydžio žyminio mokesčio dalį (CPK 87 straipsnio 2 dalis), tačiau teismas neiÅ¡sprendė klausimo dėl likusios ieÅ¡kovės valstybei sumokėtos 25 proc. dydžio sumokėtos žyminio mokesčio dalies priteisimo.

Kadangi tik po ieÅ¡kinio iÅ¡kėlimo teisme ieÅ¡kovė pripažino ieÅ¡kovės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , spręstina ieÅ¡kovės A. V. naudai priteisti iÅ¡ atsakovės M. B. 496,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (25 proc. sumokėto žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį).Apeliantė taip pat prašė priteisti 450,75 Eur sumÄ , t. y. pusę patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su teisine pagalba, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, procesinių dokumentų įteikimu.

Kadangi pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nuostolių priteisimo atmetė, teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡i dalis bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su advokato suteikta teisine pagalba, pirmosios instancijos teismo nepriteista pagrįstai.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestas, todėl tik atsakovei turi bÅ«ti priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnis). Atsakovė M. B. sumokėjo 300,00 Eur už teisinę pagalbÄ .

Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad byla nėra sudėtinga, atsiliepime į apeliacinį skundÄ yra pakartotos faktinės aplinkybės, kurios jau buvo iÅ¡dėstytos pirmosios instancijos teismui, atsakovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose, jokių esminių atsikirtimų į apeliacinį skundÄ nepateikta, atsakovę atstovauja ta pati advokatė, kuri vedė bylÄ ir pirmosios instancijos teisme ir dviejų metų laikotarpis, per kurį atsakovė nepasirašė turto priėmimo-perdavimo akto bei visiÅ¡kÄ atsiskaitymÄ patvirtinančio dokumento yra gana ilgas bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sprendžia nepriteisti atsakovei M.

B. iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ parengimu.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei A. V., a. k (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 496,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                                                        Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                      Antanas Rudzinskas                                                                                                                      Vigintas ViÅ¡inskis            Â