2025-01-28 Nr. DBT-9-3-61-3-01002-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-5/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01002-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2025 m. sausio 28 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkės Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto,

išnagrinėjusi Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos skundą atsakovui R. S. dėl nepagrįstai iš valstybės gautos išmokos gyvenamųjų patalpų nuomai priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Regionų administraciniame teisme gautas pareiškėjo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) skundas, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo R. S. 2 562,86 Eur, kaip 2021 m. vasario 6–28 d. laikotarpiu nepagrįstai iš valstybės gautą išmoką gyvenamųjų patalpų nuomai (duomenys neskelbtini).

Ministerija skunde nurodė, kad atsakovas R. S. nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. vasario 5 d. dirbo Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje – (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 1 d. R. S. buvo išmokėta 2 727,55 GBP (3 120 Eur) valstybės išmoka gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomai už vasario mėnesį, tačiau Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2021 m. vasario 5 d. įsakymu R. S. buvo atleistas iš diplomatinės tarnybos, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo jam buvo paskirta bausmė už sunkų nusikaltimą. R. S. atsisako grąžinti 2 247,45 GPP (2 562,86 Eur), kaip nepagrįstai iš valstybės gautą išmoką gyvenamųjų patalpų nuomai (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. vasario 6 d. iki 2021 m. vasario 28 d.

Suabejoję dėl pareiškėjo keliamo ginčo rūšinio teismingumo, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai nutarė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu spręsti rūšinio teismingumo klausimą. Grįsdamas savo abejones, Regionų administracinis teismas pažymėjo, jog byloje reikalavimas dėl skolos priteisimo (nepagrįstai gautų sumų susigrąžinimo) reiškiamas fiziniam asmeniui, su kuriuo institucijos nebesieja administraciniai ar pavaldumo santykiai. Reikalavimai dėl skolos priteisimo / žalos atlyginimo / neteisėto praturtėjimo savo esme yra civilinio pobūdžio. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 75 straipsnyje, reglamentuojančiame diplomatų materialinės atsakomybės sąlygas ir žalos atlyginimo tvarką, nustatyta, kad diplomatas Ministerijai padarytą žalą gali atlyginti savo noru, o jam to nepadarius žalos atlyginimas užsienio reikalų ministro sprendimu išskaitomas iš diplomato darbo užmokesčio. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad diplomatui priklausančios atlyginti žalos dalis, kuri liko neatlyginta po žalos atlyginimo išskaitymo, išieškoma pareiškus ieškinį teisme. Vartojama sąvoka „ieškinys“ suponuoja, kad iš šių santykių kylančius ginčus įstatymų leidėjas priskiria bendrosios kompetencijos teismams.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis).

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai (ABTĮ 2 str. 1 d.). Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas (ABTĮ 17 str. 1 d. 5 p.).

Nagrinėjamu atveju Ministerija kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo R. S. priteisti nepagrįstai iš valstybės gautos išmokos gyvenamųjų patalpų nuomai dalį – 2 562,86 Eur, susidariusią 2021 m. vasario 6–28 d. laikotarpiu. Taigi teismui pateiktu skundu Ministerija siekia susigrąžinti dalį pagal Diplomatinės tarnybos įstatymą atsakovui galbūt nepagrįstai išmokėtų valstybės lėšų.

Diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje arba specialiojoje misijoje dirbančio diplomato išlaidos, susijusios su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymu, kompensuojamos vadovaujantis Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatomis. Šių išlaidų skyrimas ir mokėjimas yra su diplomatų parinkimu, rengimu bei vadovavimu diplomatinių atstovybių veiklai susijusi viešosios teisės reglamentavimo sritis. Ministerija, administruodama aptariamų išlaidų skyrimą bei mokėjimą diplomatams, vykdo jai teisės aktais priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Ginčai dėl diplomatų tarnybinės ir materialinės atsakomybės nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka (Diplomatinės tarnybos įstatymo 70 str. 4 d.). Be to, su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymu susijusių išlaidų kompensacija yra viena iš diplomato pareigų kildinamų specialiųjų socialinių garantijų (Diplomatinės tarnybos įstatymo 89 str. 7 d.).

Kaip matyti, ginčai dėl su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymu susijusių išlaidų kompensavimo savo esme yra administracinio teisinio pobūdžio. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas ginčo išmoką gavo būtent kaip valstybės tarnautojas (diplomatas), t. y. šios išmokos išmokėjimo jam pagrindas buvo jo einamos pareigos diplomatinėje tarnyboje. Todėl ginčas, kaip susijęs su tarnybos teisiniais santykiais, Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatų taikymu, yra nagrinėtinas administraciniame teisme.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju ginčas yra kilęs administracinių teisinių santykių srityje ir yra nagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 17 str. 1 d. 5 p.). Todėl byla grąžintina Regionų administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos skundą atsakovui R. S. dėl nepagrįstai iš valstybės gautos išmokos gyvenamųjų patalpų nuomai priteisimo grąžinti Regionų administraciniam teismui.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Artūras Drigotas