ef25fc2f-c849-4c25-965a-ab70ec09450d · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1250-428/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02256-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1 (S)                   REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                 2018 m. kovo 20 d.Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui, dalyvaujant pareiškėjui D.

J. , teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 5–6).PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2 sektoriuje 1, 6, 8, 20, 23, 24, 14, 17 kamerų tipo patalpose atliko nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 25 d.

Kamerose sÄ lygos buvo siaubingos, antisanitarinės, kietasis inventorius (stalas, suolai, spintelės, lovos ir drabužių kabyklos) techniÅ¡kai netvarkingos, sulūžusios, neremontuojamos, aÅ¡triomis briaunomis, lovos ir spintelės surÅ«dijusios. Kamerų patalpų sienų ir lubų danga atsilupusi, pajuodusi, pasidengusi pastoviai pelėsiu, dėl kameroje esančios drėgmės. Kameroje esančių langų rėmai sudaužyti, negalėdavo atidaryti langų, kadangi iÅ¡ abiejų pusių buvo grotos. Per langÄ nepatekdavo natÅ«ralus apÅ¡vietimas, o dirbtinis apÅ¡vietimas buvo nepakankamas, todėl tai pakenkė pareiÅ¡kėjo regėjimui.

Minkštas inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) buvo pasenęs. Kamerose sumontuoti sanitariniai mazgai klozetas, skylė grindyse, nuleidimo sistema techniškai netvarkingi. Sanitariniame mazge nebuvo atskiros vėdinimo sistemos. Kriauklė metalinė, aštriais šonais, techniškai netvarkinga. Kriauklės kranas buvo tiesiog laistymo ventilis. Kameroje nepakako laisvo grindų ploto judėjimui, kadangi kamerose būdavo nuo 1 iki 3 asmenų. Dušinės buvo netvarkingos, purvinos, vietomis pelėsis.

Nebuvo taikoma jokia socialinė reabilitacija, nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kėjo užimtumas. PareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kadangi atsakovas neužtikrino pareiÅ¡kėjui tinkamų laikymo sÄ lygų, dėl jų pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius ir emocinius sukrėtimus, depresijÄ , iÅ¡gyvenimus, orumo pažeminimÄ . Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 8-14) nurodė, jog pareiÅ¡kėjas pataisos įstaigoje 2 sektoriuje bausmę atliko nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2017 m. gegužės 2 d.

Minimaliai tenkanti vienam kaliniui kameros tipo patalpose asmeniui ploto norma pažeista nebuvo. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos. Inventoriumi kameros aprÅ«pinamos vadovaujantis teisės aktais. Kamerų sienos ir lubos tvarkingos, danga neatsilupusi. Nuteistieji savo patalpų Å¡vara turi rÅ«pintys patys, tam yra paskiriami budintys. Nuteistieji yra aprÅ«pinami priemonėmis. Ä®staiga užtikrina tinkamÄ temperatÅ«rÄ ir drėgmės palaikymÄ kamerose.

Kamerose stiklo paketai tvarkingi, sudaužyti keičiami naujais. Ant langų kamerų tipo patalpose sumontuotos grotos. Įstaigos išduodamas minkštas inventorius yra tinkamas naudoti. Kamerų tipo patalpose įrengta kaitrinių lempų ir liuminescencinių lempų šviestuvai, o gavus informacijos apie perdegusias lempas jos nedelsiant yra pakeičiamos. Sanitariniai mazgai kamerose atskirti siena iki lubų nuo gyvenamosios erdvės. Sanitariniuose mazguose įrengti klozetai, vandens nuleidimo sistema tvarkinga, esant poreikiui tvarkoma.

Kamerų tipo patalpų tualetuose yra įrengta atskira vėdinimo sistema. Nuteistiesiems bÅ«nant kamerų tipo patalpose gali dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dėl psichologinės bÅ«senos nesikreipė. PareiÅ¡kėjo skundas turėtų bÅ«ti atmestas, kadangi nepagrįstas.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2 sektoriaus (toliau – PravieniÅ¡kių PN-AK) veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 25 d. kamerų tipo patalpose.Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ .Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad PravieniÅ¡kių PN-AK arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Teismas pažymi, kad sprendžiant PravieniÅ¡kių PN-AK (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.2 punktas nustato ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 25 d. už rėžimo reikalavimų pažeidimus buvo paskirtas gyventi į 1, 6, 8, 20, 22, 24, 14 ir 17 kamerų tipo patalpas. Kuriose jam teko nuo 3,61 iki 6,94 kv. m gyvenamojo ploto vienam asmeniui (b. l. 19–21).

PareiÅ¡kėjas nepagrindė fakto, jog ginčo laikotarpiu nuobaudÄ atlikinėjo ir 23 kameroje, todėl teismas vadovaujasi atsakovo pateiktais dokumentais. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog kamerose buvo nuo 1 iki 3 nuteistųjų, tačiau nedetalizavo ir nenurodė tiksliai kamerų numerių, kuriose buvo 1, 2 ar 3 nuteistieji, todėl teismas vadovaujasi atsakovų pateiktais duomenimis. Be to, ir atsakovas pateikdamas duomenis nurodo, jog kamerose buvo nuo 1 iki 3 miegamųjų vietų kamerų tipo patalpose. PareiÅ¡kėjas gavęs atsakovės atsiliepimÄ , pateiktų duomenų dėl įrengtų miegamųjų vietų gyvenamojoje patalpoje nepaneigė.Å ioje administracinėje byloje konstatuotina, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjo atžvilgiu ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini.PareiÅ¡kėjas nurodo, jog kamerose esantis kietasis inventorius (stalas, suolas, spintelės, lovos ir drabužių kabyklos) buvo techniÅ¡kai netvarkingas, sulūžęs, neremontuojamas, netinkamas naudoti, aÅ¡triomis briaunomis, lovos ir spintelės surÅ«dijusios.

Taip pat nurodė, jog minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės ir antklodės) pasenęs, netinkamos bÅ«klės. Tačiau nepateikia Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių duomenų, nedetalizuoja bei grindžia tik abstrakčiais teiginiais. Teismo nuomone, tai deklaratyvÅ«s, objektyviais ir patikimais įrodymais nepagrįsti teiginiai. Atsakovas teismui pateikęs kamerų nuotraukas (b. l. 27–47), kurios patvirtina, jog kietasis inventorius yra tinkamas naudoti. Atsakovas taip pat nurodęs, jog įstaigoje yra suteikta galimybė iÅ¡siskalbti ir gauti Å¡variÄ patalynę (b. l. 48-56).

Ä®vertinus nustatytų aplinkybių visumÄ Å¡iuo aspektu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog bÅ«tent tinkamo inventoriaus (tiek kietojo, tiek minkÅ¡tojo) nebuvimas sukėlė pareiÅ¡kėjui didelių nepatogumų bei pagrindÄ neturtinei žalai atsirasti. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ ar pataisos namų administracijÄ dėl netinkamo kietojo (ar minkÅ¡tojo) inventoriaus, o pataisos namų administracija bÅ«tų atsisakiusi tokį praÅ¡ymÄ tenkinti, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog kamerų patalpose sienų ir langų dangos atsilupę, pasidengę pelėsiu, kamerų langų stiklo paketai sudaužyti, negalėdavo jų atidaryti. Taip pat nurodė, jog nebuvo tinkamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Bendro naudojimo dušinė buvo netvarkinga, buvo pelėsio.Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015).Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietai reglamentuoti Higienos normos HN 134:2015 14 punkte, pagal kurį bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo dydžio Å¡i norma nereglamentuoja. Higienos normų 17 punkte numatyta, jog turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosiose patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos 39 p.). Atsakovas nurodo, kad patalpos yra vėdinamos natūraliai per langus ar ventiliacines angas. Atsakovas nurodė, jog ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose jokių ventiliacijos gedimų nebuvo užfiksuota. Kaip minėta, pagal Higienos normos HN 136:2015 reikalavimus, patalpos, kuriose neįrengta mechaninė ventiliacija, vėdinamos natūraliu būdu per langus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo vėdinimo atmestini, kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas įvardintas aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl jo argumentai dėl netinkamos patalpų vėdinimo sistemos atmestini kaip neįrodyti (ABTÄ® 57 str.).Atsakovo atstovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2017 m. rugpjūčio 14 d. patikrinimo aktÄ Nr. PA.2-996(16.3.187.2.12) (toliau – Patikrinimo aktas) (b. l. 23–26), kuriuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. buvo patikrinta 1, 6, 24, 22, 17 kamerų dirbtinė apÅ¡vieta.

Higienos normos HN 134:20156 14 punkto pažeidimas buvo nustatytas 6 ir 17 kameroje (6 kameroje dirbtinės apšvietos vertė siekė 87 lx, 17 kameroje- 137 lx.). Tačiau pareiškėjas patikrinimo metu minėtose kamerose nebuvo, todėl nustatyti pažeidimai nevertintini. Daugiau pažeidimų dėl kamerų dirbtinės apšvietos nebuvo nustatyta. Pareiškėjas skunde irgi nedetalizuoja, kurioje kameroje buvo netinkamas apšvietimas, o kalba apie visas kameras, nors tai iš dalies paneigia Patikrinimo aktas. Patikrinimo akte taip pat buvo nustatyta, jog gyvenamosiose patalpose yra sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langus, taip pat veikia mechaninė ventiliacija.

Ant gyvenamųjų patalpų sienų, lubų vizualiai matomo pelėsio nepastebėta. Dušo patalpoje ant lubų yra matomas pelėsis. Santykinė oro drėgmės matavimai kamerose nebuvo atlikti, kadangi kamerų langų stiklai suskilę (išdaužyti). Atsižvelgiant į Patikrinimo metu nustatytus pažeidimus teismas iš dalies pripažįsta, jog pareiškėjo teiginiai, jog duše yra pelėsis bei kamerose išdaužyti langai, yra pagrįsti.Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (Higienos normų 37 p.).

Atsakovas nurodė, jog kamerų budėtojai yra aprÅ«pinami visomis patalpų valymui bÅ«tinomis priemonėmis. Nuteistųjų areÅ¡tu bei nuteistųjų atliekančių nuobaudas uždarosios zonos kamerose skyrimo kameros budinčiaisiais tvarkos ir pareigų apraÅ¡e, patvirtintame PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V–494 (b. l. 74-75) numatytos pareigos paskirtam budinčiajam, kuris turi tvarkyti kamerÄ (plauti grindis, valyti dulkes ir sanitarinius įrenginius, iÅ¡neÅ¡ti Å¡iukÅ¡les, jÄ vėdinti).

Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjas drausmines nuobaudas kamerų tipo patalpose atlikinėjo kartais ir vienas bei su kitais nuteistaisiais, todėl pareiškėjui ar kitam apskirtam asmeniui ir teko pareiga tvarkytis kameros patalpas. Todėl pareiškėjo argumentai dėl nešvarių patalpų, netvarkingo, nešvaraus sanitarinio mazgo atmestini kaip nepagrįsti.Pareiškėjas skunde teigia, jog kamerose sanitariniai mazgai įrengti (skylė grindyse) netinkamais, vandens nuleidimo sistema neveikė bei netinkama ventiliacija.

Kriauklė metalinė, aštriais kraštais, čiaupas netinkamas.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.4 punkte nurodyta, kad kamerų tipo patalpų sanitariniame mazge turi būti įrengti klozetai, kurie gali būti tupiami, todėl šioje dalyje pareiškėjo argumentai laikytini teisiškai nepagrįstais. Taip pat nurodyta, jog sanitariniame mazge įrengiama ir praustuvė, tačiau teisės akte nedetalizuota praustuvės konstrukciniai ypatumai, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo praustuvo atmestini.

Reikalavimų sanitariniam mazgui nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 6 d. teisės aktai nereglamentavo.PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, jog jam esant kamerų tipo patalpoje nebuvo taikoma jokia socialinė reabilitacija, nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kėjo užimtumas. Atsakovas teigia, jog pareiÅ¡kėjui esant kamerų tipo patalpoje priemonėse numatytose Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 137 straipsnyje nuteistieji gali dalyvauti, jų atžvilgiu Å¡ios priemonės vykdomos atsižvelgiant į Taisyklių 223 punktÄ .

Skunde pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė bei iÅ¡vardino, jog nebuvo užtikrintas jam suimtųjų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, nebuvo užtikrintas užimtumas, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtu kankinimu, orumo pažeminimu, sukeltais dideliais nepatogumais. PareiÅ¡kėjas apie sveikatos sutrikimus duomenų į bylÄ nepateikęs, tačiau nurodęs jog buvo atsiradę odos iÅ¡bėrimai.

Atsakovas 2017 m. lapkričio 20 d. medicininiame pažymėjime (b. l.

17) nurodė, jog buvo kelis kartus kreiptasi į dermatologÄ , tačiau duomenų apie skirtÄ gydymÄ nepateikta. PravieniÅ¡kių PN-AK psichologinės tarnybos pažymoje (b. l.

18) nurodoma, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų atliekant bausmę pataisos namuose nesikreipė, tačiau pažymėjo, jog nuteistasis psichologų konsultuojamas dėl kitokio pobÅ«džio problemų. Teismo nuomone, byloje yra tam tikrų įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Atsižvelgiant į tai, teismui nekyla abejonių, kad pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008, administracinė byla Nr. A502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010, taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du.

CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Ä®vertinus nustatytus pažeidimus (pelėsis duÅ¡o patalpose, sudaužyti kamerų langai), nesant įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovę dėl minėtų pažeidimų, nenustačius, jog pareiÅ¡kėjas patyrė reikÅ¡mingų neturtinių praradimų ar sutriko sveikata, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobÅ«džio ir intensyvumo, jog bÅ«tų įvertinti pinigais, todėl Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už teismo nustatytÄ jo teisių pažeidimÄ . Pripažintina, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo D. J. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo D. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas buvo pažeista.PareiÅ¡kėjo D. J. reikalavimÄ dėl 100 000 eurų neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja                                                                                                                             Jolanta Medvedevienė