ef2ee3f0-8471-426b-926a-3166a7efaef9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-6728-244/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01345-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. P. (A. P.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,nustatė:

PareiÅ¡kėjas A. P. skunde (b. l. 1-11) praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Kalėjimas), 20 000 Eur (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ .PaaiÅ¡kino, kad jis nuo 2013-05-15 iki 2014-04-25 buvo laikomas Kalėjime kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas teisės aktuose įtvirtintas minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimas. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad Kalėjimo kamerose nuolat bÅ«na Å¡alta, tamsu, tvyro drėgmė ir pelėsiai.

Anot pareiÅ¡kėjo, kamerose rÅ«kantys asmenys laikomi kartu su nerÅ«kančiais, kas kelia įtampÄ , kursto konfliktines situacijas. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Kalėjime asmenų apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis – asmenys verčiami nusirengti Å¡altame ore, o jų daiktai laikomi neÅ¡variose dėžėse. Tokias kalinimo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas vertina kaip baudimÄ kankinant, nepagrįstÄ laisvės atėmimo bausmės griežtinimÄ . Nurodė, kad neturtinė žala jam pasireiÅ¡kė patirtais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, emociniu sukrėtimu, nepatogumais bei galimybių sumažėjimu.

Todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 ir 6.250 straipsniais, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktika, pareiÅ¡kėjas prašė priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ .Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 117-123) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti.Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad Kalėjimas yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių ir sprendimų vykdymo funkcijas, todėl Kalėjimo administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiui.

Ä® KalėjimÄ asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl jų nepriimti nėra teisinio pagrindo.Nurodė, kad skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kuriose kamerose vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytas ribas.

Susidarius tokiai situacijai, Kalėjimo administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.Už tvarkos palaikymÄ kamerose atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras, kalcinuota soda) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais.

Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, Kalėjimas buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, nuo 2013-12-30 su UAB „Dezinfa“, nuo 2015 metų vėl su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.Remontas Kalėjimo kamerose atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ .

Taip pat visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Sanitarinis mazgas yra atskirtas 1,5 metro aukščio sienele, kas atitinka teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus.Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – HN 76:2010) 24 punkte įtvirtinta, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Kalėjimo langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarkos savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas ne įrodymais, o abstrakčiais argumentais, samprotavimais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Nėra įrodyta, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai darė jam tiesioginę įtakÄ , nepagrindžiamas praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydis.

Be to tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.

Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad Kalėjimo pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ , atsakovės atstovas prašė teismo priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 3,12 euro bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas rengiant su bylos nagrinėjimu susijusiÄ medžiagÄ .

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų.CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pvz., administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).Pažymėtina, kad LVAT yra suformulavęs taisyklę, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (LVAT 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Laisvės atėmimo įstaigai negalint paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygomis, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

PareiÅ¡kėjas skundo padavimo metu buvo laikomas PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, todėl nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi aukščiau iÅ¡dėstytomis taisyklėmis. Taigi pareiÅ¡kėjas turi pareigÄ detaliai apibÅ«dinti teisės aktų neatitinkančias kalinimo sÄ lygas, o kalinimo įstaiga privalo pateikti įrodymus paneigiančius pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrinami teisės aktuose įtvirtinti minimalaus ploto reikalavimai vienam asmeniui.

Minimalų kameros plotÄ vienam asmeniui nustato Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124. Å io įsakymo 1.3.1. punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Prie atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ , atsakovas pridėjo duomenis apie pareiÅ¡kėjo judėjimÄ jo buvimo Kalėjime metu ir su juo kartu kamerose laikytų asmenų kiekį.

Ä®vertinus Å¡iuos duomenis nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas Kalėjime su pertraukomis buvo laikomas nuo 2013-05-15 iki 2014-04-25. Å iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kurių plotas buvo nuo 7,08 kv. m iki 36,51 kv. m. PareiÅ¡kėjui minėtu laikotarpiu tekdavo nuo 1,985 kv. m iki 12,17 kv. m ploto. IÅ¡ viso 167 dienas pareiÅ¡kėjas buvo laikomas minėto ploto kamerose su dvejais arba trimis asmenimis, neužtikrinant teisės aktuose įtvirtinto minimalus kameros ploto reikalavimo.P. K. kamerų bÅ«klę įvardijo kaip vienÄ iÅ¡ veiksnių, prisidėjusių prie neturtinės žalos atsiradimo.

PaaiÅ¡kino, kad kamerose matyti pelėsis. HN 76:2010 (neteko galios nuo 2015-11-01) 56 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172) 109 punkte nustatyta, kad suimtieji privalo kamerose palaikyti tvarkÄ ir Å¡varÄ . Atsiliepime į skundÄ , atsakovas paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ nuteistųjų yra reikalaujama palaikyti Å¡varÄ kamerose, taip pat į kameras yra iÅ¡duodamos tam skirtos priemonės. PareiÅ¡kėjas Å¡ios aplinkybės neginčijo, todėl negalima pripažinti, kad Kalėjimo administracija pažeidė teisės aktų reikalavimus, susijusius su Å¡vara kamerose.Anot pareiÅ¡kėjo, Kalėjimo kamerose nuolat tvyrojo drėgmė, buvo pažeidinėjamos teisės aktuose įtvirtintos temperatÅ«ros bei apÅ¡vietimo normos.

Santykinės oro drėgmės, apšvietos bei oro temperatūros normos buvo įtvirtintos HN 76:2010. Minėto teisės akto 22 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. 26 to paties teisės akto punkte pateikiami leistini santykinės oro drėgmės bei temperatūros dydžiai: leistina oro temperatūra šiltuoju ir šaltuoju metų laiku yra nuo 18 0C iki 28 0C, leistina santykinė oro drėgmė šiltuoju metų laiku – nuo 35 % iki 65 %, o šaltuoju metų laiku nuo 35% iki 60%.

Atsakovės atstovas pateikė teismui Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (b. l. 20-59, 65-104), kuriuose pateikti Kalėjimo kamerose atliktų santykinės oro drėgmės, temperatÅ«ros bei apÅ¡vietimo matavimų rezultatai. IÅ¡ pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad kameroje Nr. 105 (pareiÅ¡kėjas laikytas 2013-08-14, patikra atlikta 2013-07-09 ir 2013-07-18) drėgmė atitiko teisės aktuose įtvirtintas normas (b. l. 33). Taip pat, kamerose Nr. 110 (pareiÅ¡kėjas laikytas 2013-08-14, patikra atlikta 2013-05-13 (b. l. 20)), Nr. 106 (pareiÅ¡kėjas laikytas 2013-07-17, patikra atlikta 2013-05-13 (b. l. 20)), Nr. 373 (pareiÅ¡kėjas laikytas nuo 2013-10-31 iki 2013-11-04, patikrinimas atliktas 2013-10-31 (b. l. 22)) ir Nr. 390 (pareiÅ¡kėjas laikytas 2014-04-22, o patikrinimas atliktas 2014-04-01 (b. l. 54)) santykinė oro drėgmė, temperatÅ«ros bei apÅ¡vietimo normos atitiko teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus.Pažymėtina, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).

Tokiu atveju LVAT rėmėsi atsakovės pateiktais patikrinimo aktais eilėje kitų kamerų. Nagrinėjamu atveju, atsakovė pateikė eilę Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, parengtų pareiškėjo buvimo Kalėjime laikotarpiu, kuriuose nėra nustatyta pažeidimų, susijusių su santykinės oro drėgmės, apšvietimo ar temperatūros normomis. Teismo vertinimu, negalima situacija, kuomet tame pačiame pastate esančiose kamerose kardinaliai skiriasi temperatūra bei drėgmė.

Taip pat byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamos oro temperatÅ«ros, drėgmės ar apÅ¡vietimo trÅ«kumo pareiÅ¡kėjas bÅ«tų susirgęs ar kitaip pablogėjusi jo sveikata. Todėl negalima besÄ lygiÅ¡kai sutikti su pareiÅ¡kėjo nurodytomis aplinkybės, susijusiomis su nuolatiniais apÅ¡vietimo, drėgmės ar temperatÅ«ros normų pažeidimais.PareiÅ¡kėjas skunde teismui taip pat nurodė, kad Kalėjime rÅ«kantieji asmenys laikomi kartu su nerÅ«kančiais, kas lemia konfliktines situacijas.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taip pat HN 76:2010 14 punkte buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Atsižvelgiant į tai, Kalėjimo administracijai kyla pareiga užtikrinti, kad asmenys kamerose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, o nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad pats yra nerÅ«kantis. Tokių duomenų nėra ir byloje. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildino tik iÅ¡ aplinkybės, kad dėl tokio asmenų laikymo kildavo konfliktinės situacijos. Todėl negalima konstatuoti, kad Kalėjimo administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į sveikÄ aplinkÄ .PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad Kalėjime atliekamos asmens apžiÅ«ros pažeidžia asmens garbę ir orumÄ .

Jos atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis, asmenys turėdavo nusirengti iki apatinių rÅ«bų, esant žemai oro temperatÅ«rai, o jų daiktai sudedami į neÅ¡varias dėžes. Kratos ir apžiÅ«ros laisvės atėmimo vietose pareiÅ¡kėjo buvimo Kalėjime metu buvo atliekamos vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-07-04 įsakymu Nr. 4/07-130. Å io teisės akto 154 punkte, nustatyta, kad visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje.

PrieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiÅ«rimi ir apčiupinėjami. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas neapibÅ«dino antisanitarinių kratos atlikimo sÄ lygų, o tik nurodė, kad kratos atlikimo patalpoje oro temperatÅ«ra buvo Å¡alta bei asmens daiktai sudedami į neÅ¡variÄ dėžę. Tokį veiksmÄ pareiÅ¡kėjas traktavo kaip iÅ¡sityčiojimÄ iÅ¡ asmens ir jo daiktų.

Pažymėtina, kad Å¡ie daiktai nebuvo konfiskuojami ar gadinami, o tik laikinai sudėti į plastikinę dėžę, kol bus atlikta asmens ir jo daiktų apžiÅ«ra. Kratos ir apžiÅ«ros yra atliekamos siekiant užtikrinti, kad nuteistieji laisvės atėmimo vietoje neturėtų su savimi uždraustų daiktų, tarp jų ir narkotinių medžiagų, ginklų, Pagrindinis kratų ir apžiÅ«rų tikslas yra užtikrinti kalinamų asmenų, pareigÅ«nų ir kitų laisvės atėmimo vietoje dirbančių asmenų saugumÄ .

Pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ ir trukmę (LVAT 2015-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A2350-520/2015).

Be to, tam tikras kalinamųjų privatumo apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (LVAT 2015-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A2590-492/2015). Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių kitų kratos elementų, kuriais buvo pažeista jo garbė ir orumas. Todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo nuomone pagrįsti argumentai dėl asmens apžiÅ«ros atlikimo vėsiose, neÅ¡variose patalpose, dedant daiktus į neÅ¡variÄ dėžę, gali bÅ«ti laikomi pakankamai intensyviais nepatogumais, galinčiais bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai priteisti.Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, byloje neginčijamai nustatyta, kad ne visÄ laiko, praleisto Kalėjime dalį, pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta jo teisė bÅ«ti kalinimam kamerose, atitinkančiose teisės aktų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto.

Todėl pripažintina, kad jis neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, į tai, kad kalinimo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡laikomas valstybės lėšomis, ir į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma.

Dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 1 670 Eur.Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ , atsakovės atstovas prašė teismo priteisti jo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su dokumentinės medžiagos rengimu administracinėje byloje.IÅ¡ Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 40 straipsnio nuostatų matyti, kad iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, tačiau ABTÄ® 39–41 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruoÅ¡imu teismui susijusios iÅ¡laidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios iÅ¡laidos; antra, priteistinos tik bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (žr. pvz.

LVAT 2011-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012-01-20 nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). LVAT, spręsdamas klausimus, susijusius su bylinėjimosi iÅ¡laidomis, ne kartÄ pažymėjo, kad proceso Å¡alies teisė į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ siejama ne tik su reikalavimu, jog Å¡i Å¡alis bÅ«tų laimėjusi bylÄ , bet ir iÅ¡ dalies su procesinio pobÅ«džio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. proceso Å¡alis, praÅ¡anti priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , turi pateikti konkrečius įrodymus, atitinkančius ABTÄ® 56 straipsnio nustatytus reikalavimus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas iÅ¡laidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr.

LVAT 2012-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos (toliau – Atlyginimo tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 punktais, bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimÄ bÅ«tų sumokėjęs jo praÅ¡omÄ priteisti 3,12 Eur sumÄ .

Teismo vertinimu, atsakovės atstovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo iÅ¡laidas. Aplinkybė, kad atsakovės atstovas iÅ¡laidas grindžia remiantis Atlyginimo tvarka, kuri numato iÅ¡laidų, už kopijų parengimÄ atlyginimÄ , nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovės atstovas realiai patyrė nurodytas iÅ¡laidas už kopijų parengimÄ . Pažymėtina, kad Atlyginimo tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams.

Nurodyti įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (LVAT 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-945/2014). Dėl nurodytų motyvų, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas, todėl jo praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti A. P. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 670 Eur (vienas tÅ«kstantis Å¡eÅ¡i Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovės praÅ¡ymÄ , priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su administracinės bylos nagrinėjimu, atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja             Liudmila Zaborovska