ef2d016a-1cc9-4d55-bb1e-94eec816d17f · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja Danutė Burbulienė                                                                                               Civilinė byla Nr. 2S-303-357/2016                                     Teisminio proceso Nr. 2-70-3-10268-2015-7                                                Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3.; (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 22 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. B. ieÅ¡kinį atsakovui P. B. dėl turto padalinimo ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė I. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui P. B., praÅ¡ydama pripažinti žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1571 Eur rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamÄ jį namÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, 87 465 Eur rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini), I.

B. ir P. B. įgytais iÅ¡ bendrų lėšų ir dalintinais. Padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ taip: priteisti P. B. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamÄ jį namÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė 89 036 Eur; priteisi ieÅ¡kovei I. B. iÅ¡ P. B. likusiÄ nesumokėtÄ kompensacijos dalį – 27 141 Eur – už P. B. atitekusio turto pusės rinkos vertės dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovei I. B. terminÄ iki 2016-01-05 paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, susijusius su žyminio mokesčio sumokėjimu. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė, siekdama nuosavybės pripažinimo ir jos dalinimo, iÅ¡ esmės savo ieÅ¡kiniu teikia bÅ«tent turtinio pobÅ«džio reikalavimus, kadangi praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti jai 27 141 Eur piniginę kompensacijÄ už jai tenkančio turto dalį.

IÅ¡ ieÅ¡kinio duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė kitoje civilinėje byloje, kurioje praÅ¡ymas dėl turto padalijimo paliktas nenagrinėtu, sumokėjo 144,81 Eur, kuriuos kaip nepanaudotus praÅ¡o įskaityti teikiant ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje. Tačiau teismo nuomone, ieÅ¡kovė teikdama šį ieÅ¡kinį turėjo sumokėti 3 proc. nuo praÅ¡omos priteisti piniginės kompensacijos už padalintÄ turtÄ , t.y. nuo 27.141 Eur, viso 814 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei pagal LITEKO duomenis teismui įskaičius negrÄ Å¾intÄ 144,81 Eur žyminį mokestį kitoje byloje, ieÅ¡kovę teismas įpareigojo sumokėti 669,19 Eur žyminio mokesčio dalį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ esmė Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė I. B. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį priimti.Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Å iaulių apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-199-797/2015 panaikino 2013 m. birželio 4 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-4413-650/2013 dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir Å¡ioje dalyje paliko reikalavimÄ nenagrinėtu, nes Å¡alys nesudarė naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2015-12-14 I.

B. pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, kuris yra turtinio pobÅ«džio, ieÅ¡kovės reikalavimas sudaro praÅ¡ymas priteisti jai iÅ¡ atsakovo 27 141 Eur kompensacijos už jam atitekusį dalintinÄ turtÄ . Pateiktame ieÅ¡kinyje buvo nurodyta, jog paduodant pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo I. B. sumokėjo dalį - 144,81 Eur žyminio mokesčio, o likusios dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo 2014-07-18 nutartimi (bylos Nr. A2-6360-775/2014). IÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjos I.

B. reikalavimÄ civilinėje byloje Nr. 2A-199-797/2015, turto padalinimo klausimas buvo paliktas nenagrinėtu ir žyminis mokestis turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas. Todėl, ieÅ¡kovė prašė prijungti civilinę bylÄ Nr. 2A-199-797/2015 ir joje esantį žyminio mokesčio kvitÄ , nes I. B. Å¡io mokesčio nesusigrÄ Å¾ino ir praÅ¡o užskaityti, kurį tenka pareikÅ¡ti nauju ieÅ¡kiniu atskiroje byloje.2. Ä®statymas numato pareigÄ pareiÅ¡kėjai sumokėti žyminį mokestį vienÄ kartÄ - už proceso atnaujinimÄ , kuris apima ginčo dalykÄ , analogiÅ¡kai, kaip ir pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį (LR CPK 80 str. 4 d.).Kadangi LR CPK 84 str. nenumato pareigos mokėti žyminį mokestį už tÄ patį ginÄÄ du kartus, laikome, kad pareiÅ¡kėja sumokėjo žyminio mokesčio dalį už šį ginÄÄ , o likusios dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo (galutinio) priėmimo.

PareiÅ¡kėja negali turėti papildomos naÅ¡tos ir mokėti žyminį mokestį antrÄ kartÄ , nes klausimas dėl pareiÅ¡kimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo jau yra iÅ¡spręstas, kaip numato LR CPK 370 str. 1 d. Ä®vertinus tai, jog praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimÄ reglamentuojanti norma LR CPK 370 str. numatė (prognozavo) visus teismo veiksmus vienoje byloje, yra suprantamas įstatymo leidėjo argumentas/siekis apmokestinti pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo mokesčiu - pagal reikalavimo dydį (kaip ginčo teisena).

Kitaip tariant - įstatymas nenumato atskiro žyminio mokesčio už proceso atnaujinimÄ , ir dar vieno - už turtinio pobÅ«džio reikalavimus, po to, kai procesas bÅ«tų atnaujintas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai      Atskirasis skundas netenkintinas.Teisę kreiptis į teismÄ užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybÄ , taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas.

Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismÄ tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje teigė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismÄ realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Å ios teisės realizavimo tvarkÄ numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo procesinio dokumento formai ir turiniui.

Kiekvienam į teismÄ besikreipiančiam asmeniui Å¡i tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, pripažinimo ieÅ¡kinyje iÅ¡vardintÄ turtÄ Ä¯gijus iÅ¡ bendrų lėšų ir dalintinu, ieÅ¡kovei priteisiant iÅ¡ buvusio sutuoktinio 27 141 Eur piniginę kompensacijÄ už jai priklausančio turto dalį.

Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2A-199-797/2015 Å iaulių apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi panaikino 2013 m. birželio 4 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-4413-650/2013, dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir Å¡ioje dalyje paliko reikalavimÄ nenagrinėtu tuo pagrindu, kad šalys nepateikė naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Å iaulių apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjai I. B. 144,81 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ 2014-07-04.

IeÅ¡kovė Å¡ių pinigų nesusigrÄ Å¾ino, todėl praÅ¡o jį įskaityti į žyminį mokestį už ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje. Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. A2-199-797/2015 buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjams nepateikus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarytos abiejų susitarimu, į kuriÄ bÅ«tų įtrauktas visas įgytas tarp pareiÅ¡kėjų dalintinas nekilnojamasis turtas, teismas neturi galimybės iÅ¡spręsti klausimo dėl pareiÅ¡kėjų santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalinimo.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu dalyje dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo, išspręsto sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, paliktas nenagrinėtu. Kadangi reikalavimas dėl turto padalijimo nebuvo išspręstas ypatingosios teisenos tvarka, buvusiems sutuoktiniams nepateikus bendros turto padalijimo sutarties, ieškovė kreipėsi su nauju ieškiniu ginčo teisenos tvarka dėl turto padalinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamos bylos atveju už ieškinį yra mokamas 3 procentų nuo ieškinio sumos dydžio žyminis mokestis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Taigi, nuo 27 141 Eur reikalavimo sumos ieÅ¡kovė turi mokėti 814 Eur žyminį mokestį. Pažymėtina, kad apeliantės praÅ¡ymas užskaityti civilinėje byloje Nr. 2A-199-797/2015 apmokėtÄ Â Å¾yminį mokestį yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡spręstas ir Å¡is praÅ¡ymas patenkintas. Pirmosios instancijos teismas įskaitęs negrÄ Å¾intÄ 144,81 Eur žyminį mokestį kitoje byloje, pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė įpareigojama sumokėti ne 814 Eur, bet 669,19 Eur žyminio mokesčio dalį, pridedant teismui tai patvirtinančius įrodymus arba teikti motyvuotÄ bei raÅ¡ytiniais duomenimis pagrįstÄ praÅ¡ymÄ dėl žyminio mokesčio atidėjimo bÅ«tent Å¡ioje byloje.Pripažintina, kad žyminis mokestis už proceso atnaujinimÄ ieÅ¡kovei Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi buvo grÄ Å¾intas, aplinkybė, kad ieÅ¡kovė jo nesusigrÄ Å¾ino ir jis yra įskaitomas į Å¡ios bylos ieÅ¡kinio žyminį mokestį, nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė moka žyminį mokestį už tÄ patį reikalavimÄ du kartus.Apeliantė nepagrįstai teigia, kad negali bÅ«ti ieÅ¡kinys apmokestinamas naujai iÅ¡keltoje civilinėje byloje po to, kai ginčas jau buvo spręstas ir reikalavimas paliekamas nenagrinėtu.

CPK 87 straipsnio 1 dalis reglamentuoja žyminio mokesčio gražinimÄ ieÅ¡kinį palikus nenagrinėtu. CPK 80 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad už kiekvienÄ ieÅ¡kinį (pradinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį), pareiÅ¡kimÄ ypatingosios teisenos bylose mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡spręsdamas žyminio mokesčio klausimÄ , civilinio proceso nuostatų nepažeidė ir pagrįstai taikė procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , kurio paskirtis yra sudaryti galimybę į teismÄ besikreipiančiam asmeniui iÅ¡taisyti procesinio dokumento trÅ«kumus, teismui neatsisakant priimti su trÅ«kumais pateikto procesinio dokumento.

Užuot iÅ¡ karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentÄ , asmeniui sudaromos sÄ lygos paÅ¡a­linti esančius procesinio dokumento trÅ«kumus (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo instituto taikymas neleidžia iÅ¡kelti civili­nės bylos procesinių reikalavimų netinkamu ieÅ¡kiniu ir yra skirtas tiek galimybei byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti.

Taigi, procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo instituto paskirtis - užtikrinti koncentruotÄ ir ekonomiÅ¡kÄ teismo procesÄ , o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).          Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas mokėtinÄ Å¾yminį mokestį, tinkamai taikė proceso teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas                n u t a r i a:              Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ .             Nustatyti ieÅ¡kovei I. B. terminÄ iki 2016-04-05 paÅ¡alinti nutarties apraÅ¡omojoje dalyje nurodytus ieÅ¡kinio priedų trÅ«kumus, susijusius su žyminio mokesčio sumokėjimu.             Teisėja                                                                                   Rasa BartaÅ¡ienė