ef39cf6d-bbdd-46a2-b3ba-a0b39bdefa4d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-9245-208/2015Proceso Nr. 3-61-3-02952-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas R.

R. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–5) praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, LukiÅ¡kių TI-K) 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuo 2012-10-23 iki 2013-10-30 LukiÅ¡kių TI-K jis buvo kalinamas perpildytose kamerose, kuriose buvo daug tarakonų ir žiurkių. Kalinamas tokiomis sÄ lygomis jis tapo irzlus ir nervingas, trÅ«kdavo oro, negalėjo iÅ¡simiegoti, skaudėjo galvÄ , nebuvo galimybės pajudėti ar prasimankÅ¡tinti.

PaaiÅ¡kina, kad kameros buvo netinkamai įrengtos, t. y. tualetas buvo netinkamai atitvertas, atskira oro vėdinimo sistema nebuvo įrengta, todėl pasinaudojus tualetu kameroje tvyrojo blogas kvapas. Teigia, kad stalas yra per mažas, todėl valgyti turėjo sėdėdamas lovoje ir rankose laikydamas karÅ¡tus indus. Dėl minėtų veiksnių buvo žeminamas jo orumas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, tapo dirglus, jautė padidėjusiÄ baimę aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės. Ä® LukiÅ¡kių TI-K jis nesikreipė, nes bijojo susidorojimo.

Nurodo, jog kamerose, kurių plotas nuo 7,18 kv. m iki 42,33 kv. m buvo įrengtos dvi dviaukÅ¡tės lovos, sanitarinis mazgas, kriauklė, spintelės ir stalas su dviem kėdėmis, todėl asmeniui tekdavo apie 1,4 kv. m ploto. Pasivaikščioti jis buvo iÅ¡vedamas tik vienai valandai per parÄ , o esant blogam orui į kiemelį buvo visai neiÅ¡vedamas. Kiemeliai yra netvarkomi, juose priÅ¡iukÅ¡linta, dažnai juose nesutvarkomos iÅ¡matos, Å¡lapinamasi, stogeliai yra kiauri arba sulaužyti. Nurodo, jog LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs sutartis su tarnyba, atliekančia dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbus, tačiau jis niekada nematė, jog ji bÅ«tų atvykusi atlikti minėtus darbus.

Nurodo, jog natÅ«ralios Å¡viesos kamerose beveik nėra, nes langai nevalomi, o patys jų iÅ¡valyti neturi galimybės, nes yra įrengtos grotos. Kamerose įrengtas dirbtinis apÅ¡vietimas, kuris yra labai stiprus, nuo Å¡viesos skauda galvÄ ir akis, o jo iÅ¡jungti kalinamieji negali, nes kamerose nėra jungiklių. Ventiliacija kamerose neveikia, jose yra drėgna ir tamsu, čiužiniai pÅ«va, veisiasi parazitai, metalinės lovos rÅ«dija, o vidutinis drėgnumas virÅ¡ija 80 proc., kameroje yra rÅ«koma. Dėl netinkamos ventiliacijos kalinamieji buvo priversti Å¡altuoju metų laiku laikyti atidarytus langus, todėl kamerose bÅ«davo Å¡alta, o vasarÄ â€“ karÅ¡ta.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 104 p., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma), 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 (toliau – ir Įsakymas), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 ir 6.272 straipsniais.Lukiškių TI-K, kuris atstovauja Lietuvos valstybę, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 12–20).

Atsakovas vadovaujasi Higienos norma bei Ä®sakymu ir nurodo, jog 2012-12-07 ryte, 2012-12-11 ryte, 2012-12-18 ryte, 2013-01-23 ryte, 2013-02-04 ryte, 2013-02-22 ryte, 2013-04-08 ryte, 2013-04-10 ryte, 2013-04-12 ryte, 2013-05-22 ryte, 2013-06-05 ryte, 2013-08-28 – 2013-09-03, 2013-09-13 – 2013-09-14, 2013-10-04 – 2013-10-06, 2013-10-10, 2013-10-18, 2013-10-20 – 2013-10-26 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus.Atsakovas pažymi, jog LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydamas galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo 70 str. įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ .

Taip pat, kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jiems iÅ¡duodamas visas Å¡varos palaikymui reikalingas inventorius. LukiÅ¡kių TI-K nuolat organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) bei atliekama visuomenės sveikatos priežiÅ«ra.

LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, nuo 2013-12-30 sudaryta sutartis su UAB „Dezinfa“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus, o nuo 2015 m. sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.Atsakovas vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsniu ir nurodo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos.

Pažymi, kad kamerų plotas yra mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar kitų baldų.Atsakovas nurodo, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, visose Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui ir atsidaro, kameros aprūpintos tvarkymo inventoriumi, o suimtieji privalo tvarkyti kameras, kuriose gyvena.Atsakovas nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra nuolat valomi ir barstomi, pasivaikščioti kalinamieji išvedami laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 85 str. 1 d. 4 p., 86 str. 1 d. 3 p., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo 29 ir 10 straipsnių reikalavimų.

Å iferio lakÅ¡tais yra padengti tik I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontÅ«rai, Å¡iferio lakÅ¡tai nėra laužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose yra tvirtai suriÅ¡ti užpildu, todėl jie į aplinkÄ neiÅ¡siskiria ir sveikatai nepavojingi. Å ie kiemeliai yra įrengti iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-28 nutarimui Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiÅ¡kėjui R. R., kuriÄ jis nurodo patyręs LukiÅ¡kių TI-K.Teismas pažymi, kad pagal CK 6.271 str. 1 d., žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Konvencijos 3 str., kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 str. pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 str. požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 str. pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005-04-07 sprendimÄ byloje Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008-02-14 sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012-01-10 sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p.IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime pateiktų duomenų, t. y. detalizuotų kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, dydžių bei asmenų, su kuriais buvo laikomas, skaičių (b. l. 152–15), matyti, kad, bendrai apskaičiavus nagrinėjamÄ laikotarpį (t. y. periodiÅ¡kai laikotarpį nuo 2012-10-23 iki 2013-10-30 imtinai) – iÅ¡ viso 314 dienų, 21 dienas ir 12 dienų po pusę dienos vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus, o likusiÄ laikotarpio dalį – 293 dienas ir 12 dienų po pusę dienos vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatytų reikalavimų.

Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės apie kalinimÄ perpildytose kamerose yra pagrįstos. Taigi, įvertinęs minėtas aplinkybes ir kitÄ byloje esančiÄ medžiagÄ , taip pat tai, kad kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas suimtųjų (nuteistųjų) lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, teismas sprendžia, jog iÅ¡ tiesų ginčo laikotarpiu suimtiesiems (nuteistiesiems) tenkantis plotas buvo mažas, jie beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, todėl pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista, kalinimas tokiomis sÄ lygomis truko ilgai, todėl yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 str. pažeidimÄ .Pabrėžtina, kad LukiÅ¡kių TI-K pagal turimus finansinius resursus, gavęs skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto atlieka kamerų remontÄ , kamerų bÅ«klė atitinka minimalias higienos sÄ lygas.

Abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiÅ¡kinimais nėra pagrindo. PareiÅ¡kėjas teigia, jog patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos nebuvo atliekamos, todėl kamerose buvo žiurkių ir tarakonų, tačiau su Å¡iuo pareiÅ¡kėjo argumentu teismas nesutinka. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K 2012-01-03 buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (b. l. 60–63), kuri buvo pratęsta metams (b. l. 65), 2013 m. buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“ (b. l. 66–69), kuri nuolat atliko kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbus, o 2015-01-02 sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 70–72), kuri nuolat atlieka buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ .

PareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, patvirtinančių, jog minėti darbai yra neatliekami, nepateikė, o abejoti LukiÅ¡kių TI-K nėra pagrindo.PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, jog į pasivaikščiojimo kiemelius jis buvo iÅ¡vedamas tik 1 val. per parÄ , o kiemeliai buvo netvarkingi ir neatitiko reikalavimų. Su Å¡iais pareiÅ¡kėjo argumentais teismas nesutinka.Higienos normos 11 p., nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybės ne mažiau kaip 1 val. per dienÄ bÅ«ti gryname ore.

LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad pareiÅ¡kėjas kiekvienÄ dienÄ turi galimybę pasivaikščioti gryname ore ne mažiau kaip vienÄ valandÄ . LukiÅ¡kių TI-K patvirtino, kad laikomų LukiÅ¡kių TI-K I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemeliuose esantys Å¡iferio kontÅ«rai nesulūžę, įrengti prieÅ¡ įsigaliojant nutarimui dėl asbesto ribojimo, kiemeliai yra tvarkomi laikantis teisės aktų reikalavimų. Abejoti valstybės institucijos paaiÅ¡kinimais nėra pagrindo.Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio apie nesudarytas sÄ lygas valgyti prie stalo, pažymėtina, kad dėl nedidelių LukiÅ¡kių TI-K kamerų ploto, nėra galimybės įrengti trivietėse ar keturvietėse kamerose daugiau kaip dvi sėdimas vietas prie stalo, perkelti sanitarinio mazgo vietos.

Pastebėtina tai, kad kamerose esantys gultai suteikia galimybę asmenims ant jų sėdėti valgant, todėl nėra pagrindo teigti, jog nėra kur atsisėsti valgant. Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio apie ventiliacijos nebuvimÄ pažymėtina, kad LukiÅ¡kių TI-K yra nurodęs, kad kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, abejoti jų paaiÅ¡kinimais nėra pagrindo, tai atitinka Higienos normos 24 p. reikalavimus.Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio apie jo laikymÄ kartu su rÅ«kančiais asmenimis, pažymėtina, kad byloje duomenų, jog pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu dėl jo laikymo kamerose su nerÅ«kančiais asmenimis bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , nėra.Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio apie sanitarinio mazgo neatitvėrimÄ , remiantis LukiÅ¡kių TI-K teiginiais, nustatyta prieÅ¡ingai – sanitariniai mazgai kamerose atitverti 1,5 m aukščio sienele, kas atitinka HN 76:2010 21 p. ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p. LukiÅ¡kių TI-K patvirtino, kad kameros įrengtos pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio nuostatas.

Abejoti valstybės institucijos paaiÅ¡kinimais nėra pagrindo.IÅ¡ byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog tam tikri teisės aktų normų reikalavimų neatitikimai kai kuriose LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo nustatyti (b. l. 23–59), tačiau jie buvo nežymÅ«s ir esant galimybei paÅ¡alinami, byloje nėra duomenų, jog dėl kalinimo netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų sutrikusi pareiÅ¡kėjo sveikata.Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju konstatuotas tik ploto, tenkančio vienam asmeniui pažeidimas bei tam tikri kameroms keliamų reikalavimų pažeidimai, tai, kad pažeidimas nebuvo nepertraukiamas, pareiÅ¡kėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito.

Be to, LukiÅ¡kių TI-K nurodytos aplinkybės, kad esant perpildytoms kameroms stengiamasi, jog suimtieji ir nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, rodo, kad įstaigos administracija palaipsniui, atsižvelgdama į finansinių galimybių ribas, siekia įstaigoje laikomiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sÄ lygas. Byloje nenustatyta, jog LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taip pat byloje pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai bÅ«tent dėl kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K nenustatyti, o jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.Taigi teismas, atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma yra 1 600 Eur.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 d. 5 p., 127 str. 1 d., teisėjas n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo R.

R. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui R. R. 1 600 Eur (tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                    Donatas Vansevičius