ef2cb81f-cf08-4e01-9c00-e35ac7b8ef66 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 1N-12/2011 (S)

                                                                                     Â

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.2.3;

          2.1.13.9;

          2.1.13.13

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

N U T A R T I S

2011 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė iÅ¡nagrinėjusi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Tarptautinių ryÅ¡ių ir teisinės pagalbos skyriaus prokurorės skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡duoti V. J. (J.), gimusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) Respublikoje, Rusijos Federacijai baudžiamajam persekiojimui byloje Nr. 84204, už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 1 dalyje, 228.1 straipsnio 3 dalies „a“, „g“ punktuose – rengimÄ si organizuota grupe realizuoti narkotines priemones ypač stambiu mastu,

                     n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratÅ«roje (toliau - Generalinė prokuratÅ«ra) buvo gautas Rusijos Federacijos generalinės prokuratÅ«ros praÅ¡ymas, vadovaujantis 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencija dėl ekstradicijos (toliau – Konvencija) ir 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Sutartis), suimti ir iÅ¡duoti Rusijai jos pilietį V. J. (J.) baudžiamajam persekiojimui už rengimÄ si organizuota grupe realizuoti narkotines priemones ypač stambiu mastu.

V. J. (J.), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) Respublikoje, Rusijos Federacijos Vyriausiosios tardymo valdybos prie Maskvos srities VVRV 4-ojo tardymo skyriaus prokuratūros tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. 84204 kaltinamas tuo, kad:

laikotarpiu iki 2008 metų lapkričio mėnesio subÅ«rė nusikalstamÄ grupę, kurios tikslas buvo neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta Maskvos regiono teritorijoje. Kaip nusikalstamos grupės organizatorius ir vadovas V. U. J. siekdamas nusikalstamo tikslo, kurį turėjo įvykdyti organizuota grupė, pasinaudodamas ilgalaike pažintimi bei etnine kilme, įtraukė į grupės veiklÄ R. Z. U., L. Z.D., A. G.

Taip, A. G. 2008 metų lapkričio mėnesio

laikotarpiu kartu su R. Z. U., L. Ž. D. ir nenustatytais asmenimis, prisijungė prie V. I. J. vadovaujamos organizuotos

nusikalstamos grupės, skirtos neteisėtai realizuoti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų Maskvos regiono teritorijoje, turėdami tikslÄ savanaudiÅ¡kai pasipelnyti ir pasiskirstę vaidmenimis, pagal kuriuos A. S.

G. turėjo 2008 metų lapkričio mėnesio laikotarpiu Dominikos Respublikos teritorijoje iÅ¡ nenustatytų asmenų įsigyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir nugabenti jas į RF teritorijÄ , kur perduoti R. Z. U. R. Z. U., pagal savo nusikalstamÄ vaidmenį, turėjo RF

teritorijoje gauti iÅ¡ A. S. G. narkotines medžiagas, po to perduoti jas L. Ž. D. pervežti. L. Ž. D., pagal savo nuskalstamÄ

vaidmenį, turėjo gauti iš R. Z. U. narkotines medžiagas ir pervežti jas jai priklausančiu

automobiliu „Lexus RX-300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš „Domodedodvo“ oro uosto į Maskvos m., kur turėjo

perduoti jas organizuotos nusikalstamos grupės vadovui V. U. J., kad Å¡is organizuotų tolesnį jų realizavimÄ Maskvos regiono teritorijoje.

Taip, jiems siekiant įvykdyti savo nusikalstamus ketinimus, veikiant iš savanaudiškų paskatų, pagal pasiskirstytus tarpusavyje vaidmenis,

A. S. G. laikotarpiu nuo 2008 metų lapkričio 2d. iki 13 d. Dominikos Respublikos teritorijoje, vykdydamas organizuotos nusikalstamos grupės organizatoriaus - nenustatyto asmens vardu A. nurodymus, neteisėtai, turėdamas tikslÄ pervežti ir realizuoti, įgijo nenustatytu bÅ«du iÅ¡ nenustatytų asmenų labai didelį kiekį, ne mažiau kaip

500 gramų (pagal 2008-11-14 tyrimo pažymÄ Nr. 65), narkotinės medžiagos - kokaino, kuriÄ , supakuotÄ Ä¯ tris ryÅ¡ulius iÅ¡ polimerinės medžiagos, įdėjo į lagaminÄ , po to laikotarpiu nuo 2008 metų lapkričio 13 d. iki 14 d. oro transportu neteisėtai pergabeno šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos iÅ¡ Dominikos Respublikos teritorijos į Rusijos Federacijos teritorijÄ , kur, atvykęs į „Domodedodvo“ oro uostÄ , esantį Domodedovo rajone, Maskvos srityje, 2008 m. lapkričio 14 d. perdavė nurodytÄ narkotinę medžiagÄ kitam organizuotos nusikalstamos grupės dalyviui - A. S. U., kaip nurodė ONG organizatorius - nenustatytas asmuo vardu

A. A. S. U. toliau veikdamas visų organizuotos nusikalstamos grupės dalyvių interesais, gavęs iš

A. S. G. narkotinę medžiagÄ , supakuotÄ Ä¯ tris ryÅ¡ulius iÅ¡ polimerinės medžiagos ir paslėptÄ lagamine, įdėjo šį lagaminÄ Ä¯ automobilio „Lexus RX-300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio prie „Domodedovo“ oro uosto esančioje aikÅ¡tėje, bagažinę. Automobilį vairavo L. Ž. D., kuri nežinojo apie

organizuotos grupės dalyvių nusikalstamus ketinimus. Po to, R. Z. U., toliau veikdamas pagal V. U. J. nurodymus, kartu su A. G. perkėlė šias narkotines

medžiagas iš nurodyto lagamino į A. G. priklausantį sportinį krepšį, kurį taip pat įdėjo į

anksčiau minėto automobilio bagažinę. Po to, L. Ž. D., vairuodama savo automobilį, vyko keliu „Domodedovo“ oro

uostas - Maskva, tačiau nusikalstamos grupės dalyviams nepavyko baigti savo nusikalstamo sumanymo, kuriuo buvo siekiama neteisėtai realizuoti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, dėl nepriklausančių nuo jų aplinkybių, kadangi 2008 m. lapkričio 14 d., apie 13.45 val., minėto kelio Maskvos srities VVRV Valstybinės saugaus kelių eismo inspekcijos 7 SB 2 SB „Južnyj“ KPT posto Nr. 1 43-ame kilometre, Domodedovo rajone, Maskvos srityje, buvo sulaikytas

automobilis „Lexus RX-300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas L. Ž. D., kuriame, apžiūrint bagažinę, buvo rastas ir paimtas

krepšys su nurodyta narkotine medžiaga.

Tokie V. J. (J.) pateikti kaltinimai atitinka nusikaltimÄ , numatytÄ Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 1 dalyje,

228.1 straipsnio 3 dalies „a“, „g“ punktuose (rengimasis neteisėtai realizuoti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, veikiant organizuota grupe).

2009-03-31 buvo priimtas nutarimas patraukti V. J. (J.) kaltinamuoju ir tÄ pačiÄ dienÄ paskelbta jo tarptautinė paieÅ¡ka. Maskvos srities Domodiedovo teismo 2009-04-08 nutarimu jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas V. J. (J.), atitinka dvigubo baudžiamumo principÄ , tokia veika yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje.

Siekiant užtikrinti V. J. (J.) iÅ¡davimÄ Rusijos Federacijai, jis 2010-07-26 buvo sulaikytas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-28 nutartimi V.

J. (J.) buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviems) mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2010-09-01 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-28 nutartis, kuria V. J. (J.) buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviems) mėnesiams, buvo panaikinta. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010-09-01 nutarimu įtariamajam

V. J. (J.) paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Generalinės

prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus prokurorė             2010-11-22

pareiÅ¡kimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡duoti Rusijos Federacijai V. J. (J.), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) Respublikoje, už Rusijos teritorijoje padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 1 dalyje, 228.1 straipsnio 3 dalies „a“, „g“ punktuose – už rengimÄ si organizuota grupe realizuoti narkotines priemones ypač stambiu mastu.

Vilniaus apygardos teismas 2010-12-31 nutartimi netenkino Generalinės prokuratūros Tarptautinių

ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus pareiškimo ir atsisakė išduoti V. J. (J.), gimusį (duomenys

neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) Respublikoje, Rusijos Federacijai baudžiamajam persekiojimui byloje Nr. 84204.

Teismas atsisakė išduoti V. J. (J.) vadovaudamasis 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencijos dėl ekstradicijos 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei Lietuvos Respublikos BK 9 straipsniu. Nutartyje nurodoma, kad nepaneigti

V. J. (J.) teiginiai dėl jo dalyvavimo pirmame Čečėnijos kare prieÅ¡ RusijÄ ir galimo jo persekiojimo Rusijos Federacijos atitinkamų tarnybų dėl politinių įsitikinimų. Å iuos V. J. (J.) žodžius patvirtina faktas, kad siekiant iÅ¡vengti persekiojimo jis pakeitė pavardę. Rygos Centro rajono teismo įsiteisėjusiame procesiniame sprendime (2010-07-23 teismo

nutartis, kuria nebuvo leista suimti ir išduoti Rusijos Federacijai V. J.) taip pat nurodyta, kad V. J. paaiškino, kad pavardę

pakeitė, siekdamas iÅ¡vengti Rusijos Federacijos valdžios persekiojimų. Be to, teismas, atsisakydamas iÅ¡duoti V. J. (J.) Rusijos Federacijai, atsižvelgė į tai, kad bylos medžiagoje yra Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinio skyriaus pažymos, iÅ¡ kurių turinio matyti, kad nuo 1999-01-26 V. J. (J.) nėra Rusijos Federacijos pilietis. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad yra pagrindas tikėti, kad praÅ¡ymas iÅ¡duoti V. J. (J.) už kriminalinį nusikaltimÄ buvo pateiktas tam, kad asmuo bÅ«tų teismo tvarka persekiojamas ir baudžiamas dėl jo politinių įsitikinimų, arba, kad Å¡ios priežastys galėjo lemti to asmens padėtį. Todėl teismas, nustatęs Konvencijos 3 straipsnio 1-2 dalių sÄ lygas, padarė iÅ¡vadÄ , kad Rusijos Federacijos praÅ¡ymas iÅ¡duoti V. J. (J.) baudžiamajam persekiojimui negali bÅ«ti patenkintas.

Skundžiama nutartimi taip pat buvo panaikintos V. J. (J.) skirtos kardomosios priemonės.

Generalinės prokuratÅ«ros Tarptautinių ryÅ¡ių ir teisinės pagalbos skyriaus prokurorė skundu praÅ¡o skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo 2010-12-31 nutartį panaikinti ir iÅ¡duoti Rusijos Federacijai jos pilietį V. J. (J.), gim. (duomenys neskelbtini), už Rusijos Federacijos Generalinės prokuratÅ«ros praÅ¡yme nurodytÄ nusikaltimÄ .

Prokurorės nuomone, skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, nes priimta nevisiškai išanalizavus ir vienpusiškai įvertinus kompetentingos institucijos Rusijos Federacijos Generalinės prokuratūros bei išduotinojo asmens gynėjo pateiktus dokumentus.

Prokurorės teigimu, neatitinka tikrovės teismo teiginys, kad ekstradicijos byloje yra Rygos Centro rajono teismo įsiteisėjęs procesinis sprendimas (2010-07-23 teismo nutartis), kuriuo nebuvo leista suimti ir iÅ¡duoti Rusijos Federacijai V. J. (J.). Prokurorė teigia, kad Å¡ia nutartimi buvo atsisakyta skirti V. J. (J.) laikinÄ suėmimÄ , bet nebuvo svarstomas jo iÅ¡davimo Rusijai klausimas. Be to, toks sprendimas buvo priimtas V. J. (J.) sumelavus, jog jam Lietuvos Respublikoje yra suteiktas prieglobstis. IÅ¡ ekstradicijos byloje esančio Lietuvos Respublikos migracijos departamento atsakymo Generalinei prokuratÅ«rai matyti, kad Å¡is asmuo dėl prieglobsčio suteikimo niekada nesikreipė. Tačiau teismas Å¡ios aplinkybės nevertino.

Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad V. J. (J.) buvo sulaikytas Lietuvoje, nes bėgo nuo Latvijos teisėsaugos institucijų, kurios turėjo spręsti jo iÅ¡davimo klausimÄ . Visuose teismuose V. J. (J.) nurodė, kad gyvena su žmona O. B. ir vaiku bei turi restoranų

tinklÄ Rygoje. Tačiau LKPB Tarptautinių ryÅ¡ių valdyba pranešė, kad V. J. (J.) neturi jokios įmonės akcijų ar nuosavo verslo, o Lietuvos

Gyventojų registro tarnybos duomenimis jis 2005-06-01 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo musulmoniÅ¡kÄ santuokÄ su A. A., gim. (duomenys neskelbtini).

Taip pat, prokurorės manymu, nepagrįsti teismo teiginiai,

kad V. J. (J.) pakeitė pavardę į žmonos J., kad išvengtų Rusijos valdžios persekiojimų, ir kad V. J. (J.) nėra Rusijos Federacijos pilietis. Rusijos ambasados Konsulinio skyriaus pažymose nurodyta,

jog 1999 m. pilietybės atsisakė Rusijos pilietis V. J.. O V. J., kurio jau neturėjo būti, po daugiau nei 4 metų, savo

gimtoje Å¡alyje, 2003-07-15 pasiėmė pasiraÅ¡ytinai (duomenys neskelbtini) rajono VRS 2003-07-14 iÅ¡duotÄ

Rusijos Federacijos piliečio pasÄ , kuris galioja ir dabar. Be to, Rusijos kompetentingos teisėsaugos institucijos prašė sulaikyti J. ir apie jo pavardės

pakeitimÄ Ä¯ J. sužinojo tik jį sulaikius. Rygos teismas nagrinėjo V. J. (J.), kuris naudojosi Lietuvos Respublikoje įgytais asmens duomenimis, suėmimo klausimÄ . Å ios aplinkybės, prokurorės nuomone, leidžia teigti, kad Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijos nežinojo apie V. J. (J.) tariamÄ pilietybės atsisakymÄ 1999 metais Lietuvoje. Prokurorės manymu, ekstradicijos bylos medžiaga leidžia konstatuoti, kad V. J. (J.) tris kartus apgavo teismus: vienÄ kartÄ Rygos Centro teismÄ ir du kartus Vilniaus apygardos teismÄ .

Skundas atmetamas, Vilniaus apygardos teismo nutartis paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutartį dėl atsisakymo išduoti V. J. (J.) Rusijos Federacijai baudžiamajam persekiojimui byloje Nr. 84204, 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencijos dėl ekstradicijos, 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, Lietuvos Respublikos BK 9 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK)

71 ir 73 straipsniuose nustatytų reikalavimų nepažeidė ir pagrįstai konstatavo, kad yra Konvencijos 3 straipsnio 2 dalyje numatytas pagrindas neišduoti V. J. (J.) Rusijos Federacijai baudžiamajam persekiojimui vykdyti.

1957 m. gruodžio

13 d. Europos konvencijos dėl ekstradicijos 1 straipsnyje numatyta, kad KonvencijÄ sudarančios Å alys, vadovaudamosi Konvencijoje nustatytomis taisyklėmis, įsipareigoja perduoti viena kitai visus asmenis, kuriems praÅ¡ančiosios Å alies kompetentinga valdžia kelia bylÄ arba kurių minėta Å alis reikalauja, kad galima bÅ«tų įvykdyti nuosprendį arba tuos asmenis sulaikyti. Tačiau Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jei praÅ¡omoji Å alis traktuoja nusikaltimÄ , dėl kurio yra praÅ¡oma ekstradicijos, kaip politinį ar su politiniu nusikaltimu susijusį nusikaltimÄ , ji gali nusikaltėlio neiÅ¡duoti. Konvencijos

3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ta pati taisyklė yra taikoma tada, jei praÅ¡omoji Å alis turi svarbių priežasčių tikėti, kad praÅ¡ymas iÅ¡duoti asmenį už kriminalinį nusikaltimÄ buvo pateiktas tam, kad asmuo bÅ«tų teismo tvarka persekiojamas ir baudžiamas dėl jo rasės, religijos, tautybės ar politinių įsitikinimų, arba kad Å¡ios priežastys galėjo lemti to asmens padėtį. BÅ«tent tokias aplinkybes nustatė Vilniaus apygardos teismas ir jas skundžiamoje nutartyje aptarė bei motyvavo.

Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su Vilniaus apygardos teismo padarytomis išvadomis ir laiko jas teisingomis ir pagrįstomis. Prokurorės skundo argumentai nepaneigia skundžiamos teismo nutarties išvadų, kurios pagrįstos ekstradicijos bylos duomenimis.

Neteisingas yra prokurorės skundo teiginys, jog Rygos Centro rajono teismo 2010-07-23 nutartimi buvo atsisakyta V. J. (J.) skirti laikinÄ suėmimÄ , bet nebuvo svarstomas jo iÅ¡davimo Rusijai klausimas. PrieÅ¡ingai nei teigia prokurorė, iÅ¡ Rygos Centro rajono teismo 2010-07-23 nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad teismas nutarė ne tik neleisti suimti V. J. (J.), bet ir neleisti jo iÅ¡duoti (b. l. 89-92). Nėra visiÅ¡kai teisingas ir kitas prokurorės teiginys, kad sprendimas neiÅ¡duoti V. J. (J.) Rusijos Federacijai buvo priimtas pastarajam sumelavus, jog jam Lietuvos Respublikoje yra suteiktas prieglobstis. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. J. (J.) turi leidimÄ nuolat gyventi Lietuvoje. Todėl akivaizdu, kad teigdamas apie turimÄ prieglobstį Lietuvoje, jis kalba apie leidimÄ nuolat gyventi Lietuvoje.

Objektyviais duomenimis nepagrįstas prokurorės skundo argumentas, kad V. J. (J.) buvo sulaikytas Lietuvoje,

nes bėgo nuo Latvijos teisėsaugos institucijų. Pažymėtina, kad V. J. (J.) deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, (duomenys

neskelbtini). Aplinkybė, kad Lietuvoje yra  įregistruota

V. J. (J.) musulmoniška santuoka su A. A., o teismuose V.

J. (J.) teigia, kad jis gyvena su žmona O. B. ir vaiku (duomenys neskelbtini), taip pat negali būti vertinama kaip melas, nes bylos medžiagoje yra santuokos sutartis, sudaryta tarp O. B. ir V. J., kuria pastarieji yra aptarę tarpusavio turtinius santykius bei vaiko išlaikymo klausimus (b. l. 84, 85), taip pat medžiagoje yra ir jo vaiko gimimo liudijimas (b. l. 81, 82).

Prokurorė tik deklaratyviai teigia, jog nepagrįstas teismo teiginys, kad V. J. (J.) pakeitė pavardę į žmonos J., siekdamas išvengti Rusijos valdžios persekiojimų. Prokurorė jokių šį teismo teiginį paneigiančių aplinkybių skunde nenurodė ir tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Todėl toks prokurorės skundo argumentas vertinamas kaip deklaratyvus, todėl nepagrįstas.

Prokurorė nesutinka su teismo išvada, kad V. J. (J.) nėra Rusijos Federacijos pilietis. Šis prokurorės skundo teiginys

paneigtas oficialiais bylos medžiagoje esančiais dokumentais.

Bylos medžiagoje yra Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinio skyriaus pažyma, išduota 1999-01-26, iš kurios matyti, kad V. U. J., pavardė nuo gimimo - J., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuolat gyvenantis Lietuvoje, neteko Rusijos Federacijos pilietybės atsisakęs jos sutinkamai su įstatymo ,,Dėl Rusijos Federacijos pilietybės“ 23 straipsnio 1 dalies ,,b“ punktu. V. U. J. ir jo vaikų Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymas įregistruotas Rusijos Ambasadoje Lietuvoje 1999-01-26 (95, 96). Kitoje bylos medžiagoje esančioje Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinio skyriaus 1999-01-26 išduotoje pažymoje nurodyta, kad ryšium su Rusijos

Federacijos pilietybės atsisakymu iš V. J. buvo paimtas pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 1994-09-08 Nr. (duomenys neskelbtini), ir vidaus pasas Nr.

(duomenys neskelbtini),

išduotas 1998-07-06 (duomenys neskelbtini) raj. Vykdomojo komiteto VRS (b. l. 93, 94). Abi minėtos pažymos yra pateiktos oficialios valstybinės

institucijos - Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinio skyriaus, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jose nurodytų duomenų teisingumu.

Prokurorės nurodyta aplinkybė, kad Rusijos kompetentingos

teisėsaugos institucijos prašė sulaikyti J. ir apie jo pavardės pakeitimÄ Ä¯ J. sužinojo tik jį sulaikius, neduoda pagrindo sunkinti

praÅ¡omo iÅ¡duoti asmens teisinės padėties. Be to, jau Å¡iame procesiniame sprendime aptartos Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinio skyriaus iÅ¡duotos pažymos Nr. 5 turinys rodo, kad apie J. pavardės pakeitimÄ Ä¯ J. Rusijos Federacijos Ambasada žinojo. Tai patvirtina pažymoje nurodyta informacija ,,<...V.

U. J., pavardė nuo gimimo: J....>“ (b. l. 95,96). O jei Rusijos Federacijos Ambasada šios informacijos neperdavė atitinkamoms Rusijos Federacijos institucijoms, tai ne V. J. (J.) kaltė ir ši aplinkybė negali sunkinti jo teisinės padėties.

Prokurorės skundo argumentas, kad V. J. (J.) tris kartus apgavo teismus (Rygos Centro teismÄ ir du kartus Vilniaus apygardos teismÄ ) paneigtas jau anksčiau Å¡ioje nutartyje aptartomis aplinkybėmis, todėl teismas dėl tų pačių aplinkybių dar kartÄ neapsisako.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus prokurorės skundas negali būti patenkintas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 74 straipsnio 2 dalimi, teisėja n u t a r i a:

           Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.

Teisėja                                                                                        Â

          Elena Vainienė