2022-01-05 Nr. AB-406-3-61-3-03586-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2783-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03586-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. (M. L.) skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Z. L., N. V. (N. V.), K. P. (K. P.) ir T. B. dėl rašto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. L. (M. L.) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. 48SD-13144-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (pareiškėjas skunde nenurodė rašto konkrečios datos (nurodė tik rugsėjo mėn.) ir nurodė netikslų rašto numerį) (toliau – ir Raštas) dalį, kuria nuspręsta atsisakyti suprojektuoti bendrojo naudojimo kelią per laisvos žemės fondą; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 12 d. prašymo (toliau – ir Prašymas) dalį dėl kelio projektavimo per laisvos žemės fondą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. liepos 12 d. kreipėsi į atsakovą su Prašymu, kuriame prašė suprojektuoti bendrojo naudojimo kelią (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. sav., pagal schemoje pateiktus variantus. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad jam ir Z. L. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tarnaujantis sklypas), kurio paskirtis – namų valda, ir kuriame yra gyvenamasis namas, kuriame pareiškėjas faktiškai gyvena, bei ūkiniai pastatai. Pareiškėjui nuosavybės teise taip pat priklauso su nurodytu žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis.

Kitos šio žemės sklypo dalys nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims N. V. (N. V.) ir K. P. (K. P.) (po ¼ žemės sklypo dalį). M. L. nuosavybės teise taip pat priklauso žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Viešpataujantis sklypas), ½ dalis, kitos minėto žemės sklypo dalys priklauso N. V. ir K. P. (po ¼ dalį). Viešpataujančio sklypo naudai Tarnaujančiam sklypui Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. gruodžio 24 d. sprendimu Nr. 2.5-41-19577 buvo nustatytas kelio servitutas, kurio tikslas – patekti į Viešpataujantį sklypą iš (duomenys neskelbtini) kelio pusės, einantis per Tarnaujantį sklypą bei kitus žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini).

Taigi, patekimas į Viešpataujantį sklypą servitutu nustatytas per pareiškėjo namų valdos žemės sklypą. Servitutas nustatytas per Tarnaujančio sklypo vidurį, t. y. per kiemo centrinę dalį. Pareiškėjas nurodė, kad Prašyme atsakovui akcentavo tai, jog nustatytas kelio servitutas iš esmės pažeidžia jo ir jo šeimos interesus bei teises, nes kelia ne tik daug nepatogumų (savininkai negali sutvarkyti aplinką pagal savo poreikius), bet ir yra pavojingas, nes per namų valdos žemės sklypo vidurį važiuoja transporto priemonės, tai pažeidžia Tarnaujančio sklypo gyventojų privatumą, kelia triukšmą, taip pat tiesioginį pavojų pareiškėjo šeimos saugumui (ypač jo mažamečiams anūkams), atima galimybę laisvai, savo nuožiūra naudotis nuosavybe.

Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) yra aktyviai vykdoma naujų kotedžų statyba bei plečiamos miesto komunikacijos ir susisiekimas, , atsirado pagrindas kreiptis dėl Tarnaujančiam sklypui nustatyto kelio servituto panaikinimo, numatant kitą privažiavimo prie Viešpataujančio sklypo būdą, šiuo atveju – per siūlomą projektuoti bendrojo naudojimo kelią.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Prašyme prašė suprojektuoti bendrojo naudojimo kelią, einantį per laisvos žemės fondą, tokiu būdu suteikiant galimybę savininkams patekti į Viešpataujantį sklypą ne per pareiškėjo namų valdos žemės sklypą bei dar tris žemės sklypus, o per naujai suprojektuotą bendrojo naudojimo kelią iš (duomenys neskelbtini) kelio pusės. Kartu su Prašymu pareiškėjas atsakovui pateikė schemą su dviem galimais naujai projektuotino kelio variantais: 1) vienu keliu (schemoje pažymėtu raudona spalva ir –xxxxx- ženklu), kurio sutartinis pavadinimas „naujas kelias 2“, būtų užtikrintas privažiavimas ne tik prie Viešpataujančio sklypo, bet ir prie dar šešių naujai suprojektuotų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir prie žemės sklypuose esančių nekilnojamojo turto objektų (namų); 2) kitas kelias (schemoje pažymėtas žalia spalva ir ____ ženklu), kurio sutartinis pavadinimas „naujas kelias 1“, atitiktų šiuo metu faktiškai esantį, tačiau nesuprojektuotą ir neįregistruotą kelią, kuriuo objektyviai būtų galima naudotis, jį suprojektavus bei užregistravus, tai atitiktų ekonomiškumo principą.

4. Pareiškėjo teigimu, Rašte nebuvo įvertintos Prašyme nurodytos reikšmingos aplinkybės: pareiškėjo bei jo šeimos narių teisių bei teisėtų interesų pažeidimas, taip pat aplinkybės, kad Prašyme siūlomas projektuoti kelias, schemoje pažymėtas sutartiniu ženklu „naujas kelias 2“, atitinka Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 48.3 punkto reikalavimą, kad vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, jog jie jungtų su nekilnojamojo turto objektais arba su esamais žemės sklypais, o vietinės reikšmės viešasis kelias projektuojamas tada, kai keliu privažiuojama ne mažiau kaip prie 5 žemės sklypų. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog Prašyme buvo nurodyta, kad siūlomu projektuoti keliu, schemoje pažymėtu sutartiniu ženklu „naujas kelias 2“ (schemoje pažymėtas raudona spalva), būtų privažiavimas ne tik prie Viešpataujančio sklypo, bet prie dar šešių suprojektuotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir juose esančių nekilnojamojo turto objektų (namų), tai užtikrintų šio kelio atitiktį Metodikos 48.3 punkte keliamam reikalavimui. Pareiškėjas nurodė, kad iš Rašto turinio nėra aišku, kokiais motyvais vadovaujantis buvo atsisakyta suprojektuoti kelią, atitinkantį schemoje pavaizduotą kelią, pažymėtą sutartiniu ženklu „naujas kelias 2“.

5. Pareiškėjo teigimu, aplinkybės, jog siūlomas projektuoti kelias, pažymėtas sutartiniu ženklu „naujas kelias 1“, atitinka faktiškai šiuo metu esantį kelią, kuriuo būtų galima naudotis atlikus juridinius formalumus ir jo registravimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad šis siūlomas kelio variantas atmestas vadovaujantis vien formaliu pagrindu – neatitikimu Metodikos 48.3 punkte keliamam reikalavimui, nepasisakant dėl kitų Prašyme nurodytų reikšmingų argumentų, o būtent dėl to, kad šis kelias faktiškai jau egzistuoja, todėl jo projektavimo procedūra būtų žymiai operatyvesnė bei ekonomiškesnė. Pareiškėjas akcentavo, kad Rašte nepasisakyta dėl pasiūlyto kelio, pažymėto sutartiniu ženklu „naujas kelias 2“, projektavimo bei dėl jo atitikimo ar neatitikimo Metodikos reikalavimams. Pareiškėjo teigimu, skundžiama Rašto dalis yra nemotyvuota, neišsami, abstrakti ir formali, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta bei neturi sukelti pareiškėjui neigiamų pasekmių. Pareiškėjo Prašymo dalis dėl kelio projektavimo turi būti iš naujo išnagrinėta ir priimtas tinkamai motyvuotas sprendimas, atsakant į visus pareiškėjo argumentus.

6. Atsakovas Tarnybos Vilniaus rajono skyrius atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi, Metodikos 24.3, 29.3.1, 29.3.2, 48.3, 50 punktais, nurodė, kad pareiškėjo prašomas suprojektuoti kelias, pateiktoje schemoje pažymėtas „naujas kelias 2“, eina per privatų žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl nėra galimybių suprojektuoti kelio privačiame žemės sklype, apie tai pareiškėjui buvo nurodyta Rašte. Atsakovas nurodė, kad įvažiavimas į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį N. V., K. P. ir pareiškėjui, žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį T. B., žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį N. V., K. P. ir pareiškėjui, yra numatytas nustatytu kelio servitutu, esančiu žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame pareiškėjui ir Z. L.. Atsakovas darė išvadą, kad, vadovaujantis Metodikos 24.3, 29.3.1 ir 29.3.2 papunkčiais, nebuvo teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl naujo kelio, skirto privažiavimui prie minėtų žemės sklypų, projektavimo.

8. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo minimi žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), turi suformuotus privažiavimus iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir jiems papildomas privažiavimo kelias nereikalingas, be to, nėra išreikšta šių žemės sklypų savininkų valia dėl papildomo privažiavimo kelio reikalingumo. Paminėti motyvai buvo nurodyti skundžiamame Rašte, todėl skunde nepagrįstai teigiama, kad Raštas yra neišsamus, nemotyvuotas, neargumentuotas.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas prašo suprojektuoti bendrojo naudojimo kelią, tačiau, vadovaujantis Metodikos 48.3 papunkčiu, vietinės reikšmės viešasis kelias projektuojamas tik tada, kai keliu privažiuojama ne mažiau kaip prie 5 žemės sklypų, kitais atvejais privažiuoti prie žemės sklypų projektuojamas servitutinis kelias. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomu suprojektuoti keliu būtų privažiuojama prie mažiau kaip 5 žemės sklypų, todėl tokiu atveju turėtų būti projektuojamas ne bendrojo naudojimo kelias, o servitutinis kelias. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.124 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas yra ne tik pareiškėjas, šių žemės sklypų savininkai yra ir kiti asmenys – N. V., K. P. ir T. B., tačiau minėti asmenys, t. y. viešpataujančių daiktų savininkai, nėra pateikę prašymo ar kitaip išreiškę savo valios dėl kito privažiavimo kelio ar servitutinio kelio prie jiems priklausančių žemės sklypų reikalingumo, taip pat nėra pateikę savo sutikimo dėl kito privažiavimo kelio ar servitutinio kelio, skirto patekti į jiems priklausančius žemės sklypus, nustatymo. Atsakovo teigimu, ši aplinkybė laikytina dar vienu motyvu, dėl ko negalėjo būti tenkinamas pareiškėjo Prašymas suprojektuoti naują bendrojo naudojimo kelią.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, servitutas paprastai nenustatomas dėl didesnio naudingumo ar patogumo, aplinkybė, kad asmuo patiria tam tikrus sunkumus ar nepatogumus, nelaikytina pagrindu nustatyti servitutą, servitutas yra nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. kai nėra kitų būdų naudotis viešpataujančiu daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007, 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012, 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019).

11. Atsakovas pažymėjo, kad žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame N. V., K. P. ir pareiškėjui, nėra nustatyto kelio servituto (kaip tarnaujančio daikto), todėl net ir suprojektavus pareiškėjo prašomą suprojektuoti kelią juo nebūtų galimybės patekti į kitus žemės sklypus, t. y. į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį T. B., ir žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį N. V., K. P. ir pareiškėjui, nenustačius papildomo kelio servituto žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. gruodžio 24 d. sprendimu Nr. 2.5-41-19577, kuriuo jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės H. B. valdytą žemę, grąžinant natūra minėtą žemės sklypą (jo dalį). Šiuo Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu žemės sklype buvo nustatytas ir kelio servitutas. Likusią žemės sklypo dalį pareiškėjas įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine Z. L. 2015 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 8457, sudaryta tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir Z. L.. Priimant minėtą Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. gruodžio 24 d. sprendimą Nr. 2.5-41-19577, pareiškėjui buvo žinoma apie žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatomą kelio servitutą, pareiškėjas sutiko su šio kelio servituto nustatymu, todėl nėra pagrindo teigti, kad žemės sklype nustatytas kelio servitutas pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. L. atsiliepime į pareiškėjo skundą, remdamasi iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde, prašė skundą tenkinti.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Rašto dalį dėl sprendimo atsisakyti suprojektuoti bendrojo naudojimo kelią per laisvos žemės fondą ir įpareigojo Tarnybos Vilniaus rajono skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymo dalį dėl kelio projektavimo per laisvos žemės fondą. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 22,50 Eur žyminį mokestį.

15. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl Rašto dalies, kuria pareiškėjui atsakyta į keltus klausimus, susijusius su nustatytu kelio servitutu, ginčas keliamas tik dėl tos atsakovo Rašto dalies, kuria buvo atsakyta į pareiškėjo Prašymą suprojektuoti bendrojo naudojimo kelią pagal vieną iš dviejų jo pasiūlytų variantų pagal pateiktas projektuotinų kelių pavaizdavimo schemas.

16. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, ir pripažino, kad ginčijamo Rašto dalis, kuria buvo sprendžiama dėl pareiškėjo prašymo suprojektuoti vietinės reikšmės kelią pagal vieną iš dviejų pareiškėjo Prašyme pasiūlytų variantų, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad ginčijama atsakovo Rašto dalis nurodytos teisės normos požiūriu surašyta ydingai, nes Rašte nėra pakankamai aiškūs teisiniai argumentai bei motyvai, kurių pagrindu atsisakyta suprojektuoti bendrojo naudojimo kelią, atsižvelgiant į egzistuojančią faktinę situaciją, nurodytą pareiškėjo Prašyme. Teismas nustatė, jog Prašyme pareiškėjas, be kita ko, buvo nurodęs, kad siūlomu projektuoti keliu, schemoje pažymėtu sutartiniu ženklu „naujas kelias 2“, būtų privažiavimas ne tik prie Viešpataujančio sklypo, bet prie dar šešių suprojektuotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), taip pat prie žemės sklypuose esančių nekilnojamojo turto objektų (namų). Teismas konstatavo, kad dėl Prašyme pareiškėjo pasiūlyto projektuoti kelio „naujas kelias 2“ (schemoje pažymėtas raudona spalva) skundžiamame Rašte nepasisakyta, ši Prašymo dalis nevertinta dėl jo atitikties ar neatitikties Metodikos 48.3 punkto reikalavimams. Teismas pažymėjo, kad Rašte pareiškėjo siūlymas suprojektuoti kelią, pažymėtą sutartiniu ženklu „naujas kelias 1“, atmestas vadovaujantis vien formaliu pagrindu – neatitikimu Metodikos 48.3 punkto keliamam reikalavimui, nepasisakant dėl Prašyme nurodytų reikšmingų argumentų, t. y. dėl jau faktiškai egzistuojančio kelio projektavimo galimybės, atsižvelgiant į šios procedūros operatyvumą bei ekonomiškumą.

17. Teismas, vadovaudamasis iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiu teisinės valstybės principu, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga motyvuoti individualius administracinius aktus ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nurodytu įstatymo viršenybės principu, darė išvadą, kad atsakovo priimto individualaus administracinio akto (skundžiamo Rašto) dalis, kuria spręstas pareiškėjo Prašymas dėl bendrojo naudojimo kelio suprojektavimo pagal jo pasiūlytus variantus, nelaikytinas pagrįstu objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, atsakovas nepakankamai motyvavo, kodėl ši Prašymo dalis netenkinama. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovas atsiliepime nurodė išsamesnius teisinius argumentus dėl ginčui reikšmingų aplinkybių, neturi įtakos vertinant ginčijamos Rašto dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas konstatavo, kad nurodyti atsakovo pažeidimai, padaryti nagrinėjant pareiškėjo Prašymo dalį dėl atsisakymo suprojektuoti bendrojo naudojimo kelią, yra esminiai, todėl darė išvadą, kad ginčijama atsakovo Rašto dalis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, todėl laikytina nepagrįsta ir naikintina, o atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymo dalį dėl kelio projektavimo per laisvos žemės fondą ir priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

III. 18. Atsakovas Tarnybos Vilniaus rajono skyrius apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

19. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir, remdamasis klaidingu faktinių aplinkybių vertinimu, padarė neteisingas išvadas. Atsakovas, nesutikdamas su teismo išvada, kad Rašte nepasisakyta dėl kelio, pažymėto sutartiniu ženklu „naujas kelias 2“ (schemoje pažymėtas raudona spalva), atkreipia dėmesį, kad, atsakant į pareiškėjo Prašymą ir įvertinant minėtą pareiškėjo pasiūlymą, Rašte buvo nurodyta, kad žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nenustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), todėl privažiuoti prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) per žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra galimybės, pareiškėjui išdėstyta galimybė kreiptis į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininką dėl kelio servituto nustatymo sutartimi arba siekti servituto nustatymo teisminiu keliu. Atsakovas daro išvadą, kad, vertinant šį pareiškėjo pasiūlymą, Rašte aiškiai nurodyta, kad toks pasiūlymas negali būti įgyvendintas, kadangi siūlomas kelias eina per privatų žemės sklypą, kuriame nėra nustatytas kelio servitutas, ir vien tik ši aplinkybė daro kelio projektavimą neįmanomu.

20. Atsakovas vadovaujasi Metodikos 48.3 papunkčiu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, 81 straipsniu, atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką ir pažymi, kad valstybės turtą galima valdyti, naudoti ir disponuoti juo griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, kad visi su valstybės turtu atliekami veiksmai turi būti reglamentuoti, paremti teisės normomis. Atsakovas nurodo, kad, atsakant į pareiškėjo prašymą suprojektuoti kelią, pažymėtą sutartiniu ženklu „naujas kelias 1“, Rašte vadovaujamasi Metodikos 48.3 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad vietinės reikšmės viešasis kelias projektuojamas tik tada, kai keliu privažiuojama ne mažiau kaip prie 5 žemės sklypų, todėl pagrįstai atsisakyta tenkinti šį pareiškėjo prašymą, kadangi pareiškėjas prašė suprojektuoti bendrojo naudojimo kelią privažiavimui prie vieno žemės sklypo. Rašte pareiškėjui yra paaiškinta, kad privažiavimas prie žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra numatytas gretimuose žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytais kelio servitutais. Metodikoje yra aiškiai apibrėžti atvejai, kada projektuojami nauji keliai (Metodikos 29.3.1 ir 29.3.2 papunkčiai), nei Metodikoje, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta, kad keliai valstybinėje žemėje gali būti projektuojami remiantis vien asmenų pageidavimais, dėl didesnio patogumo ar pan., todėl atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad Rašte pareiškėjo siūlymas suprojektuoti kelią, pažymėtą sutartiniu ženklu „naujas kelias 1“, atmestas vadovaujantis vien formaliu pagrindu – neatitikimu Metodikos 48.3 punkto keliamam reikalavimui, nepasisakant dėl Prašyme nurodytų reikšmingų argumentų, t. y. dėl jau faktiškai egzistuojančio kelio projektavimo galimumo, atsižvelgiant į šios procedūros operatyvumą bei ekonomiškumą. Pagal teisinį reglamentavimą, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo vertinti tokių teismo nurodomų argumentų.

21. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad iš kitų Tarnybos pateiktų argumentų (pvz., kitų žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų sutikimo dėl naujo kelio projektavimo nebuvimas, netekimas galimybės patekti į gretimus žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių pirmosios instancijos teismas net nevertino, akivaizdu, kad, pakartotinai nagrinėjant tą patį pareiškėjo Prašymą, jis vėl nebus patenkintas. Atsakovo teigimu, toks formalus teismo sprendimas nesprendžia klausimo iš esmės, o tik nepagrįstai ilgina administracinę procedūrą, tuo pažeisdamas ir paties pareiškėjo interesus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismo rezoliucinėje dalyje nenurodyta nei tiksli panaikinamo rašto data, nei numeris, nors pateiktame atsiliepime pažymėta, kad į pareiškėjo 2019 m. liepos 12 d. prašymą atsakyta 2019 m. liepos 19 d. raštu Nr. 48SD-13144-(14.48.136 E.), kuris buvo pasirašytas elektroniniu parašu, t. y. registracijos duomenys nurodyti dokumento metaduomenyse, o ne rašto tekste. Atsakovas daro išvadą, kad teismas neatskleidė bylos esmės, neįsigilino į reikšmingas bylos aplinkybes ir, remdamasis vien fragmentiškais faktiniais duomenimis, padarė klaidingas išvadas.

22. Pareiškėjas M. L. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo apeliaciniu skundu, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą. Pareiškėjas pažymi, kad Prašyme vienu iš galimų alternatyvių siūlymų, siekiant panaikinti per Tarnaujantį žemės sklypą einantį kelio servitutą, prašė atsakovo suprojektuoti bendrojo naudojimo kelią, einantį per laisvos žemės fondą, pažymėtą sutartiniu ženklu „naujas kelias 2“, tačiau į šį prašymą atsakovas neatsižvelgė ir Rašte nenurodė jokių išsamių, motyvuotų bei pareiškėjui suprantamų argumentų dėl priimto sprendimo. Pareiškėjo teigimu, susipažinus su Rašte nurodyta informacija, jam nebuvo aišku, kodėl atsakovas nusprendė atsisakyti projektuoti šį kelią. Pareiškėjas daro išvadą, kad Rašte nebuvo tinkamai ir išsamiai pasisakyta apie minėto kelio projektavimo galimybes per laisvos žemės fondą. Pareiškėjas nurodo, kad teismas pagrįstai ir argumentuotai konstatavo, jog atsakovas Rašte nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais reikalavimais individualų administracinį aktą (Raštą) pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

24. Pareiškėjo teigimu, teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog Prašyme atmesta suprojektuoti kelią, pažymėtą sutartiniu ženklu „naujas kelias 1“, vadovaujantis vien formaliu pagrindu – neatitikimu Metodikos 48.3 punkte nurodytam reikalavimui, todėl atsakovas, priimdamas Raštą, nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais reikalavimais. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad šis kelias negali būti suprojektuotas dėl neatitikimo Metodikos 48.3 punkte nurodytam reikalavimui. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 12 punkte įtvirtintu naujovių ir atvirumo permainoms principu, įpareigojančiu viešojo administravimo subjektą ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip spręsti problemas, ir nuolat mokytis iš gerosios patirties pavyzdžių. Pareiškėjas pažymi, kad ta aplinkybė, jog atsakovas atsiliepime nurodė išsamesnius teisinius argumentus dėl ginčui reikšmingų aplinkybių į pareiškėjo skundą, neturi įtakos vertinant ginčijamos Rašto dalies teisėtumą ir pagrįstumą, nes byloje buvo vertinamas Rašto, o ne papildomai atsakovo pateiktų argumentų administracinėje byloje atitikimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Pareiškėjo teigimu, vien aplinkybė, jog teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas neteisingas Rašto numeris, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas priėmė formalų ir nemotyvuotą sprendimą, be to, sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas keletą kartų nurodė teisingą Rašto numerį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. 48SD-13144-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ dalies, kuria nuspręsta atsisakyti suprojektuoti bendrojo naudojimo kelią per laisvos žemės fondą, teisėtumo ir pagrįstumo ir dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 12 d. prašymo dalį dėl kelio projektavimo per laisvos žemės fondą.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ginčijama Rašto dalis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl Rašto dalį panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymo dalį dėl kelio projektavimo per laisvos žemės fondą.

27. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė neteisingas išvadas dėl Rašto atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

29. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra išaiškinęs, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).

Kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, teismas, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1422-492/2021).

31. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektai yra saistomi inter alia (be kita ko, įskaitant) gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Tai reiškia, jog viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinę procedūrą, yra saistomas gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvų ir kitų viešojo administravimo principų, todėl asmenų prašymus turi nagrinėti atidžiai, rūpestingai ir visapusiškai bei priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą. Pagal gero administravimo principą, valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2409-552/2021).

32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas atsakovui pateikė Prašymą, kuriame, be kita ko, prašė suprojektuoti bendrojo naudojimo kelią, einantį per laisvos žemės fondą, tokiu būdu suteikiant galimybę sklypų savininkams patekti į Viešpataujantį sklypą ne per pareiškėjo namų valdos žemės sklypą bei dar tris žemės sklypus, o per naujai suprojektuotą bendrojo naudojimo kelią iš (duomenys neskelbtini) kelio pusės. Kartu su Prašymu pareiškėjas atsakovui pateikė projektuotinų kelių pavaizdavimo schemas su dviem galimais naujai projektuotino kelio variantais. Pareiškėjas prašė suprojektuoti bendrojo naudojimo kelią (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. sav., pagal schemose pateiktus variantus, o, priėmus neigiamą sprendimą pagal Prašymą, – apsvarstyti ir pateikti kitą galimą variantą (galimo servituto nustatymo variantus kitoje vietoje), kuris užtikrintų pareiškėjo teisių ir interesų įgyvendinimą.

33. Įvertinus ginčijamoje Rašto dalyje, kuria iš esmės nuspręsta atsisakyti suprojektuoti bendrojo naudojimo kelią per laisvos žemės fondą, nurodytas aplinkybes ir motyvus, pripažintina, kad atsakovas pareiškėjo Prašymo dalį dėl bendrojo naudojimo kelio per laisvos žemės fondą projektavimo išnagrinėjo formaliai, nevertino Prašyme išdėstytų argumentų dėl bendrojo naudojimo kelio suprojektavimo alternatyvų, kitų galimų variantų dėl kelio projektavimo / servituto nustatymo, kuris užtikrintų pareiškėjo teisių ir interesų įgyvendinimą.

Atsakovas nepagrindė savo atsisakymo tenkinti šią Prašymo dalį aiškiais ir išsamiais argumentais, nenurodė, dėl kokių priežasčių nėra galimybės suprojektuoti bendrojo naudojimo kelią, einantį per laisvos žemės fondą, prie Prašymo pridėtoje schemoje pažymėtą sutartiniu ženklu „naujas kelias 2“ ir „naujas kelias 1“, nepateikė aiškių atsisakymo suprojektuoti kelią pagal pareiškėjo siūlomus variantus argumentų. Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Rašte nėra pakankamai aiškūs teisiniai argumentai bei motyvai, kurių pagrindu atsisakyta suprojektuoti bendrojo naudojimo kelią, atsižvelgiant į egzistuojančią faktinę situaciją, nurodytą pareiškėjo Prašyme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodomi išsamesni teisiniai argumentai, kuriais yra grindžiamas atsisakymas tenkinti pareiškėjo Prašymą, neturi įtakos vertinant ginčijamos Rašto dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti atsakovo argumentų, pateiktų procesiniuose dokumentuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Rašto sudėtine dalimi. Nors pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje netiksliai nurodė Rašto datą ir numerį, tačiau iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas nagrinėjo būtent Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. 48SD-13144-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ dalies teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Pagal byloje pateikto Rašto metaduomenis nustatyta, kad Raštas pasirašytas 2019 m. rugsėjo 19 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytų netikslumų nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

34. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčijamą Rašto dalį neatitinkančią Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nustatytų individualiam aktui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymo dalį dėl kelio projektavimo per laisvos žemės fondą.

35. Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

36. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pareiškėją apeliacinės instancijos teisme pagal 2019 m. birželio 19 d. teisinių paslaugų sutartį atstovavo Advokatų profesinės bendrijos „ConsulTax“ advokatai A. K. ir R. B.. Turėtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė 2021 m. balandžio 8 d. sąskaitą faktūrą, 2021 m. balandžio 19 d. banko patvirtinimą apie lėšų įskaitymą.

37. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, pripažintina, kad šiuo sprendimu apgintos pareiškėjo teisės, dėl to pareiškėjas turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2, 7, 8.11 punktais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertinus pareiškėjo atstovo advokato A. K. rengto procesinio dokumento turinį, atsižvelgiant į prašomų priteisti apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidų patyrimo (mokėjimo) momentą (2021 m. balandžio 19 d.) bei Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, kuris 2020 m. IV ketvirtį sudarė 1 524,20 Eur, iš atsakovo pareiškėjui priteisiama 800 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui M. L. (M. L.) iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė