ef2fef24-4554-4579-8592-eb5da4587bd0 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-322-667/2015Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00081-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.7., 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.1.; 1.1.8.8.; 1.1.9.5.; 1.1.10.1.; 1.2.4.1.; 2.1.8.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10; 2.1.10.1.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.; 2.4.1.1. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 27 d. Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Rasai Bičkienei, Antaninai Antonenko, Rasa Baranauskaitė, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, kaltinamajam A.

R., jo gynėjui advokatui Zigmui Pečiuliui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui S. A. G., nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui, civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovui vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

Kaltinamasis A. R. 2013-11-18 apie 23.15 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini) kieme, prie garažo durų, tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiuoju S. A. G., tyčia du kartus iÅ¡Å¡ovė iÅ¡ savo teisėtai laikomo pistoleto IZH - 71H Nr. POM6752, pataikydamas į nukentėjusįjį S. A. G., kuriam padarė Å¡autinį sužalojimÄ deÅ¡iniame žaste, pasireiÅ¡kusį dvejomis - įėjimo, išėjimo žaizdomis, atviru žastikaulio lūžiu bei Å¡autinę žaizdÄ gaktos srityje, tokiu bÅ«du sunkiai sutrikdydamas S. A.

G. sveikatÄ , tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje.Kaltinamasis A. R. pagal jam pateiktus kaltinimus kaltu neprisipažino, ir parodė, kad yra auktojo iÅ¡silavinimo, daug metų vadovavo „B“ fabrikui, paskutiniu metu užsiiima laidojimo verslų, yra UAB „C“ akcininkas ir valdybos pirmininkas, turi savigynai iÅ¡duotÄ ginklÄ â€“ pistoletÄ IŽ. Su S. G. bendraudavo apie 5 metus, S.A. G. jam teikdavo taksisto paslaugas, taip pat atveždavo alkoholinių gėrimų ir maisto.

S.A. G. buvo labai paslaugus, vykdydavo jo ir jo žmonos praÅ¡ymus, todėl jam ir dienÄ ir vėlavo vakare skambindavo su praÅ¡ymais. Pačių praÅ¡ymų nebuvo daug. Tuo metu S.A. G. charakteris ir bÅ«das netrukdė jiems su juo bendrauti. Neigia su S.A. G. kartu gėręs alkoholinius gėrimus. 2013-11-18 jis buvo pakviestas pas tyrėjÄ V. M. paimti mėginius tyrimui ir tyrėja jam pasakė, kad S.A. G. žino, kas yra vagis ir žadėjo tai pasakyti jam asmeniÅ¡kai. Tyrėja jam pasiÅ«lė susisiekti su S.A.

G., kad pasikalbėti dėl vagystės, nes iÅ¡ jo buvo pavogta apie 40 000 litų. Jis paskambino S.A. G. 2013-11-14 ir pasiÅ«lė S.A. G. pasakyti, kas yra vagis. S.A. G. tada teigė esantis neblaivus, negalintis kalbėti, žadėjo paskambinti, kai iÅ¡siblaivys. 2013-11-18 vakare S.A. G. paskambino jam ir pasakė, kad atvažiuos. A. R. bandė atkalbėti S.A. G., tačiau pastarasis užsispyrė atvažiuoti. Jis sutiko, kad S.A. G. atvažiuotų, tačiau pasiėmė ginklÄ ir išėjo į laukÄ ir laukė S.A.

G.. To pokalbio metu jautė, kad S.A. G. iÅ¡gėręs, o iÅ¡gėręs S.A. G. bÅ«na agresyvus. Ne kartÄ jį matė girtÄ savo namuose, kai Å¡is pas jį atvažiuodavo pasiėmęs taksi vairuotojÄ . 2013-11-18 vakare jis numanė, kad S.A. G. yra iÅ¡gėręs, nes nori atvykti naktį ir todėl jautėsi nesaugus, todėl pasiėmė savo ginklÄ IZH - 71H Nr. POM6752, be to S.A. G. pats buvo pasisakęs, kad sėdėjo kalėjime, kodėl sėdėjo ir kiek laiko, nežino. GinklÄ užtaisė, kai iÅ¡siėmė iÅ¡ seifo, ir paliko ant saugiklio, užtaisė ir paliko ant saugiklio.

Kada S.A. G. atvažiavo pas jį, Å¡is nurodė kad kaltinamojo žmona pakvietė atvykti ir atvežti degtinės. Atvykus S.A. G., kaltinamojo žmona jau miegojo. S.A. G. atėjo su striuke, sportiniais batais, tvarkingas, negriuvinėjo, jis nebuvo labai girtas, iÅ¡ jo pusės agresijos nebuvo, taip pat rankose jokių daiktų keliančių kaltinamajam grėsmę neturėjo, tik rankose turėjo 0,5 l talpos butelį degtinės. Jam atvykus namo kiemas nebuvo apÅ¡viestas. Kaltinamasis įsileido S.A. G. į garaÅ¾Ä , kur jam pasiÅ«lė sėstis ir pasikalbėti.

Manė, kad bus kalbama apie vagį. S.A. G. atsisakė sėstis garaže ir brovėsi į salonÄ , todėl nuėjo ten pirmas, o kaltinamasis iÅ¡ paskos, nukentėjusysis pasodino į fotelį, tada pastatė butelį ant stalo, nepamena, ar jam pasiÅ«lė gerti. A. R. prašė pasakyti kas vagis, tačiau S.A. G. pasakė, kad nežino. Jam taip pasakius, kaltinamasis S.A. G. liepė važiuoti namo, be to nuo jo jautėsi alkoholio kvapas ir jis nenorėjo klausytis S.A. G. pasakojimų, koks jis yra geras. Tada S.A.

G. pradėjo agresyviai elgtis, Å¡aukti, jam grasinti. Dažniausiai S.A. G. bÅ«davo mandagus ir tik šį kartÄ taip pasielgė. Tuo metu kaltinamasis nebijojo. S.A. G. sakė, kad A. R. užmuÅ¡, sunaikins jo turtÄ , verslÄ , nes tuo metu jis dirbo valdybos pirmininku UAB „C“, kuri teikė laidojimo paslaugas. IÅ¡ visų grasinimų bijojo tik dėl savo gyvybės. Tikėjosi, kad S.A. G. iÅ¡praÅ¡ys ir viskas tuo pasibaigs. S.A. G. ėjo iÅ¡ lėto, keikdamasis, nuėjo pirmas laiptais žemyn į garaÅ¾Ä .

Atėjus į garaÅ¾Ä , S.A. G. pradėjo dar labiau grasinti, puolė jį su buteliu, jau su juo nebuvo įmanoma susikalbėti, todėl kaltinamasis ragino jį iÅ¡eiti. Tada kaltinamasis, S.A. G. nerimstant, iÅ¡sitraukė ginklÄ ir įspėjo, kad jeigu S.A. G. jį puls, tai jis Å¡aus. S.A. G. liepė taip ir daryti. Tada jis iÅ¡tiesė rankÄ su ginklu ir pagrasino S.A. G., nes jis laikė rankoje butelį už kakliuko. Tarp jų buvo tarpas apie 80 cm. Tada S.A. G. atsidarė garažo duris ir išėjo į laukÄ .

Kaltinamasis po to įsidėjo ginklÄ Ä¯ kiÅ¡enę ir norėdamas įsitikinti, kad S.A. G. išėjo iÅ¡ namo kiemo, palaukė apie 10-15 sekundžių ir išėjo pro garažo duris į laukÄ pasižiÅ«rėti. Jis nesitikėjo, kad S.A. G. gali laukti jo pasaloje, tačiau jam atidarius garažo duris jis pajuto smÅ«gį iÅ¡ kojos į krÅ«tinę, jis apsvaigo, bet sÄ monės, nors jo buvo operuota Å¡irdis, neprarado ir nenugriuvo, be to buvo apsirengęs stora striuke ir megztiniu. Dėl smÅ«gio jis paÅ¡oko į Å¡onÄ ir atsidÅ«rė prie garažo durų staktos, tada iÅ¡ karto iÅ¡sitraukė ginklÄ , kurį nukreipė į tÄ pusę iÅ¡ kur atėjo smÅ«gis, po to gavo kitÄ smÅ«gį į rankÄ , kurioje turėjo ginklÄ .

Mano, kad abu kartus jam buvo spirta iÅ¡ kairės kojos. Antro smÅ«gio metu ginklas nenukrito, nes užsikabino pirÅ¡tu už kilpelės. Tada kaltinamasis pasitaisė ginklÄ ir iÅ¡Å¡ovė į siluetÄ iÅ¡ kur atėjo smÅ«gis, žinodamas, kad ten buvo S.A. G., nes manė, kad bÅ«tent jis kÄ tik jam įspyrė. Kai Å¡ovė pirmÄ kartÄ , ginklas neiÅ¡Å¡ovė, nes buvo ant saugiklio, tada bandė antrÄ kartÄ ir iÅ¡Å¡ovė. S.A. G., kuris truputį buvo apÅ¡viestas, jokių ženklų, kad jam buvo pataikyta, neparodė, nes butelį tebelaikė rankose, todėl jis pagalvojo, kad nepataikė S.A.

G. ir toliau jautė jo grėsmę dėl nukentėjusiojo rankose laikomo butelio bei galvojo, kad S.A. G. dar smÅ«giuos jam, todėl tada Å¡ovė į jį antrÄ kartÄ , jam į kojas. S.A. G. suriko keiksmažodį, pasitraukė į Å¡onÄ link tako ir nulipo nuo bortelio, garažo vartai taip liko pradaryti, iÅ¡ garažo sklido Å¡viesa. Jis matė, kad S.A. G. ėjo link vartų, tada suprato, kad nukentėjusysis jo jau nepuls, tada iÅ¡sitraukė telefonÄ ir paskambino 112, pasakė, kad buvo panaudotas ginklas, iÅ¡kvietė policijÄ , policijai nenurodė, kad buvo sužeistų, nes nematė kad S.A.

G. bÅ«tų sužeistas. Tuo metu S.A. G. išėjo vartus į gatvę ir pradėjo eiti gatve, nuėjo apie 60-70 m., buvo už puÅ¡elių, po to grįžo pas jį prie kiemo vartų, kur buvo atėjęs kaltinamasis, ir paprašė pridegti jam cigaretę, tačiau jam nepavyko tai padaryti. Tuo metu atvyjo policija ir pradėjo aiÅ¡kintis įvykio aplinkybes, S.A. G. policijai nurodė, kad nieko jam neatsitiko, tik sakė reikės sugadintÄ striukę pakeisti. Kaltinamasis pats nurodė, kad panaudojo ginklÄ , jį pareigÅ«nas iÅ¡ jo paėmė, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kuri iÅ¡sivežė S.A.

G.. Kaltinamasis savo žmonai apie įvykį pasakė apie 3-4 val. ryto. Apie tai, kad ji pati iÅ¡kvietė pas juos į namus atvykti S.A. G., sužinojo vėliau. Jo žmona apie S.A. G. praeitį nežinojo. Kaltinamasis leidimÄ ginklui turi 10 metų, anksčiau nebuvo panaudojęs ginklo. GinklÄ panaudojo, nes gynė save nuo užpuolimo. Ikiteisminio tyrimo metu klaidingai nurodė, kad S.A. G. jį puolė lauke, nes buvo labai susijaudinęs, patyręs Å¡okÄ , dabar teisingai nurodo, kad jį nukentėjusysis pirmiausia užpuolė jiems bÅ«nant garaže. Su Valstybinių ligonių kasų ir Sodros ieÅ¡kiniais nesutinka.

Jo Å«gis 176 cm. (t.2, b.l. 162-164, 196, t. 3, b.l. 17-18).Nukentėjusysis S. A. G. parodė, kad yra 8 klasių iÅ¡silavinimo, daug metų dirba taksistu, iki įvykio dirbo „Ž“ taksi vairuotoju. A. R. pažįsta apie 10 metų, susipažino per A. R. bendradarbę, kuri buvo A. R. meilužė, nukentėjusysis jÄ važiuodavo pas A. R. į svečius ir kur nurodydavo. 2013-11-18 vakare jis buvo namuose, apie 22.30 val. paskambino N. R. ir paprašė atvežti degtinės butelį. Jis pastoviai, ir dienÄ ir naktį, atveždavo R. degtinės, maisto, kaip A.

R. patikimas draugas, be to jam atlikdavo įvairias paslaugas – vežiodavo jį, jo žmonÄ , jų tėvus pas gydytojus, Å¡unį veždavo pas veterinarÄ , visada kai tik iÅ¡kviesdavo A. R., net žinojo jo namuose esančiÄ pinigų slėptuvę, jo turimÄ ginklÄ , firmos reikalus, nes apie tai jam pasakodavo, jie daug bendraudavo, ne kartÄ yra kvietęs specialistus iÅ¡blaivinti A. R., jis surinkdavo besimėtančius pinigus ir atiduodavo A. R., gelbėjo jam, kai Å¡is neblaivus įkrito į baseinÄ ir susižalojo. 2013-11-18 kol jis rengėsi, jam dar kartÄ paskambino R. ir pasakė, kad perdavė A.

R., kad jis atvyks. N. R. jam pasakė, kad A. R. pasikalbės su juo, kai jis pas juos atvažiuos. Po to S.A. G. paskambino A. R., bet jis nekėlė ragelio. S.A. G. nuėjo pėsčias iki kioskelio, nupirko praÅ¡omos atvežti, paskui pas R. į namus nuvažiavo taksi, nes buvo iÅ¡gėręs 100 g degtinės, nes tÄ dienÄ buvo jo dvynio brolio mirties metrinės. Nepažystamas taksistas jį atvežė pas A., vartai buvo atidaryti, garažas irgi, A. R. jo jau laukė garaže, kiemo teritorija buvo apÅ¡viesta tiek, kiek Å¡vietė gatvės apÅ¡vietimas.

N. R. nematė, A. R. pakvietė į salonÄ , pasodino, jis padėjo butelį ant stalo, pradėjo kalbėtis ir nukentėjusysis pasakė A., kad jo pinigų neėmė. Tada A. R. liepė jam pasiimti butelį ir iÅ¡eiti. Jiedu į laukÄ Ä—jo pro salonÄ , po to laiptukais žemyn į garaÅ¾Ä , turėjo iÅ¡eiti į kiemÄ . Garaže A. R. pravėrė duris ir jis išėjo į kiemÄ . Jis ėjo A. R. iÅ¡ paskos, kol ėjo į laukÄ , jis jo rankose ginklo nematė. Nukentėjusiajam išėjus į kiemÄ , buvo nuėjęs apie metrÄ nuo garažo, kada A. jam pagrasino, kad nuÅ¡aus, jis nesuprato tai rimtai, tačiau jis stabtelėjo ir atsisukęs pamatė ginklÄ , jam atsakė, kad jis „sudegins A.

R.“ per FNTT, tai yra pasakys jiems apie jo darbelius. Iki tol ginklo kaltinamojo rankose nebuvo, jį nukentėjusysis pamatė tuo metu, kai jis atsisukęs pradėjo A. R. sakyti, kad įduos jį FNTT, kad jis praras darbÄ ir verslÄ . Pistoletas buvo rudai juodas, nors buvo naktis, bet yra matęs ginklÄ anksčiau ir žinojo kaip tas ginklas atrodė. Nežino, ar A. R. buvo iÅ¡gėręs, bet buvo įsitempęs, susinervinęs. Nukentėjusiajam A. R. anksčiau yra prasitaręs, kad nori pats nusiÅ¡auti, jis paskutiniu metu dažnai kalbėjo kad nusiÅ¡aus.

A. R., kaip pasakė, taip ir įvykdė iÅ¡Å¡ovė į jį, prieÅ¡ tai į orÄ neÅ¡ovė, ir pataikė jam į deÅ¡inę rankÄ , kulka išėjo kiaurai, po to iÅ¡ karto buvo kitas Å¡Å«vis į jį, A. R. pataikė nukentėjusiajam į juosmens sritį, kulka kiaurai perėjo per kirkÅ¡nį žemyn. A. R. Å¡aunant jis gerai matė nukentėjusįjį, nes garažo durys buvo labai plačios, atidarytos, Å¡viesa sklido iÅ¡ jo apÅ¡viesdama nukentėjusįjį, ginklas buvo nukreiptas į jį.

Å Å«vio metu A. R. buvo prie garažo durų kažkiek išėjęs į laukÄ , nukentėjusysis stovėjo tiesiai prieÅ¡ A., A. stovėjo atsisukęs į jį, nutaikęs ginklÄ . Kiemo teritorijÄ papildomai apÅ¡vietė gatvės lempa. A. apÅ¡vietė iÅ¡ garažo sklindanti Å¡viesa, tačiau Å¡viesa degė garažo Å¡one, todėl tiesiogiai neÅ¡vietė. Po Å¡Å«vio nukentėjusysis, bijodamas kad daugiau A. neÅ¡autų, greitai iÅ¡bėgo pro vartus į gatvę ir kitoje gatvės pusėje suklupo., tuo metu girdėjo, kaip kaltinamasis paskambino policijai, todėl jis taip pat jos laukė, tikėdamasa pagalbos ir supratęs, kad A.

R. į jį daugiau nebeÅ¡aus. Nukentėjusysis teigia, kad A. R. meluoja duodamas parodymus, nes jis buteliu A. R. negrasino. A. R. atvykus policijai nurodė, kad nukentėjusįjį įtaria vagyste. Atvykusi policija matė, kad jis yra perÅ¡autas, kraujavo, todėl iÅ¡kvietė medikus. Tuo metu policija dar ginklo iÅ¡ A. R. nebuvo paėmusi. Nukentėjusysis gydėsi KMUK, kur padarė jam kelias operacijas, jos dar bus daromos, nes nepasveiko, iÅ¡ ligoninės iÅ¡rašė prieÅ¡ Kalėdas. Kai jis buvo KMUK jį aplankiusi N. R. jam pasakė, kad ne vienÄ kartÄ jos vyras norėjo jį nuÅ¡auti.

Nukentėjusysis negali valdyti deÅ¡inės rankos, su ja nieko negali daryti, net parneÅ¡ti malkų, skauda pilvo apačia, negali ilgai vaikščioti, nes pradeda skaudėti. PraktiÅ¡kai liko nedarbingas, nors prieÅ¡ tai buvo sveikas ir stiprus, liko fiziÅ¡kai sužalotas, jam padaryta moralinė ir materialinė žala. Negali dirbti kitų darbų, tik vairuoti, todėl toliau dirba taksistu. PraÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ iki 200 000 litų, nes tiek verti jo skausmai ir dabartinė bÅ«sena, jis negali dirbti fizinio darbo, negali gulėti ant deÅ¡inės rankos, dar reikalingos operacijos, jam padaryta neturtinė žala pasireiÅ¡kia dėl sveikatos sutrikdymo, nes jau pusę metų labai skauda.

Su A. R. iki tol gerai sutarė, jis jam pasiguosdavo savo gyvenimu, problemomis, ypač kada iÅ¡gerdavo iÅ¡sikalbėdavo. BÅ«davo, kad jis A. R. ir 8 kartus per parÄ veždavo butelį su užkanda, pirkdavo ir už savus pinigus, vėliau gražindavo, nes vesdavo iÅ¡laidų apskaitas, visada atiduodavo, kartais pirkdavo už A. duotus pinigus. Apie vagystę R. namuose sužinojo tada, kai pas nukentėjusįjį atvažiavo kriminalistas ir tai pasakė. Dėl to buvo policijos nuovadoje ir davė parodymus. Jam buvo pateikti įtarimai, vėliau prieÅ¡ jį buvo nutraukta byla, nes ne jis pavogė A. pinigus.

Jis žinojo, kur buvo saugomi A. R. pinigai, nes buvo atvažiavęs su vadinamÄ ja „paslaugėle“ ir A. R. jam padavė 300 litų iÅ¡ garažo rÅ«sio, kur kaip suprato buvo po dangčiu padėti pinigai tokiems atvejams. Pinigai buvo plastikiniame maiÅ¡elyje ir įkiÅ¡ti į betono plokÅ¡tėje padarytÄ skylę. Po pinigų vagystės A. R. jam pats neskambino. Nukentėjusysis tyrėjai V. M. pasakė, kad turi tris versijas dėl A. R. pinigų vagystės, tačiau jai nenurodė, nes nenorėjo apkaltinti nekaltų žmonių.

Apie pinigų vagystę galimai padariusius asmenis iÅ¡siaiÅ¡kino naktiniame kioske, kada barmenė L. pasakė, jog žino, kas pavogė pinigus. Nukentėjusysis 1983 metais jis buvo teistas pirmÄ ir paskutinį kartÄ pagal BK 118 str. – 7 metams. Jo Å«gis 160 cm (t. 2, b.l. 136, 157-160, 196). Papildomai apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad akistatos metu 2014-01-23 nurodė, kad jam nėra žinoma, kad A. R. jį nurodė kaip žinojusį apie pinigų vagystę, tačiau policijoje suprato, kad A.

R. įtaria jį dėl pinigų vagystės, tada pradėjo spėlioti, kas galėjo tai padaryti. Ä® A. R. įtarimus nekreipė dėmesio, nes žinojo, kad ne jis pavogė tuos pinigus. Nukentėjusiajam iÅ¡einant iÅ¡ garažo į kiemÄ , A. R. einant iÅ¡ paskos ir jam pasakius, kad jis jį nuÅ¡aus, nukentėjusiajam nebuvo kada paklausti už kÄ , nes suprato, kad A. R. nori tai įvykdyti. Tada A. R. pasakė, kad supleÅ¡kins jį per FNTT, dar nematydamas ginklo jo rankose. GinklÄ pamatė tik pasakęs nurodytus žodžius.

Jeigu bÅ«tų matęs pas jį ginklÄ anksčiau, tai nebÅ«tų sakęs jam, kad supleÅ¡kins per FNTT. Niekada nesipyko su A. R.. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė skirtingÄ iÅ¡gerto alkoholio kiekį, nes dabar yra pasikeitusios mažesnės talpos degtinės butelių talpos iÅ¡ 250 ml į 200 ml. KartÄ buvo pas A. R. ofise, jis buvo užsirakinęs, tada pamatė, kad jo lange Å¡viesa ir langas praviras, priėjo prie lango ir A. R. sakė, kad nusiÅ¡aus, kad viskas nusibodo. (t. 3, b.l. 16-17).Teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu vykusiÄ akistatÄ , kaltinamasis A.

R. ir nukentėjusysis S.A. G. akistatos metu nurodytas aplinkybes patvirtino (t. 2, b.l. 161)Liudytoja N. R. sutiko duoti parodymus ir parodė, kad kaltinamasis jos vyras, ji pažįsta nukentėjusįjį S.A. G., susipažino prieÅ¡ keletÄ metų, jis dirba taksistu. S.A. G. kartais atvažiuodavo pas juos kartu pabÅ«ti, daugiau bendraudavo su A., tačiau Å¡venčių kartu neÅ¡ventė. S.A. G. niekada pas juos nenakvojo, buvo, kad iÅ¡gerdavo su vyru butelį. Buvo toks atvejis, kad S.A. G. padėjo jos susižalojusiam vyrui iÅ¡lipti iÅ¡ 1,5 metro gylio baseino, suteikė skubiÄ medicininę pagalbÄ .

Kol jie anksčiau bendravo su S.A. G., ji nieko nežinojo apie jo praeitį, apie tai A. jai nesakė. Santykiai su S.A. G. pablogėjo, kada kažkas juos apvogė. Policija pasakė, kad tai žmogus, kuris gerai pažinojo namÄ , nes pavogė pinigus, kurie buvo specialioje vietoje, įlįsta per rÅ«sį ir pereita per visÄ namÄ jiems miegant, net Å¡uo nesulojo. Nežino, ar S.A. G. žinojo apie tÄ vietÄ , kur yra pinigai, ir ar anksčiau galėjo matyti tÄ vietÄ . Patys policijai nurodė, kad S.A. G. galėjo bÅ«ti tas vagis. 2013-11-12 juos iÅ¡sikvietė tyrėja M., ji paėmė DNR tyrimus ir pasakė, kad buvo iÅ¡sikvietusi S.A.

G., kuris tyrėjai pasakė, kad tikrai žino, kas pavogė pinigus, tačiau jis teigė, kad apie tai pasakys tik patiems R.. Jai susisiekus su S.A. G. telefonu, pastarasis patvirtino, kad tikrai žino, kas pavogė pinigus, todėl ji pasiÅ«lė jam susitikti su jos vyru, konkretaus laiko jam nenurodė. Jos vyras neketino bausti S.A. G. dėl pinigų, nes jie jau buvo praradę viltį juos atgauti. 2013-11-18 S.A. G. ji paskambino į jo asmeninį telefonÄ , ji vyrui apie šį pokalbį nepasakojo. Po jos skambučio pats S.A.

G. paskambino jos vyrui. Vakare 2013-11-18 A. nuėjo į rÅ«syje esančias dirbtuves, ji su atvykusiu S.A. G. nesusitiko, nes apie 22:30 nuėjo miegoti. Ji miegojo sÅ«naus kambaryje, kurio langai iÅ¡eina į prieÅ¡ingÄ pusę nei įvyko konfliktas, be to buvo iÅ¡gėrusi vaistų. TÄ vakarÄ ji su vyru buvo dviese namuose. KitÄ rytÄ vyras neminėjo, kad buvo susitikęs su S.A. G., vyras sakė, kad vienÄ skambutį praleido, nes negirdėjo. IÅ¡ ryto vyras pasakė, kad įvyko susiÅ¡audymas. Paskambino S.A.

G. ir jis pasakė, kad jam sugipsavo rankÄ , ir kad Å¡ovė į jį jos vyras du kartus. Jai A. papasakojo, kad jam paskambino S.A. G. ir paprašė susitikti, nes turi svarbių duomenų. Kai S. atvažiavo, tada jos vyras paklausė, kÄ jis gali pasakyti. S.A. G. pasakė, kad nieko nežino, tada vyras paprašė jo iÅ¡eiti, jis atidarė garažo vartus ir S.A. G. spyrė koja į krÅ«tinę vyrui, vyras priduso. Vyras Å¡ovė į S.A. G., prieÅ¡ tai dar S.A. G. trenkė vyrui per rankÄ . Jos vyras turi savo ginklÄ , turi leidimÄ pistoletui.

Pistoletas bÅ«davo toje pačioje patalpoje, kur buvo ir pinigai. Jai vyras nepasakojo kada pasiėmė ginklÄ . Ji ryte nematė kraujo kieme. Matė vyro rankos sužalojimÄ , nematė ant krÅ«tinės mėlynių. Su vyru ji pragyveno 39 metus, jis niekada nebuvo pakėlęs prieÅ¡ jÄ rankos, net žodžiais nėra grasinęs, jis yra ramaus ir gero bÅ«do, neturėjo problemų su alkoholiu, bet yra tekę kviesti medicininę pagalbÄ , kad iÅ¡siblaivytų. Vyras yra turėjęs Å¡irdies operacijÄ , buvo problemų su stuburu, po Å¡io įvykio jis negalėjo keltis, mano, kad smÅ«gis į krÅ«tinę galėjo kelti sveikatai pavojų. (t. 2, b.l. 134-136)Liudytoja L.

G. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta iÅ¡ matymo nuo 2011-2012 metų, jokių kitų santykių su juo neturėjo. Vyras veždavo A. R. alkoholio, reikėjo pabendrauti su A. R., nes nukentėjusysis kaltinamajambuvo kaip auklė. A. R. skambinėdavo po kelis kartus per naktį ir praÅ¡ydavo alkoholio, verkdavo, sakydavo, kad nusižudys negavęs alkoholio. S.A. G. alkoholį pirkdavo iÅ¡ savo pinigų, bet vėliau A. R. atiduodavo pinigus. Jos vyras važiuodavo ir dienÄ , ir naktį pas A. R., A. R. visada atsiskaitydavo.

Jai nepatiko, kad vyras važinėja naktimis, praÅ¡ydavo, kad nevažiuotų. 2013-11-18 buvo apie 22.30 val., kai jie atsigulė miegoti ir paskambino A. žmona į mobilų jos vyrui, paprašė atvežti alkoholio. Jos vyras paklausė N. R., ar A. R. žino apie tai, kad atvažiuos, Å¡i pasakė, kad žino. TÄ vakarÄ vyras buvo iÅ¡gėręs, nes buvo brolio mirties metinės, jie kartu iÅ¡gėrė mažesnės talpos butelį degtinės. Ji prašė vyro nevažiuoti, bet vyras išėjo iki naktinės parduotuvės, pasiėmė taksi ir nuvažiavo pas A.

R.. S.A. G. jai paskambino ryte iÅ¡ ligoninės ir pasakojo, kad A. R. pasitiko jį, jie pasikalbėjo ir A. R. jį iÅ¡varė, jis išėjo iÅ¡ garažo, tada A. R. Å¡ovė į jį. Po įvykio vyras sunkiai sveiko, buvo sunku miegoti, nes buvo metaliniai įtvarai, galėjo miegoti tik ant nugaros. Nežino dėl ko A. R. Å¡ovė, bet pas juos buvo nesutarimas dėl pinigų – jos vyrÄ A. R. kaltino pavogus pinigus. Ji žino, kad jokių pinigų jos vyras nevogė, buvo pasitikėjimas. Žinojo, kad A.

R. turėjo ginklÄ , nes mėtėsi pas jį automobilyje. Nežino, ar jos vyras žiÅ«rėjo ginklÄ , Å¡ovinių nematė. Liudytoja parodė analogiÅ¡kai ir savo parodymuose duotuose ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01705-13, kuri buvo prijungta prie Å¡ios bylos (t. 1, b.l. 83), kurie teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti. (byloje Nr. 65-1-01705-13, t. 1, b.l. 83). Pagarsinus Å¡iuos parodymus, liudytoja parodė, kad jos vyras pasakojo, kad Å¡Å«ktelėjo jam A., kad Å¡aus, ir Å¡ovė, kada jis atsisuko.

A. R. žinojo, kad vyras atvažiuos į jo namus, nes A. žmona pakvietė vyrÄ , todėl mano, kad norėjo nuÅ¡auti jos vyrÄ . Dėl sužalojimų vyras dabar nieko negali padėti buityje, pergyvena, kad neteko darbingumo, jaučiasi kaip nepilnavertis. Su viena ranka nieko negali padaryti nuosavame name, nei malkų sukapoti, nei kitus vyriÅ¡kus darbus dirbti. A. R. nebuvo atvykęs atsipraÅ¡yti. Jos vyrui nenustatytas neįgalumo laipsnis, nes nėra pakankamo procento neįgalumui. Å iuo metu jos vyras dirba taksi vairuotoju.

Alkoholis jos vyrui nesukelia agresyvumo. Patvirtino, kad buvo atvejis, kada jos vyras vežė Å¡unį pas gydytojus, vežė močiutę į prieglaudÄ , jos vyrui duodavo pinigų, kad nupirktų valgyti močiutei (t. 3, b.l. 15-18).Liudytoja V. G.-M. parodė, kad A. R. ir S.A. G. jai tapo žinomi, kai dirbo tyrėja, kur A. R. buvo nukentėjęs nuo vagių, ten S.A. G. buvo tik liudytojas, o ne įtariamasis. Nustatyta, kad buvo įsibrauta į A. R. namÄ ir pavogti pinigai. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios A.

R. nuomonė buvo ta, kad pavogti galėjo arba S.A. G., arba jo sūnus, nes jie žinojo apie slėptuvę. A. R. taip pat manė, kad S.A. G. dukros draugas galėjo paimti pinigus ir jis buvo ieškomas. S.A. G. įtarimo nepateikė, nes nebuvo pakankamai duomenų, kad būtų galima juos pateikti. S.A. G. tada ikiteisminio tyrimo metu pasakojo, kad atlikdavo „paslaugėlės“ A. R. ir neturėjo tikslo vogti, nes nenorėjo prarasti kliento. S.A. G. taip pat sakė, kad nenori atskleisti, kas galėjo tai padaryti, nes įtaria kelis asmenis, bet nenori apkaltinti nekaltų žmonių ir dėl to jam reikia pasikalbėti su pačiu A.

R.. A. R. apie tai pasakė, mes norėjo padėti vykstančiam tyrimui. (t. 2, b.l. 160-161). Liudytoja R. Č. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Kauno r. PK, atliko ikiteisminį tyrimÄ dėl sveikatos sutrikdymo, kur kaltinamasis A. R., nukentėjusysis S.A. G.. Juos abu yra mačiusi pas tyrėjÄ VaidÄ kai ji atliko procesinius veiksmus su Å¡iais asmenimis, tačiau tyrime nedalyvavo, nes tai ne jos byla. Galimai apklausos metu yra nurodyta, kad S.A. G. spyrė A. R. ir jam buvo sužaloti pirÅ¡tai. Buvo atlikta ekspertizė, ji yra prie jos ikiteisminio tyrimo medžiagos, buvo pridėtos kopijos.

Visi ikiteisminio tyrimo veiksmai užprotokoluoti, jų atlikimÄ derina su prokuroru, kontroliuojančiu ikiteisminį tyrimÄ . Akistata buvo atlikta (t. 2, b.l. 161).Liudytojas S. L. ir K. B. parodė, kad įvykis galimai buvo Ringauduose, kada buvo perÅ¡autas žmogus. Jie tuo metu dirbo patrulių rinktinėje, įvykio gerai neprisimena. Todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinti liudytojo S. L. ir K. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo Nr. 65-1-01705-13 metu, kur jie parodė, kad 2013-11-18 iÅ¡ Kauno apskrities VPK budėtojo apie 23 valandÄ radijo ryÅ¡iu gavo praneÅ¡imÄ , kad Kauno rajone, Ringauduose, gatvės pavadinimo ir namo numerio nepamena, yra perÅ¡autas žmogus.

Kadangi tuo metu dirbo netoli Ringaudų - tai netrukus nuvyko budėtojo nurodytu adresu. Atvykus nurodytu adresu pamatė, kad prie kiemo vartų stovi du vyriÅ¡kiai, kurie juos, iÅ¡lipusius iÅ¡ tarnybinio automobilio abu pasitiko. Tuo metu vyriÅ¡kiai tarpusavyje Å¡nekučiavosi, buvo vienas Å¡alia kito, negirdėjo, kad pyktųsi ar dėl kažko ginčytųsi. Priėjus prie vyriÅ¡kių pamatė, kad vienas iÅ¡ jų ranka laiko kitÄ rankÄ ties alkÅ«ne, Å¡iek tiek aukščiau. KraujÄ pamatė vėliau, kai paÅ¡vietė žibintuvėliu, vaikščiodami po kiemÄ pamatė kelis galimai kraujo laÅ¡us ant kiemo grindinio.

Vienas vyriÅ¡kis pasisakė, kad jis - sužalotas, o kitas vyriÅ¡kis pasisakė, kad jis Å¡ovė. VyriÅ¡kiui, kuris pasisakė, kad Å¡ovė, buvo nurodyta pateikti ginklÄ . Minėtas vyriÅ¡kis iÅ¡ kažkurio tuo metu dėvėto drabužio kiÅ¡enės iÅ¡traukė ir K. B. padavė pistoletÄ (pavadinimo nepamena), kuris buvo panaÅ¡us į kovinį. Kažkuris pasakojo, jog tarp jų įvyko konfliktas dėl to, kad namo savininkas nenorėjo vartoti su atvykusiu vyriÅ¡kiu alkoholio ir bandė jį iÅ¡varyti iÅ¡ namų ir tada įvyko muÅ¡tynės, ko pasėkoje buvo panaudotas Å¡aunamasis ginklas.

PerÅ¡autÄ jį vyriÅ¡kį pasisodino į tarnybinį automobilį, kad jis nenualptų, o tÄ , kuris Å¡ovė lyg įsodinome į tarnybiniame automobilyje įrengtÄ laikino sulaikymo kamerÄ , tačiau to tiksliai nebepamena. Kuris buvo perÅ¡autas - tai akivaizdžiai buvo neblaivus, sklido alkoholio kvapas ir kiek pamena - tai buvo minima, kad jis atvažiavo su savimi turėdamas kažkokio alkoholinio gėrimo butelį. VyriÅ¡kis, kuris Å¡ovė iÅ¡ pažiÅ«ros buvo blaivus. Kai atvyko Kauno rajono PK operatyvinė grupė, ekspertas, jis kartu su K.

B. išvažiavo. Kiek pamena - tai iš vyriškių pasakojimo suprato, kad šaunamasis ginklas buvo panaudotas įvykus konfliktui, dėl jiems nežinomų priežasčių. (byloje Nr. 65-1-01705-13, t. 1, b.l. 84-85, 86). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojai juos patvirtino (t. 3, b.l. 14, 28). 65-1-01705-13, t. 1, b.l. 86).Iš 2013-11-19 įvykio vietos apžiūros protokolo su nuotraukomis matyti, kad įvykio vieta, yra (duomenys neskelbtini) kieme, apie 2,50 m. nuo garažo vartų ir 1,75 m. atstumu nuo namo sienos, rasta tuščia šovinio tūtelė, kuri paimta.

Apie 6 m. nuo garažo vartų link išvažiavimo iš kiemo yra šulinys, uždengtas metaliniu dangčiu. Apie 25 cm nuo šulinio dangčio rasta rausvos spalvos dėmė, kurios pavyzdys paimtas (t. 1, b. l. 20-25).Iš 2013-11-19 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo su nuotraukomis matyti, kad įvykio vietoje – įvažiavimo dešinėje pusėje tarp gatvės ir tvoros, ant vejos prie pušaitės rastas ir paimtas 0,5 litro talpos uždarytas degtinės butelis su bespalviu skysčiu. Ant butelio matosi raudonos spalvos dėmės. Taip pat raudonos spalvos dėmės rastos ir ant asfalto Sakalų g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini).

Paimtos raudonos spalvos dėmių nuoplovos (t. 1, b. l. 26-32). IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G273/14(02) matyti, kad S.A. G. nustatyta Å¡autinis sužalojimas deÅ¡iniame žaste, pasireiÅ¡kęs dvejomis – įėjimo, išėjimo žaizdomis, atviru žastikaulio lūžiu; Å¡autinė žaizda gaktos srityje. Medicininiuose dokumentuose sužalojimai apraÅ¡yti, kaip Å¡autiniai. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis t.y. pistoletu. Medicininiuose dokumentuose duomenų apie svetimkÅ«nių buvimÄ , nėra.

Medicininiuose dokumentuose duomenų apie žaizdų vaizdÄ (dydį), nėra. Dėl aukščiau iÅ¡vardintų priežasčių galima teigti, kad deÅ¡inio žasto bei gaktos sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti vieno (ar daugiau) Å¡Å«vio (ių). Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13 punktu deÅ¡inio žasto kiaurinis Å¡autinis sužalojimas su deÅ¡inio žastikaulio atviru lūžiu laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Gaktos sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b. l. 160-161).IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G3032/13(02) matyti, kad A.

R. konstatuota poodinės kraujosruvos deÅ¡inės plaÅ¡takos II-V pirÅ¡tų srityse, odos nubrozdinimas V pirÅ¡to srityje padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis vieno smÅ«gio pasėkoje Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 34).Ekspertas Gregoire Abi Chaker apklaustas teisme parodė, kad davė iÅ¡vadÄ pagal tyrėjos R. Č. pavedimÄ . Jam buvo pristatyta S. A. G. ligos istorijos iÅ¡ KMUK bei Kauno Å ilainių poliklinikos asmens sveikatos istorija, pateikė atsakymus į užduotyje pateiktus klausimus.

Buvo nustatyti deÅ¡inio žasto sužalojimas lateraliniame pavirÅ¡iuje – kulkos pėdsakas, gaktos srityje buvo Å¡autinė žaizda. Nustatytas Å¡autinis sužalojimas su įėjimu ir išėjimu bei atviras žastikaulio lūžis, nes žaizda turi atvirÄ ryšį su aplinka, taip pat nustatytas Å¡autinis sužalojimas gaktos srityje. Tai atitinkÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimas mechanizmas - Å¡autinis, sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Galėjo bÅ«ti vienas Å¡Å«vis, kuris pataikė į žastikaulį ir gaktÄ , nes nėra išėjimo kanalo iÅ¡ gaktos., t.y. tokių duomenų nėra medicininiuose dokumentuose.

Galėjo iÅ¡eiti kulka iÅ¡ žasto ir pataikyti į pilvÄ , nes kulka yra greita, o ginklas galingas. Dėl kulkos, jos greičio ir kokius sužalojimus galėjo padaryti gali atsakyti kiti specialistai. Gaktos sÄ varža yra pilvo priekyje, kur jungiasi dubens kaulai, tai yra pilvo apatinėje dalyje. Medicininiuose dokumentuose apie kulkos buvimÄ kÅ«ne duomenų nėra. Jeigu bus kiauryminis sužalojimas dėl gaktos be vidaus organų sužalojimo, tai sveikatos sutrikdymo masto nepasikeis. Pagal rando vaizdÄ sėdmenyse, negalėtų pasakyti, ar tai buvo padaryta to įvykio metu.

Dėl žastikaulio lūžio medicininiuose dokumentuose yra nurodyta, kad buvo atliktas rentgenas ir nustatytas skeveldrinis žastikaulio lūžis, tiksliai nebuvo paraÅ¡yta kaip tai atrodė, kartais bÅ«na skylė kaule, kartais bÅ«na, kad paliečia kaulÄ ir padaro skeveldras, bet visais atvejais buvo suardytas kaulo vientisumas, nes kulka sužalojo kaulÄ . Skeveldrinis kaulo lūžis yra kaulo fragmentas atsiskyręs nuo kaulo. Jeigu tik lūžis, kai dalis kaulo pažeista ir nebÅ«tų kontakto su iÅ¡ore, tada bÅ«tų neatviras lūžis ir bÅ«tų nesunkus sveikatos sužalojimas, tačiau Å¡iuo atveju yra kitaip, nes yra atviras lūžis ir kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sužalojimas.

RyÅ¡ys su iÅ¡ore reiÅ¡kiÄ infekcijos rizika, kuri patenka per odÄ , nes iÅ¡oriniam orui yra galimybė patekti į žaizdÄ , vėliau per audinius iÅ¡oriÅ¡kai infekcija gali patekti į vidinius audinius. Nėra abejonių, kad tai sunkus sveikatos sužalojimas. Kaltinamasis buvo apžiÅ«rėtas 2013-11-20 dienÄ , 14.10 val., buvo nustatyta kraujosruva deÅ¡inės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje, antro pirÅ¡to viso pirÅ¡tikaulio srityje, nustatyta penkto pirÅ¡to kraujosruva pirÅ¡tikaulio pamatiniame pavirÅ¡iuje.

Nors kaltinamasis teigė, kad buvo trauma į krÅ«tinės sritį, bet nustatyta, kad nebuvo sužalojimų. Kraujosruvos rankoje buvo dėl kontakto, jos buvimas rodo, kad buvo kontaktas, tačiau kraujosruvos nebuvimas, dar nereiÅ¡kia, kad nebuvo kontakto. Kaip dėl elgesio po smÅ«gio, tai gali atsakyti psichiatras. RÅ«bai priima visÄ smÅ«gio jėgÄ , kuri nebuvo tokia didelė ir smÅ«gis nesuplėšė kraujagysles (t. 2, b.l.194-196).IÅ¡ 2014-07-29 Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės R.Raulynaitienės nutarimo, kuriuo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 65-1-01705-13 dėl grasinimo nužudyti A.

R. pagal BK 145 str. 1 d. matyti, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo S. A. G. kaltę dėl Å¡io nusikaltimo padarymo. Nutarime nurodytus daiktus - 2013-11-19 patrulio K. B. pateiktÄ pistoletÄ IZH 71H, 9 mm Browning, Nr.POM6752, kurio vamzdyje buvo įvestas 9 mm Å¡ovinys su tuščia dėtuve; 2013-11-19 A. R. pateiktÄ leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklÄ Nr.1545, iÅ¡duotÄ 2009-03-13; pistoleto dėtuvę, kurios galiniame dangtelyje iÅ¡kaltas Nr.6752 su 4 vnt. 9mm šovinių; 2013-11-19 A.

R. pateiktÄ rudos spalvos languota vilnonę striukę, tamsiai mėlynos spalvos džinsines kelnės „Dalat‘s“; 2013-11-19 S.A. G. pateiktas juodos spalvos medžiagines kelnes, pilkos spalvos megztinį, medžiaginę striukę, kadangi jie yra reikÅ¡mingi atliekant ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr.65-1-00081-14 dėl A.S. G. sunkaus sveikatos sutrikdymo, iÅ¡skyrus penkis Å¡ovinius, kurie buvo panaudoti atliekant balistinį tyrimÄ , perduoti prijungimui prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr.65-1-00081-14 (t. 1, b. l. 37-42).

IÅ¡ Kauno apygardos teismo 2015-01-16 nutarties, kuria priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas, matyti, kad pareiÅ¡kėjo A. R. skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2014-11-10 nutarties atmestas. Å ia nutartimi paliktas nepakeistas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 65-1-01705-13 dėl grasinimo nužudyti pagal BK 145 str. 1 d. nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo S. A. G. kaltę dėl Å¡io nusikaltimo padarymo.IÅ¡ 2014-05-09 teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados Nr. 11-1090(14) su nuotraukomis matyti, kad tirti pateiktas ginklas yra fabrikinės gamybos .380 kalibro pistoletas „IZH-71H“ Nr. POM 6752, skirtas Å¡audyti .380 ACP (9 mm) kalibro trumpais Brauningo Å¡oviniais.

Tirti pateikta tūtelė yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro trumpo Brauningo šovinio šauta tūtelė. Tirti pateiktų nukentėjusiojo S. A. G. drabužių - striukės, megztinio ir kelnių pažeidimai yra šautiniai, padalyti kulkomis, turinčiomis vario lydinio apvalkalus. Nustatyti, kokio kalibro (skersmens) kulkomis buvo padaryti šie šautiniai pažeidimai negalima, nes minkštuose, tampriuose, elastinguose objektuose, tame tarpe ir įvairiuose drabužiuose, esančių kiaurinių pažeidimų išmatavimai tiksliai neatitinka juos padariusių kulkų (sviedinių) išmatavimų.

Nukentėjusiojo drabužių pažeidimai buvo padaryti dviem šūviais. Vienu šūviu buvo padaryti striukės ir megztinio pažeidimai dešiniojo peties srityje su kulkos įėjimo anga - striukės pažeidimu, pažymėtu „1“, ir su kulkos išėjimo anga (vieta) megztinio ir striukės pažeidimais, pažymėtais „3“. Šis šūvis buvo padarytas šaunant iš artimo atstumo, kuris šaunant iš tirti pateikto .380 kalibro pistoleto „IZH-71H“ Nr. POM 6752, yra 5 - 10 cm, matuojant nuo ginklo vamzdžio laibgalio iki kliūties.

Å io Å¡Å«vio kryptis, vertinant pagal kulkos ėjimo ir išėjimo angų (vietų) iÅ¡sidėstymÄ , buvo iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, nežymiai iÅ¡ priekio atgal ir nežymiai iÅ¡ virÅ¡aus žemyn, nukentėjusiojo striukės atžvilgiu. Kitu Å¡Å«viu buvo padaryti striukės, megztinio ir kelnių pažeidimai su kulkos įėjimo anga (vieta) - striukės, megztinio ir kelnių pažeidimais, pažymėtais „4“, ir su kulkos išėjimo anga nugariniame kelnių pavirÅ¡iuje - pažeidimu, pažymėtu „5“.

Å is Å¡Å«vis buvo padarytas Å¡aunant iÅ¡ atstumo, kuriame nepasireiÅ¡kia artimo Å¡Å«vio pėdsakai. Å aunant iÅ¡ tirti pateikto pistoleto Å¡is Å¡Å«vio atstumas yra 80 cm ir didesnis, matuojant nuo ginklo vamzdžio laibgalio iki kliÅ«ties. Vertinant pagal kulkos įėjimo ir išėjimo angų (vietų) iÅ¡sidėstymÄ , Å¡io Å¡Å«vio kryptis buvo iÅ¡ priekio atgal ir nežymiai iÅ¡ virÅ¡aus žemyn nukentėjusiojo kelnių virÅ¡utinės dalies atžvilgiu. Tirti pateikta 9 mm kalibro trumpo Brauningo Å¡ovinio tÅ«telė buvo Å¡auta tirti pateiktame .380 kalibro pistolete „IZH-71H“ Nr.POM6752 (t. 1, b. l. 44-51).IÅ¡ 2014-01-22 Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto iÅ¡vados Nr.20-4-IS1-79 matyti, kad tirti pateiktas pistoletas yra B kategorijos Å¡aunamasis ginklas.

Tai Rusijos pramoninės gamybos graižtvinis pusiau automatinis 9 mm kalibro (sin. 380 ACP, 9mm Br.) pistoletas IZ 1-7III Nr. POM6752, skirtas šaudyti 9 mm kalibro Browning tipo šoviniais. Penki tirti pateikti šoviniai yra šaudmenys. Tai pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo Browning tipo šoviniai. Jie skirti pramoninės gamybos 9 mm kalibro B kategorijos ginklams - pistoletams. Šie šoviniai tinka pistoletui IZH-71H Nr. POM6752 (t. 1, b. l. 53-54). Specialistas Tomas Vaičiulis parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK kriminalistinių tyrimų skyriuje, atlieka balistines ekspertizes.

Pagal turimÄ medžiagÄ ir rastų pistoleto IZ 1-7III Nr. POM6752tÅ«telių vietÄ â€“ iÅ¡sibarstymÄ , negalima nustatyti iÅ¡ kurios vietos kaltinamasis Å¡ovė į S.A. G.. Durų plokÅ¡tumoje nėra Å¡autinių pažeidimų. Nėra galimybės nustatyti kokia kryptimi buvo Å¡auta, nes nėra nejudančių objektų, kurie bÅ«tų pažeisti Å¡Å«vio, jie galėjo stovėti bet kaip. Å Å«vio metu A. R. ir S. G. stovėjo vienas prieÅ¡ais kitÄ . Ginklo IZH Å¡ovinio tÅ«telė po Å¡Å«vio standartiÅ¡kai iÅ¡lekia apie 10-12 metrų.

Taip teigia iÅ¡ savo patirties, atliktų tyrimų nėra. Ginklas neturi medžio apdailos, yra plastikinė apdaila (t. 2, b.l. 197).IÅ¡ 2014-09-15 tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 20-65-PR5-1388, matyti, kad iÅ¡analizavus duomenis, gautus vykdant 2014-04-23 nutarimÄ susipažinti su dokumentais (informacija) nustatyta, jog:1. 2013.11.14 11:45:55 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (A. R.) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (S.A. G.). Skambutis praleistas. 2. 2013.11.14 11:49:08 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (A. R.) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (S.A.

G.). Skambučio trukmė 142 s. 3. 2013.11.18 22:33:46 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (N. R.) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (S.A. G.). Skambučio trukmė 374 s. 4. 2013.11.18 22:47:57 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (N. R.) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (S.A. G.). Skambučio trukmė 19 s.5. 2013.11.18 22:49:01 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (S.A. G.) skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (A. R.). Skambučio trukmė 92 s. 6. 2013.11.18 22:54:00 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (N. R.) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (S.A.

G.). Skambučio trukmė 22 s.7. 2013.11.18 23:52:33 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (N. R.) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (S.A. G.). Skambučio trukmė 29 s.8. 2013.11.19 01:40:10 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (N. R.) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (S.A. G.). Skambučio trukmė 6 s.9. 2013.11.19 01:41:52 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (N. R.) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (S.A. G.). Skambučio trukmė 8 s.10. 2013.11.19 11:15:28 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (N. R.) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (S.A.

G.). Skambučio trukmė 812 s. (b.t.1, b. 66, 69-85, 86).Iš asmens blaivumo testų matyti, kad 2013-11-19 00:39:50 val. A. R. nustatytos 0,00 promilės alkoholio, o 2013-11-19 03:25:17 S.A. G. nustatytos 1,41 promilės alkoholio (t. 1, b. l. 58, 59).Iš 2015-02-25 apžiūros protokolo matyti, kad teismo pavedimu buvo atlikta papildoma įvykio vietos apžiūra adresu (duomenys neskelbtini). (t. 2, b.l. 108-116).Iš 2015-02-25 teismo pavedimu atlikto kaltinamojo A. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad atliktas kaltinamojo A.

R. parodymų patikrinimas įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini) dėl 2013-11-18 apie 23:15 val. įvykio, kurio metu buvo sužalotas S.A. G., aplinkybes (t. 2, b.l. 118-122).IÅ¡ 2015-02-25 teismo pavedimu atlikto nukentėjusiojo S. A. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad atliktas nukentėjusiojo S. A. G. parodymų patikrinimas įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini), dėl 2013-11-18 apie 23:15 val. įvykio, kurio metu buvo sužalotas S.A. G., aplinkybes (t. 2, b.l. 118-122). IÅ¡ Kauno apskrities VPK vieÅ¡osios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus 2015-03-18 raÅ¡to Nr. 20-S-50272 matyti, kad 2013-11-18 Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas įvykis Nr. 0113000627544 „Dėl konflikto“, o praneÅ¡imÄ dėl Å¡io įvykio 2013-11-18 23.59 val. perdavė vyras, prisistatęs A.

R., kurio tel. (duomenys neskelbtini), kompiuterinė laikmena, kurioje buvo įraÅ¡yti 2013-11-18 praneÅ¡imai telefonu sunaikinta praėjus 60 parų saugojimo terminui (t. 2, b.l. 144-149).IÅ¡ 2013-06-17 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta įvykio vietÄ adresu (duomenys neskelbtini) atliekant ikiteisminį tyrimÄ Nr. 65-1-00849-13 pagal BK 178 str. 2 d. (dėl pinigų vagystės iÅ¡ A. R. namų), kur fotonuotraukose užfiksuota garažo dalis (t. 2, b.l. 166-182).Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas.

Asmuo gali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 135 straipsnį, jei jis suvokia, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai ir yra tokio pavojingumo laipsnio, kad gali sukelti nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , jis numato tokiÄ galimybę, didelį tikėtinumo laipsnį, ir tokių padarinių nori arba lieka abejingas numatomiems sunkiems padariniams. Taigi baudžiamoji atsakomybė už tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymÄ kyla esant tiesioginei tyčiai (kuri gali bÅ«ti apibrėžta ar neapibrėžta) ar netiesioginei tyčiai.

Teismas konstatuoja, kad byloje neginčijamai yra nustatytos Å¡ios aplinkybės, t.y. kaltinamasis A. R., žinojo, jog 2013-11-18 vakare į jo namus atvyks nukentėjusysis S. A. G., kÄ Ä¯rodo tiek paties kaltinamojo parodymai, tiek nukentėjusiojo bei liudytojų N. R. ir L. G. bei byloje esanti raÅ¡ytinė medžiaga - 2014-09-15 tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 20-65-PR5-1388. Kaltinamasis A. R. parodė, kad jis iki atvykstant S. A. G. iÅ¡siėmė iÅ¡ seifo ginklÄ , jį užtaisė ir laukė atvykstant S. A. G., kurį pasitiko kieme prie savo namo vartelių.

Byloje taip pat nustatyta, kad į S.A. G. buvo Å¡auta du kartus ir Å¡iuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada. Tuo tarpu kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai, dėl 2013-11-18 susitikimo iniciatoriaus, įvykių eigos nukentėjusiajam S.A. G. atvykus pas A. R., Å¡Å«vio aplinkybių, iÅ¡siskyrė. Kaltinamasis savo veiksmus vertina kaip bÅ«tinÄ jÄ gintį, t.y. sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Vadovaujantis BK 28 str. 2 d. asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

BÅ«tinoji gintis yra atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sÄ lygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus.

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Vien asmens baimė, kad jį gali pulti, nesant realios puolimo grėsmės, nereiÅ¡kia, jog atsiranda bÅ«tinosios ginties situacija, suteikianti asmeniui teisę į gynybÄ . Asmeniui įstatymas suteikia teisę gintis ne nuo, jo manymu, pavojingų asmenų, bet nuo tokių asmenų pavojingų kėsinimųsi.

Kėsinimasis akivaizdus, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-313/2012, 2K-537/2014, 2K–545/2014, 2K-73-697/2015).Vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ .

BÅ«tinosios ginties situacija atsiranda ne tik bÅ«tent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (iÅ¡traukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012).

Aplinkybę, jog kėsinimasis (ar jo grėsmė) yra toks, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, gali patvirtinti ir anksčiau, t. y. iki tokio kėsinimosi padaryti besikėsinančiojo ar kitų, su juo susijusių asmenų, nusikalstami veiksmai. Taigi sprendžiant, ar asmens veiksmai gali bÅ«ti laikomi padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, itin didelę reikÅ¡mę turi ir tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos iÅ¡vados dėl teisės į bÅ«tinÄ jÄ gintį padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012).Atsižvelgiant į esamÄ teismų praktikÄ teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A.

R. veiksmuose nebuvo bÅ«tinosios ginties požymių. Teismas kaltinamojo A. R. versijÄ , kad 2013-11-18 susitikimas įvyko S. A. G. iniciatyva, atmeta kaip nepagrįstÄ kitais byloje esančiais duomenimis. Nukentėjusysis S. A. G. parodė, kad 2014-11-18 vakare atvyko dėl to, kad jam paskambino kaltinamojo A. R. žmona ir paprašė atvežti degtinės butelį, vėliau dar kartÄ paskambino ir patikino, kad A. R. laukia S.A. G., o po Å¡io skambučio, S. A. G. skambinęs A. R. pasitikslinti, tačiau pastarasis pirmÄ kartÄ neatsiliepė, atsiliepė tik antrÄ kartÄ ir patvirtino jo laukiantis.

BÅ«tent tokias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, t.y. liudytojos N. R. parodymai, kad ji skambinusi S. A. G. ir siÅ«liusi pasikalbėti su jos vyru apie A. R. pinigų vagystės aplinkybes bei 2014-09-15 tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 20-65-PR5-1388, kuriame užfiksuota, kad N. R. į S.A. G. telefonÄ skambino 2013-11-18 22:33, 22:47. Å iame dokumente užfiksuotas tik vienas S. A. G. skambutis kaltinamajam, t.y. neužfiksuota, kad pirmÄ kartÄ A. R. neatsiliepė į skambutį, tačiau Å¡is netikslumas nėra laikytinas esminiu, nes visos kitos S. A.

G. nurodytos aplinkybės atitinka bylos duomenis. Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas vertina, kad 2013-11-18 susitikimÄ iniciavo pats kaltinamasis A. R. arba jo žmona, todėl jo versija, kad ginklÄ pasiruošė dėl to, kad S. A. G. pats norėjo su juo susitikti, skambino vėliu paros metu ir akivaizdžiai neblaivus, nepatvirtinta, nes užfiksuota, jog A. R. žmona pirmoji paskambino S.A. G. ir skambino vėliu paros metu. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos toks bendravimas, ne tik telefonu, bet ir betarpiÅ¡kai, S.A.

G. vykdant R. „paslaugėlės“ A.S. G. ir R. buvo įprastas. Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamasis A. R. nurodė, kad S.A. G. būdamas neblaivus yra agresyvus, tačiau nepaisant to, jis laukė jo atvykstant ir įsileido į savo namus, nurodė, kad jo nebijojo S.A. G. šiam atvykus taip pat nurodė, kad iki tol S. A. G. pavesdavo vykdyti įvairius prašymus. Liudytojos N. R. ir L. G. taip pat parodė, kad S. A. G. girtumas nesukdavo jo agresijos. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats kaltinamasis parodė, kad iki įvykio prieš kelias dienas buvo skambinęs S.A.

G., kviesdamas ji atvykti, tačiau Å¡is atsisakęs motyvuodamas savo neblaivumu, todėl tai tik dar kartÄ patvirtina nukentėjusiojo S. A. G. parodymus kad susitikimas vyko ne jo iniciatyva, juolab, kad S. A. G. 203-11-18 irgi buvo neblaivus, ko jis pats ir neneigia.Konstatavus Å¡ias aplinkybes, kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog liepus nukentėjusiajam S.A. G. iÅ¡eiti, jis pradėjo triukÅ¡mauti ir grasinti, o jiems išėjus į garaÅ¾Ä , kur S. A. G. veika suintensyvėjo, t y. jis mojavo rankoje turimu degtinės buteliu, nors gali bÅ«ti vertinamos kaip realus, tačiau negali bÅ«ti vertinamas kaip pavojingas ir akivaizdus kėsinimas į kaltinamojo A.

R. gyvybę. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra stambaus kūno sudėjimo, jo ūgis yra 176 cm, tuo tarpu nukentėjusysis, kuris yra smulkaus kūno sudėjimo, jo ūgis 160 cm. Kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus, o nukentėjusysis apsvaigęs nuo alkoholio, taigi kaltinamasis būdamas blaivus galėjo suvokti, kad neblaivaus asmens judNors kaltinamasis nurodė, kad iššovė todėl, kad S. A. G. jam spyrė į krūtinę, išėjus patikrinti ar jis pasišalino iš kiemo, t.y. išsigandęs dėl savo gyvybės, tačiau remiantis teismo medicinos specialisto išvada Nr. G3032/13(02), pažymėtina, kad sužalojimai krūtinėje nepadaryti, be to, net ir buvus šiam smūgiui, ekspertas G.

A. Chaker nurodė, kad drabužiai galėjo sugerti smÅ«gio jėgÄ , ko pasekoje nėra matomi sužalojimai ant kÅ«no, todėl teismas kritiÅ¡kai vertina kaltinamojo nurodytas Å¡io smÅ«gio pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis S. A. G. parodė, jog vienintelis jo grasinimas buvo įskųsti kaltinamÄ jį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kurio nebÅ«tų sakęs, jei bÅ«tų matęs, kad A. R. turi ginklÄ . Be to nukentėjusysis parodė, kad spyrė kaltinamajam, tačiau siekdamas iÅ¡muÅ¡ti ginklÄ iÅ¡ jo rankų, ko padaryti jam nepavyko.

Spyrį į rankÄ patvirtina ta pati specialisto iÅ¡vada. S. A. G. taip pat nurodė, kad nebuvo užsimojęs buteliu ir atsisuko į A. R. tik todėl, kad Å¡is nurodė jį nuÅ¡ausiantis. Teismas neturi pagrindo netikėti Å¡iais nukentėjusiojo parodymais, nes dėl nurodytos įvykio eigos jo parodymai buvo nuoseklÅ«s, taip pat jis pakankamai nuosekliai aiÅ¡kino visas įvykio aplinkybes, kurias patvirtina ir kita bylos medžiaga. Kaltinamojo parodymai teismo vertintini kaip siekis iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Dėl bÅ«tinosios ginties sÄ lygų, t.y. pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi, egzistavimo, teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad jų nebuvo ir antro Å¡Å«vio metu, kuomet buvo padarytas sužalojimas gaktos srityje.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad pirmas šūvis buvo iš artimo atstumo, kuris yra 5 - 10 cm, matuojant nuo ginklo vamzdžio laibgalio iki kliūties, kuriuo buvo pataikyta į žastikaulį. Todėl teismas mano, kad kaltinamojo A. R. teiginys, jog jis manė nepataikęs į S. A. G., vertintinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad pats A. R. nurodė, jog iššovė vien todėl, kad nukentėjusysis vis dar laikė rankoje butelį, tačiau dėl anksčiau padaryto sužalojimo, akivaizdu, kad S.A.

G. negalėjo juo užsimoti, todėl konstatuotina, kad antro Å¡Å«vio metu nebuvo nei vienos bÅ«tinosios ginties sÄ lygos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 str. 1 d. S.A. G. atžvilgiu buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo A. R. veikoje nebuvo bÅ«tinosios ginties sÄ lygų. Kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir duoti teisiamųjų posėdžių metu teismo vertintini kaip siekis iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Pažymėtina, kad žmogus paprastai suvokia ir numato dėsningus padarinius.

Jis numato, kad iÅ¡Å¡ovus Å¡Å«vį į bet kuriÄ kÅ«no vietÄ galima žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015). Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes taip pat ir į tai, kad kaltinamasis A. R. tikslingai pasiruošė ginklÄ iÅ¡ anksto laukdamas nukentėjusiojo, darytina iÅ¡vada, jog jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.Teismas taip pat privalo įvertinti nukentėjusiojo S. A.

G. teiginius, kad kaltinamasis A. R. norėjo jį nuÅ¡auti, kas reikÅ¡tų, jog A. R. veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 129 straipsnio 1 dalį, kaip pasikėsinimas nužudyti, o byla perduota nagrinėti apygardos teismui.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo jurisprudencijÄ veika gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę, todėl tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginiai apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnį.

Kai veikiama tiesiogine neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, 2K-624/2012).Byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad kaltinamasis A.

R. laukė S. A. G. pasiruošęs Å¡aunamÄ jį ginklÄ iÅ¡ anksto, kad įvykio eigoje Å¡ovė į jį du kartus, pataikyta arti gyvybiÅ¡kai svarbių organų, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad remiantis liudytojo S. L. ir K. B. parodymais, po Å¡io įvykio bÅ«tent A. R. iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, jiems atvykus, pareigÅ«nai rado A. R. ir S.A. G. kartu laukiančius jų atvykstant ir kalbantis tarpusavyje. Tai rodo, kad kaltinamojo A. R. veiksmai nutrÅ«ko jo paties iniciatyva ir jis nesiėmė tolimesnių veiksmų, kad S.A.

G. bÅ«tų nužudytas. Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo kaltinamojo A. R. veikoje konstatuoti tiesioginę apibrėžtÄ tyčiÄ nužudyti S.A. G., todėl vėlgi konstatuotina, kad kaltinamojo A. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir bÅ«tina tinkamai nustatyti kaltinamojo veikos tyčiÄ .Teismų praktikoje apie kaltininko kaltės formÄ ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , lokalizacijÄ , nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį ir intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieÅ¡ nusikaltimÄ , jo padarymo metu bei po jo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-459/2011) Netiesioginei ir tiesioginei tyčiai bÅ«dingas savo veikos pavojingumo suvokimas, tačiau skirtingas baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo numatymas.

Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad kaltininkas, suvokdamas ir numatydamas padarinių sunkumÄ , numatydamas didelę jų atsiradimo tikimybę, yra abejingas galimiems padariniams, jam tas pats, ar jie įvyks ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2008, 2K-402/2013, 2K-244-942/2015). Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-459/2011).Remiantis teismų praktika, kaltinamojo A.

R. veiksmai, inicijuojant susitikimÄ su S.A. G., iÅ¡ anksto pasiruoÅ¡iant Å¡aunamÄ jį ginklÄ bei Å¡aunant į žmogų iÅ¡ pakankamai nedidelio atstumo gali bÅ«ti vertinami kaip tiesioginė neapibrėžta tyčia sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo S.A. G. sveikatÄ . Å audamas tamsoje į S.A. G., A. R. bÅ«damas sÄ moningas ir protingas žmogus, kÄ rodo jo profesinė veikla, socialinis statusas bei aplinkybė, jog jam buvo žinomos savigynai iÅ¡duoto ginklo taisyklės, privalėjo suprasti Å¡ių veiksmų pavojingumÄ , galimus padarinius sutrikdant žmogaus sveikatÄ , tačiau jis tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizavo, nes Å¡ovė į skirtingas nukentėjusiojo kÅ«no vietas arti gyvybiÅ¡kai svarbių organų.

Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G273/14(02) konstatavus S.A. G. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , A. R. veika teisingai kvalifikuota pagal jo veikos padarinius.Todėl vertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus BPK nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo A. R. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, yra neginčijamai įrodyta.Pripažinus kaltinamÄ jį A. R. kaltu dėl jam inkriminuotso nusikalstamos veikos spęstinas klausimas dėl bausmės skyrimo kaltinamajam.

Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos baigtumo stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skirtina, vadovaujantis BK 54-61 straipsniais nuostatomis. Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali bÅ«ti pripažinta tai, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbÄ arba kitais aktyviais veiksmais iÅ¡vengė ar bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes kaltinamasis pats iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, kuriuos informavo, kad sužalotas žmogus ir buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis) Kaltinamasis A. R. neteistas (t. 2, b.l. 25), administracine tvarka baustas , įvykio metu turėjo vienÄ neiÅ¡nykusi administracinį baustumÄ (b.l. 26-28), į narkologinę ir psichiatrinę įskaita neįraÅ¡ytas ( t. 2, b. l. 41, 43, 45).Kaltinamasis A. R. padarė vienÄ sunkų baigtÄ tyčinį (BK 11 straipsnio 5 dalis, 15 straipsnio 2 dalis), teisiamas pirmÄ kartÄ (BK 55 straipsnis). Nusikaltimai padaryti kėsinantis į vienÄ svarbiausių žmogaus vertybių - kito asmens sveikatÄ , kuri buvo sunkiai sutrikdyta.

Nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas atkreipia dėmesį, kad už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ numatyta tik laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis), skirti kaltinamajam kitas BK numatytas Å¡velnesnes bausmes nėra teisinio pagrindo. Ä®vertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslams pasiekti (BK 41 straipsnis) kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. R. teisiamas pirmÄ kartÄ , nusikalstama veika įvyko susikaupus pykčiui dėl pavogtų pinigų, A. R. iÅ¡ esmės veda gyvenimo bÅ«dÄ , atitinkantį visuomenėje nustatytas socialines normas, kas leidžia manyti, jos jis ateityje nenusikals, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymÄ , tačiau kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) pareigos, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.Kaltinamajam A.

R. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina. (t. 2, b.l. 20-21). Dėl civilinių ieÅ¡kiniųPagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).Byloje buvo pareikÅ¡ti civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieÅ¡kinys dėl 2011,40 Lt (582,54 eurų) turtinės žalos atlyginimo (t.1, b.l. 100-146), Kauno teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys dėl 5265,96 Lt (1525,13 eurų) turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 152-154), nukentėjusiojo S. A.

G. civilinis ieškinys dėl 266,46 eurų turtinės žalos ir 28926 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 83-84) kaltinamajam A. R..Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

BPK 113 straipsnio 2 dalies normos turinys gali bÅ«ti atskleistas aiÅ¡kinant jÄ sistemiÅ¡kai su kitų teisės Å¡akų (civilinės, civilinio proceso, tarptautinės privatinės teisės ir kt.) normomis, atsižvelgiant į atitinkamus visuomeninių santykių teisinio reguliavimo aspektus, baudžiamojo proceso įstatymo tikslus ir paskirtį. Teismai, nustatydamas žalÄ ir priimdamas sprendimÄ dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt.Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai.

Å i žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali bÅ«ti civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Taikant deliktinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryÅ¡iu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis) (2008 m. liepos 3 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga).IÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieÅ¡kinys dėl 2011,40 Lt (582,54 eurų) turtinės žalos atlyginimo, Kauno teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys dėl 5265,96 Lt (1525,13 eurų) turtinės žalos atlyginimo yra įrodyti byloje surinkta medžiaga ir pagrįsti kartu su ieÅ¡kiniais pateiktais dokumentais, todėl tenkintini priteisiant juos iÅ¡ kaltinamojo A.

R.. Nukentėjusiojo S. A. G. civilinis ieškinys dėl 266,46 eurų turtinės žalos, taip pat tenkintinas, nes iš bylos aplinkybių nustatyta, kad nukentėjusiajam tikrai buvo sugadinti nurodyti drabužio, o jų nurodyta vertė nors ir nepagrįsta įsigijimo dokumentais, tačiau laikytina protinga, todėl 266,46 eurų turtinės žalos atlyginimas iš kaltinamojo A. R. taip pat priteistinas nukentėjusiojo S.A. G. naudai.Nukentėjusysis S.A. G. taip pat prašo 28926 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška.

Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sÄ lygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Pagaliau, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo bÅ«tina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad bÅ«tų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į žalÄ padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007). Atsižvelgiant į tai teismas laiko, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis S.A.

G. patyrė neturtinę žalÄ , t.y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , pažeminimÄ , dėl patirtų sužalojimų, t.y. pasikėsinus į vienÄ svarbiausių žmogiÅ¡kųjų vertybių - sveikatÄ . Tiek pats S. G., tiek liudytoja L. G. nurodė, kad nukentėjusysis iki Å¡iol patiria nepatogumus dėl patirtų sužalojimų, nebegali vesti tokio paties gyvenimo bÅ«do, ypač buityje, kuris buvo iki patirtų sužalojimų. Vis dėlto teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiajam S.A. G. nebuvo nustatytas neįgalumo laipsnis, taip pat byloje nėra duomenų, kad jis dėl patirto sužalojimo nebegali teisti savo darbinės veiklos.

Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis iÅ¡ karto po įvykio pretenzijų kaltinamajam neturėjo, taip pat pats neadekvačiai įvertino situacijÄ ir vyko į kaltinamojo A. R. namus, bÅ«damas neblaivus bei žinodamas, kad A. R. pyksta ant jo dėl pinigų vagystės. Ä®vertines visas Å¡ias aplinkybes teismas mano, kad priteistinas neturtinės žalos dydis mažintinas iki 3000 eurų.Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:1) 1 paketas su A. R. pateikta rudos spalvos languota vilnone striuke, tamsiai mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis „Dalat‘s“, priduoti saugoti Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK (t. 1, b. l. 60-62) – nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini kaltinamajam A.

R. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas),2) 1 paketas su S.A. G. pateiktomis juodos spalvos medžiaginėmis kelnėmis, pilkos spalvos megztiniu ir medžiagine striuke, priduoti saugoti Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK (t. 1, b. l. 60-62) – nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini nukentėjusiajam S.A. G. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas),3) pistoletas IZH-71H Nr. POM 6752, dėtuvė, kurios galiniame dangtelyje iÅ¡kaltas Nr. 6752, Å¡ovinio tÅ«telė, priduoti saugoti Kauno apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui (t. 1, b. l. 63-65) – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis ir perduotinas į Ginklų fondÄ (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas),4) A.

R. leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklÄ Nr. 1545, iÅ¡duotas 2009-03-13, priduotas saugoti Kauno apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui (t. 1, b. l. 63-65) – nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas Kauno apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas),5) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų S.A. G. gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), saugomos prie baudžiamosios bylos – nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintinos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas),6) VÅ¡Ä® Kauno Å ilainių poliklinikos S.A.

G. asmens sveikatos istorija, saugoma prie baudžiamosios bylos – nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintina VšĮ Kauno Šilainių poliklinikai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas),7) Kompaktinės plokštelės, saugomos baudžiamojoje byloje (t. 2, b.l. 122, 131t. 3, b.l. 4) –nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304, 305, 307, 313 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

A. R. pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmeVadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trims) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

1) bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;2) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;3) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 20 (dvideÅ¡imties) MGL dydžio, t.y. 753,20 eurų (septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt trijų eurų 20 euro centų) įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .4) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam S. Č. padarytÄ 266,46 eurų turtinę žalÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam A.

R., kad įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ turi bÅ«ti sumokėta, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į Teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ LT26 7300 0100 0245 5919 (AB „Swedbank“) nurodant vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ . Jei įmokÄ moka kitas asmuo, bÅ«tina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ . Jeigu per teismo nustatytÄ terminÄ Ä¯moka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos iÅ¡ieÅ¡kojimo į antstolį.A.

R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. R. 582,54 eurų (penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du eurus 54 euro centus) (2011,40 Lt) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai.Civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo A.

R. 1525,13 eurų (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus 13 euro centų) (5265,96 Lt) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.Nukentėjusiojo S.A. G. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jo naudai iÅ¡ A. R. 266,46 eurų (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 46 euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 3000 eurų (tris tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:1) 1 paketÄ su A.

R. pateikta rudos spalvos languota vilnone striuke, tamsiai mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis „Dalat‘s“, priduotus saugoti Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK – nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti kaltinamajam A. R. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas),2) 1 paketaÄ su S.A. G. pateiktomis juodos spalvos medžiaginėmis kelnėmis, pilkos spalvos megztiniu ir medžiagine striuke, priduotus saugoti Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK – nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti nukentėjusiajam S.A.

G. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas),3) pistoletÄ IZH-71H Nr. POM 6752, dėtuvę, kurios galiniame dangtelyje iÅ¡kaltas Nr. 6752, Å¡ovinio tÅ«telę, priduotus saugoti Kauno apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį ir perduoti į Ginklų fondÄ (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas),4) A. R. leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklÄ Nr. 1545, iÅ¡duotÄ 2009-03-13, priduotÄ saugoti Kauno apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui – nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Kauno apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas),5) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų S.A.

G. gydymo stacionare ligos istorijas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie baudžiamosios bylos – nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas),6) VÅ¡Ä® Kauno Å ilainių poliklinikos S.A. G. asmens sveikatos istorijÄ , saugomÄ prie baudžiamosios bylos – nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti VÅ¡Ä® Kauno Å ilainių poliklinikai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas),7) Kompaktines plokÅ¡teles, saugomas baudžiamojoje byloje (t. 2, b.l. 122, 131t. 3, b.l. 4) –nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                  Alvydas Rimkevičius