ef3b24b2-bd63-46ea-ac67-334d9e044a65 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešejas Stasys PunysPranešejas Stasys Punys                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-238/2010Teiseja Laima Leipuviene                            Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.15.3.1.; 2.1.15.3.3. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2010 m. balandžio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,teiseju Daivos Pranytes-Zalieckienes, Virginijos Pakalnytes-Tamošiunaites,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Baliukonienei,gynejui adv.

Vidmantui Martyšiui,nuteistajam K. M.,viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, atstovo Vecislavo Burneikos apeliacini skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 04 21 nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu pagal BK 228 str. 1 d., 138 str. 2 d. 2 p. ir nuteistas:- pagal BK 228 str. 1 d. – teises dirbti Lietuvos Respublikos policijos strukturose atemimu 5 metams;- pagal BK 138 str. 2 d. 2 p. – laisves atemimu 2 metams 6 menesiams.Vadovaujantis BK 63 str. 2 d. , 5 d. 1 p. bausmes subendrintos apemimo budu ir galutine bausme paskirta laisves atemimas 2 metams 6 menesiams.Pritaikius BK 75 str. laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas 1 metams 6 menesiams, ipareigojant atsiprašyti nukentejusiojo asmens ir be institucijos prižiurincios bausmes vykdymo atidejima sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.Nukentejusiojo A.

R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jam iš Lietuvos valstybes, atstovaujamos Policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos, 31 300 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.Kolegija, išnagrinejusi byla, n u s t a t e: K. M. nuteistas už tai, kad eidamas (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos (duomenys neskelbtini) nuovados inspektoriu veiklos grupes vyresniojo patrulio pareigas, viršijo igaliojimus, tuo, kad pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 3 str. 2 d. 1 p., (2002 m. balandžio 23 d. istatymo Nr. IX-855 redakcija), 15 str. 1 d. 3 p. (2005 m. gruodžio 22 d. istatymo Nr. IX-464) redakcija, Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuso 3 str. 9 d. 1 p., Lietuvos respublikos policijos veiklos 2000 10 17 istatymo 4 str. 2 d., 5 str. 1 d., 1 p., 21 str. 1 d., 1 p., 23 str., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 07 16 isakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigunu etikos kodekso 4.1 p. ir 4.4 p. reikalavimus, 2006 12 09, apie 13.30 val., Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), 700 m iki (duomenys neskelbtini) gyvenvietes, tuo metu, kai (duomenys neskelbtini), policijos komisariato Viešosios policijos nuovados apylinkes inspektoriu veiklos grupes tyrejas A.

M. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) laike del galimo pasipriešinimo valstybes tarnautojui sulaikyta A. R. prispausta prie kelio dangos, ir del to padarydamas poodine kraujosruva dešiniame skruoste, odos nubrozdinima viršutineje lupoje, muštines žaizdas viršutineje lupoje ir išmušdamas priekinius viršutinius 11, 12, 21, 22 bei apatinius 31, 41 dantis, t.y. nesunkiai sutrikde jo sveikata, del ko nukentejusysis A. R. patyre didele turtine, o akivaizdžiai pažeminus Policijos autoriteta – Lietuvos Respublikos valstybe – didele neturtine žala.Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, atstovas Vecislavo Burneikos prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi ir atmesti A.

R. ieškini.Apeliantas nurodo, kad ivertinus liudytoju parodymus ir kita bylos medžiaga, galima teigti, jog policijos pareigunai K. M. ir A. M. susiklosciusioje situacijoje prievarta panaudojo laikydamiesi istatymu reikalavimu. Apeliantas mano, kad A. R. sveikatos sutrikdymas yra jo neatsargaus ir nerupestingo elgesio padarinys, kurio jis nenumate, kadangi buvo neblaivus, agresyvus bei nepagarbiai nusiteikes policijos pareigunu atžvilgiu.Skunde pažymima, kad pagal LR valstybes tarnybos istatymo 4 str. 2 d. statutiniams tarnautojams šio istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentuoja statutai.

Todel teigti, kad policijos pareigunai pažeide mineto istatymo 3 str. 2 d. 1 p., 15 str. 1 d. 3 p. reikalavimus negalima, kadangi šiu straipsniu reikalavimai policijos pareigunams netaikomi. Apeliantas nurodo, kad LR policijos veiklos istatymo 24 str. 2 d. numatyti konkretus atvejai, kada draudžiama panaudoti koviniu imtyniu veiksmus. Prievartos ruši ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigunas, atsižvelgdamas i konkrecia situacija, teises pažeidimo pobudi bei individualias pažeidejo savybes. Naudojant prievarta, policijos pareigunai privalo stengtis išvengti sunkiu pasekmiu, o veikos kvalifikavimui nepakanka vien objektyvaus padarytos žalos ir jos dydžio konstatavimo, kadangi yra butina nustatyti netinkamu pareigu atlikimu sukeltu padariniu kokybini atspindi kaltininko samoneje.

Apelianto teigimu, atsižvelgiant i visas bylos aplinkybes galima teigti, kad I. S., A. R. ir S. N., suvokdami galimo savo elgesio pavojinguma, patys pasirinko rizikinga elgesio buda ir tuo prisieme žalos atsiradimo rizika. Todel apeliantas nurodo, jog nuosprendyje nurodytas žalos dydis nera atitinkamai pagristas ir patvirtintas irodymais.Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše civilio atsakovo atstovo apeliacini skunda patenkinti, prokurore praše apeliacini skunda atmesti. Civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, atstovo Vecislavo Burneikio apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir bešališkai ištyre esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaike baudžiamaji istatyma. Apelianto teiginius, jog nuteistasis K. M. nera kaltas del inkriminuoto nusikaltimo padarymo, paneigia nuosprendyje aptarti ir išanalizuoti irodymai, kuriuos teismas ivertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisykliu. Teismo nuosprendis pagristas irodymais, kurie buvo išnagrineti teisiamajame posedyje, kaip to reikalauja BPK 301 str. ir nenustatyta, kad butu pažeistas irodymu leistinumo bei lieciamumo principas.

Ju visetas leido teismui padaryti išvada del K. M. kaltes irodytumo. Vertinant irodymus BPK 20 str. 1 ir 5 dalyse numatyti reikalavimai nebuvo pažeisti. Atsižvelgiant i tai, kad del K. M. kaltes irodytumo pasisake tiek apeliacines instancijos teismas 2009-07-29 nutartyje, tiek Lietuvos Aukšciausiasis teismas 2010 m. vasario 9 d. nutartyje, kuria pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis K. M. atžvilgiu bei apeliacines instancijos teismo nutartis dalyje del K. M. kaltes irodytumo, palikti nepakeisti, todel apelianto - civilinio atsakovo atstovo V.

Burneikio skundo argumentai del K. M. kaltes irodytumo nenagrinetini. Taigi, byloje negincytinai nustatyta, kad K. M., eidamas (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos (duomenys neskelbtini) policijos nuovados inspektoriu veiklos grupes vyresniojo patrulio pareigas, viršijo igaliojimus, ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 3 str. 2 d. 1 p., (2002 m. balandžio 23 d. istatymo Nr. IX-855 redakcija), 15 str. 1 d. 3 p. (2005 m. gruodžio 22 d. istatymo Nr. IX-464) redakcija, Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuso 3 str. 9 d. 1 p., Lietuvos respublikos policijos veiklos 2000 10 17 istatymo 4 str. 2 d., 5 str. 1 d., 1 p., 21 str. 1 d., 1 p., 23 str., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 07 16 isakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigunu etikos kodekso 4.1 p. ir 4.4 p. reikalavimus, minetomis ivykio aplinkybemis, nesunkiai sutrikde nukentejusiojo A.

R. sveikata, del ko pastarasis patyre tiek turtine, tiek ir neturtine žala.Apeliantas skunde gincija priteistinos tiek turines, tiek neturtines žalos dydžius teigdamas, kad teismo priteistas turtines ir neturtines žalos atlyginimas nera atitinkamai pagristas ir patvirtintas irodymais. Teiseju kolegija nesutinka su šiuo apelianto skundo argumentu. Kolegijos nuomone, nukentejusiajam A. R. priteistas neturtines žalos dydis nustatytas 10 000 Lt neturtines žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sažiningumo principus, todel nera pagrindo ji mažinti, kadangi pirmosios instancijos teismas, spresdamas nukentejusiajam atlygintinos neturtines žalos klausima, atsižvelge i visas šios bylos aplinkybes ir pakankamai analizavo istatyme nurodytus kriterijus.LR BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, kuris pripažintas nukentejusiuoju, turi teise reikalauti, kad butu nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstama veika padares asmuo, taip pat gauti del nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginima.

Neturtine žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dali – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Neturtines žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, nes neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma, todel turi buti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirta dvasine ir fizine skriauda.

Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo, todel teismas, spresdamas del priteistinos neturtines žalos dydžio, privalo atsižvelgti i CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, nukentejusiojo elgesi ir jo turtine padeti bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šioje normoje nera pateiktas išsamus neturtines žalos dydžio kriteriju sarašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybiu, teismas gali pripažinti ir kitus neturtines žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.Pažymetina, kad asmeniui teise i žalos, padarytos neteisetais valstybes instituciju, pareigunu veiksmais, atlyginima atsiranda tik tada, kai istatymu nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybes institucijos, pareigunai atliko neteisetus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado butent del tu valstybes instituciju, pareigunu neteisetu veiksmu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjucio 19 d. nutarimas).Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, yra vidaus tarnybos sistemai priklausanti valstybes valdymo istaiga, kurios pareigunai turi vidaus tarnybos sistemos pareigunu statusa.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. istatymas Nr. IX-1538) 2 straipsnyje nustatyta apibrežima vidaus tarnybos sistemos pareigunas tai - statutinis valstybes tarnautojas, kurio tarnyba reglamentuoja šis Statutas ir (ar) kuris turi viešojo administravimo igaliojimus jam nepavaldiems asmenims. Policijos veiklos istatymo 2 straipsnio 3 dalis policijos pareiguna apibrežia kaip Lietuvos Respublikos pilieti, priimta statutiniu valstybes tarnautoju i policijos istaiga ir turinti viešojo administravimo igaliojimus nepavaldiems asmenims.

Šiu teises normu pagrindu byloje nagrinejami pareigunu veiksmai pripažintini viešuoju administravimu.Taigi, teise i žalos, padarytos neteisetais valstybes instituciju, pareigunu veiksmais atlyginima asmeniui atsiranda tada, kai konstatuojama, jog valstybes institucija, pareigunas atliko neteisetus veiksmus, t. y. neveike taip, kaip pagal istatymus privalejo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis), ir žala asmeniui atsirado butent del tu valstybes institucijos, pareigunu neteisetu veiksmu. Byloje nustatyta, kad nuteistasis K. M. yra kaltas del kilusiu pasekmiu – nesunkiai sutrikdant nukentejusiojo A.

R. sveikata, todel teismas pagristai priteise nukentejusiajam atsiradusia neturtine žala. Teiseju kolegijos nuomone, civilinis ieškinys del neturtines žalos atlyginimo iš nuteistojo K. M. pagal nukentejusiojo A. R. prašyma byloje išnagrinetas vadovaujantis BPK 109 str. nustatytoms salygoms. Teiseju kolegija, ivertinusi teismo nuosprendyje aptartu neturtines žalos dydžio nustatymo kriteriju visuma, mano, kad nukentejusiajam A. R. nustatytas 10 000 Lt neturtines žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sažiningumo principus, todel teiseju kolegija konstatuoja, kad teises normos, reglamentuojancios neturtines žalos atlyginima, buvo taikytos tinkamai.

Nustatydamas priteistinos neturines žalos dydi teismas atsižvelge i tai, jog nukentejusysis patyre nesunku sveikatos sutrikdyma, t.y. del K. M. neteisetu veiksmu nukentejusysis A. R. neteko 6 dantu, buvo padaryti sužalojimai veide, del ko patyre skausma, nepatogumus, bus atliekama operacija. Be to, iš pateikto byloje Vilniaus implantologijos centro gydymo plano matyti, kad nukentejusiajam dantu gydymo kaina yra nurodyta 31 300 Lt (1 t., b.l. 43). Nors nukentejusiajam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taciau del netektu 6 dantu ir kitu patirtu sužalojimu ir po ivykio, nukentejusysis A.

R. patyre dideli fizini skausma, dideli diskomforta, išgyvenimus ir ilgalaikius nepatogumus, apsunkinta bendravima su žmonemis. Nustatydamas priteistinos neturines žalos dydi teismas taip pat atsižvelge i tai, kad žala buvo padaryta tycia, i priteistinos turtines žalos dydi, i K. M. jauna amžiu, kad jis dirba, o nukentejusysis nei ivykio metu, nei po jo 2 metus nedirba. Todel kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtines žalos dydžiu, nes teismas vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojamos praktikos nustatant neturtines žalos dydi.Kadangi K.

M. kalte del jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu irodyta byloje esanciais faktiniais duomenimis, o jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis Lietuvos Aukšciausiojo teismo paliktas nepakeistas, nukentejusiojo A. R. byloje pareikštas civilinis ieškinys del 31 300 Lt dydžio žalos atlyginimo civiliam atsakovui – valstybei už nukentejusiojo Vilniaus implantologijos centre gydymo paslaugas tenkintinas pilnai. Civilinis ieškinys del turtines žalos yra pagristas byloje surinktais ir ištirtais irodymais. Kaip matyti iš byloje pateikto Vilniaus implantologijos centro gydymo plano, dantu implantacijos gydymo išlaidos sudarys 31 300 Lt.

Todel, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 str. 1 dalies bei 6.280 str. nuostatomis, iš Lietuvos valstybes, atstovaujamos Policijos departamenta prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, išieškotina 31 300 Lt nukentejusiojo A. R. naudai, patirtai žalai už nukentejusiojo numatyta gydyma atlyginti.Ivertinant išdestyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisetas ir pagristas, todel nera pagrindo jo keisti ar naikinti civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, atstovo V.

Burneikio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r e : Civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, atstovo Vecislavo Burneikio apeliacini skunda atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                               Stasys Punys Teisejos                                                                                                    Daiva Pranyte-Zalieckiene                                                                                                           Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite