2025-10-29 Nr. AB-18548-3-61-3-02748-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2604-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02748-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3; 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. M. N., S. M. K. ir E. M. M., A. L. M., A. N. M., atstovaujamų atstovų pagal įstatymą A. M. N., S. M. K., bei atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M.N., S. M. K. ir E. M. M., A. L. M., A. N. M., atstovaujamų atstovų pagal įstatymą A. M. N., S. M. K., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) piliečiai A. M.N. (toliau – ir pareiškėjas), S. M. K. (toliau – ir pareiškėja) ir E. M.M., A. L. M., A. N. M., atstovaujami atstovų pagal įstatymą A. M. N., S. M. K. (toliau – ir pareiškėjai, prieglobsčio prašytojai, užsieniečiai), kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 25M24118 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva). Pareiškėjai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

2.1. Jie (pareiškėjai) atvyko į Lietuvos Respubliką, siekdami tarptautinės apsaugos, ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. pateikė prieglobsčio prašymą. Pareiškėjų prieglobsčio prašymas nagrinėjamas beveik 4 metus. Migracijos departamentas prieglobsčio byloje priėmė jau 4 sprendimus, iš kurių 3 panaikinti kaip nepagrįsti ir neteisėti: 2021 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 21M32606 atsakovas nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio. Šį sprendimą panaikino Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 6K-1207; pakartotinis 2022 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. 21M64177 buvo panaikintas Kauno apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2022 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5193-780/2022; atsakovas 2024 m. birželio 24 d. sprendimu Nr. 24M41326 trečią kartą atmetė pareiškėjų prieglobsčio prašymą. Šis sprendimas taip pat buvo panaikintas Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-12802-1029/2024.

2.2. Atsakovo Sprendime ignoruojamos teismo konstatuotos aplinkybės, taip pažeidžiant pareiškėjų teisę į gerą administravimą. Teismui pripažinus pareiškėjų teiktų įrodymų ir byloje nustatytų aplinkybių reikšmę prieglobsčio byloje, Sprendimas pažeidžia res judicatą (galutinis teismo sprendimas) ir teisės viršenybės principą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintą atsakingo valdymo principą. Atsakovo veiksmuose yra galimi piktnaudžiavimo, nusikaltimo, nurodyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje, požymiai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 111 straipsniu, jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Sprendimas nesuteikti prieglobsčio prieštarauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija) patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nustatytai prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarkai, nes pateikti įrodymai nebuvo vertinti objektyviai, nesurinkta ir neįvertinta kilmės valstybės medžiaga, neįvertintos kilmės valstybės grėsmės, galinčios prilygti kankinimams arba nežmoniškam elgesiui.

2.3. Prieglobsčio byloje pateiktas partijos nario pažymėjimas ir paskyrimo į pareigas laiškas patvirtina, kad pareiškėjas buvo aktyvus ir auštą poziciją partijoje užimantis (duomenys neskelbtini) partijos (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) narys, atsakingas už politinių akcijų organizavimą. Pasitraukęs į užsienį, jis toliau dirbo politinį darbą. Byloje pridėtas 2020 m. vasario 6 d. partijos Europos biuro pirmininko laiškas patvirtina, kad pareiškėjas buvo paskirtas partijos atstovu buvusios Sovietų Sąjungos valstybėse su plačiais politiniais įgaliojimais atstovauti partijai. Pareiškėjas pateikė jo nuotrauką su partijos prezidentu F. D., darytą Maskvoje 2020 m. Pareiškėjas ir toliau dalyvauja partijos planų ir veiksmų koordinavime nuotoliniu būdu. F. D. yra suteiktas politinis prieglobstis (duomenys neskelbtini). Atsakovas šių faktų neginčija. Trečią kartą nagrinėdamas pareiškėjų prieglobsčio prašymą, atsakovas pakartotinai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) judėjimo Europos biurą, kuris patvirtino pareiškėjo pareigas ir veiklą (dokumentas yra pateiktas byloje).

2.4. Pareiškėja taip pat rėmė (duomenys neskelbtini) veiklą, kartu su pareiškėju dalyvavo politinio pasipriešinimo akcijose, jų metu 2013 m. sausio mėn. patyrė fizinį smurtą ir buvo sužalota policijos pareigūnų policijai jėga bandant išvaikyti taikią opozicijos demonstraciją (2013 m. vasario 25 d. (duomenys neskelbtini) Ligoninės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas, nepripažindamas pareiškėjos persekiojimo, nepagrįstai atmeta pareiškėjos pasakojimą, nurodydamas, kad kūno sužalojimai galėjo atsirasti dėl įvairių priežasčių, tačiau šios išvados nepatvirtindamas medicinos ekspertize. Pareiškėjai slapstėsi ir 2013 m. gruodžio mėn., įspėti partijos bendražygių, pabėgo į gretimą (duomenys neskelbtini), o iš šios valstybės – į Rusijos Federaciją (toliau – ir Rusija). Kilus abejonių medicinos ekspertize, kuri patvirtina pareiškėjos persekiojimą, atsakovas nesikreipė dėl papildomo tyrimo, savo išvadas grindė spėjimais iš išvedžiojimais, nepatvirtintais jokiomis objektyviai nustatytomis aplinkybėmis.

2.5. Persekiojimo įrodymai yra pateikti prieglobsčio byloje. Pareiškėjas 2 kartus nagrinėjant prieglobsčio bylą pirmosios instancijos teisme pateikė 2013 m. vasario 25 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos kopiją su vertimu į lietuvių kalbą, partijos (duomenys neskelbtini) Europos federacijos pirmininko 2017 m. spalio 5 d. laišką, partijos nario bilietą, išduotą 2020 m. rugpjūčio 6 d., paskyrimo į pareigas Maskvoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) savaitraščio (duomenys neskelbtini) leidinį su straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ vertimu. Atsakovas Sprendime nurodė, kad straipsnis pateikia neidentifikuotų trečiųjų asmenų ar asmens prisiminimus bei subjektyvią nuomonę. Tačiau toks vertinimas yra neobjektyvus ir nepagrįstas. Vadovaujantis šia nuomone, bet kokia žiniasklaidos priemonėse teikiama informacija tėra subjektyvi kažkieno nuomonė. Atsakovas nesiėmė jokių priemonių nurodytai informacijai patvirtinti ir jos nepaneigė. Be to, straipsnyje nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje pateikti įrodymai ir kilmės valstybės informacija.

2.6. Atsakovas nemotyvuotai atmeta pareiškėjos pateiktus persekiojimo įrodymus dėl kūno sužalojimo. Aprašo 152 punktas nustato, kad, esant pagrindui manyti, jog medicininės apžiūros rezultatai gali patvirtinti arba paneigti prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis apie tai, jog praeityje jis buvo persekiojamas ar jo atžvilgiu buvo padaryti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 821 straipsnio 1 dalimi, pasiūlo prieglobsčio prašytojui atlikti medicininę apžiūrą. Kilus abejonių sužalojimų, kurie patvirtina pareiškėjos persekiojimą, kilme, atsakovas nesikreipė dėl papildomo tyrimo, savo išvadas grindė spėjimais iš išvedžiojimais, nepatvirtintais jokiomis objektyviai nustatytomis aplinkybėmis.

2.7. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalis nustato, jog duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami tuomet, jei prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti. Tokių prieštaravimų prieglobsčio byloje nėra nustatyta. Subjektyvi pareiškėjų baimė yra objektyvaus pobūdžio, t. y. ji egzistuoja realiai, o ne tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Tą patvirtina kilmės valstybės informacija. (duomenys neskelbtini).

2.8. Pareiškėjai savo baimę grįžti į (duomenys neskelbtini) grindžia dviem argumentais: savo politiniais įsitikinimais ir demokratijos suvaržymais kilmės šalyje, keliančiais grėsmę jų ir jų vaikų saugumui bei asmeniniais grasinimais iš aukšto rango saugumo pareigūnų. Pastaroji aplinkybė Sprendime apskritai nėra vertinama. Apklausoje pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

2.9. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą ir rinkdamas informaciją apie kilmės šalį, nors ir vadovavosi skirtingose interneto svetainėse esančia informacija, tačiau surinkta informacija yra nepakankamai išsami, nesurinka aktuali informacija apie kilmės valstybę ir galimas rizikas bei grėsmes politiniams opozicionieriams bei valdžios persekiojimus jų atžvilgiu. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo ankstesnį vertinimą papildė samprotavimu, kad šaltiniai nekonkretizuoja, kokių konkrečių opozicinių judėjimų nariams kyla persekiojimo grėsmė, pasitelkia pavyzdį, kad (duomenys neskelbtini). Tačiau neneigia, kad pareiškėjo judėjimas yra vienas didžiausių esamo prezidento kritikų ir tikrai negali būti priskirtas jo rėmėjams. Nėra pateikiama jokia kilmės valstybės informacija, patvirtinanti, kad (duomenys neskelbtini) vadovams kilmės valstybėje nekyla persekiojimo grėsmė. Atsakovo išvedžiojimai nepagrįsti, pažeidžia pareiškėjų teisę į objektyvų tyrimą ir jų teisę į apsaugą nuo kankinimų ir veiksmingą teisinę gynybą. Atsakovas pateikė informaciją, kad (duomenys neskelbtini) prezidentas F. T. su Rusijos prezidentu susitiko (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė jokios informacijos apie tolesnę (duomenys neskelbtini) delegacijos kelionę. Atsakovo surinkta informacija nepaneigia pareiškėjo pasakojimo ir jo pateiktų įrodymų, patvirtinančių persekiojimo grėsmę. Pareiškėjai remiasi ir tuo, kad grįžę į kilmės valstybę negalės laisvai reikšti savo politinių įsitikinimų. Žiniasklaidos ir tarptautinių organizacijų pranešimai patvirtina, kad įkalinami visi asmenys, kritikuojantys prezidento politiką.

2.10. Aprašo 89 punktas nustato, jog Migracijos departamentas privalo surinkti visą prieinamą papildomą informaciją, reikiamą prieglobsčio prašytojo pateiktiems duomenims patvirtinti arba paneigti. Tokia informacija buvo surinkta, tačiau nebuvo vertinta. Pavyzdžiui, atsakovas nurodė, kad rado 2022 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini) partijos vykdomojo komiteto narių paskyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą (duomenys neskelbtini) partijos prezidento F. D., Paskyrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) į skirtingas aukštas (duomenys neskelbtini) partijos pozicijas paskirti 42 asmenys. Tarp šių asmenų taip pat nėra įvardijamas A. M. N.. Pasak pareiškėjų, yra akivaizdu, kad pareiškėjas tuo metu jau buvo Lietuvoje, kur iki šiol nagrinėjamas jo prieglobsčio prašymas. Taip pat atsakovas tyrime ignoravo pareiškėjo pateiktą jo paties paskyrimą ir nuotrauką su tuo pačiu F. D., darytą Maskvoje pastarojo vizito metu. Migracijos departamento pateikiamas pareiškėjo surinktos kilmės valstybės informacijos vertinimas negali būti laikomas objektyviu.

2.11. Migracijos departamentas negali reikalauti, kad pareiškėjai susilaikytų nuo jų politinių įsitikinimų reiškimo. Pareiškėjas užimą aukštą postą politinėje partijoje, toliau reiškia savo politinius įsitikinimus, nepritarimą (duomenys neskelbtini) vidaus politikai. Laisvai reikšdamas savo politinius įsitikinimus, vadovaujantis kilmės valstybės informacija, ir atsižvelgiant į jau patirtą persekiojimą praeityje, pareiškėjas pagrįstai gali bijoti būti persekiojamas (duomenys neskelbtini) institucijų. Pareiškėjams kilmės valstybei gresia baudžiamasis persekiojimas. Pareiškėjams kyla grėsmė būti pagrobtiems, kankinamiems, žeminamiems, savavališkai įkalintiems sunkiomis ir pavojingomis gyvybei sąlygomis. Jiems gresia represijos dėl politinių pažiūrų, žodžio laisvės ribojimai. Pareiškėjų subjektyvi baimė remiasi jiems puikiai žinoma informacija, kurią jie seka interneto portaluose ir gauna iš kolegų, draugų ir bendražygių, išvykusių iš (duomenys neskelbtini) arba sulaikytų ir nubaustų kilmės šalyje.

2.12. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kurias patvirtina pateikti įrodymai ir kilmės valstybės informacija, rodo, jog pareiškėjams kyla reali individuali grėsmė, dėl šios grėsmės jie negali grįžti į savo šalį. Todėl jie atitinka papildomos apsaugos kriterijus, nustatytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.

2.13. Pareiškėjų vaikų persekiojimas nagrinėtinas per 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES, Direktyva) nurodomą kumuliacinį įvairių priemonių poveikį prieglobsčio prašytojams: persekiojimo veiksmais taip pat turi būti laikoma įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kurie yra pakankamai sunkūs, kad veiktų asmenį panašiai, kaip nurodyta Direktyvos 9 straipsnio 1 dalies a punkte. Pareiškėjų vaikai, kurių vyriausiai yra (duomenys neskelbtini), nėra gyvenę (duomenys neskelbtini). Todėl yra akivaizdu, kad jų gyvenimo kilmės valstybėje sąlygos prilygtų persekiojimui, kaip jis apibrėžiamas Direktyvoje. Šios aplinkybės Sprendime nebuvo nustatytos ir vertintos.

2.14. Pareiškėjų prieglobsčio prašymas jau 4 metus nagrinėjamas iš esmės įprasta tvarka. Sprendimas, kuriame remiamasi teisės normomis, taikomomis prieglobsčio prašymą išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka (dėl grąžinimo, išsiuntimo, draudimo atvykti, įspėjimo įvedimo), yra neteisėtas, todėl naikintinas.

2.15. Pareiškėjai neturi kelionės dokumentų, Lietuvoje gauti kelionės dokumentų negali ir negali iš jos išvykti, jų vaikai yra asmenys be pilietybės ir neturi teisės atvykti į (duomenys neskelbtini), todėl per atsakovo nurodytą laiko tarpą negali išvykti į kilmės valstybę. Priimdamas Sprendimą atsakovas atsainiai vertino tiek pareiškėjos gydymo eigą, tiek nepilnamečių vaikų (A. L. M., E. M. M.) mokslą, pažeidė prioritetinį vaiko interesą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas. Sprendimas išsiųsti asmenį gali būti priimtas tik individualiai išnagrinėjus visas aplinkybes ir negali būti nulemtas vien fakto, kad asmuo per nustatytą laiko tarpą neišvyko iš Lietuvos Respublikos.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjų teiginiais, jog Sprendimas pažeidžia res judicatą ir teisės viršenybės principą, VAĮ įtvirtintą atsakingo valdymo principą. Naujo tyrimo metu buvo atlikta išsami analizė dėl Regionų administracinio teismo sprendime dėstomų argumentų ir padarytų išvadų. Atlikus Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 21 d. sprendime minimo šaltinio (duomenys neskelbtini) išsamią analizę, paaiškėjo, kad jame nėra pateikiama detalios kilmės valstybės informacijos, naudojamos tokios blanketinės sąvokos kaip „opozicijos politinių partijų lyderiai ir rėmėjai“, kas, nekonkretizuojant teiginių, sudaro pirminį įspūdį, jog šaltinyje vartojama sąvoka „opozicinės partijos“ apima visas šalyje veikiančias opozicines partijas. Minėtas šaltinis aprašo tik kelis konkrečius atvejus, kurie savaime negali būti traktuojami kaip visų opozicinių partijų lyderių ir jų rėmėjų persekiojimu. Taip pat šaltinyje nėra aprašomi protestai (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) yra minima kitame kontekste. Šaltinyje minimi politikai ir jų rėmėjai nepriklauso (duomenys neskelbtini) partijai, pati (duomenys neskelbtini) partija šaltinyje nėra minima jokia apimtimi. Tai reiškia, kad teismo cituojamas šaltinis, Migracijos departamento atliekamo tyrimo kontekste, nepatvirtina, kad prašytojo teiginiai suderinami su bendra ar specifine kilmės valstybės informacija, ypač atsižvelgus į nustatytus trūkumus, siejamus su prašytojo teiginiais dėl operacijos „(duomenys neskelbtini)“.

4.2. Migracijos departamentas iš naujo įvertinęs duomenis, pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad A. M. N. yra (duomenys neskelbtini) partijos narys, ėjęs (duomenys neskelbtini) partijos atstovybės Rusijos Federacijoje pirmininko pareigas. Tačiau S. M. K. narystė (duomenys neskelbtini) partijoje nelaikoma nustatyta faktine aplinkybe, nes jos narystės partijoje negalėjo patvirtinti ir N. O. O. J. Pačios pareiškėjos duoti paaiškinimai buvo prieštaringi, ji negalėjo paaiškinti nustatytų netikslumų dėl teiginių, kad ši į partiją įstojo 2008 m., prieglobsčio prašytoja apsiribojo abstrakčiu teiginiu, kad „Taip, maždaug, nes ir daug dalykų yra, kurie galvoje, kurie man kelia stresą“. Paprašyta paaiškinti apie stojimo procesą į partiją, S. M. K. teigė, kad, įsitraukusi į partiją, ji dokumentų neturėjo, tiesiog dalyvavo mitinguose. Vėliau prieglobsčio prašytoja papildomai nurodė, jog prašė, kad ją priimtų į partiją. Nario mokesčio ji nemokėjo, nes tai, anot užsienietės, buvo savanorystė.

4.3. Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjų argumentu, kad atsakovas nevisapusiškai ištyrė ir tinkamai neįvertino visų aplinkybių visumos. Pareiškėjai buvo apklausti 2021 m. spalio 6 d., 2024 m. gegužės 9 d., 2025 m. kovo 5 d. ir 2025 m. balandžio 30 d., įvertinti jų pateikti duomenys (2017 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini) pirmininko J. O. laiško kopija, 2023 m. kovo 30 d. A. M. N. vardu išduotų (duomenys neskelbtini) laisvojo universiteto diplomų kopijos, 2013 m. vasario 25 d. medicininės pažymos kopija, A. M. N. vardu išduotos kortelės, patvirtinančios narystę (duomenys neskelbtini) partijoje, kopija, 2024 m. birželio 11 d. el. laiško, gauto iš (duomenys neskelbtini) pirmininko O. O. J., kopija, (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimo kopija, 2020 m. vasario 6 d. dokumento kopija ir kt.). Vykdant pirmosios instancijos teismo sprendimą, buvo atliktas naujas tyrimas, kurio metu iš naujo buvo įvertinti ne tik pirmiau įvardinti duomenys, bet ir informacija, susijusi su kilmės valstybe bei teismo sprendime nurodyti argumentai ir trūkumai. Migracijos departamento Sprendime pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados.

4.4. Nors S. M. K. praeityje patyrė fizinį smurtą, tyrimo metu nebuvo identifikuoti persekiojimo vykdytojai, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, jų tikėtini motyvai ir tikslai, prieinamos priemonės vykdyti persekiojimą bei šių priemonių tikėtinas poveikis prašytojui. Taip pat tyrimo metu nebuvo nustatytas ryšys tarp patirto fizinio smurto ir konvencinių priežasčių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų). Atitinkamai, prieglobsčio prašytojai patyrus fizinį smurtą kilmės valstybėje vieną kartą 2013 m. sausio mėn. pabaigoje ir smurtui nepasikartojus iki išvykimo iš kilmės valstybės 2013 m. gruodžio mėn. bei viso tyrimo apimtyje atmetus teiginius dėl tariamo dalyvavimo 2013 m. sausio mėn. proteste, tariamai patirto pareigūnų persekiojimo bei tariamo persekiojimo dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai, pagrįsta manyti, kad prašytoja tapo atsitiktine smurto auka bei tai, kad praeityje patirtas fizinis smurtas nepasikartos. Atsakovas nesutinka su pareiškėjų argumentu, kad tokią išvadą galėtų paneigti atlikta medicinos ekspertizė, kurią privalu atlikti. Medicininės išvados tyrimo tikslas nėra kaltininko ir / ar jo motyvų nustatymas.

4.5. Skunde nurodyti argumentai dėl Įstatymo 83 straipsnio yra nepagrįsti, nes Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nurodyta galimybė nereikalauti iš prašytojų patvirtinti jų teiktų duomenų rašytiniais įrodymais taikoma, jeigu asmuo atitinka visus reikalavimus, nurodytus Direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnio 5 dalyje, kuri buvo perkelta į Įstatymo 83 straipsnio 2 dalį. Tai patvirtina Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimai 2023 m. rugsėjo 21 d. byloje C-151/22, 44 paragrafe. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neišpildė visų kumuliatyvių sąlygų, nes jų teikti paaiškinimai prieštaravo specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojų atveju. Be to, pareiškėjai klaidina teismą teigdami, kad Migracijos departamentas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė pareiškėjų teiktą įrodymą dėl kūno sužalojimo. Sprendime minėtas įrodymas nebuvo atmestas, tačiau pateiktas jo vertinimas ir pateikti argumentai, kokias aplinkybes tokio pobūdžio įrodymas gali patvirtinti, o kokių negali.

4.6. Pareiškėjai skunde teigia, jog Migracijos departamentas negali reikalauti, kad pareiškėjai susilaikytų nuo jų politinių įsitikinimų reiškimo. Visų pirma, Migracijos departamentas nėra išreiškęs tokio reikalavimo. Antra, pareiškėjai tyrimo metu nepateikė jokių įrodymų nei Migracijos departamentui, nei teismui, kurie patvirtintų, kad jie nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos iki šiol tęsia savo politinę veiklą bei tai, kad ši politinė veikla būtų viešai matoma bei patraukusi (duomenys neskelbtini) institucijų dėmesį. Trečia, surinkta kilmės valstybės informacija nurodo, kad (duomenys neskelbtini) institucijos neturi pajėgumų sekti diasporos politinę veiklą už (duomenys neskelbtini) ribų. Ketvirta, Home Office ataskaita patvirtina, kad tariami ir realūs buvusio (duomenys neskelbtini) prezidento kritikai neturi realios galimybės patirti persekiojimą, nes prezidentas pasikeitė (duomenys neskelbtini).

4.7. Priešingai nei pareiškėjai skunde interpretuoja, vien politinių įsitikinimų / pažiūrų turėjimas nėra pakankamas pagrindas suteikti pabėgėlio statusą. Asmuo turintis politinius įsitikinimus / pažiūras, turi būti žinomas kilmės valstybės institucijoms ir identifikuotas kaip „grėsmė“ jų vykdomai politikai ar valdžiai. Atsižvelgiant į kilmės valstybės kontekstą, nebuvo nustatyta individualių riziką didinančių patirti persekiojimą aplinkybių, todėl rizika pareiškėjams nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe. Be to, pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jų politinių pažiūrų tvirtumą bei raišką būnant kilmės valstybėje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas užimti aukštesnes nei eilinio partijos nario pareigas pradėjo ne anksčiau kaip 2017 m. spalio 5 d., jau būdamas Rusijoje. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) institucijoms būtų žinoma prašytojo vykdyta veikla Rusijoje, nes (duomenys neskelbtini) institucijos neturi pajėgumų sekti po visą pasaulį pasklidusią (duomenys neskelbtini) piliečių diasporą.

4.8. Ginčijamame Sprendime pateiktos motyvuotos išvados, jog nors pareiškėjas pagal paskyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) formaliai užėmė pareigas, kurios laikytinos aukštesnėmis nei eilinio opozicinės politinės partijos nario, tačiau pagal Home Office ataskaitą vien šios aplinkybės neužtenka konstatuoti visiškai pagrįstą riziką patirti persekiojimą. Aukšto profilio oponentai gali susidurti su rizika patirti persekiojimą tik tam tikromis ribotomis aplinkybėmis. Tyrimo metu įvertinus individualias prieglobsčio prašytojo aplinkybes ne tik nenustatyta reikšmingai riziką patirti persekiojimą didinančių aplinkybių, bet ir kilo pagrįstų abejonių, ar jis, eidamas (duomenys neskelbtini) partijos atstovo Rusijos Federacijoje pareigas, bendrai vykdė politinę veiklą, kuri buvo nukreipta prieš tuometinę valdžią, kurios dalimi buvo ir pati (duomenys neskelbtini) partija, priklausiusi (duomenys neskelbtini), atsižvelgus į tai, kad prašytojo veikla buvo vykdoma už (duomenys neskelbtini) ribų, itin ribotą laiką. Tyrimo metu nerasta duomenų, kad kilmės valstybės institucijoms prašytojo eitos pareigos ar vykdyta veikla tapo žinoma bei ši veikla juos sudomino. Migracijos departamentas atsižvelgė ir į tai, kad (duomenys neskelbtini) partija ir jos vadovas palaiko glaudžius ryšius su (duomenys neskelbtini) partija ir jos vadovu, t. y. pareiškėjo situacija nepatenka į išimtines situacijas, kuomet būtų konstatuojamas rizikos patirti persekiojimą pagrįstumas. Atitinkamai, atsižvelgus į šias aplinkybes bei tai, kad jis tyrimo metu teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri yra nesuderinama su kilmės valstybės informacija, įrodinėjimo našta atitenka išskirtinai pareiškėjui dėl grėsmės patirti persekiojimą kilmės valstybėje dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai bei eitų pareigų Rusijos Federacijoje. Pareiškėjai šių aplinkybių nepagrindė tinkamais įrodymais, todėl jų baimė patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta, t. y. prieglobsčio prašytojai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

4.9. Migracijos departamentas įvertino ir geriausius vaikų interesus, nurodydamas, kad tyrimo metu neidentifikuota jokių veiksnių, pažeidžiančių geriausius vaikų interesus tokiu būdu, kuris prilygtų jų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimui, o nustatytos faktinės aplinkybės ir pagrįstos prielaidos nesuponuoja išvados, jog kilmės šalyje prieglobsčio prašytojams gresia persekiojimas. Pareiškėjai nei pirminės, nei pagrindinės, nei papildomos apklausų metu nenurodė individualių aplinkybių, susijusių su savo nepilnamečiais vaikais, dėl kurių jiems kiltų pagrįsta grėsmė patirti persekiojimą kilmės valstybėje dėl konvencinių priežasčių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų). Atsižvelgus į tai, kad visi nepilnamečiai vaikai gimė už kilmės valstybės ribų ir praeityje nėra patyrę persekiojimo kilmės valstybėje, nėra galimybės nustatyti jų potencialių persekiotojų, kilsiančios žalos bei persekiojimo pagrindų. Tyrimo metu nebuvo nustatyta patikimos kilmės valstybės informacijos, kuri patvirtintų sistemingą visų vaikų persekiojimą (duomenys neskelbtini) išskirtinai tuo pagrindu, kad jie yra vaikai. Migracijos departamentas įvertino ir pareiškėjų nurodytas aplinkybes, susijusias su jų vaikų ligomis. Pareiškėjai nei tyrimo metu nei teismui nepateikė duomenų bei įrodymų, kad vaikams būtų atsisakoma teikti sveikatos paslaugas išskirtinai konvenciniais pagrindais. Taigi, visų pareiškėjų (tėvų ir vaikų) baimė patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl prieglobsčio prašytojai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

4.10. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, prieglobsčio prašytojai nenurodė kitų kilmės valstybėje jiems kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta jokių individualių aplinkybių tikimybei prieglobsčio prašytojams grįžimo į kilmės valstybę atveju patirti kankinimus, mirties bausmę, arba bet kokią realią didelę žalą, reikalaujančią tarptautinės apsaugos. Todėl pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Vadovaujantis naujausia kilmės valstybės informacija, šiuo metu kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)), beatodairiškas smurtas vyksta itin žemu lygiu, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95/ES 15 straipsnio c punktą, todėl pagrįstai ir motyvuotai buvo konstatuota, kad prieglobsčio prašytojai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

4.11. Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjų skundo argumentu, kad jis netyrė ir nepateikė motyvų nei (duomenys neskelbtini), nei Rusijos Federacijos įstatymų dėl vaikams taikytinos pilietybės. Ginčijamame Sprendime yra išdėstyti argumentai ir motyvai, kad prieglobsčio prašytojų nepilnamečiai vaikai A. L. M. ir E. M. M. gimė (duomenys neskelbtini), o A. N. M. – (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu išanalizavus kilmės valstybės informaciją, buvo padaryta pagrįsta išvada, kad (duomenys neskelbtini) pilietybė paprastai įgyjama pagal ius soli (žemės teisės principas), t. y. gimus (duomenys neskelbtini), arba ius sanguinis (kraujo ryšys), gimus užsienyje tėvams, turintiems (duomenys neskelbtini) pilietybę. (duomenys neskelbtini) Šeimos kodekso 7 straipsnis atitinka (duomenys neskelbtini) Konstitucijos 7 straipsnį, nurodant, jog vaikas, kurio vienas iš tėvų – tėvas arba motina – yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nuo gimimo yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Atsižvelgiant į tai, kad nesant ginčo, jog nepilnamečių prieglobsčio prašytojų tėvas A. M. N. yra (duomenys neskelbtini) pilietis (tai patvirtina jo pateiktas pasas), bei atsižvelgus į (duomenys neskelbtini) Konstitucijos 7 straipsnyje ir Šeimos kodekso 7 straipsnyje numatytą reglamentavimą, nepilnamečius A. L. M., gim. (duomenys neskelbtini), E. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), bei A. N. M., gim. (duomenys neskelbtini), pagrįsta laikyti (duomenys neskelbtini) piliečiais, įgijusiais pilietybę gimimo momentu, vadovaujantis ius sanguinis principu. Be to, šiuo klausimu jau buvo pasisakyta ir Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-12802-1029/2024, kuriame nurodyta, jog pareiškėjams pasikreipus į (duomenys neskelbtini), jų nepilnamečiams vaikams būtų suteikta šios valstybės pilietybė. Šio fakto nepaneigė ir pats pareiškėjas. Vien tai, kad pareiškėjai nenori kreiptis į (duomenys neskelbtini) dėl vaikų pilietybės, nėra pagrindas pripažinti, kad vaikai neturi pilietybės. Pareiškėjai taip pat nepateikia jokių kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kad jų vaikai turi kokią nors kitą pilietybę.

4.12. Pareiškėjai klaidina teismą, teigdami, kad jų prieglobsčio prašymas jau 4 metus nagrinėjamas iš esmės įprasta tvarka. Pareiškėjų prašymai buvo nagrinėjami skubos, o ne bendra tvarka. Pareiškėjai taip pat nepateikia duomenų, dėl kokių priežasčių turėjo keistis jų prašymų nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjai atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, tuomet kai Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali situacija. Tiek nagrinėjant prieglobsčio prašymą skubos tvarka, tiek nagrinėjant prašymą bendra tvarka, atliekami visi tie patys veiksmai. Pareiškėjai skunde nenurodė jokių veiksmų, kurie buvo neva neatlikti dėl skubos tvarkos taikymo. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad prašymų nagrinėjimas dėl taikytos skubos tvarkos buvo neišsamus ir atliktas netinkamai.

4.13. Prieglobsčio prašytojai į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. rugpjūčio 2 d., kirtę Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje bei neturėdami asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ar kitų dokumentų suteikiančių teisę atvykti ir / ar likti Šengeno erdvėje. Nesuteikus pareiškėjams prieglobsčio bei įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui, jie netenka prieglobsčio prašytojų teisinio statuso ir praranda teisę likti Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pareiškėjai turi būti grąžinti į užsienio valstybę, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai. Migracijos departamentas įvertino ir tai, kad viso prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojai bendradarbiavo su Migracijos departamentu ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebuvo pasišalinę iš jiems paskirtos apgyvendinimo vietos. Atsižvelgus į aplinkybių visumą ir geriausius vaikų interesus, jiems buvo suteiktas ilgiausias galimas išvykimo laikotarpis (30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo) savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Įsigaliojus Migracijos departamento Sprendimui ir nustačius, kad prieglobsčio prašytojai neįvykdė savanoriško grįžimo per sprendime nustatytą terminą, vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjai bus išsiųsti į (duomenys neskelbtini) iš Šengeno acquis teritorijos. Ginčijamame Sprendime įvertinti ir Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti užsieniečius iš Lietuvos Respublikos.

4.14. Pareiškėjų teiginiai, kad jie neturi kelionės dokumentų ir dėl to negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Pareiškėjams neturint kelionės dokumentų, tačiau bendradarbiaujant grąžinimo klausimu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), vykdydama sprendimą išsiųsti užsieniečius į kilmės valstybę, dėl jų dokumentų galės kreiptis į kilmės valstybę netekus prieglobsčio prašytojų statuso. Pareiškėjai iki šiol nėra praradę prieglobsčio prašytojų statuso, nes vyksta bylos nagrinėjimas dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčius statuso nesuteikimo panaikinimo. Pareiškėjai taip pat nėra pateikę duomenų, kad būtų kreipęsi į savo kilmės valstybę dėl tokių dokumentų išdavimo, tokio veiksmo kol kas nėra atlikęs ir VSAT, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad negali būti įvykdytas išsiuntimas į kilmės valstybę. Pagal (duomenys neskelbtini) Konstituciją pilietybė įgyjama ius sanguinis principu, atitinkamai, vaikai de facto (faktiškai) ir de jure (teisiškai) yra piliečiai, tačiau dėl pačių pareiškėjų veiksmų (nenoro kreiptis dėl vaikų į savo kilmės valstybę) vaikai neturi tai patvirtinančių dokumentų.

4.15. Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad Sprendime netinkamai įvertinta A. N. M. gydymo eiga, tiek nepilnamečių A. L. M., E. M. M. mokslai. Visų pirma, A. N. M. šiuo metu nėra skiriamas joks gydymas ar medikamentai Lietuvos Respublikoje. Antra, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją su A. N. M. susijusios aplinkybės neturi įtakos sprendžiant dėl išsiuntimo, nesant itin išskirtinių aplinkybių, t. y. nėra pažeidžiamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis. Trečia, vaikų ugdymas iki 16 metų Lietuvos Respublikoje yra privalomas, todėl nagrinėjamu atveju tėvai neturėjo kito pasirinkimo kaip tik leisti A. L. M. į mokymo įstaigą. Šią teisę užsienietė įgijo kaip prieglobsčio prašytoja. Ugdymo įstaigos lankymas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nesudaro savarankiško pagrindo, kuris būtų tiek reikšmingas, kad nukonkuruotų kitus pagrindus, dėl kurių privalo būti vykdomas visos šeimos išsiuntimas į kilmės valstybę. Kitų vaikų (E. M. M. ir A. N. M.) ugdymas priskirtas prie ikimokyklinio, t. y. toks ugdymas vyksta šeimoje ir tik tėvams pageidaujant pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Taigi vaikų ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas ir gali būti tęsiamas šeimoje, kas taip pat nesudaro pagrindo teigti apie pažeistus vaiko interesus ir pagrindą panaikinti Sprendimą.

II.

5. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino – panaikino Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, priimant motyvuotą bei faktais pagrįstą sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, šiame administraciniame sprendime įvertinant neįrodinėtinas aplinkybes (prejudicinius faktus), nustatytas: 1) įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5193-780/2022 – „Migracijos departamento bei pareiškėjo pasakojimo ir pateiktų duomenų sisteminis vertinimas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas aiškus, konkretus ir nuoseklus, aplinkybės dėstomos logiškai ir aiškiai, jas pagrindžiant rašytiniais įrodymais, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo pasakojimas yra tikėtinas.

Be to matyti, kad pareiškėjo pasakojimas iš esmės neprieštarauja Migracijos departamento surinktai kilmės valstybės informacijai, kuri taip pat patvirtina, kad valstybės valdžią kritikavę ir prieš jos veikimą inicijavę politinių partijų ar kitų judėjimų atstovai buvo gąsdinami, jiems buvo grasinama, daug žmonių nužudyta“; 2) įsiteisėjusiu Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-12802-1029/2024 – „Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija neįžvelgia nei esminių prieštaravimų pareiškėjų pasakojimuose, nei jų pasakojimų prieštaravimo kilmės valstybės informacijai, o reikalavimas pateikti neabejotinus įrodymus arba labiau detalų pasakojimą apie prieš daugiau nei dešimt metų vykusius įvykius, laikytinas pertekliniu“;

„Migracijos departamentas nepagrįstai prieglobsčio prašytojų paaiškinimus vertino kaip prieštaringus bei nenuoseklius, todėl padarė klaidingą išvadą, kad tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojų nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo daro jų pasakojimą nepatikimu įrodymu (Aprašo 99 punktas)“; „darytina išvada, jog tiek pareiškėjas A. M. N., tiek jo sutuoktinė pareiškėja S. M. K. (kuri nors ir pripažino aktyviai nereiškusi savo politinių įsitikinimų, tačiau dėl pareiškėjo politinės veiklos patyrė smurtinius veiksmus) jaučia visiškai pagrįstą baimę būti persekiojami kilmės valstybėje dėl savo politinių įsitikinimų, kas, priešingai nei ginčijamu sprendimu vertino atsakovas, atitinka Įstatymo 86 straipsnio kriterijus dėl pabėgėlio statuso suteikimo“; priteisė pareiškėjui A.

M. N. iš atsakovo Migracijos departamento 1 222,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad:

6.1. 2021 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjų šeima atvyko į Lietuvą, 2021 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjai pateikė prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Prašymas). Apklausiami 2021 m. rugpjūčio 30 d. prieglobsčio prašytojai A. M. N., S. M. K. prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini). Taip pat Migracijos departamente buvo atliktos papildomos pareiškėjų apklausos.

6.2. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Prašymą, 2021 m. spalio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 21M32606 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Su šiuo Migracijos departamento sprendimu pareiškėjai nesutiko ir apskundė Migracijos departamento 1-ajai skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, kuri pareiškėjų skundą tenkino ir panaikino 2021 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 21M32606.

6.3. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 22M64177 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Minėtą Migracijos departamento sprendimą užsieniečiai apskundė teismui.

6.4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5193-780/2022 pareiškėjų skundą patenkino – panaikino Migracijos departamento 2022 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 22M64177 bei įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį. Teismo sprendime be kitų aplinkybių konstatuota, jog: „Migracijos departamento bei pareiškėjo pasakojimo ir pateiktų duomenų sisteminis vertinimas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas aiškus, konkretus ir nuoseklus, aplinkybės dėstomos logiškai ir aiškiai, jas pagrindžiant rašytiniais įrodymais, todėl darytina išvada, kas pareiškėjo pasakojimas yra tikėtinas. Be to matyti, kad pareiškėjo pasakojimas iš esmės neprieštarauja Migracijos departamento surinktai kilmės valstybės informacijai, kuri taip pat patvirtina, kad valstybės valdžią kritikavę ir prieš jos veikimą inicijavę politinių partijų ar kitų judėjimų atstovai buvo gąsdinami, jiems buvo grasinama, daug žmonių nužudyta“.

6.5. Migracijos departamentas 2024 m. birželio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 24M41326: atsisakyti suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) pareiškėjams; išsiųsti asmenis iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti A. M. N. ir S. M. K. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl A. M. N. ir S. M. K. draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; neuždrausti A. L. M., E. M. M. ir A. N. M. atvykti į Lietuvos Respubliką. Minėtą Migracijos departamento sprendimą užsieniečiai apskundė teismui.

6.6. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-12802-1029/2024 pareiškėjų skundą patenkino – panaikino Migracijos departamento 2022 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 22M64177 (sprendime klaidingai nurodyta atsakovo sprendimo data ir numeris, turi būti – 2024 m. birželio 24 d. sprendimą Nr. 24M41326) bei įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. sprendime be kitų aplinkybių konstatuota, jog: „Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija neįžvelgia nei esminių prieštaravimų pareiškėjų pasakojimuose, nei jų pasakojimų prieštaravimo kilmės valstybės informacijai, o reikalavimas pateikti neabejotinus įrodymus arba labiau detalų pasakojimą apie prieš daugiau nei dešimt metų vykusius įvykius, laikytinas pertekliniu“; „Migracijos departamentas nepagrįstai prieglobsčio prašytojų paaiškinimus vertino kaip prieštaringus bei nenuoseklius, todėl padarė klaidingą išvadą, kad tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojų nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo daro jų pasakojimą nepatikimu įrodymu (Aprašo 99 punktas)“; „darytina išvada, jog tiek pareiškėjas A. M. N., tiek jo sutuoktinė pareiškėja S. M. K. (kuri nors ir pripažino aktyviai nereiškusi savo politinių įsitikinimų, tačiau dėl pareiškėjo politinės veiklos patyrė smurtinius veiksmus) jaučia visiškai pagrįstą baimę būti persekiojami kilmės valstybėje dėl savo politinių įsitikinimų, kas, priešingai nei ginčijamu sprendimu vertino atsakovas, atitinka Įstatymo 86 straipsnio kriterijus dėl pabėgėlio statuso suteikimo“.

7. Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, pareiškėjų apklausų duomenis bei jų paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, teismas konstatavo, kad Sprendimas negali būti laikomas atitinkančiu VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi aplinkybių vertinimas dėl pareiškėjo A. M. N. visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra neišsamus ir prieštaringas.

8. Atsižvelgęs į pagrindinio kilmės valstybės informacijos šaltinio, kuriuo pareiškėjai grindė pareiškėjo A. M. N. narystės (duomenys neskelbtini) partijoje keliamas rizikas, Home Office 2023 m. lapkričio mėn. ataskaitos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2023 m. Ataskaita) duomenis, teismas kritiškai vertino Migracijos departamento išvadas dėl pareiškėjo partinės veiklos žinomumo. Teismo vertinimu, šios išvados nepaneigia paties Migracijos departamento tyrimo metu konstatuotos faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas įsteigė ir 1,5 metų vadovavo (duomenys neskelbtini) atstovybei Rusijos Federacijoje, į šias pareigas buvo paskirtas ir gerai žinomas (duomenys neskelbtini) pirmininkui M. O. O. J..

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sprendimo 7 lapo 4 pastraipoje pats Migracijos departamentas fiksuoja aplinkybes, jog savo iniciatyva rinkdamas tyrimui aktualius duomenis, atsakant į paklausimus gautais 2024 m. birželio 11 d. ir 20 d. el. laiškais (duomenys neskelbtini) pirmininkas N. O. O. J. patikino Migracijos departamentą, kad pareiškėjas A. M. N. yra aktyvus partijos narys, oficialiai paskirtas (duomenys neskelbtini) partijos atstovybės Rusijos Federacijoje pirmininku, kuris pažįstamas su partijos vadovu. Tačiau šios aktyvią ir vadovaujamą pareiškėjo politinę veiklą (duomenys neskelbtini) partijoje rodančios aplinkybės Migracijos departamentui Sprendime priimant apibendrintą išvadą dėl pareiškėjo individualios persekiojimo kilmės valstybėje dėl politinių įsitikinimų situacijos nebuvo įvertintos.

10. Susipažinęs su administracine byla Nr. eI3-12802-1029/2024, šioje byloje skųsto Migracijos departamento 2024 m. birželio 24 d. sprendimo Nr. 24M41326 bei Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimo turiniu, teismas nustatė, kad 2023 m. Ataskaita nėra naujas kilmės valstybės šaltinis, kurio duomenis Migracijos departamentas įvertino iš naujo nagrinėdamas pareiškėjų šeimos prieglobsčio bylą po Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimo įsiteisėjimo. Šios Ataskaitos duomenimis jau buvo grįstas teismo sprendimu panaikintas Migracijos departamento 2024 m. birželio 24 d. sprendimas Nr. 24M41326.

11. Teismas akcentavo, kad Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimas, kuriuo buvo panaikintas Migracijos departamento 2024 m. birželio 24 d. sprendimas Nr. 24M41326 bei kuriuo teismo buvo pripažinta, kad pareiškėjai A. M. N., S. M. K. atitinka Įstatymo 86 straipsnio kriterijus dėl pabėgėlio statuso suteikimo, buvo priimtas ištyrus byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat ir Migracijos departamento nurodytos 2023 m. Ataskaitos duomenis. Visgi, Migracijos departamentas, iš naujo atlikdamas pareiškėjų šeimos individualios situacijos vertinimą, Sprendime niekaip nepasisakė dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto fakto (neįrodinėtinos aplinkybės), jog pareiškėjai A. M. N., S. M. K. atitinka Įstatymo 86 straipsnio kriterijus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir / ar jos nepaneigė jokiais naujais įrodymais.

12. Teismas pažymėjo, kad jis neįžvelgia nei esminių prieštaravimų pareiškėjų pasakojimuose, nei jų pasakojimų prieštaravimo kilmės valstybės informacijai. Taip pat ginčo atveju neaišku, kokiais duomenimis remiantis Sprendime daroma išvada, jog prieglobsčio prašytojai A. M. N., S. M. K. tyrimo metu teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri yra nesuderinama su kilmės valstybės informacija, įvertinant tai, jog, kaip teisingai nurodė pareiškėjų atstovas, net 2 įsiteisėjusias teismų sprendimais, turinčiais prejudicinę reikšmę šioje byloje sprendžiamam ginčui, buvo konstatuotos, taigi nebeįrodinėtinos, aplinkybės, jog Migracijos departamentas nepagrįstai prieglobsčio prašytojų paaiškinimus vertino kaip prieštaringus bei nenuoseklius arba kokie konkrečiai nauji surinkti duomenys šias aplinkybes paneigia. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Sprendimo išvada dėl pareiškėjų persekiojimo grėsmės yra prieštaringa, todėl pripažintina nepagrįsta.

13. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendime analizavo ir vertino duomenis geriausių nepilnamečių interesų aspektu tiek dėl sveikatos, tiek ryšių ir socialinės integracijos, mokslo, tiek dėl to, jog vaikai yra gimę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei neturi pilietybės, todėl šioje dalyje pareiškėjų argumentus dėl tyrimo trūkumų teismas atmetė kaip nepagrįstus.

14. Teismas taip pat nurodė, kad Sprendime priimti sprendiniai dėl savanoriško išvykimo arba išsiuntimo į kilmės valstybę, uždraudimo atvykti į Lietuvą bei perspėjimo apie tai į SIS įtraukimą yra išvestiniai iš pagrindinio sprendimo dėl tarptautinės apsaugos nesuteikimo pareiškėjams, todėl atskirai neanalizuotini, kadangi, nustačius esminius trūkumus, Sprendimas naikintinas visa apimtimi.

15. Teismas atmetė pareiškėjų prašymą teismo iniciatyva, remiantis ESTT Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 29 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. C-556/17, pakeisti Sprendimą ir pačiam teismui priimti sprendimą dėl tarptautinės apsaugos prašymo nusprendžiant suteikti prieglobstį pareiškėjų šeimai, netaikant nacionalinio įstatymo, pagal kurį taip veikti jam draudžiama bei pranešti teisėsaugos institucijoms apie Migracijos departamento pareigūnų galbūt padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį. Teismas nenustatė akivaizdžių įsiteisėjusių teismo sprendimų nevykdymo ar vilkinimo jį įvykdyti faktų, taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėjų atstovo nurodytame ESTT Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 29 d. sprendime, priimtame byloje Nr. C-556/17, nagrinėta individuali tarptautinės apsaugos suteikimo situacija nėra tapati šios bylos ginčo situacijai ir todėl ginčo atveju netaikytina. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjų prieglobsčio byla yra nagrinėjama skubos tvarka, todėl laikytina, jog panaikinus Sprendimą ir grąžinus jį išnagrinėti iš naujo, įpareigojus Migracijos departamentą įvertinti ankstesniais teismo sprendimais konstatuotas neįrodinėtinas aplinkybes, naujas Migracijos departamento sprendimas turės būti priimtas per trumpiausią laiką ir Migracijos departamento turės būti užtikrinta, kad naujame Migracijos departamento sprendime dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) būtų atliktas detalus prejudicinės reikšmės turinčiuose įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose teismo nustatytų (konstatuotų) ginčo faktinių aplinkybių vertinimas, t. y. bus užtikrintas Direktyvos 2011/95/ES nuostatų dėl veiksmingos tarptautinės apsaugos prašytojų teisių gynybos, susijusios su jų prašymų išsamiu ir ex nunc (nuo dabar; ateityje) faktinių ir teisinių aplinkybių nagrinėjimu.

III. 16. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą – pakeisti Migracijos departamento Sprendimą pareiškėjų prieglobsčio byloje ir priimti savo sprendimą dėl tarptautinės apsaugos prašymo. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino jau ketvirtą atsakovo priimtą sprendimą pareiškėjų prieglobsčio byloje, nagrinėjamoje daugiau nei 4 metus. Atsakovas nevykdo įsigaliojusių teismų sprendimų, pažeisdamas pareiškėjų teisę į veiksmingą teisinę gynybą. Pareiškėjai remiasi ESTT Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 29 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. C-556/17, kuriame nuspręsta, kad 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 46 straipsnio 3 dalis, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, turi būti aiškinama taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kai pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir ex nunc išnagrinėjęs visas tarptautinės apsaugos prašytojo pateiktas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, konstatavo, kad pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų numatytus kriterijus šiam prašytojui jo prašyme nurodytu pagrindu turi būti suteikta tokia apsauga, o vėliau administracinė arba kvaziteisminė institucija, nenustačiusi naujų aplinkybių, pateisinančių prašytojo tarptautinės apsaugos poreikių naują įvertinimą, priima priešingą sprendimą, šis teismas turi pakeisti šį sprendimą, kuris neatitinka jo ankstesnio sprendimo, ir priimti savo sprendimą dėl tarptautinės apsaugos prašymo, prireikus netaikydamas nacionalinio įstatymo, pagal kurį taip veikti jam draudžiama.

18. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

19. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

19.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus bei byloje esančią medžiagą, padarė akivaizdžius ir esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, išvadas grindė neįsigilinęs į byloje esančius įrodymus, apsiribojo pirmosios instancijos teismų priimtuose sprendimuose padarytomis išvadomis ir jas nepagrįstai pripažino prejudicinėmis, t. y. nevisapusiškai ištyrė visas su byla susijusias aplinkybes ir tinkamai neįsitikino apie jų egzistavimą arba neegzistavimą.

19.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-5193-780/2022 nustatyta aplinkybė dėl pareiškėjo pasakojimo patikimumo yra neįrodinėtina aplinkybė. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 17 d. sprendime Nr. 22M64177 pareiškėjų pasakojimą atmetė ne visa apimtimi, o tik dalį, apie jų aktyvią veiklą (duomenys neskelbtini), vykdytą Rusijoje. Kadangi pareiškėjai nepateikė išsamių paaiškinimų (ką per 7 metus nuveikė partijoje, gyvendami Rusijoje, kokios tiksliai buvo jų funkcijos ir kodėl juos vis dar turėtų persekioti kilmės valstybėje) ir nebuvo pateikę duomenų, kurie patvirtintų jų pasakojimo dalį apie (duomenys neskelbtini) vadovo funkcijas Rusijoje. Migracijos departamentas atlikdamas tyrimą nerado viešoje erdvėje informacijos apie pareiškėjo ir jo sutuoktinės veiklą (duomenys neskelbtini) Rusijoje. Iš Regionų administracinio teismo Kauno rūmų sprendimo matyti, kad tik vykstant teisminiam procesui pareiškėjas pateikė duomenis (nario kortelė išduota 2020 m. rugpjūčio 6 d. naujojo (duomenys neskelbtini) partijos pirmininko, 2017 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini) pirmininko pareiškėjui adresuotame raštas, paskyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrįsdamas savo dalyvavimą (duomenys neskelbtini) veikloje, kai buvo Rusijoje. Be to, Regionų administracinio teismo Kauno rūmų sprendime buvo vertinama tik ta kilmės valstybės informacija, kuri buvo surinkta iki Migracijos departamento 2022 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 22M64177 priėmimo ir bylos nagrinėjimo metu tirta kilmės valstybės informacija. Nagrinėjamoje byloje Migracijos departamentas pateikė naują faktinę informaciją dėl pasikeitusios situacijos pareiškėjo kilmės valstybėje (2023 m. Ataskaitą, 2024 m. Human Rights Watch ataskaitą, 2023 m. gegužės 22 d. Aukštojo tribunolo (UT) paskelbtas naujas šalies gaires dėl (duomenys neskelbtini) ir kt.).

19.3. Migracijos departamentas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-12802-1029/2024 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę – pareiškėjas ir jo sutuoktinė jaučia visiškai pagrįstą baimę būti persekiojami kilmės valstybėje dėl savo politinių įsitikinimų. Toks vertinimas neatitinka nei nacionalinės, nei tarptautinės teismų praktikos. Iš Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimo matyti, kad teismas tokią savo išvadą iš esmės grindė vadovaudamasis pareiškėjų pateiktais rašytiniais įrodymais, jų apklausų duomenimis bei paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, bet nesigilindamas į įrodymų visumą (kilmės informacijos kontekste). Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai prieštaringų pareiškėjų parodymų nelygino su kilmės valstybės informacija, o tik vertino 2021 m. spalio 6 d. ir 2024 m. gegužės 9 d. apklausų turinio prasme. Migracijos departamentas, atlikdamas naują prieglobsčio prašymo vertinimą, išanalizavo pareiškėjų duotus paaiškinimus kilmės valstybės informacijos kontekste. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, kad šio tyrimo metu nustatyti pareiškėjų paaiškinimo netikslumai buvo grindžiami kilmės valstybės informacija. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai vadovavosi kilmės valstybės informacija, tačiau dalis jos prarado aktualumą dėl kilmės valstybėje įvykusių reikšmingų pokyčių, t. y. (duomenys neskelbtini).

19.4. Pareiškėjų pateikta informacija pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kad pareiškėjo partija kilmės valstybėje buvo uždrausta (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos ministro įsakymu, nebuvo pateikta iki Sprendimo priėmimo. Ginčijamas Sprendimas priimtas 2025 m. gegužės 7 d., o (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministro 3 individualūs įsakymai priimti 2025 m. gegužės 3 d., tačiau informacinis pranešimas apie priimtus įsakymus paviešintas tik 2025 m. gegužės 15 d. Be to, viešoje erdvėje nėra paviešinti visi 3 individualūs įsakymai, o tik 1 abstraktus informacinis pranešimas apie tokių įsakymų priėmimą. Todėl nėra aišku, kokiu pagrindu, kokia apimtimi ir kuriam laikui yra „stabdoma“ (duomenys neskelbtini) partijos veikla. Be to, (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministro 2025 m. gegužės 3 d. paskelbtas draudimas, nesant teismo sprendimo pratęsti draudimą, galiojo tik 15 dienų. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministras būtų kreipęsis į teismą dėl termino pratęsimo ar priėmęs naują įsakymą. Pareiškėjas nepateikė patikimos kilmės valstybės informacijos, kas vyko kilmės valstybėje po 2025 m. gegužės 3 d. priimto įsakymo paskelbimo (t. y. ar valdžia praktiškai įgyvendino įsakymą; kokia apimtimi įgyvendino; kokių priemonių ir prieš ką ėmėsi, jeigu bendrai ėmėsi; kokios priemonės buvo taikomos prieš partijas, kurios nesilaikė draudimo ir t.t.). Taigi pareiškėjas nepateikė patikimos informacijos dėl žalos pobūdžio, priemonių, kurių ėmėsi persekiotojas bei tikėtino poveikio prašytojui. Tokios informacijos neanalizavo ir tinkamai nevertino ir pirmosios instancijos teismas.

19.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas įpareigojimas prieštarauja ABTĮ 87 straipsnio 5 dalies 1 punktui, nes jame yra aiškiai nurodoma teismo išvada prašymą patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto reikalavimo turinį, arba prašymą atmesti. Tai prieštarauja ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai, pagal kurią administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų, tai lemia „valdžių padalijimo“ principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4174-463/2022 ir kt.). Tokia pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis prieštarauja ir ESTT 2019 m. liepos 29 d. byloje C-556/17 suformuotai praktikai, kad administracinės arba kvaziteisminės institucijos priimančios sprendimus dėl tarptautinės apsaugos prašymo, privalo laikytis teismo sprendimo ir jį pagrindžiančių motyvų, jei neatsiranda naujų faktinių arba teisinių aplinkybių, dėl kurių objektyviai prireiktų atnaujinti vertinimą.

19.6. Pirmosios instancijos teismas padarė niekuo nepagrįstas išvadas, jog Sprendime nebuvo įvertinta informacija apie pareiškėją, t. y. kad jis yra aktyvus partijos narys, oficialiai paskirtas (duomenys neskelbtini) partijos atstovybės Rusijos Federacijoje pirmininku, kuris pažįstamas su partijos vadovu. Ginčijamame Sprendime šios aplinkybės buvo vertinamos ir atliktas išsamus ne tik pareiškėjų duotų paaiškinimų ir duomenų analizė, bet ir kilmės valstybės informacija. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimu nepaneigė Migracijos departamento Sprendime nustatytų aplinkybių, kad, nors prašytojas pagal paskyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) formaliai užėmė pareigas, kurios laikytinos aukštesnėmis nei eilinio opozicinės politinės partijos nario, tačiau pagal 2023 m. Ataskaitą, vien šios aplinkybės neužtenka konstatuoti visiškai pagrįstą riziką patirti persekiojimą. Aukšto profilio oponentai gali susidurti su rizika patirti persekiojimą tam tikromis ribotomis aplinkybėmis. Tyrimo metu nei (duomenys neskelbtini) partijos oficialioje svetainėje, nei viešojoje erdvėje nebuvo aptikta jokių duomenų apie A. M. N. narystę (duomenys neskelbtini) partijoje, jo eitas pareigas bei vykdytos veiklos pobūdį bei dažnumą ir matomumą. Visa prašytojo politinė veikla, susijusi su (duomenys neskelbtini) partija, apsiribojo Rusijos Federacijos teritorija ir niekada nebuvo gyvai išreikšta kilmės valstybėje. Prieglobsčio prašytojas tyrimo metu nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių konkrečius prašytojo veiksmus Rusijos Federacijoje, nukreiptus prieš F. T. vyriausybę, jų dažnumą bei matomumą, nėra galimybės įvertinti, ar prašytojo atlikti veiksmai galėjo sulaukti F. T. vyriausybės dėmesio. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad šios aplinkybės nėra aptartos ir įvertintos įrodymų visumoje, o tai lemia netinkamą bylos išnagrinėjimą ir motyvavimą.

20. Pareiškėjai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą Pareiškėjai taip pat prašo priteisti pareiškėjo patirtas išlaidas advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje.

21. Pareiškėjai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą pažymi, kad atsakovo nurodoma nauja informacija (2023 m. Ataskaita, 2024 m. Human Rights Watch ataskaita, 2023 m. gegužės 22 d. Aukštojo tribunolo (UT) paskelbtas naujos šalies gairės dėl (duomenys neskelbtini) ir kt.) buvo prieinama, pateikta pačių pareiškėjų ir vertinta priimant Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-12802-1029/2024. Minėta informacija patvirtina, kad aukštiems opozicijos partijų pareigūnams arba matomiems visuomenės veikėjams bei asmenims, anksčiau patekusiems į teisėsaugos akiratį, kyla politinio persekiojimo grėsmė. Šį faktą nustatė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjo poziciją partijoje ir buvusį persekiojimą patvirtina byloje surinkti įrodymai. Pareiškėjos buvęs persekiojimas taip pat patvirtintas įrodymais. Atsakovas ketvirtą kartą nagrinėdamas pareiškėjų prieglobsčio prašymą kaskart pateikia nereikšmingų, su byla nesusijusių argumentų, nesiekia objektyviai išnagrinėti pareiškėjų prieglobsčio prašymo, nebendradarbiauja su pareiškėju, o siekia nustatyti „naujus neatitikimus“, ginčija teismo nustatytus prejudicinius faktus, paneigdamas prieglobsčio prašytojų teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, pažeidžia pareiškėjų nepilnamečių vaikų prioritetinį interesą.

22. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjų atstovo nurodytame ESTT Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 29 d. sprendime, priimtame byloje Nr. C-556/17, nagrinėta individuali tarptautinės apsaugos suteikimo situacija nėra tapati šios bylos ginčo situacijai. ESTT byloje susiklostė tokia situacija, kai Migracijos departamentas neatliko naujo prieglobsčio prašytojų prašymo nagrinėjimo, t. y. nebuvo atliekamos naujos apklausos, vertinama iš naujo naujausia kilmės valstybės informacija, papildomi duomenys gauti teismo posėdžio metu. Nagrinėjamu atveju buvo priešingai – Migracijos departamentas atliko papildomas apklausas, papildomai įvertino pareiškėjo advokato pateiktą informaciją. Šioje byloje taip pat nebuvo pateikta kitų institucijų oficialių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų pareiškėjų tarptautinės apsaugos poreikį. Pirmosios instancijos teismo sprendimuose nurodytos aplinkybės buvo iš naujo tiriamos ir analizuojamos visų duomenų ir naujausios kilmės informacijos kontekste. Migracijos departamentas kiekvieną kartą grąžinus iš naujo tirti pareiškėjų prieglobsčio prašymus atliko naują vertinimą ir sprendime dėstė naujus argumentus ir išvadas, kuriomis vadovavosi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. 25M24118 teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjų reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjų skundą ir panaikino Sprendimą bei įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas pareiškėjų persekiojimo dėl politinių įsitikinimų vertinimą atliko prieštaringai ir neišsamiai, todėl Sprendimas negali būti laikomas atitinkančiu VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

25. Dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė abi šalys: pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir, motyvuodami ESTT Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 29 d. sprendime, priimtame byloje Nr. C-556/17, pateiktais išaiškinimais, priimti teismo sprendimą, kuriuo būtų išspręstas jų prieglobsčio prašymas; atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, taip pat teigia, kad teismo rezoliucinėje dalyje nurodytas įpareigojimas prieštarauja ABTĮ 87 straipsnio 5 dalies 1 punktui ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai, kurioje nurodoma, kad administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų.

26. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti: kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime pakankamai nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

27. Pagal Įstatymo nuostatas, pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (Įstatymo 86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar Įstatymo 87straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

28. Bylos duomenimis, pareiškėjai (A. M. N. ir S. M. K.) prieglobsčio Prašymą grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini).

29. Byloje taip pat nustatyta, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Prašymą, 2021 m. spalio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 21M32606 nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Su šiuo Migracijos departamento sprendimu pareiškėjai nesutiko ir apskundė Migracijos departamento 1-ajai skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, kuri pareiškėjų skundą tenkino ir panaikino 2021 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 21M32606. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 22M64177, kuriuo nusprendė pareiškėjams nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Šį Migracijos departamento sprendimą pareiškėjams apskundus teismui, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 27 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-5193-780/2022, skundą patenkino – panaikino Migracijos departamento 2022 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 22M64177 bei įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjų Prašymą, 2024 m. birželio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 24M41326, kuriuo nusprendė nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) pareiškėjams. Regionų administracinis teismas, kuriam pareiškėjai apskundė Migracijos departamento 2024 m. birželio 24 d. sprendimą Nr. 24M41326, 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-12802-1029/2024 pareiškėjų skundą patenkino – panaikino Migracijos departamento 2024 m. birželio 24 d. sprendimą Nr. 24M41326 bei įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 21 d. sprendime padarė išvadą, kad „tiek pareiškėjas A. M. N., tiek jo sutuoktinė pareiškėja S. M. K. K. B. (kuri nors ir pripažino aktyviai nereiškusi savo politinių įsitikinimų, tačiau dėl pareiškėjo politinės veiklos patyrė smurtinius veiksmus) jaučia visiškai pagrįstą baimę būti persekiojami kilmės valstybėje dėl savo politinių įsitikinimų, kas, priešingai nei ginčijamu sprendimu vertino atsakovas, atitinka Įstatymo 86 straipsnio kriterijus dėl pabėgėlio statuso suteikimo“.

30. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią tiek administracinės bylos proceso šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui (žr., pvz., 2010 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010).

31. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kaip teisės taikymo aktas, pasižymi išskirtine teisine galia ir yra privalomas visiems asmenimis ir visoms valdžios institucijoms. Tokio sprendimo priėmimas ir atitinkamų faktų (aplinkybių) konstatavimas jame reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai, visiems laikams ir teismo nustatytos aplinkybės (faktai) nebegali būti revizuojami kokių nors kitų institucijų. Teisės teorijoje akcentuojama, jog būtent teismo sprendimai kartu su pozityviosios teisės normomis garantuoja tam tikrą visuomenės gyvenimo stabilumą, visuomeninių santykių apibrėžtumą ir aiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-54/2012).

32. Teismo sprendimas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (ABTĮ 87 str.). Todėl viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, privalo atsižvelgti ne tik į teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytas išvadas, tačiau ir į motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nurodytus argumentus dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010).

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (šiuo aspektu žr., pavyzdžiui, 2014 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013; 2014 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).

34. Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad nei Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimo, nei Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 27 d. sprendimo atsakovas neskundė. Minėti teismų sprendimai yra įsiteisėję, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais reiškiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimų motyvacija ir padarytomis išvadomis nevertintini: jeigu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 27 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI3-5193-780/2022, kuriuo panaikintas Migracijos departamento 2022 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. 22M64177 bei atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės gali būti vertinamas kaip panaikintas dėl administracinio sprendimo motyvavimo trūkumų, Regionų administracinis teismo 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-12802-1029/2024, kuriuo panaikintas Migracijos departamento 2024 m. birželio 24 d. sprendimas Nr. 24M41326 bei atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį, kaip pagrįstai skundžiamame nurodė pirmosios instancijos teismas, nustatytas faktas, jog pareiškėjai A. M. N., S. M. K. K. B. atitinka Įstatymo 86 straipsnio kriterijus dėl pabėgėlio statuso suteikimo, kuris yra neįrodinėtina aplinkybė ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies prasme.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas nepagrindė, kad iš naujo nagrinėjant pareiškėjų prieglobsčio prašymą, paaiškėjo naujos aplinkybės, dėl kurių byloje pateikti įrodymai galėtų būtų vertinami kitaip nei juos įvertino Regionų administracinis teismas įsiteisėjusiu 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovo argumentai apie tai, kokias pasekmes, jo manymu, sukelia šis teismo sprendimas Prašymo nagrinėjimo procedūroje, t. y. paaiškinimai dėl to, kodėl nebuvo skundžiamas Regionų administracinis teismas įsiteisėjusiu 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimas, nėra reikšmingi: tiek bendrosios kompetencijos teismų, teik administracinių teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, gali panaikinti visą sprendimą ar jo dalį ir priimti naują sprendimą arba pakeisti teismo sprendimą, dėl ko gali būti skundžiamas tiek visas sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis. Abiem atvejais, t. y. tiek skundžiant visą teismo procesinį sprendimą, tiek ir jo motyvuojamąją dalį, skundą paduodantis asmuo turi turėti teisinį suinteresuotumą, kad skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis būtų pakeista ar panaikinta dėl to, jog skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis jam yra nepalanki (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-164-585/2020; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1173-624/2023).

36. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, visapusiškai nenustatė ir išsamiai neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai panaikino šioje byloje ginčijamą Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prieglobsčio prašymą.

37. Pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas įpareigojimas prieštarauja ABTĮ 87 straipsnio 5 dalies 1 punktui bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teismo priimamų sprendimų rūšys nurodytos ABTĮ 88 straipsnyje. Šio straipsnio 2 punktas nustato, kad, išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima sprendimą patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-603/2009; 2012 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-647/2012; ir kt.). Tačiau kartu pažymėtina, yra ir tokio aiškinimo išimčių: siekiant užtikrinti veiksmingą tarptautinės apsaugos prašytojo teisminę gynybą, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, ir laikantis Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto lojalaus bendradarbiavimo principo, skundą nagrinėjantis nacionalinis teismas privalo pakeisti jo ankstesnio sprendimo neatitinkantį administracinės arba kvaziteisminės institucijos sprendimą ir priimti savo sprendimą dėl suinteresuotojo asmens tarptautinės apsaugos prašymo, netaikydamas, jei reikia, nacionalinių taisyklių, pagal kurias jam taip veikti būtų uždrausta (ESTT Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 29 d. sprendimo, priimtame byloje Nr. C-556/17, 74 p.).

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucine dalimi įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų A. M. N., S. M. K. K. B. ir jų nepilnamečių vaikų E. M. M., A. L. M., A. N. M. prašymą suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, priimant motyvuotą bei faktais pagrįstą sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, šiame administraciniame sprendime įvertinant tam tikras neįrodinėtinas aplinkybes (prejudicinius faktus), nustatytas įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5193-780/2022 ir įsiteisėjusiu Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-12802-1029/2024. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad tokia pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka ABTĮ nuostatų ir suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje aptarė ankstesniais teismų sprendimai nustatytas aplinkybes, kurios nebuvo tinkamai įvertintos Migracijos departamento Sprendime, todėl tų pačių aplinkybių išdėstymas rezoliucinėje dalyje laikytinas pertekliniu. Dėl to skundžiamas teismo sprendimas keistinas, patikslinant jo rezoliucinę dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

39. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų tenkinti pareiškėjų apeliacinio skundo reikalavimą – pakeisti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir priimti savo sprendimą dėl tarptautinės apsaugos prašymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad pareiškėjų nurodytame ESTT Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 29 d. sprendime, priimtame byloje Nr. C-556/17, nagrinėta individuali tarptautinės apsaugos suteikimo situacija nėra tapati šios bylos ginčo situacijai, dėl ko nagrinėjamu atveju netaikytina. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjų prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas skubos tvarka, todėl naujas Migracijos departamento sprendimas turės būti priimtas per trumpiausią laiką, dėl ko šiuo atveju teisė į veiksmingą prieglobsčio procedūrą nebus paneigta. Be to, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad Migracijos departamentas vengtų ar atsisakytų vykdyti teismo sprendimus šioje administracinėje procedūroje.

40. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentuose nurodyti argumentai nėra reikšmingi, todėl dėl jų nėra pasisakoma.

41. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, patikslinant jo rezoliucinę dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

42. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikia teismui prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.).

43. Ši teismo nutartis iš dalies priimta pareiškėjų naudai, todėl pareiškėjai įgijo teisę į išlaidų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą atlyginimą. Kadangi pareiškėjų apeliacinis skundas atmestas, todėl patirtos išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo parengimu, nepriteistinos.

44. Pareiškėjai iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinėje instancijoje pabaigos pateikė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kartu su prašymu pateikė 2025 m. spalio 7 d. sąskaitą faktūrą Serija: RL Nr. 0395, kurioje nurodyta, kad teisinės paslaugos pagal 2023 m. gruodžio 5 d. sutartį: atstovavimas apeliacinės instancijos teisme dėl 2025 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. 25M24118 prieglobsčio byloje, sudaro 400 Eur, papildomos išlaidos – sumokėtas žyminis mokestis – 11,50 Eur. Byloje taip pat pateiktas 2025 m. spalio 8 d. mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad už minėtas teisines paslaugas sumokėjo pareiškėjas A. M. N..

45. Pareiškėjų prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytų priteistinų maksimalių dydžių už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (Rekomendacijų 7, 8.11 p.).

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų atstovo (advokato) suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, atsižvelgusi į tai, kad prašyme atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir jį pagrindžiančiuose dokumentuose atskirai nenurodyta, kokia suma iš nurodytos 400 Eur bendros sumos už atstovavimą apeliaciniame teisme yra įvertintas atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimas, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 150 Eur suma už suteiktas advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. M. N., S. M. K. ir E. M. M., A. L. M., A. N. M., atstovaujamų atstovų pagal įstatymą A. M. N., S. M. K., apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjų A. M. N., S. M. K. ir E. M. M., A. L. M., A. N. M., atstovaujamų atstovų pagal įstatymą A. M. N., S. M. K., skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 25M24118 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Priteisti pareiškėjui A. M. N. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 222,50 Eur (tūkstantį du šimtus dvidešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti pareiškėjui A. M. N. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė