ef395fc7-6885-49cb-947c-e2afd3004d9f · Panevėžio apylinkės teismas

Adm. nusižengimo byla Nr. A15.-335-749/2019

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00171-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.4;

16.9.3; 16.9.10; 21.9.10

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I MA S

2019 m. birželio 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teisėjas Vytautas KrikščiÅ«nas, sekretoriaujant D. S., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. V., jo atstovui advokatui A. V., institucijos, suraÅ¡iusiosios administracinio nusižengimo protokolÄ , atstovui R. B., nedalyvaujant nukentėjusiajai S. Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio ir deklaravusio gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), neteisto, metų laikotarpyje nebausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylÄ .

Teismas

n u s t a t ė :

R. V. administracinio nusižengimo protokolu ROIK: (duomenys neskelbtini) buvo kaltinamas, jog jis 2018 m. gruodžio 13 d., 16.47 val., Panevėžyje, J. Janonio gatvėje, ties pastatu Nr. 4 vairuodamas UAB „Lemora“ priklausantį automobilį „Renault Captur“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiavęs iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ir įvažiuodamas į pagrindinį keliÄ , neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio jam iÅ¡ kairės pusės atvažiuojančiam mažajai bendrijai (toliau – MB) „Autokarieta“ priklausančiam automobiliui „Š. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas Z. Ž., pamatęs kliÅ«tį ir vengdamas susidÅ«rimo, buvo priverstas staigiai stabdyti ir sukti vairÄ Ä¯ kairę pusę, ko pasekoje iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir atsitrenkė į pirmoje eismo juostoje stovėjusį S. Č. priklausantį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. IÅ¡ eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET reikalavimus, automobilio „Renault“ vairuotojas pasiÅ¡alino neiÅ¡siaiÅ¡kinęs įvykio aplinkybių ir nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu „Š. S.“ automobiliui apgadintas kairės pusės Å¡onas, o automobiliui „Volkswagen Golf“ – apgadintas kairės pusės Å¡onas ir priekinė dalis bei padaryta 790 Eur turtinė žala. Protokole nurodyta, jog Å¡iais savo veiksmais R. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 101, 102, 219.1, 219.2, 219.3, 220 punktų reikalavimus, tuo padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.

Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ nustatė, jog R. V. 2018 m. gruodžio 13 d., 16.47 val., Panevėžyje, J. Janonio gatvėje, ties pastatu Nr. 4 vairuodamas UAB „Lemora“ priklausantį automobilį „Renault Captur“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiavęs iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ir įvažiuodamas į pagrindinį keliÄ , neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio jam iÅ¡ kairės pusės atvažiuojančiam mažajai bendrijai (toliau – MB) „Autokarieta“ priklausančiam automobiliui „Š. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas Z. Ž., pamatęs kliÅ«tį ir vengdamas susidÅ«rimo, buvo priverstas staigiai stabdyti ir sukti vairÄ Ä¯ kairę pusę, ko pasekoje iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir atsitrenkė į pirmoje eismo juostoje stovėjusį S. Č. priklausantį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu „Š. S.“ automobiliui apgadintas kairės pusės Å¡onas, o automobiliui „Volkswagen Golf“ – apgadintas kairės pusės Å¡onas ir priekinė dalis bei padaryta 790 Eur turtinė žala. Å iais savo veiksmais R. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101, 102 punktų reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu R. V. paaiÅ¡kino, kad kaltės dėl įvykio sukėlimo ir dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos nepripažįsta. Jis 2018 m. gruodžio 13 d. atvažiavo į parduotuvę, esančiÄ J. Janonio gatvėje. Apie 16-17 val. apsipirkęs automobiliu iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės suko į kairę. Buvo įsitikinęs, jog tai daryti yra saugu. Pamatė prieÅ¡prieÅ¡ais pravažiuojantį automobilį, jį praleido, paskui važiavo toliau, sustojo, nes jam buvo įtarimas, ar niekam nesutrukdė jo manevras.

Išlipo iš savo automobilio ir matė, kad iš priekio važiavęs automobilis nuvažiavo tolyn, todėl nuvažiavo ir pats. Vėliau jam telefonu pranešė, jog pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ryte peržiūrėjo vaizdo įrašus iš parduotuvės. Net nematė sustojusio Z. Ž. automobilio. Jo paties automobilyje tuo metu buvo įjungtas šildymas, klausėsi muzikos. Pradžioje suko į dešinę, tada sustojo, pavažiavo atgal ir suko į kairę. Kiti automobiliai buvo pakankamai toli.

Neturi pretenzijų dėl vaizdo įraÅ¡o autentiÅ¡kumo. Matė iÅ¡ kairės pusės pirmoje eismo juostoje atvažiuojantį sunkvežimį, bet buvo įsitikinęs, kad atstumas iki jo yra didelis. Matė už 150 m užsidegant žaliÄ Å¡viesoforo signalÄ , todėl žinojo, kad pradės judėti prie Å¡viesoforo esantys automobiliai. Sunkvežimis pradėjo judėti užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui. Negrįžo atgal į aukÅ¡telę ir nerodė posÅ«kio signalo į kairę pusę. Nežino, kodėl taip pasielgė.

Buvo įsitikinęs, kad spės atlikti manevrÄ . Nematė iÅ¡ kairės atvažiuojančio lengvojo automobilio. IÅ¡lipęs įsitikino, kad viskas gerai, kad automobilis nuvažiavo, todėl ir jis iÅ¡važiavo. Sunkvežimis važiavo ne didesniu nei 50 km/h greičiu. Lengvasis automobilis važiavo greičiau. Nematė sustojusio lengvojo automobilio ar žmonių, einančių link Å¡io automobilio, todėl nuvažiavo. Matė, kad automobilis pristabdė ir nuvažiavo. Nematė įsijungusio avarinio signalo.

Ä®vykio metu buvo blaivus, neturi sveikatos sutrikimų. Jei bÅ«tų matęs stovintį automobilį – bÅ«tų neiÅ¡važiavęs. Anksčiau jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra sisteminiai, vairuojant visko pasitaiko. Vairuoja virÅ¡ 10 metų. Žino, jog privaloma praleisti pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones. Tiek sukdamas į deÅ¡inę, tiek į kairę buvo įsitikinęs, kad daryti manevrÄ yra saugu, o atstumas iki kitų transporto priemonių yra pakankamas. Nenorėjo pabėgti iÅ¡ įvykio vietos.

Jei bÅ«tų matęs sustojusį automobilį – nebÅ«tų iÅ¡važiavęs. Paskui bendravo su Z. Ž., siÅ«lė jam pagalbÄ . LengvÄ jį automobilį atvažiuojantį pamatė jau sukimo momente. Tuo metu buvo iÅ¡tisinės linijos. Lengvasis automobilis pravažiavo pro priekį. Baigęs manevrÄ , sustojo Å¡alikelėje ir tuomet pamatė, kad lengvasis automobilis nuvažiavo. Buvo įsitikinęs, kad kitas automobilis prasilenkė ir jis jam nesukliudė. Nebuvo jokio kontakto su kitu automobiliu, negirdėjo jokio trenksmo.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pažeidimas iÅ¡važiuojant iÅ¡ teritorijos (Å¡alutinio kelio) į pagrindinį keliÄ yra akivaizdus. IÅ¡ filmuotos medžiagos matyti, kad atstumas nuo R. V. automobilio iki susidÅ«rusių automobilių buvo 50 m, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo negalėjo nematyti kontakto tarp Å¡ių automobilių. Mano, jog protokolas yra suraÅ¡ytas pagrįstai. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad lengvasis automobilis „Škoda“ greitį galimai virÅ¡ijo nežymiai. Pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo R. V. padarytas pažeidimas. Protokolas Å¡iek tiek neatitinka vaizdo įraÅ¡o. Aplinkybę apie stabdymÄ nustatė iÅ¡ liudytojo Z. Ž. paaiÅ¡kinimo. Nebuvo jokio lenkimo. K. R. V. sudarė avarinę situacijÄ , tuomet gavosi lenkimas. Ekspertizę skirti yra netikslinga, nes viskas matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o. Automobilių greitis nebuvo nustatytas. R. V. esamoje situacijoje turėjo matyti „Škoda“ automobilį, tačiau neįvertino atstumo. Jis privalėjo praleisti visus pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius, tačiau savo automobilį pastatė skersai važiuojamosios dalies, užimdamas abi važiavimo juostas, todėl „Škoda“ automobilis neturėjo jokios iÅ¡eities, tik apvažiuoti R. V. automobilį iÅ¡ kairės. Lenkimas yra iÅ¡važiavimas į kitÄ juostÄ , o Å¡iuo atveju abu automobiliai tilpo kelyje. Protokole nėra įraÅ¡yta, kad R. V. sukėlė eismo įvykį, tik tai, kad nedavė kelio, tačiau pasekmė ir buvo eismo įvykis.

Liudytojas Z. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra nei fiziÅ¡kai, nei materialiai nukentėjęs. Jo vairuotas automobilis buvo nuomotas. PraÅ¡o bÅ«ti apklaustas ne nukentėjusiuoju, o liudytoju. 2018 m. gruodžio 13 d., 17-18 val., tamsiu paros metu, važiavo automobiliu J. Janonio gatve link Pramonės gatvės. Važiavo antra juosta, matė užsidegantį žaliÄ signalÄ , nelėtino greičio ir važiavo toliau. Pirma juosta lėtai judėjo sunkvežimis, kuris rikiavosi į kitÄ juostÄ , tačiau jį buvo jau aplenkęs pavažiavus truputėlį toliau už sankryžos.

Važiuojant toliau, prieÅ¡ais skersai kelio iÅ¡lindo automobilis ir sustojo antroje juostoje. Jau buvo aplenkęs sunkvežimį, kuomet iÅ¡niro kitas automobilis. Už sankryžos pirmojoje juostoje kelkraÅ¡tyje stovėjo automobiliai, sunkvežimis rikiavosi į kitÄ juostÄ , norėdamas apvažiuoti Å¡iuos automobilius. Kuomet prieÅ¡ais iÅ¡niro automobilis, įvertino situacijÄ , jog greitai stabdyti yra per vėlu, todėl iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , aplenkdamas jam keliÄ užkirtusį automobilį.

Dėl staigaus manevro vairu jį truputį „užmetė“, todėl galine automobilio dalimi kliudė kelkraÅ¡tyje stovintį automobilį. Tuomet grįžo į pirmÄ eismo juostÄ ir sustojo prie Å¡aligatvio. Sunkvežimio vairuotojas galimai matė incidentÄ ir pristabdė, o per tÄ laikÄ â€žRenault“ automobilis pasitraukė. Jis su „Škoda“ sustojo už kokių 30 m. Sprogo Å¡oninės oro pagalvės, todėl įsijungė avarinis signalas. Važiavo leistinu greičiu – 50 km/h.

Visada žiÅ«ri į spidometrÄ . Sunkvežimis buvo bepajudantis nuo Å¡viesoforo. Stovintys automobiliai buvo už sankryžos. Vairuotas automobilis „Škoda“ buvo techniÅ¡kai tvarkingas. Atstumas iki „Renault“ automobilio buvo per mažas, kad galėtų stabdyti, be to, kelio danga buvo Å¡lapia. Kelias buvo tuščias ir staiga netoliese iÅ¡niro automobilis. Negali įvertinti atstumo iki „Renault“ automobilio, kai jį pamatė iÅ¡lendant skersai važiuojamosios dalies, tačiau jis buvo per mažas saugiai sustabdyti.

Matė vaizdo įraÅ¡Ä , mano, kad jo parodymai atitinka šį vaizdo įraÅ¡Ä . Nežino kokia piniginė žala padaryta „Škoda“ automobiliui, kitÄ dienÄ jį pasiėmė savininkas. „Renault“ automobilis sustojo ties iÅ¡tisine juosta. Kai jį pamatė, jis buvo bevažiuojantis iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ . Tuo metu lijo. Pamatė automobilį „Renault“ maždaug dviejų automobilių atstumu. Å alikelėje prie bortelių stovėjo kiti automobiliai, todėl negalėjo apvažiuoti kliÅ«ties iÅ¡ deÅ¡inės. Sunkvežimis neturėjo galimybės važiuoti pirma eismo juosta dėl stovinčių automobilių.

Nukentėjusioji S. Č. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį ji buvo informuota tinkamai. Nukentėjusioji nepateikė praÅ¡ymo bylos nagrinėjimÄ atidėti, todėl laikant, kad ji vengia atvykti į teismÄ , byla iÅ¡nagrinėta S. Č. nedalyvaujant teismo posėdyje.

Vaizdo įraÅ¡uose matyti, kaip asmuo (R. V.) stovėjimo aikÅ¡telėje įsėda į savo automobilį, iÅ¡važiavime iÅ¡ aikÅ¡telės prilėtina greitį, nerodo posÅ«kio signalo ir suka į deÅ¡inę (į pagrindinį keliÄ ). Tuomet jis sustoja, pavažiuoja atbuline eiga ir nerodydamas posÅ«kio įspėjamojo signalo, daro posÅ«kį į kairę pusę, paskui staigiai stabdo. Pagrindiniu keliu matyti atvažiuojantis automobilis, kuris pravažiuoja pro R. V. automobilio priekį ir stabdo bei sustoja prie Å¡aligatvio, mirksi Å¡io automobilio avariniai žibintai. „Renault“ nuvažiuoja į kairę pusę ir už keliolikos metrų sustoja Å¡alikelėje. Toliau matyti sunkvežimis, kuris prilėtina greitį ir nuvažiuoja. Ä®raÅ¡e matyti kaip žmonės iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės bėga link gatvės. R. V. iÅ¡lipa iÅ¡ automobilio, kiek paeina, o po to grįžta į savo automobilį ir nuvažiuoja. Žmonės eina link sustojusio automobilio, o keliu važiuojančios transporto priemonės prilėtina greitį (b. l. 22).

Iš Z. Ž. rašytinio paaiškinimo matyti, kad šis asmuo mano, jog eismo įvykiu padaryta žala viršija 700 Eur (b. l. 19).

Iš S. Č. rašytinio paaiškinimo matyti, kad dėl jai priklausančio automobilio sugadinimo padaryta žala buvo įvertinta 790 Eur (b. l. 20).

Iš MB „Autokarieta“ siųsto elektroninio laiško matyti, kad ši įmonė dėl eismo įvykio niekam pretenzijų neturi, kadangi automobilis „Š. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra suremontuotas, nuostolius atlygino draudimo kompanija (b. l. 59).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ eismo įvykio schemos (b. l. 17) bei kitų byloje esančių įrodymų neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Panevėžyje, J. Janonio gatvėje, ties pastatu Nr. 4, kuomet R. V. iÅ¡važiavo iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės į pagrindinį keliÄ . Taip pat byloje surinktais įrodymais nustatyta ir tai, jog automobilis „Š. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir atsitrenkė į pirmoje eismo juostoje stovėjusį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. Dėl Å¡ių aplinkybių byloje ginčo nėra. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas R. V. ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų ir teigia, jog pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo ne jo veiksmai, o tai, jog automobilio „Š. S.“ vairuotojas lenkė kitÄ ta pačia kryptimi važiavusį automobilį draudžiamoje vietoje, kirsdamas dvigubÄ aÅ¡inę linijÄ , galimai virÅ¡ydamas leistinÄ važiavimo greitį. Teismo įsitikinimu, Å¡iÄ R. V. nurodytÄ Ä¯vykio versijÄ visiÅ¡kai paneigia byloje surinktų ir teisiamo posėdyje patikrintų įrodymų visuma.

Visų pirma, liudytojas Z. Ž. tiek teismo posėdžio metu, tiek savo rašytiniame paaiškinime (b. l.

19) nurodė, kad važiuodamas J. Janonio gatve prie Å¡viesoforo nesumažino greičio, kadangi užsidegė žalias Å¡viesoforo signalas, tuomet pravažiavo kita eismo juosta važiavusį sunkvežimį, kuris rikiavosi į Z. Ž. eismo juostÄ tik tuomet, kai buvo aplenktas, o tuomet prieÅ¡ais iÅ¡lindo automobilis ir sustojo antroje juostoje, dėl ko Z. Ž., vengdamas susidÅ«rimo, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir kliudė kitoje eismo juostoje stovėjusį automobilį. Liudytojas patvirtino, jog važiavo leistinu greičiu (ne daugiau 50 km/h) ir nelenkė sunkvežimio iÅ¡važiuodamas į kitÄ eismo juostÄ , kadangi tam nebuvo poreikio, t. y. už sankryžos eismo juostoje, kuria važiavo sunkvežimis, nebuvo automobilių, todėl sunkvežimio vairuotojas važiavo savo juosta ir tik po to, kai Z.

Ž. nuvažiavo toliau, persirikiavo į kitÄ juostÄ . Abejoti Å¡iais nuosekliais ir esminėmis aplinkybėmis sutampančiais liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo. Svarbu tai, kad Å¡iuos parodymus patvirtina ir vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, jog R. V. iÅ¡važiavime iÅ¡ aikÅ¡telės prilėtina greitį, nerodo posÅ«kio signalo ir suka į pagrindinį keliÄ , tuomet pavažiuoja atbuline eiga ir daro posÅ«kį į kairę pusę, o pagrindiniu keliu atvažiuojantis automobilis „Š. S.“ iÅ¡važiuoja į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ .

IÅ¡ Å¡io įraÅ¡o matyti, jog sunkvežimis atvažiuoja į fiksuojamÄ vietÄ vėliau nei automobilis „Š. S.“, kas paneigia R. V. nurodytÄ Ä¯vykio versijÄ , jog „Š. S.“ darė lenkimo manevrÄ draudžiamoje vietoje. IÅ¡ byloje esančių vaizdo įrašų yra akivaizdu, jog Z. Ž. lenkimo manevro nedarė, nes jau buvo pravažiavęs sunkvežimį, bei toliau važiavo savo užimama eismo juosta. IÅ¡analizavus esamÄ situacijÄ matyti, jog R. V., iÅ¡važiuodamas iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ir sukdamas į kairę, neįsitikimo, kad tai daryti yra saugu, neapskaičiavo, jog laiku nespės baigti vairavimo manevro bei tokiu bÅ«du nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui „Š.

S.“, dėl ko Å¡io automobilio vairuotojas buvo priverstas pakeisti važiavimo kryptį, iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir trenkėsi į stovintį automobilį. Taigi, pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo ta, kad R. V. pažeidė (duomenys neskelbtini) 102 punktų reikalavimus. IÅ¡ vaizdo medžiagos matyti, jog R. V. iÅ¡važiavimo iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės procesas visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas ir nepateisinamas. Visų pirma, jo vairuojamas automobilis „Renault“ pasuka į deÅ¡inę pusę be jokių įspėjamųjų signalų, paskui stabdo, Å¡iek tiek pavažiuoja atgal, o ne grįžta į aikÅ¡telę, kad pakartoti veiksmÄ Ä¯ kitÄ pusę, ir bÅ«damas dar pirmojoje eismo juostoje ir pasisukęs į deÅ¡inę pusę, daro panašų į apsisukimo manevrÄ Ä¯ kairę pusę nerodydamas jokių įspėjamųjų signalų, pamato atvažiuojantį iÅ¡ kairės pusės automobilį ir viduryje gatvės staiga stabdo, praleidžia pro jo priekį pravažiuojantį ir iÅ¡vengusį atsitrenkimo į jo kairį Å¡onÄ automobilį „Škoda“, vėl pajuda posÅ«kyje į kairę, paskui už keliolikos metrų sustoja Å¡alikelėje.

Nors, kaip jau minėta, R. V. nurodo, jog eismo įvykį sÄ lygojo tai, jog automobilis „Š. S.“ virÅ¡ijo leistinÄ važiavimo greitį bei siekiant nustatyti Å¡iÄ aplinkybę prašė skirti eismo įvykio ekspertizę, tačiau nurodytÄ versijÄ paneigia byloje suriktų įrodymų visuma. Liudytojas Z. Ž. patvirtino, jog važiavo ne didesniu nei 50 km/h greičiu. Stebint vaizdo įraÅ¡Ä ir vizualiai lyginant automobilio „Š. S.“ važiavimo greitį su kitų vaizdo įraÅ¡e matomų transporto priemonių važiavimo greičiu, nenustatyta, jog Å¡is greitis bÅ«tų reikÅ¡mingai didesnis.

Taip pat iš byloje esančiu papildomų duomenų apie eismo įvykį (b. l.

18) matyti, jog automobilių „Š. S.“ ir „Volkswagen Golf“ apgadinimai nėra itin dideli. Teismo vertinimu, Å¡ių apgadinimų pobÅ«dis ir lokalizacija rodo, jog smÅ«gis į stovintį automobilį „Volkswagen Golf“ nebuvo itin stiprus, o slystamas. Jei automobilio „Š. S.“ greitis bÅ«tų buvęs didelis, tikėtina, jog automobilių apgadinimai bÅ«tų buvę daug stipresni. Vertindamas Å¡iÄ Ä¯vykio situacijÄ , teismas pažymi, jog eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas) turi teisėtų lÅ«kesčių, jog kitas eismo dalyvis laikysis KET reikalavimų, elgsis taip, kad nekeltų pavojaus.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, Z. Ž., važiuodamas pagrindiniu keliu leistinu greičiu, turėjo pakankamÄ pagrindÄ tikėtis, kad kiti eismo dalyviai tai pat nepažeis Kelių eismo taisyklių ir savo veiksmais nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams. IÅ¡sukęs iÅ¡ aikÅ¡telės ir deÅ¡inę, vėliau grįždamas atbuline eiga, o po to – sukdamas į kairę R. V. elgėsi nepateisinamai rizikingai, neįvertino eismo kelyje ir atstumo iki artėjančių transporto priemonių, nors galimybė matyti automobilį „Š.

S.“ jam nebuvo apsunkinta, kadangi šis automobilis nuo pat šviesoforo nekeitė savo važiavimo krypties ir nelenkė sunkvežimio, pažeisdamas KET. Taigi, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje R. V. pažeidė (duomenys neskelbtini) 102 punktų reikalavimus, kadangi išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei, dėl ko įvyko eismo įvykis.

Administracinio nusižengimo protokolas R. V. suraÅ¡ytas ir už tai, kad jis pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos neiÅ¡siaiÅ¡kinęs eismo įvykio aplinkybių ir nepranešęs policijai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai tiek atliekant įvykio aplinkybių tyrimÄ , tiek bylÄ nagrinėjant teisme nurodė, kad nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį, nematė sustojusio Z. Ž. vairuoto automobilio bei negirdėjo smÅ«gio į automobilį „Volkswagen Golf“ garso. Å iÄ R.

V. nurodytÄ versijÄ Ä¯tikinančiai paneigti galinčių įrodymų byloje nėra. Analizuojant vaizdo įraÅ¡us matyti, jog kontaktas tarp automobilių „Š. S.“ ir „Volkswagen Golf“ buvo toliau nuo R. V. automobilio, jam darant sukimo manevrÄ Ä¯ kairę. Liudytojas Z. Ž. nurodė ir iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad į stovintį automobilį automobilis „Š. S.“ trenkėsi kairiÄ ja galine dalimi, taigi, R. V. Å¡io smÅ«gio galėjo nepastebėti. Be to, kaip jau minėta, automobilių sugadinimai nėra itin žymÅ«s, tad neatmetama tikimybė, kad R.

V. galėjo negirdėti įvykusio kontakto tarp automobilių, juo labiau, kaip nurodė pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jo automobilyje grojo muzika ir buvo įjungtas apÅ¡ildymas. Svarbu ir tai, kad po įvykio ir automobilis „Š. S.“ sustojo toliau, už pirmojoje eismo juostoje stovinčių kitų automobilių, kaip nurodė liudytojas Z. Ž. – Å¡alia bortelio. Kiti gatve važiavę automobiliai prie „Š. S.“ nesustojo, eismas nebuvo sutrikdytas. Taigi, R. V., iÅ¡lipęs iÅ¡ savo automobilio ir stebėdamas pro jį pravažiuojančius automobilius, galėjo sÄ Å¾iningai klysti vertindamas įvykio situacijÄ .

Ištyręs visus byloje surinktus įrodymus, teismas laiko, jog R. V. veiksmuose nėra tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes jis turi teisę vairuoti automobilį, automobilis nustatyta tvarka draustas įprastiniu civilinės atsakomybės draudimu, taip pat preziumuojama (nes nenustatyta kitaip), kad R. V. buvo blaivas ir neapsvaigęs nuo kitų medžiagų, todėl nebuvo jokios paskatos pasišalinti iš įvykio vietos. Nenustatyta, jog R. V. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį šiam asmeniui nutrauktina.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudÄ pažeidėjui, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobÅ«dį bei pavojingumÄ , nusižengimo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – R. V. dirba, yra neteistas, tačiau daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. IÅ¡ iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, jog laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2019 d. R. V. net 8 kartus baustas už KET pažeidimus, vienas administracinis nusižengimas padarytas 2019 m. balandžio 4 d., t. y. jau pradėjus administracinio nusižengimo teisenÄ Å¡ioje byloje. Toks R. V. elgesys rodo jo jau susiformavusį itin atsainų požiÅ«rį į KET laikymÄ si ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinus, jog R. V. atžvilgiu nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, darytina iÅ¡vada, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. V. už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ paskyrus Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ administracinę nuobaudÄ â€“ baudÄ , kuri yra didesnė nei baudos vidurkis, bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 1 mėnesiui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635-637 straipsniais,

n u t a r i a :

R. V. pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir paskirti administracinę nuobaudÄ ir administracinio poveikio priemonę – 80 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties eurų) baudÄ ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 1 (vienam) mėnesiui.

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nutarimo įsiteisėjimo bei vairuotojo pažymėjimo pateikimo pareigÅ«nams dienos.

Administracinio nusižengimo teisenÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį nutraukti.

IÅ¡aiÅ¡kinti R. V., jog paskirtÄ baudÄ turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per 40 (keturiasdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vienÄ iÅ¡ surenkamųjų sÄ skaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimÄ identifikuojantį numerį ROIK: (duomenys neskelbtini).

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos ar nedalyvavusiam nutarimo paskelbime asmeniui nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas