2019-10-23 Nr. AB-20196-3-62-3-02488-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1704-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02488-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija: 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 17-IL-20-02975-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2012 m. pareiškėjui buvo išduotas leidimas ginklui įsigyti, laikyti (nešiotis). Pareiškėjas, 2017 m. lapkričio mėnesį, baigiantis ginklo leidimo galiojimui, kreipėsi į atsakovą, prašydamas pratęsti leidimą ginklui įsigyti ir nešiotis. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios Tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje 2017 m. lapkričio 15 d. jam buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001084, kurio galiojimo laikas baigsis 2022 m. lapkričio 15 d., tačiau ginčijamu Sprendimu atsakovas nusprendė panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001084.

3. Sprendime atsakovas nurodė, jog pareiškėjas 1980 m. liepos 21 d. nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme dvejiems metams. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teigė, kad Sprendimas yra nepagrįstas, kadangi teistumas, buvęs 1980 metais, seniai išnykęs ir atsakovo nurodytos įstatymo normos neturi būti jam taikomos, nes jis yra nepriekaištingos reputacijos, nėra nei vienos atsakovo nurodytos sąlygos, dėl kurios atsakovas galėjo panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001084.

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymu (toliau – Pakeitimo įstatymas), pakeitus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, nustatančią sąrašą atvejų, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, buvo nustatyti griežtesni apribojimai. Minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi nustatyta, jog nurodytoje teisės normoje nustatyti griežtesni apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Taigi, įstatymų leidėjas griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų netaikymą nustatė tiems asmenims, kurie atitinka dvi sąlygas: aplinkybė, dėl kurios gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo ir asmuo ginklą įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo. Todėl pareiškėjo atžvilgiu neturėjo būti taikomi griežtesni reikalavimai, nustatyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje.

5. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad ginčijamu 2017 m. lapkričio 16 d. Sprendimu, nustačius aplinkybę, kad Kauno rajono liaudies teismo 1980 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LTSR BK) 225 straipsnio 2 dalį, pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.

7. Pareiškėjo skundo motyvai, kad teistumas išnykęs, kad už nusikalstamą veiką, numatytą LTSR BK 225 straipsnio 2 dalyje, nuteistas tik 2 m. laisvės atėmimo, kad 2012 metais jam buvo išduotas leidimas (laikyti) nešiotis ginklus, kad jo atžvilgiu neturėjo būti taikomi griežtesni reikalavimai, nustatyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, yra nepagrįsti. Kauno rajono liaudies teismo 1980 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal tuo metu galiojusio LTSR BK 225 str. 2 d., t. y. už šiurkštų viešosios tvarkos pažeidimą, rodantį aiškų negerbimą visuomenės, padarytą asmens, turinčio teistumą už chuliganizmą, arba susijusį su pasipriešinimu valdžios atstovui ar visuomenės atstovui, einančiam viešosios tvarkos palaikymo pareigas, ar su smurtu asmeniui, arba pasižymintį nepaprastu cinizmu ar įžūlumu, arba padarytą itin pavojingo recidyvisto. Šios teisės normos sankcijoje buvo numatytas iki 5 metų laisvės atėmimo terminas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas imperatyviai nurodo, kad B ir C kategorijos ginklų bei šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos.

8. Atsakovas pažymėjo, jog pagal policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenis pareiškėjas 2011 m. vasario 28 d. neturėjo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, todėl jis neatitinka Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Be to, pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad jam 2013 m. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, negali būti pripažinta skundžiamo Sprendimo panaikinimo pagrindu. Atsakovo teigimu, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktuose apibrėžtų aplinkybių (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą arba nusikaltimą) taikymui teistumo išnykimas nėra reikšmingas. Aplinkybė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą, kaip savarankiškas pagrindas numatytas to paties Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte, kuriuo skundžiamas Sprendimas nebuvo grindžiamas, todėl ginčijamas 2017 m. lapkričio 16 d. Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

II. 9. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas nurodė, kad ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, taip pat ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas, taigi ir ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklės (toliau – Taisyklės) bei kiti poįstatyminiai teisės aktai.

11. Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenis, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimai tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.

12. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis 5 punktą ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

13. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad pareiškėjui 2017 m. lapkričio 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios Tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001084, kurio galiojimo laikas baigsis 2022 m. lapkričio 15 d. Atsakovas nustatęs, jog Kauno rajono liaudies teismo 1980 m. liepos 21 d. nuosprendžiu J. B. už nusikaltimą numatytą LTSR BK 225 straipsnio 2 dalyje, nuteistas laisvės atėmimo bausme dvejiems metams, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei Taisyklių XIII skyriaus 92.3 punktu, 93 - 95 punktais, ginčijamu 2017 m. lapkričio 16 d. Sprendimu nusprendė panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001084.

14. Teismas pažymėjo, kad nuo 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kurio nauja redakcija buvo išdėstyta 2010 m. lapkričio 18 d. priimtu Pakeitimo įstatymu (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija Nr. XI-1146). Minėta redakcija numato griežtesnius reikalavimus asmenims, norintiems įsigyti ir turėti ginklus, t. y. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. To paties Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 - 12 punktuose pateiktas išsamus sąrašas, esant kokiomis sąlygomis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Įstatymų leidėjas, naujos redakcijos (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146) Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatydamas asmenims griežtesnius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, Pakeitimo įstatyme nustatė šios normos taikymo tvarką. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį buvo numatyta, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni apribojimai negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012 m. birželio 29 d. redakcija Nr. XI-2156) 1 straipsnio 3 dalyje (galiojančiame šiuo metu) numatyta, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni apribojimai negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kuriu gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.

15. Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenimis 2009 m. gegužės 27 d. Kauno AVPK Kėdainių rajono policijos komisariate pareiškėjui buvo išduotas pirmas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 999 ir užregistruotas šaunamasis ginklas – pistoletas. Kauno AVPK Kėdainių rajono policijos komisariato 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjui išduotas leidimas Nr. 999 panaikintas, vadovaujantis Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. Nr. IX-705 redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pareiškėjui priklausantis pistoletas išregistruotas 2009 m. gruodžio 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje 2013 m. sausio 25 d. pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001084 ir užregistruotas šaunamasis ginklas – pistoletas. Taigi, minėti duomenys patvirtino, kad pareiškėjas 2011 m. vasario 28 d. neturėjo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, todėl jis neatitiko Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012 m. birželio 29 d. redakcija Nr. XI-2156) 1 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų.

16. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su išnykusiu teistumu, teismas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio nutarimu, nurodė, kad sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi, charakterizuojančia jo asmenybę.

17. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad neteisinga persekioti jį visą likusį gyvenimą už anksčiau padarytas klaidas, teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad šie ir panašaus pobūdžio atsikirtimo į formaliąsias įstatymų nuostatas argumentai turi būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju taikant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnyje įtvirtintas įstatymų taikymo nuostatas, išvardyti principai gali (ir turi) būti teismo taikomi tik išimtinėse situacijose, t. y. situacijose, kai faktinės konkrečios administracinės bylos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina (parodo), kad formalusis įstatymo taikymas susikirstų su šiuose principuose įtvirtintomis vertybėmis. Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, vertino, jog pareiškėjo nurodyti argumentai savaime nėra pakankami suteikti byloje nagrinėjamai situacijai paminėtą išskirtinumą.

18. Teismas pažymėjo, kad teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijos ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti.

19. Analizuodamas įstatymo leidėjo numatytus ginklų apyvartai keliamus reikalavimus, ginklų apyvartos ribojimų prevencinę reikšmę ir siekiamus tikslus, griežtų atsakomybės standartų taikymą ginklų savininkams ir naudotojams, atsižvelgdamas į tai, kad ginklai priskiriami prie pavojingų įrenginių, pritaikytų gyviesiems ar kitiems objektams naikinti, žaloti ar kitaip juos paveikti, ir reikalauja ypatingos valstybės kontrolės, įvertinęs byloje surinktus minėtus faktinius duomenis, teismas pripažino, kad pareiškėjas patenka į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto veikimo sritį, taigi atsakovas tinkamai įgyvendino minėto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus.

20. Teismo vertinimu, Sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra pagrįstas ir proporcingas, nepažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas yra pakankamas tam, kad būtų galima taikyti pareiškėjo atžvilgiu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Prielaidų teigti, jog skundžiamu Sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nėra, todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimą ir panaikinti Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas pažymi, kad teistumas, buvęs pagal iki 2003 m. galiojusio baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį, buvo dekriminalizuotas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

23. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Kauno AVPK atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tačiau šis principas nėra taikomas automatiškai, bendrosios kompetencijos teismas yra kompetentingas spręsti dėl nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį švelninančio baudžiamojo įstatymo taikymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 17-IL-20-02975-e, kuriuo pareiškėjui J. B. panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, pagrįstumo ir teisėtumo.

26. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo jeigu jis nėra nepriekaištingos reputacijos. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

28. Byloje įrodyta, kad pareiškėjas Kauno rajono liaudies teismo 1980 m. liepos 21 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal tuo metu galiojusio LTSR BK 225 str. 2 d., t. y. už šiurkštų viešosios tvarkos pažeidimą, rodantį aiškų negerbimą visuomenės, padarytą asmens, turinčio teistumą už chuliganizmą, arba susijusi su pasipriešinimu valdžios atstovui ar visuomenės atstovui, einančiam viešosios tvarkos palaikymo pareigas, ar su smurtu asmeniui, arba pasižymintį nepaprastu cinizmu ar įžūlumu, arba padarytą itin pavojingo recidyvisto, kad šios teisės normos sankcijoje buvo numatytas iki 5 metų laisvės atėmimo terminas. Taigi, pareiškėjas, sutinkamai su aukščiau paminėtomis teisės normomis nėra nepriekaištingos reputacijos, o taip pat neturi teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų ir jų šaudmenų.

29. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jo teistumas yra išnykęs, teisingai nurodė, kad teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi, charakterizuojančia jo asmenybę. Dėl aukščiau paminėtų argumentų teismas atmeta apelianto teiginius, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, nes teistumas baudžiamąja teisine prasme yra išnykęs.

30. Taip pat apeliantas teigia, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikoma Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies norma. Teismas pažymi, kad apelianto atžvilgiu turi būti taikoma ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusi norma, kuri nustatė, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2156 redakcija). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. vasario 28 d. neturėjo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Šios faktinės aplinkybės pareiškėjas nenuginčijo, taigi apeliantas neatitinka Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.

31. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms kiti apelianto nurodyti argumentai ir faktai nėra reikšmingi šiai bylai, nes dėl jų buvimo įstatymai nenumato teisės į šaunamąjį ginklą.

32. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ginčijamas sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra pagrįstas ir proporcingas, nepažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros. Prielaidų teigti, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nėra.

33. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

34. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius