2020-08-26 Nr. AB-15481-3-61-3-01628-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-60-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01628-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.1; 60.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje, užbaigtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I‑3663‑473/2019 pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. rugpjūčio 14 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I‑3663‑473/2019 bei perduoti šią bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Prašyme dėl proceso atnaujinimo, pasirašytame pareiškėjo įgalioto atstovo advokato Gedimino Valantiejaus, taip pat suformuluotas prašymas atnaujinti terminą šiam prašymui paduoti bei priimti jį nagrinėti.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis inicijavo mokestinį ginčą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu atmetė jo skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėjui apskundus šį sprendimą apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi jo skundą atmetė, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo nuo skundo priėmimo stadijos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I‑3663‑473/2019 pareiškėjo skundą atmetė, šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 26 d., nes nebuvo apskųstas apeliacine tvarka. Teismo posėdyje nei pareiškėjas, nei jo atstovai nedalyvavo. Pareiškėjas apie priimtą teismo sprendimą sužinojo tik tada, kai mokesčių administratorius 2020 m. balandžio 29 d. jam ir jo sutuoktinei pateikė raginimą sumokėti mokesčius bei su jais susijusias sumas, taip pat, kai 2020 m. birželio 3 d. mokesčių administratorius atsisakė sudaryti su pareiškėju susitarimą dėl mokestinės nepriemokos; tą pačią dieną pareiškėjas susipažino ir su įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Pareiškėjo nuomone, egzistuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas („būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą“).

Prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarką reglamentuoja ABTĮ 161 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nustatyta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą <...> nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu; taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

ABTĮ 159 straipsnyje yra nustatyti prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tuo atveju, jeigu kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodoma būtinybė užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, tokios aplinkybės paaiškėjimo momentas paprastai siejamas su baigiamojo teismo procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimu, nes jau šią dieną asmuo turi galimybę įvertinti baigiamąjį aktą jo atitikimo buvusiai administracinių teismų praktikai aspektu (žr., pvz., 2009 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-16/2009).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012; kt.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015; kt.). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA‑49‑822/2016; kt.). Taigi, ar prašymo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas bei kitas aplinkybes, taip pat pateiktus įrodymus.

Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, jog tiek pareiškėjas, tiek jo įgaliota atstovė advokatė Inga Kostogriz-Vaitkienė (II t., b. l. 72) buvo informuoti teismo pranešimais apie 2019 m. rugpjūčio 26 d. vyksiantį teismo posėdį (II t., b. l. 118–119; pažymėtina, kad pareiškėjui teismo pranešimas buvo siunčiamas jo gyvenamosios vietos adresu, kuris yra nurodytas ir pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo), tą pačią dieną buvo priimtas ir, be kita ko, pareiškėjo įgaliotai atstovei išsiųstas teismo sprendimas (II t., b. l. 124–132, 133–134). Vien šių nurodytų aplinkybių pakanka padaryti išvadą, jog pareiškėjas buvo informuotas apie paskirtą teismo posėdį, todėl, net ir darant prielaidą, jog pareiškėjo įgaliota atstovė jo neinformavo apie priimtą teismo sprendimą, pareiškėjas, būdamas pakankamai atidus ir sąžiningas asmuo, galėjo ir turėjo pasidomėti jo paties inicijuotos administracinės bylos eiga ir sužinoti apie teismo posėdyje (apie kurį, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas buvo informuotas asmeniškai) priimtus sprendimus. Tačiau pareiškėjas to nepadarė nei po teismo posėdžio, nei vėliau – iki pat mokesčių administratoriaus jam 2020 m. balandžio 29 d. pateikto raginimo sumokėti mokesčius ir su jais susijusias sumas, tokio savo neveikimo priežasčių nepaaiškino, todėl turi prisiimti neigiamas šio neveikimo pasekmes.

ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. rugsėjo 26 d., kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3663-473/2019. Pareiškėjas, 2020 m. rugpjūčio 14 d. pateikdamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo tuo pagrindu, jog pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, praleido nustatytą trijų mėnesių terminą beveik aštuonis mėnesius, todėl, atsižvelgus į prieš tai nustatytas aplinkybes apie pareiškėjo ir jo atstovės informavimą apie teismo posėdį bei priimtą teismo sprendimą, taip pat pareiškėjo nesidomėjimą bylos eiga (pažymėtina, kad šios aplinkybės nelaikytinos objektyviomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą), pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti netenkinamas ir šį jo prašymą priimti atsisakoma.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų termino tokiam prašymui pateikti praleidimo priežasčių, nustatė, kad mokesčių administratorius 2020 m. balandžio 29 d. pateikė pareiškėjui raginimą sumokėti nurodytas mokesčių, delspinigių ir baudų sumas; šiame raginime aiškiai nurodytas jo priėmimo pagrindas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I‑3663‑473/2019; pareiškėjo prašymu Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 4 d. išsiuntė jam 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą (II t., b. l. 136, 139). Pažymėtina, kad net ir šiuo atveju pareiškėjas, 2020 m. rugpjūčio 14 d. pateikdamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, praleido įstatyme nustatytą terminą tokiam prašymui pateikti, tačiau ir tokių savo nepagrįsto delsimo priežasčių niekaip nepaaiškino, todėl jos laikytinos subjektyviomis, nuo pareiškėjo valios priklausiusiomis aplinkybėmis, nesudarančiomis pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

Pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktą sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi <...>.

Pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio. Nagrinėjamu atveju netenkinus pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir atsisakius šį pareiškėjo prašymą priimti, jam grąžinamas jo sumokėtas žyminis mokestis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 161 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Netenkinti pareiškėjo V. D. prašymo atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I‑3663‑473/2019 ir atsisakyti priimti pareiškėjo V. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Grąžinti pareiškėjui V. D. jo teiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo su priedais.

Grąžinti pareiškėjui V. D. 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan