2017-08-30 Nr. AB-15911-3-61-3-01944-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-718-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01944-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. (I. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. (I. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Alytaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. birželio 7 d. teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 5 900 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) uždrausti atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pareiškėją kankinti izoliuojant Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) ir ignoruojant pareiškėjo prašymus dėl pervežimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo I. S. skundo dalį, kurioje pareiškėjas ginčijo Kalėjimų departamento 2016 m. kovo 18 d. ir 2017 m. vasario 21 d. sprendimus, kitoje dalyje skundą priėmė.

Teismas pažymėjo, jog, kadangi pareiškėjo 2017 m. birželio 7 d. skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytus reikalavimus skundui, 2017 m. birželio 20 d. nutartimi jam buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas 2017 m. birželio 30 d. pateikė patikslintą skundą.

Teismo vertinimu, nors pareiškėjas skunde nesuformulavo konkretaus reikalavimo panaikinti Kalėjimų departamento 2016 m. kovo 18 d. ir 2017 m. vasario 21 d. sprendimus, iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas su šiais sprendimais nesutiko ir siekė, jog teismas atnaujintų terminą šiems sprendimams apskųsti. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, jog pareiškėjas siekė šiuos sprendimus ginčyti.

Teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą Kalėjimų departamento 2016 m. kovo 18 d. ir 2017 m. vasario 21 d. sprendimams apskųsti ir skundą šioje dalyje atsisakė priimti nustatęs, kad pareiškėjas praleido vieno mėnesio terminą šiems sprendimams apskųsti (ABTĮ 29 str. 1 d.) ir nebuvo pagrindo šį terminą atnaujinti (ABTĮ 30 str. 1 d.). Nors pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą sprendimams apskųsti grindė tuo, kad jis buvo šoke dėl susidorojimo ir nesugebėjo adekvačiai mąstyti, todėl skundą padavė tik 2017 m. birželio 7 d., teismas akcentavo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis minėtų sprendimų negalėjo apskųsti dėl sveikatos būklės. Pareiškėjas nepaaiškino, kokiais veiksmais pasireiškė asmenų noras su juo susidoroti ir kodėl šie veiksmai jam sukliudė laiku paduoti skundą teismui. Teismas pastebėjo ir tai, kad nuo Kalėjimų departamento 2016 m. kovo 18 d. sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei vieneri metai, o pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios tokį laiko tarpą sudarė kliūtis pareiškėjui skųsti sprendimus, su kuriais jis nesutiko.

Teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašyta priteisti neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimą – 5 900 Eur.

III. Pareiškėjas I. S. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir priimti jo skundą.

Pareiškėjas paaiškina neturtinę žalą siejantis su neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais, t. y. Kalėjimų departamento 2017 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėją pervežti į Alytaus PN, taip jam pabloginant laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas. Alytaus PN pareiškėjui neužtikrino sveikatai nepavojingų ir teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų. Kalėjimų departamento ir Alytaus PN neteisėti veiksmai yra susiję tarpusavyje, nes, jei Kalėjimų departamento sprendimu pareiškėjas nebūtų buvęs pervežtas iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus PN, pareiškėjas nebūtų patyręs nepatogumų ir žalos sveikatai, dėl kurių buvo kalti Alytaus PN.

Pareiškėjas nurodo, kad Kalėjimų departamento 2016 m. kovo 18 d. sprendimas jį pervežti iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Vilniaus pataisos namus yra šalutinė aplinkybė, įrodanti, kad Kalėjimų departamentas, savo nuožiūra ir pažeidinėdamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio nuostatas, pervežinėja pareiškėją iš vienų pataisos namų į kitus. Pareiškėjo teigimu, neturtinė žala jam kilo iš abiejų subjektų neteisėtų veiksmų, todėl vienus neteisėtus veiksmus pateisinti praleistu terminu, o kitus tenkinti, yra neteisinga.

Alytaus pataisos namai, atstovaujantys atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Alytaus PN pažymi, kad pareiškėjo teiginiai apie neva jam padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais, pareiškėjas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Teismas tinkamai taikė ieškinio senaties terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje.

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Kalėjimų departamentas akcentuoja, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalį, Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas praleido terminą apskųsti 2016 m. kovo 18 d. ir 2017 m. vasario 21 d. sprendimus, o jo pateikti paaiškinimai nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas be kita ko siekia apskųsti Kalėjimų departamento 2016 m. kovo 18 d. ir 2017 m. vasario 21 d. sprendimus.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kurioje pareiškėjas ginčijo Kalėjimų departamento 2016 m. kovo 18 d. ir 2017 m. vasario 21 d. sprendimus, nustatęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl šių sprendimų paduoti ir nebuvo pagrindo šį terminą atnaujinti.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad būtų neteisinga nevertinti Kalėjimų departamento veiksmų, dėl kurių jam kilo neturtinė žala.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (lot. – įskaitant) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dėl Kalėjimų departamento 2016 m. kovo 18 d. ir 2017 m. vasario 21 d. sprendimų pateikė 2017 m. birželio 7 d. (žyma ant voko, b. l. 7), t. y. praleidęs vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pareiškėjas 2017 m. birželio 30 d. skundo patikslinime (b. l. 12) paaiškino skundą teismui padavęs tik 2017 m. birželio 7 d., nes buvo šoke dėl susidorojimo, nesugebėjo adekvačiai mąstyti. Pareiškėjas 2017 m. vasario 24 d. atvyko į Alytaus PN, kuriuose bausmę atlieka recidyvistai, narkomanai (80 proc. nuteistųjų), sergantys ŽIV ir kitomis infekcinėmis ligomis asmenys, todėl, jo nuomone, būtent dėl šių aplinkybių jis ir nesugebėjo laiku apskųsti neteisėtų Kalėjimo departamento veiksmų.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo paaiškinimus dėl pagrindo terminui atnaujinti egzistavimo, pastebi, kad pareiškėjas neįvardijo jokių konkrečių savo sveikatos sutrikimų, neteigė kreipęsis pagalbos į psichologą, psichiatrą ar kitą sveikatos priežiūros specialistą, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Nors pareiškėjas skunde nurodė esąs musulmonas ir todėl, atsižvelgiant į padėtį pasaulyje ir „Islamo valstybės“ teroristinius išpuolius, niekas negalėjo garantuoti, kad koks nors nuteistasis dėl to neims su juo konfliktuoti ir muštynių metu pareiškėjas per kraują neužsikrės ŽIV virusu, pareiškėjas nenurodė nei šių teorinių samprotavimų pagrįstumą patvirtinančių aplinkybių, nei priežasčių, dėl kurių šis subjektyvus būgštavimas galėjo jam sukliudyti kreiptis į teismą dėl Kalėjimų departamento sprendimų. Pažymėtina ir tai, kad Kalėjimų departamento 2016 m. kovo 18 d. sprendimas buvo priimtas beveik prieš metus iki pareiškėją perkeliant į Alytaus PN. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų apie objektyvias ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias pareiškėjui laiku apskųsti Kalėjimų departamento 2016 m. kovo 18 d. ir 2017 m. vasario 21 d. sprendimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti dėl šių sprendimų ir nepriėmė pareiškėjo skundo dalyje dėl reikalavimų panaikinti Kalėjimų departamento 2016 m. kovo 18 d. ir 2017 m. vasario 21 d. sprendimus.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. S. (I. S.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė