ef2d156f-a853-47ae-be3c-d620bcf8f369 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-4019-776/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02084-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos:1.3.2.5.3; 1.3.2.9.13; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 26 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei,dalyvaujant ieškovui J. L. Š.,dalyvaujant atsakovės Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijos atstovei pirmininkei V.

B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. L. Å . ieÅ¡kinį atsakovei Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijai, dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, kompensacijos ir iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas J. L. Å . kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė pripažinti jo atleidimo iÅ¡ Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijos pirmininko pareigų pagrindÄ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ arba 124 straipsnio 1 dalį neteisėtu, pakeisti atleidimo pagrindÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, priteisti dviejų mėnesių atlyginimo kompensacijÄ , trijų mėnesių atlyginimo dydžio iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 19 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimas, kuriuo nuspręsta neperrinkti jo bendrijos pirmininku ir kurio pagrindu jis buvo atleistas iÅ¡ pirmininko pareigų, yra neteisėtas, nes susirinkimÄ iniciavo tam teisės neturintis subjektas. IeÅ¡kovo nuomone, kadangi jis savo iniciatyva darbo sutarties nutraukti nepageidavo, Å¡alių susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo nebuvo, todėl atsakovė, savo iniciatyva nutraukdama darbo sutartį, turėjo jam nurodyti darbo sutarties nutraukimo motyvus ir įspėti jį prieÅ¡ du mėnesius iki atleidimo, o to atsakovė nepadarė.

Atsakovė Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsakovė nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. baigėsi ieÅ¡kovo, kaip bendrijos pirmininko, kadencija, tačiau jis toliau ėjo Å¡ias pareigas, kol 2016 m. gruodžio 19 d. bendrijos narių visuotiniame susirinkime buvo iÅ¡rinktas naujas bendrijos pirmininkas. Atsakovė, nesutikdama su tuo, kad įvykęs bendrijos narių visuotinis susirinkimas neteisėtas, nurodė, kad jį suÅ¡aukė 1/4 gyventojų raÅ¡ytinių praÅ¡ymu, kaip tai numato bendrijos įstatai.IeÅ¡kovas J.

L. Å . teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 2012 m. buvo iÅ¡rinktas bendrijos pirmininku trejiems metams, pasibaigus kadencijai, Å¡aukė du visuotinius narių susirinkimus (eilinį ir pakartotinį), tačiau jie neįvyko. IeÅ¡kovas nurodė, kad toliau tęsė darbÄ ir terminuota darbo sutartis tapo neterminuota. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2016 m. du kartus teikė pasiÅ«lymus nutraukti darbo sutartį Å¡alių sutarimu, tačiau atsakymo negavo.

IeÅ¡kovo nuomone, 2016 m. gruodžio 19 d. įvykęs bendrijos narių visuotinis susirinkimas, kuriame iÅ¡rinktas naujas pirmininkas, buvo neteisėtas, nes jį suÅ¡aukė neįgaliotas subjektas. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad susirinkimo protokole nėra nurodyta, kad su juo nutraukiama darbo sutartis, be to, atsižvelgiant į tai, kad darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta darbuotojo ir darbdavio susitarimu, darbuotojo iniciatyva arba darbdavio iniciatyva, o ieÅ¡kovo iniciatyvos nutraukti darbo sutartį nebuvo, į pasiÅ«lymÄ nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu atsakovė nesureagavo, todėl darbo sutartis laikytina nutraukta darbdavio iniciatyva.

IeÅ¡kovo nuomone, net laikant, kad susirinkimas įvyko teisėtai, darbo sutartį nutraukus darbdavio iniciatyva, turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta prieÅ¡ du mėnesius, o tai nebuvo padaryta. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovė nurodė neteisingus darbo sutarties nutraukimo pagrindus. Atsakovės Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijos atstovė pirmininkė V. B. teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atstovė nurodė, kad 1/4 bendrijos narių inicijavo bendrijos narių visuotinį susirinkimÄ dėl pirmininko perrinkimo ir todėl 2016 m. gruodžio 19 d. bendrijos narių visuotinis susirinkimas buvo suÅ¡auktas teisėtai, be to, susirinkime buvo narių kvorumas.

Atstovė nurodė, kad darbo sutarties nutraukimo pagrindus pakeitė, kai į juos kreipėsi ieÅ¡kovas, ir po konsultacijos su valstybine darbo inspekcija. Atsakovės atstovė nurodė, kad nutraukus darbo sutartį su ieÅ¡kovu visiÅ¡kai atsiskaityta, ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis už 2017 m. sausio mėn. ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, o iÅ¡mokant Å¡ias iÅ¡mokas į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ taip pat buvo pervestos lėšos už ieÅ¡kovo nupirktas prekes, todėl sumos pažymoje ir sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e nežymiai skiriasi.

IeÅ¡kinys atmestinas. Dėl juridinio asmens vadovo darbo sutarties pabaigos IeÅ¡kovas J. L. Å . 2012 m. rugpjūčio 29 d. Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijos narių visuotiniame susirinkime buvo iÅ¡rinktas Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijos pirmininku, be to, valdybos nariais iÅ¡rinkti V. B., G. S. ir M. A.. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d.) 14 straipsnio 2 dalį bendrijos pirmininkÄ renka ir iÅ¡ pareigų atÅ¡aukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės apraÅ¡ymÄ ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį bendrijos narių visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui, bendrijos pirmininko kadencijų skaičius neribojamas, o bendrijos pirmininkas pradeda eiti pareigas nuo iÅ¡rinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip.

Pagal to paties straipsnio 3 dalį darbo sutartį su bendrijos pirmininku, Å¡ios sutarties pakeitimus (darbo sutarties nutraukimÄ ) pasiraÅ¡o visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) įgaliotas asmuo. 2012 m. rugpjūčio 31 d. ieÅ¡kovė su atsakovu sudarė terminuotÄ darbo sutartį 3 metų laikotarpiui, numatydami, kad ieÅ¡kovas pradeda dirbti 2012 m. rugsėjo 3 d.2016 m. gruodžio 19 d. Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijos narių visuotiniame susirinkime buvo svarstomas bendrijos pirmininko perrinkimo, pasibaigus pirmininko kadencijai, klausimas ir nauja bendrijos pirmininke vienbalsiai iÅ¡rinkta V.

B., už ieÅ¡kovo kandidatÅ«rÄ nariams nebalsavus. Susirinkimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, buvo nustatyta, kad bendrijos pirmininkÄ iÅ¡ pareigų atÅ¡aukia bendrijos narių visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendrijos narių visuotinis susirinkimas renka ir atÅ¡aukia bendrijos pirmininkÄ (valdybos narius).

Ginčo dėl bendrijos narių visuotinio susirinkimo teisės atÅ¡aukti pirmininkÄ nėra, tačiau byloje kilęs ginčas, kokiu pagrindu su pirmininku, bendrijos narių visuotinio susirinkimo atÅ¡auktu iÅ¡ pareigų, pasibaigia darbo sutartis.Pažymėtina, kad bendrijos pirmininkas yra juridinio asmens – bendrijos – valdymo organas, per kurį bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina. Å i nuostata įtvirtinta Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijos įstatų, Juridinių asmenų registre įregistruotų 2013 m. lapkričio 21 d., 42.1 papunktyje.

Bendrijos vadovo teisinė padėtis yra specifinė dėl to, kad darbo sutartis atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reglamentuojančios teisės normos. Bendrijos, kaip juridinio asmens, ir jos vadovo teisiniai santykiai analogiški akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės ir jos vadovo teisiniams santykiams. Todėl nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl bendrovės (akcinės ar uždarosios akcinės) vadovo, visuotiniam akcininkų susirinkimui atšaukus jį iš pareigų, darbo sutarties pabaigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovo teisiniai santykiai, kurių pagrindinis tikslas – veikti bendrovės naudai yra specifiniai, o tų santykių ypatumai lemia kitokius bendrovės vadovo darbo sutarties pasibaigimo pagrindus nei numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

Visuotiniam akcininkų susirinkimui įgyvendinus bendrovės vadovo atÅ¡aukimo teisę su bendrovės vadovu sudaryta darbo sutartis pasibaigia, nes pasibaigia visuotinio akcininkų susirinkimo pavedimas. Atsižvelgiant į bendrovės vadovo teisinės padėties prigimtį ir specifikÄ , nuo visuotinio akcininkų sprendimo atÅ¡aukti bendrovės vadovÄ iÅ¡ pareigų darbdavys neturi nutraukinėti darbo sutarties, bet privalo įforminti jos pabaigÄ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir specialiojo įstatymo konkretų pagrindÄ .

Bendrovės valdybos teisės atÅ¡aukti vadovÄ absoliutaus pobÅ«džio nekeičia Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 37 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis ir, kad ginčai tarp bendrovės ir jos vadovo priskiriami darbo ginčų kategorijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2005; 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2006; 2013 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2013).Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnis, į kurį ieÅ¡kovas praÅ¡o pakeisti jo atleidimo pagrindÄ , reglamentuoja pagrindus ir tvarkÄ , kai darbo sutartis nutraukiama dėl svarbių priežasčių darbdavio iniciatyva ir nesant darbuotojo kaltės. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta galimybė įstatymuose nustatyti kitokius nei Lietuvos Respublikos darbo kodekso nurodytus darbo sutarties pasibaigimo pagrindus.

Todėl, kaip ir bendrovės vadovo atveju, jeigu bendrijos vadovas yra atÅ¡aukiamas iÅ¡ pareigų pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, yra taikomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas – darbo sutarties pabaiga kitų įstatymų numatytais pagrindais, bet netaikomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnis, nes jis numato darbo sutarties nutraukimÄ Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatytu pagrindu ir kitokiomis aplinkybėmis nei nagrinėjamu atveju taikytinos ieÅ¡kovui, kaip bendrijos vadovui.

Todėl nepagrįstas ieÅ¡kovo argumentas, kad, nutraukiant su juo darbo sutartį, turėjo bÅ«ti taikomi Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai ir teisiniai padariniai. Atkreiptinas ieÅ¡kovo dėmesys, kad atsakovė darbo sutarties pabaigos pagrindu nurodė ne Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalį, kurioje iÅ¡vardinti visi galimi darbo sutarties pasibaigimo pagrindai, bet konkretų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .Nustačius, kad atsakovė tinkamai parinko darbo sutarties su ieÅ¡kovu pabaigos pagrindÄ , bÅ«tina nustatyti, ar bendrijos narių visuotinis susirinkimas pirmininko atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų atliko pagal 2016 m. gruodžio 19 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ir Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijos įstatų nuostatas.2016 m. gruodžio 19 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad visuotinis susirinkimas turi bÅ«ti suÅ¡auktas ir tais atvejais, kai to reikalauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas Å¡aukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai).

Å i nuostata atkartota ir Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijos įstatų, Juridinių asmenų registre įregistruotų 2013 m. lapkričio 21 d., 31 punkte. Å ia iniciatyvos teise pasinaudojo 12 daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijos narių, tÄ patvirtina 2016 m. lapkričio 25 d. jų pasiraÅ¡ytas praÅ¡ymas valdybos nariams. Pagal VÄ® Registrų centro Å iaulių filialo pateiktus duomenis daugiabučiame gyvenamajame name (unikalus Nr. 2997-9001-6013), esančiame Dainų g. 4, Å iauliai, yra 45 gyvenamosios patalpos (butai), o pagal atsakovės pateiktus duomenis bendrijÄ sudaro 35 nariai.

Teismo skaičiavimu, ketvirtadalį bendrijos narių sudaro 9 nariai. Todėl, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, 12 bendrijos narių buvo subjektas, kuris galėjo pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ reikalauti suÅ¡aukti bendrijos narių visuotinį susirinkimÄ , o valdybos nariai, kurių kadencija buvo pasibaigusi, privalėjo susirinkimÄ suÅ¡aukti, kÄ nagrinėjamu atveju teisėtai padarė. Teismo nuomone, formalÅ«s pažeidimai, kad reikalavimas suÅ¡aukti bendrijos narių visuotinį susirinkimÄ nebuvo perduotas bendrijos pirmininkui ir kad jį suÅ¡aukė dvi valdybos narės V.

B. ir G. S. iÅ¡ trijų (ketvirtas narys M. A. neturėjo įgaliojimų, nes buvo pasibaigusi jo nuosavybės teisė į butÄ , o Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijos įstatų 44 punktas numato, kad valdybos nariu gali bÅ«ti tik butÄ daugiabučiame gyvenamajame name turintis fizinis asmuo) nesudaro pagrindo teigti, kad bendrijos narių visuotinis susirinkimas buvo suÅ¡auktas neteisėtai. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo suÅ¡aukti visuotinį susirinkimÄ pateikimo dienos susirinkimo nesuÅ¡aukia, jį gali suÅ¡aukti daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad praneÅ¡imÄ apie Å¡aukiamÄ visuotinį susirinkimÄ Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietÄ , datÄ ir laikÄ , kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siÅ«lomų sprendimų projektus arba nurodyti vietÄ , kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais.

Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atÅ¡aukti bendrijos valdymo organÄ , keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir iÅ¡laidų sÄ matÄ , apie visuotinį susirinkimÄ bendrijos nariams praneÅ¡ama raÅ¡tu. Atsakovė pateikė 2016 m. gruodžio 1 d. skelbimo apie 2016 m. gruodžio 19 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimÄ nuoraÅ¡Ä bei sÄ raÅ¡Ä bendrijos narių, kurie apie susirinkimÄ supažindinti raÅ¡tu pasiraÅ¡ytinai ir aktÄ , pagal kurį likę bendrijos nariai supažindinti praneÅ¡imais paÅ¡tu.

Pagal susirinkimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalį visuotinis susirinkimas buvo laikomas teisėtu ir galinčiu priimti sprendimus, kai jame dalyvavo daugiau kaip pusė bendrijos narių. IÅ¡ 2016 m. gruodžio 19 d. bendrijos narių visuotiniame susirinkime dalyvavusių narių sÄ raÅ¡o nustatyta, kad jame dalyvavo 30 narių, o tai pagal bendrÄ narių skaičių yra daugiau kaip pusė.

Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 7 dalį visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo buvo laikomi teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (trys penktadaliai visų įgaliotinių šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais).

Nagrinėjamu atveju už naujo pirmininko iÅ¡rinkimÄ ir ieÅ¡kovo neperrinkimÄ balsavo 30 bendrijos narių. IÅ¡dėstyti argumentai leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad bendrijos narių visuotinis susirinkimas turėjo teisę atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ bendrijos vadovo pareigų ir tuo pagrindu nutraukti su juo sudarytÄ darbo sutartį bei toks susirinkimo sprendimas yra teisėtas pagal galiojusį teisinį reglamentavimÄ . FormalÅ«s sprendimo trÅ«kumai, kad pažodžiui nenurodyta, kad iÅ¡ pareigų atÅ¡aukiamas buvęs bendrijos primininkas, nesudaro pagrindo pritarti ieÅ¡kovui, kad buvo pažeista jo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų procedÅ«ra.

IÅ¡ 2016 m. gruodžio 19 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolo yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki susirinkimo valia atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų, nes jo kandidatÅ«ra, kaip esamo pirmininko buvo siÅ«loma, tačiau jai nepritarė nė vienas bendrijos narys, visi balsavo prie Å¡iÄ kandidatÅ«rÄ .Ta aplinkybė, kad iÅ¡ pradžių ieÅ¡kovo atleidimui iÅ¡ darbo įforminti parinktas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kurio nereikėjo taikyti (to neginčija ir atsakovė), nesudaro pagrindo pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, nes bendrijos narių teisė atÅ¡aukti bendrijos vadovÄ yra absoliuti, jos negali paneigti netinkamas valios įforminimas, jeigu bendrijos narių valia atÅ¡aukti bendrijos vadovÄ iÅ¡ pareigų iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai.

Kaip minėta, iÅ¡ bendrijos 2016 m. gruodžio 19 d. susirinkimo protokolo turinio matyti, kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas pasinaudojo Å¡ia absoliučia teise, todėl darbo sutartis su ieÅ¡kovu pasibaigė. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registre pagal ieÅ¡kovės praneÅ¡imÄ apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ klaidingai padarytas įraÅ¡as apie darbo sutarties nutraukimÄ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ buvo iÅ¡taisytas be ginčo ieÅ¡kovui pareikalavus.

Kadangi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 straipsnyje numatyta galimybė įstatymuose nustatyti kitokius nei Lietuvos Respublikos darbo kodekso nurodytus darbo sutarties pasibaigimo pagrindus, tai nepagrįstas ieÅ¡kovo argumentas, kad, nutraukiant darbo sutartį su juo, turi bÅ«ti įrodinėjami bÅ«tent Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai. Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad su ieÅ¡kovu sudarytos darbo sutarties nutraukimas buvo teisėtas, pakeisti atleidimo pagrindÄ Ä¯ ieÅ¡kovo reikalaujamÄ nėra teisinio pagrindo.

Netenkinus ieÅ¡kovo reikalavimų pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ , atmestini ir iÅ¡vestiniai reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinės kompensacijos priteisimo. Dėl teismo, nagrinėjančio darbo bylÄ , aktyvaus vaidmens Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, nes jos kyla iÅ¡ materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra ribotos.

Teismas darbo bylose privalo bÅ«ti aktyvus siekdamas apsaugoti tiek privatų darbuotojo, tiek vieÅ¡Ä jį interesÄ . Darbo bylos – viena iÅ¡ nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (savo iniciatyva) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 417 straipsnį byloje pagal darbuotojo ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu. IÅ¡ Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijos 2017 m. sausio 31 d. darbo užmokesčio žiniaraščio Nr. 17/01 bei ieÅ¡kovo ir atsakovės atstovės paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad nutraukus darbo sutartį atsiskaitant su ieÅ¡kovu jam buvo iÅ¡mokėta darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, tačiau dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka nebuvo iÅ¡mokėta.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas išeiti už ieškinio ribų ir konstatuoti, kad turi būti taikoma Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad nutraukus darbo sutartį kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Teismo vertinimu, reikalavimas dėl dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos priteisimo, nors ieškovo nėra pareikštas, tačiau yra tiesiogiai susijęs su ieškovo pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Todėl, teismui pasinaudojus teise virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka.Pastebėtina, kad vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650.              Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atmetus ieÅ¡kinį pagal pareikÅ¡tus reikalavimus, tačiau teismui pasinaudojus teise virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad Å¡is sprendimas yra priimtas ieÅ¡kovo naudai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami darbuotojai dėl visų reikalavimų, atsirandančių iÅ¡ darbo teisinių santykių. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Todėl už patenkintÄ reikalavimÄ priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , kuris ieÅ¡kovo nebuvo pareikÅ¡tas, iÅ¡ atsakovės valstybei priteistinas 20,00 Eur žyminis mokestis.IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nustatytÄ minimaliÄ (3,00 Eur) valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl jos valstybei iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 269–270, 417 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: atmesti ieÅ¡kinį pagal pareikÅ¡tus reikalavimus.VirÅ¡yti pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus ir priteisti iÅ¡ atsakovės Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijos, kodas 145581155, ieÅ¡kovui J. L. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini), jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijos, kodas 145581155, į valstybės biudžetÄ 20,00 Eur (dvideÅ¡imties eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokant į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, įrodymÄ pateikiant teismui.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per sprendimÄ priėmusį Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                                       Erminijus Baziulis