2022-05-05 Nr. AB-11002-4-45-3-00048-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2399-442/2022

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00048-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsieniečiui V. A., jo atstovui advokatui D. K.,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui L. N.,

vertėjams S. A. S., T. T.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečiui prisistatančio V. A. skundą suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantis V. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 22S64100 dalį (toliau – ir Sprendimas) dėl jo laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis jau daug mėnesių sulaikytas. Jam reikalinga medicinos pagalba, jis negauna tinkamo maisto. Pareiškėjas neplanuoja niekur bėgti, prašo suteikti jam galimybę laisvai judėti.

3. Pareiškėjo atstovas prašė pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas, ilgą laiką sulaikytas, nėra duomenų, kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir visuomenei. Pareiškėjas bendradarbiauja su valstybės institucijomis, teikia pagalbą.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjo V. A. skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiu V. A. prisistatęs asmuo neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą 2021 m. liepos mėnesį pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją. Jis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Po sulaikymo pareiškėjas pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas.

6. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendimu įleido pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, apgyvendino pareiškėją VSAT Pabradės Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjas su Sprendimu nesutiko ir prašė taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3, 5, 6 dalimis.

8. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas Sprendime nurodė, jog prašymo suteikti prieglobstį metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą, pareiškėjas nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Tai, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, apklausiamas teikė nenuoseklią informaciją, teismas vertino kaip pareiškėjo nebendradarbiavimą su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai, kad pareiškėjas gali pasislėpti. Teismas konstatavo, kad sprendimas pareiškėją apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra teisėtas ir pagrįstas.

9. Teismas vadovavosi Įstatymo 14019 straipsnio 1–2 dalimis, 115 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl alternatyvios priemonės (ne)taikymo ir pažymėjęs, kad pareiškėjo asmenybė nėra nustatyta, sprendė, jog egzistuoja pagrindai, leidžiantys teigti, kad pareiškėjas gali pasislėpti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė negali būti paskirta.

III. 10. Pareiškėjas V. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 18 d. sprendimo dalį, Migracijos departamento Sprendimo dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją VSAT, netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde vadovaujasi Įstatymo 115 straipsniu ir teigia, jog jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Pareiškėjas ilgai laikomas laisvės apribojimo sąlygomis, jo teisė į laisvę pažeista, jam taikoma apgyvendinimo priemonė nesiskiria nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos namuose. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė. Tokiu atveju būtų užtikrintas pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje bei sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad šiuo metu galioja ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, vadovaujasi Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalimi, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 20 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2132-662/2022 ir atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą. Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. 21S41398 yra įsiteisėjęs.

14. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 19 d., todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti Sprendimą. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė vėliau, kai jau buvo sulaikytas pareigūnų. Pareiškėjas su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais teikdamas klaidinančią informaciją. Atsižvelgiant į tai, buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas gali pasislėpti. Migracijos departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą.

15. Atsakovas teigia, kad dėl pareiškėjo nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pareiškėjui taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Atsakovas pažymi, kad iš kilmės valstybės pareiškėjas teisėtai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1846-525 ir teigia, jog ji yra aktuali nagrinėjamoje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjas V. A. 6 mėnesiams apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nurodęs, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad pareiškėjas gali pasislėpti. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė.

18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nėra atšaukta, todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos taikomos galiojančios redakcijos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

19. Migracijos departamento Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi.

20. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

21. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas Sprendimas priimtas nustačius Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte įvardytas aplinkybes (užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); taip pat Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte įvardytas aplinkybes (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais). Priimant Sprendimą dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti, buvo atsižvelgta į tai, kad jis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų, nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas paaiškinimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Migracijos departamentas Sprendime akcentavo, kad, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį.

23. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi, prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas buvo prieglobsčio prašytojas.

24. Tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad pareiškėjo teisinis statusas pasikeitė. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje jau yra išnagrinėtas ir priimtas galutinis sprendimas, t. y. pareiškėjas prarado prieglobsčio prašytojo statusą, kuomet įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis, kuria buvo atmestas pareiškėjo apeliacinis skundas byloje dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos panaikinimo. Taigi, pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvai ir jį pagrindžiančios aplinkybės, kuriomis, be kita ko, remiasi tiek Migracijos departamentas Sprendime, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime jau yra galutinai išaiškintos ir nebegali kilti papildomos informacijos poreikis.

25. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

26. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo, dėl kurio yra priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo, apgyvendinimo klausimas turi būti sprendžiamas iš naujo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 18 d. sprendimas pakeičiamas, pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies ir panaikinant Migracijos departamento Sprendimo dalį.

27. Pareiškėjo prašymas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinimą VSAT, netaikant judėjimo laisvės ribojimų, šio ginčo kontekste nėra sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio V. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 18 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio V. A. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 22S64100 dalį, kuria (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantį V. A. nuspręsta apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė