2025-11-26 Nr. AB-20850-3-61-3-02742-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-468-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02742-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ir pareiškėjo Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija (toliau – ir Progimnazija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, ir CPVA) 2023 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta pripažinti netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias projekto išlaidas ir išskaičiuoti 11 344,50 Eur dydžio netinkamų finansuoti išlaidų sumą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Progimnazija (toliau – ir Projekto vykdytojo partneris arba Perkančioji organizacija) skelbiamos apklausos būdu įvykdė supaprastintą mažos vertės pirkimą „Hibridinė klasė“ Nr. 624534 (toliau – ir Pirkimas), kuris buvo skirtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, ir Projekto vykdytojas) kartu su Projekto vykdytojo partneriu įgyvendinamam projektui „Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos efektyvumo didinimas (III etapas)“ Nr. 09.1.3-CPVA-R-724-01-0032 (toliau – ir Projektas). Apie Pirkimą 2022 m. rugsėjo 15 d. paskelbta Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS). Pirkimo objektas – hibridinės klasės įranga (montavimas ir pajungimas) (6 komplektai), skirta Projekto vykdytojo partneriui – į atskiras Pirkimo dalis neskaidytas (Pirkimo sąlygų 2.1 p. ir 2.5 p.). Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 4 tiekėjai, o pasiūlymą Pirkime pateikė 1 tiekėjas, kuris ir buvo pripažintas Pirkimo laimėtoju. Atlikus Pirkimo procedūras, Perkančioji organizacija su Pirkimą laimėjusiu tiekėju uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Biznio mašinų kompanija“ (toliau – ir Tiekėjas) 2022 m. rugsėjo 27 d. sudarė sutartį Nr. DPS-31 (toliau – ir Sutartis). Sutarties vertė ir Sutarties vertė, susijusi su pažeidimu ir finansuojama Projekto lėšomis, sutampa bei siekia 45 378 Eur su PVM. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 17 d. CVP IS priemonėmis Agentūrai pateikė Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai. CPVA, atlikus Pirkimo dokumentų vertinimą, kilo įtarimas, kad Pirkimas įvykdytas galbūt netinkamai parinkta pirkimo rūšimi (netinkamai pritaikius pirkimo vertės ribą). Siekiant įvertinti, ar Perkančiosios organizacijos pasirinkta pirkimo rūšis (vertės riba) yra tinkama, CPVA 2022 m. lapkričio 29 d. el. laišku kreipėsi į Administraciją, prašydama tolimesnei Pirkimo patikrai pateikti įstaigos pirkimų planą. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 1 d. pateikė atsakymą. CPVA 2022 m. gruodžio 13 d. el. laišku papildomai kreipėsi į Perkančiąją organizaciją, prašydama pateikti paaiškinimą dėl kitų aplinkybių. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 13 d. el. paštu pateikė paaiškinimus. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 13 d. ir 2022 m. gruodžio 14 d. el. paštu CPVA papildomai pateikė dokumentus.

2.2. CPVA vertino, kad pareiškėjo el. paštu teikti paaiškinimai, o kartu ir papildomai pateikti dokumentai nepaneigia galimo įtarimo dėl pažeidimo, kadangi:

1) Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1S-94 (toliau – ir Metodika), 17 punkte nurodyta, kad „Jeigu viena pirkimo sutartis sudaroma dėl kelių prekių ir (ar) paslaugų, kurios nėra to paties tipo, numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė yra visų prekių ir (ar) paslaugų, dėl kurių sudaroma ši sutartis, verčių suma. Skaičiuojant kitų pirkimų vertes, ši sutartis laikoma sudaryta dėl to tipo prekių ar to tipo paslaugų, kurių vertė yra didžiausia.“ Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo sprendimas išskirti iš Pirkimui numatytos bendros vertės kompiuterinės įrangos vertę ir jos nesumuoti kartu su Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (Komisijos 2007 m. lapkričio 28 d. reglamentas (EB) Nr. 213/2008 (toliau – Komisijos reglamentas), iš dalies keičiantis ir pataisantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (toliau – Reglamentas)) (toliau – ir BVPŽ) kodu, kurio pirmieji trys skaitmenys yra 323, vertėmis, kai sutartis sudaroma dėl skirtingų tipų prekių, yra neteisingas;

2) bendra planuojamų pirkimų vertė viršija mažos vertės pirkimų vertę, bet neviršija tarptautinio pirkimo vertės, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 5 straipsnio 9 dalimi, du pirkimus pareiškėjas galėjo vykdyti kaip mažos vertės pirkimus, bet trečiąjį privalėjo vykdyti kaip supaprastintą atvirą pirkimą. CPVA įtarė, kad pareiškėjas, pasirinkęs netinkamą pirkimo rūšį (vertės ribą), galbūt pažeidė VPĮ 4 straipsnio 3 dalies bei 5 straipsnio 5 dalies nuostatas ir VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintą skaidrumo principą.

Administracija apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą buvo informuota CPVA 2022 m. gruodžio 21 d. pranešimu Nr. PR001 (toliau – ir CPVA 2022 m. gruodžio 21 d. pranešimas) per Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos 2014–2020 metų laikotarpio projektų įgyvendinimo posistemį (toliau – ir SFMIS2014). Agentūra padarė išvadą, kad Pirkimo organizavimui ir vykdymui buvo pasirinkta netinkama pirkimo rūšis (vertės riba), t. y. Pirkimo organizavimui ir vykdymui buvo nepagrįstai pasirinkta supaprastinto mažos vertės pirkimo rūšis (vertės riba), nors iš tikrųjų Pirkimas privalėjo būti organizuojamas ir vykdomas kaip supaprastintas atviras pirkimas.

To nepadarius, buvo pažeistos VPĮ 4 straipsnio 3 dalies ir 5 straipsnio 5 dalies nuostatos ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas.

2.3. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios patarėjos 2022 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A15-904/22(2.1.4E-ŠVA) „Dėl lėšų skyrimo Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijai vėsinimo sistemai įrengti ir klasių įrengimui“ atliko viešąjį pirkimą Nr. 615906 „Interaktyvių ekranų su laikikliais tvirtinimui ant sienos pirkimas“, kuris buvo paskelbtas CVP IS 2022 m. liepos 22 d. Planuojamo pirkimo vertė buvo 17 355,37 Eur be PVM. Metų pradžioje buvo planuotas tik vienas pirkimas. Šis pirkimas buvo neplaninis, kurio metų pradžioje pareiškėjas nebuvo numatęs ir negalėjo žinoti, kad metų eigoje atsiras daugiau to paties tipo pirkimų. Vykdant Projektą, buvo atliekamas mažos vertės pirkimas „Hibridinė klasė“, planuota vertė 37 502,48 Eur be PVM. Pirkimas buvo neplaninis, todėl jo vertės nebuvo galima įskaičiuoti į bendrą planinių pirkimų sąrašą.

2.4. Pirkimo Nr. 615906, kuris buvo vykdomas kaip neplaninis (nereguliarus), ir yra nereguliaraus pobūdžio, vertė neturi būti skaičiuojama į bendrą pirkimų vertę. Sprendime nematyti, kad atsakovas vertino visą situaciją Metodikos 13, 14 ir 14.1 papunkčių atžvilgiu, t. y. kad atliktas pirkimas buvo neplaninis (nereguliarus) ir dėl to jo vertė turėjo būti skaičiuojama atskirai.

2.5. Agentūra yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje turi vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. Nagrinėjamu atveju turėtų būti itin kritiškai vertinami Agentūros veiksmai (sprendimai) į pareiškėją kreiptis el. paštu dėl papildomų duomenų ir paaiškinimų pateikimo. Toks kreipimasis negali būti vertinamas kaip oficialus institucijos kreipimasis į kitą subjektą įtariamo pažeidimo tyrimo metu. Agentūra, priimdama Sprendimą, analizavo ir rėmėsi ne oficialia pareiškėjo, kaip subjekto, pozicija, tačiau tik vieno iš darbuotojų siųstais el. laiškais. Išanalizavus laiškus, matyti, kad pareiškėjo atstovas, teikdamas paaiškinimus el. paštu, nesuvokė, kad tiek Agentūros kreipimasis el. laišku, tiek jo paties teikiami atsakymai bus vertinami kaip oficiali pareiškėjo, kaip subjekto, pozicija. Agentūra turėjo teikti oficialią užklausą pareiškėjui, kad jis pateiktų atsakymus, paaiškinimus ar pan., ir tik tada tai būtų laikoma oficialia pareiškėjo pozicija (paaiškinimai), kuria Agentūra būtų galėjusi vadovautis, atlikdama vertinimą ir priimdama Sprendimą. Pareiškėjas nėra institucija turinti asmenis, kurie išimtinai specializuojasi viešuosiuose pirkimuose. Vieno asmens el. laiške pateikti paaiškinimai nėra ir negali būti laikoma institucijos pozicija ar paaiškinimais, kurie vėliau galėtų būti naudojami vertinimui ir sprendimo dėl pažeidimo priėmimui.

2.6. Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų ir yra priimtas iš esmės neatsižvelgus į visas aplinkybes. Sprendimu nuspręsta išskaičiuoti net 11 344,50 Eur netinkamų finansuoti išlaidų dydžio sumą, kuri sudaro 25 proc. Sutarties vertės (45 378 Eur). Sprendime nėra pasisakyta apie tai, ar, priimant sprendimą išskaičiuoti nurodytą sumą, buvo atsižvelgta į pažeidimo pobūdį, ar tokia poveikio priemonė yra išties proporcinga. Iš Sprendimo ir esamų aplinkybių nėra galimybės nustatyti žalos dydžio. Sprendimas neatitinka viešojo administravimo subjektams ir jų priimamiems teisės aktams keliamų reikalavimų, pažeidžia ne tik pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, tačiau ir viešąjį interesą.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. CPVA, įvertinusi Perkančiosios organizacijos el. paštu teiktus paaiškinimus ir dokumentus, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, priėmė Sprendimą, kuriuo nustatė, kad Pirkimo dokumentų paskesnės patikros metu įtartas pažeidimas pasitvirtino, t. y. CPVA sprendė, jog Pirkimo organizavimui ir vykdymui buvo nepagrįstai pasirinkta supaprastinto mažos vertės pirkimo rūšis (vertės riba), nors iš tikrųjų Pirkimas privalėjo būti organizuojamas ir vykdomas kaip supaprastintas ne mažos vertės pirkimas. To nepadarius, buvo pažeistos VPĮ 4 straipsnio 3 dalies ir 5 straipsnio 5 dalies nuostatos bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas. Atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą bei vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Taisyklės), Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT), nuostatomis ir Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintų su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) 1.1 punkto ir 2.1 lentelės 1 punkto nuostatomis, Sutarties tinkamoms finansuoti išlaidoms buvo pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija (11 344,50 Eur) nuo Sutarties tinkamų finansuoti išlaidų sumos tenkančios Projektui (nuo 45 378 Eur su PVM).

3.2. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų Agentūros pažeidimo tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei nustatytą pažeidimą. Nei paskesnės Pirkimo dokumentų patikros, nei pažeidimo tyrimo metu Projekto vykdytojas ir pareiškėjas neteikė jokių argumentų bei įrodymų dėl pirkimų sutarčių (ne)reguliaraus pobūdžio. Net ir vertinant skundo argumentus bei su skundu pareiškėjo naujai pateiktus dokumentus, matyti, kad pastarieji nepagrindžia fakto, jog Pirkimo Nr. 624534 „Hibridinė klasė“ ir pirkimo Nr. 615906 „Interaktyvių ekranų su laikikliais tvirtinimui ant sienos pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas 3) sutartys buvo nereguliaraus pobūdžio.

3.3. Pareiškėjas ginčija patį Agentūros susirašinėjimo su pareiškėjo oficialiai išviešintu atstovu faktą, tačiau nepateikia jokių nuorodų į konkrečius teisės aktus ar teismų praktiką, kuri draustų Agentūrai, kaip įgyvendinančiajai institucijai, paskesnės viešojo pirkimo dokumentų patikros metu tikslintis pirkimo vykdymo aplinkybes el. paštu su oficialiais Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir nacionalinio biudžeto lėšomis įgyvendinamo projekto vykdytojo ar jo partnerio atstovais jų oficialiais el. pašto adresais. Pareiškėjas skunde nepaaiškino, kokiais konkrečiai aspektais nesutampa jo oficiali pozicija su pareiškėjo atstovo el. paštu išdėstyta pozicija. Iš skundo argumentų matyti ne pareiškėjo ir jo atstovo pozicijų nesutapimas, bet papildomai išdėstyti argumentai dėl pirkimų sutarčių nereguliaraus pobūdžio. Agentūros susirašinėjimas el. paštu su oficialiai paskelbtais ir išviešintais Projekto vykdytojo ir pareiškėjo atstovais bei jų teikti dokumentai yra tik dalis pažeidimo tyrimo metu tirtų duomenų ir informacijos, kurią atsakovas privalėjo įvertinti, kadangi Agentūros 2022 m. gruodžio 21 d. pranešimu Nr. PR001 suteikta teise pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus Projekto vykdytojas, o kartu ir pareiškėjas nepasinaudojo.

3.4. Sprendime nustatytas finansinės korekcijos dydis yra pagrįstas, proporcingas ir negali būti mažinamas. Iš Sprendimo turinio galima matyti, kad, taikant finansinę korekciją, buvo užtikrintas proporcingumo principo laikymasis, nes buvo atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes bei pobūdį, už tokio pobūdžio pažeidimą taikant mažiausią galimą Gairėse nurodomą finansinę korekciją, t. y. 25 proc. Be to, vadovaujantis teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, viešųjų pirkimų pažeidimai laikomi turinčiais įtaką ES finansiniams interesams, t. y. sukeliančiais žalą. Kadangi pareiškėjo padarytas viešųjų pirkimų pažeidimas atitinka visus pažeidimo požymius, nurodytus pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013), 2 straipsnio 36 punktą, todėl, siekiant įgyvendinti finansinių korekcijų taikymo tikslą – atkurti situaciją, kai visos projekto išlaidos yra tinkamos finansuoti, finansinė korekcija Projekto vykdytojui buvo pritaikyta pagrįstai.

3.5. Įvertinus Sprendimą VAĮ principų ir kitų reikalavimų kontekste, jame pateikti ir aprašyti visi Agentūros veiksmai, kurie buvo atlikti pažeidimo tyrimo metu. Sprendime aiškiai, detaliai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokiais veiksmais ir kokias teisės aktų nuostatas pažeidė pareiškėjas, taip pat paaiškinta, kodėl už šiuos pažeidimus buvo pritaikyta atitinkama finansinė korekcija.

3.6. Viešųjų pirkimų sutarčių reguliarumo arba nereguliarumo nustatymas ir vertinimas yra susijęs ne tik su įgyvendinančiosios institucijos tikrinamais pirkimais, bet ir kitais pirkimais, kurių informacija įgyvendinančioji institucija pilna apimtimi nedisponuoja. Neturint visos reikalingos informacijos apie perkančiosios organizacijos vykdytus ir/arba vykdomus pirkimus, yra itin sunku, o kartais ir neįmanoma, nustatyti perkančiosios organizacijos poreikių atsiradimo priežastis, jų pobūdį ir tenkinimo (ne)nuolatinumą, (ne)įprastinės veiklos vykdymo kryptis ir kt., dėl šių priežasčių, projektų vykdytojai, pirkimų vykdytojai ir (ar) tretieji asmenys, kurių poreikiams ar (ne)įprastinei veiklai vykdyti yra sudaromos pirkimo sutartys, tenka pareiga pagrįsti tokių sutarčių reguliarumą arba nereguliarumą, aktyviai bendradarbiaujant su įgyvendinančiąja institucija ir pateikiant visus su tuo susijusius įrodymus. Pareiškėjas Pirkimo ir Pirkimo 3 sutarčių (ne)reguliarumo klausimą iškėlė tik skunde ir nepateikė jokių savo poziciją pagrindžiančių įrodymų.

3.7. Vadovaujantis Metodikos nereguliaraus pobūdžio pirkimo sutarčių sudarymo sąlygomis, matyti, kad jos turi būti vienkartinės, nulemtos pirkimo vykdytojui nežinomų (siurprizinių) aplinkybių, turi sietis su nuolatine pirkimo vykdytojo veikla, sutarties sudarymo poreikis turi paaiškėti einamųjų finansinių metų eigoje.

3.8. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT), teikdama viešą konsultaciją dėl paskaičiuotos prekių pirkimų vertės nustatymo ir sumavimo, pasisakė, kad „Iškilus poreikiui sudaryti dar vieną sutartį dėl epidemijos metu reikalingų reagentų, ji taip pat gali būti laikoma nereguliaraus pobūdžio sutartimi ir jos vertės prie reguliaraus pobūdžio pirkimų sumuoti nereikia, tačiau nereguliaraus pobūdžio sutartys sumuojamos.“ Tai, Agentūros vertinimu, leidžia teigti, kad skaičiuojant pirkimo vertę ir nustatant pirkimo vertės ribą, esant neplanuotam, netikėtam poreikiui, galimas toks pirkimo planavimo būdas – skaidant pirkimų vertės skaičiavimą į reguliaraus ir nereguliaraus pobūdžio sudaromas sutartis, tačiau nereguliaraus pobūdžio pirkimai neturi reikšti pirkimui nustatytos tvarkos taikymo vengimo ir jos supaprastinimo, kitu atveju, esant kitoms aplinkybėms, turi būti pasirenkami apskritai kiti pirkimo būdai, nustatyti VPĮ.

3.9. Įvertinus nereguliaraus pobūdžio pirkimo sutarčių sudarymo teisinį reguliavimą ir pareiškėjo skundo argumentus, negalima teigti, kad Pirkimo ir Pirkimo 3 atveju buvo sudarytos nereguliaraus pobūdžio sutartys ta prasme, jog iš projektinės veiklos ir tikslinių dotacijų vykdomi viešieji pirkimai nėra pareiškėjo nuolatinė veikla, kurios ji negalėjo numatyti ar suplanuoti. Pati viešųjų pirkimų veikla apsprendžia jos esmę vykdant ją planavimo būdu, todėl pirkimo procedūrų organizavimas reiškia ne ką kitą, kaip pareiškėjo poreikių įtraukimą į reguliaraus pobūdžio sutarčių sudarymo planavimo procesą. Pirkimų planavimas yra neatsiejamas ir nuo pirkimams skirtų lėšų planavimo, kurias pareiškėjas, kaip Perkančioji organizacija, kasmet gauna iš įvairių šaltinių, įskaitant, bet neapsiribojant, projektines lėšas ir tikslines dotacijas. Tai reiškia, kad ne pirkimo finansavimo šaltinis, bet konkretaus pirkimo objekto specifika apsprendžia pirkimo sutarčių reguliarų ar nereguliarų pobūdį.

3.10. Į Pirkimo ir Pirkimo 3, kurie buvo vykdyti vėliau nei Pirkimas 2, objektus įėjo ir interaktyvūs ekranai, todėl vėliau vykdytų Pirkimo ir Pirkimo 3 objektai pareiškėjui nebuvo tiek netikėti ar visiškai nežinomi bei tokių pirkimo objektų pareiškėjas, kaip Perkančioji organizacija, niekada nėra įgijęs ir nėra planavęs įgyti (pirkimo objekto išimtinumas).

3.11. Netikėtumo faktorių nereguliaraus pobūdžio sutarčių sudaryme paneigia ir ta aplinkybė, jog 2020 m. lapkričio 20 d. Projekto sutartis Nr. 09.1.3-CPVA-R-724-01-0032 (toliau – ir Projekto sutartis) buvo sudaryta dar 2020 m. lapkričio 20 d. Aplinkybės dėl nereguliaraus pobūdžio sutarčių sudarymo turi kilti dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių, o šiuo atveju pats pareiškėjas jau ilgą laiką dalyvauja projektinėje veikloje ir siekė įsigyti Pirkimo, kuris patenka į Projekto sutarties apimtį, objekte apibrėžtą dalyką, todėl, atsakovo vertinimu, prieštaringa būtų teigti, kad Pirkimo objekto įsigijimo procedūrų organizavimas pareiškėjui Pirkimo einamaisiais finansiniais metais buvo netikėtas.

3.12. PAFT nuostatos bei Projekto sutarties sąlygos įpareigoja Agentūrą tiesiogiai komunikuoti su Projekto vykdytoju, o ne su Projekto vykdytojo partneriu. PAFT yra vartojamos įvairios subjektus apibūdinančios sąvokos, tarp kurių galima sutikti, pavyzdžiui: tarpinė institucija, įgyvendinančioji institucija, pareiškėjas, projekto vykdytojas, projekto vykdytojo partneris, su projekto įgyvendinimu susijęs subjektas ir kt. Projekto sutartis buvo sudaryta ne tarp atsakovo ir pareiškėjo, bet tarp atsakovo ir Projekto vykdytojo. Dėl šios priežasties būtent Projekto vykdytojui Projekto sutartimi buvo skirtas finansavimas Projektui įgyvendinti, kuris jam išmokamas pagal atskirai atsakovui teikiamus mokėjimo prašymus. Atitinkamai, būtent Projekto vykdytojas Projekto sutartimi įsipareigojo tinkamai įgyvendindamas Projektą pasiekti Projekto sutarties 1 priede nurodytą Projekto tikslą, uždavinius ir rezultatus. Kartu su šiuo įsipareigojimu Projekto vykdytojas prisiėmė pareigą vykdyti įvairius papildomus Projekto įgyvendinimo reikalavimus. PAFT nuostatos nedraudžia įgyvendinančiajai organizacijai kreiptis į projekto vykdytoją ar tiesiogiai į jo pasitelktą partnerį kitomis oficialiomis komunikavimo priemonėmis, pavyzdžiui: el. paštu, siekiant pasitikslinti vienokias ar kitokias su pirkimu susijusias aplinkybes, kurias geriausiai žino pats tą konkretų Pirkimą vykdęs asmuo.

3.13. PAFT 303 ir 317 punktų nuostatų sisteminis vertinimas Agentūrai leidžia daryti išvadą, kad pareiga informuoti savo pasitelktus partnerius apie įgyvendinančiosios institucijos pradėtą pažeidimo tyrimą ir atlikto pažeidimo tyrimo rezultatus tenka ne įgyvendinančiajai institucijai, bet projekto vykdytojui, kuris tuos partnerius ir pasitelkė. Projekto vykdytojas, įgyvendindamas Projektą, privalo glaudžiai bendradarbiauti su savo partneriais, kartu aptarti bei įvertinti įgyvendinančios institucijos pažeidimo tyrimo rezultatus, jų pagrįstumą, kas leistų Projekto vykdytojui, o kartu ir Perkančiajai organizacijai spręsti, ar tikslinga naudotis savo teise į teisminę gynybą, ar tam yra teisinis pagrindas. Skundo pateikimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytais terminais, patvirtina faktą, kad Projekto vykdytojas bendradarbiavo su pareiškėju bei informavo pastarąją apie Agentūros atlikto pažeidimo tyrimo rezultatus. Šios aplinkybės atsakovui taip pat leidžia spręsti, kad Projekto vykdytojas informavo pareiškėją ir apie Agentūros pradėtą pažeidimo tyrimą bei galimybę per 5 darbo dienas nuo 2022 m. gruodžio 21 d. pranešimo Nr. PR001 gavimo dienos pateikti paaiškinimus kitus dokumentus, kurie, jų nuomone, gali turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai.

3.14. Pareiškėjo interneto svetainėje skelbiama struktūros bei kontaktine informacija, iš kurios matyti, kad visi pareiškėjo darbuotojų el. pašto adresai prasideda konkretaus darbuotojo vardu ir pavarde, o užbaigiami domenu (duomenys neskelbtini). Ginčo tarp proceso šalių nėra, kad domenas (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjui. Kadangi kiekviena konkreti valstybinė institucija ir/ar įstaiga yra atsakinga už elektroninio pašto sukūrimą, jo išdavimą bei prieigos užtikrinimą tik tam konkrečiam darbuotojui, atsakovas yra įsitikinęs, kad galėjo pagrįstai spręsti, jog bendrauja su oficialiai išviešintu pareiškėjo atstovu, o jo teikiamą informaciją, dokumentus ir paaiškinimus laikyti dalimi vertintinų įrodymų. Tiek administracinio proceso, tiek civilinio proceso teisėje susirašinėjimas socialiniame tinkle, susirašinėjimas per programą „Skype“, elektroniniu paštu siųsti laiškai, SMS žinutės, kiti elektroniniai dokumentai gali būti įrodymais byloje, nes draudimo elektroninius dokumentus laikyti byloje įrodymais nėra.

3.15. PAFT 407–408 punktuose nurodyta, kad jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis. Įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju Agentūra), nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, privalo vadovautis ir Sprendime vadovavosi PAFT nuostatomis. Agentūra, vadovaudamasi proporcingumo principu, teisiniu reguliavimu ir įvertinusi pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, pritaikė 25 proc. finansinę korekciją, kuri yra proporcinga padarytam pažeidimui, kadangi, skelbiant apie Pirkimą skelbiamos apklausos būdu ir nustatyta tvarka, buvo užtikrintas bent minimalus viešumo lygis. Visa tai, priešingai nei teigiama skunde, patvirtina, kad iš Sprendimo turinio galima matyti, jog taikant finansinę korekciją buvo atsižvelgta į pažeidimo pobūdį ir proporcingumą.

3.16. Nagrinėjamo pažeidimo atveju, kuris, įvertinus pareiškėjo veiksmus (išdėstytus Sprendime) laikytinas pažeidžiančiu VPĮ nuostatas, yra esminis, todėl negali būti vertinamas mažareikšmiu ir/ar formaliu pažeidimu, ir pareiškėjui išmokėjus netinkamas finansuoti išlaidas, susijusias su šiuo pažeidimu, padaryta žala ES bendrajam biudžetui. Taikant finansines korekcijas už viešųjų pirkimų pažeidimus, nėra būtina, jog būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai, nes viešųjų pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais.

3.17. Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir motyvais nėra teisinio pagrindo. Sprendimas visiškai atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį patenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Pirkimas buvo neplaninis, todėl jo vertės nebuvo galima įskaičiuoti į bendrą planinių pirkimų sąrašą, jo nebuvo galima suplanuoti iš anksto ir tokio pirkimo vertė nesisumuoja prie to paties tipo prekių verčių. Remiantis Metodikos 13 punkto ir 14.1 papunkčio nuostatomis ir aplinkybe, kad pirkimas buvo neplaninis, teigtina, jog šio pirkimo vertė neturi būti skaičiuojama į bendrą pirkimų vertę. Metodikos 13 punktas aiškiai reglamentuoja, kad jeigu sudaromos dvi to paties tipo sutartys, tačiau viena iš jų yra reguliaraus pobūdžio, o kita nereguliaraus – jų pirkimo vertė skaičiuojama atskirai. Sprendime nematyti, kad atsakovas apskritai vertino visą situaciją Metodikos 13, 14 ir 14.1 papunkčių atžvilgiu.

4.2. Agentūra situacijos vertinimo metu rėmėsi neformaliais pareiškėjo atsakymais (el. laiškais), kuriais atsakyta į Agentūros ne formalaus pobūdžio pasiteiravimus. Tokie Agentūros veiksmai neatitinka Agentūros etikos kodekse įtvirtintam Agentūros veiklos pagrindo profesionalumui, ypač turint omenyje tai, kad kitais atvejais Agentūra į subjektus kreipdavosi oficialiais raštais. Agentūra, vertindama el. laiškus, tačiau negavusi oficialios pareiškėjo pozicijos, kuri yra reikšminga vertinant ir priimant sprendimą, pažeidė VAĮ 3 straipsnyje nurodytus atsakomybės, įstatymo viršenybės, išsamumo, proporcingumo principus. Sprendimas neatitinka ir VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, iš esmės priimtas neatsižvelgus į visas aplinkybes, taip pat grindžiamas neoficialiais el. laiškais, kurie neprilyginami oficialiai subjekto pozicijai.

4.3. Agentūra, taikydama tokią griežtą poveikio priemonę – 25 proc. Sutarties vertės išskaičiavimą, tokios priemonės taikymo nemotyvavo.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Agentūros Sprendimo, kuriuo konstatuoti VPĮ pažeidimai pareiškėjui vykdant projekto „Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos efektyvumo didinimas (III etapas)“, finansuojamo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, kontekste viešojo pirkimo Nr. 615906 „Interaktyvių ekranų su laikikliais tvirtinimui ant sienos pirkimas“ pagrindu su UAB „Biznio mašinų kompanija“ pagal 2022 m. rugsėjo 27 d. sudarytą sutartį Nr. DPS-31 ir už tai pritaikytos finansinės korekcijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas nustatė, kad:

7.1. Pareiškėjas skelbiamos apklausos būdu įvykdė supaprastintą mažos vertės Pirkimą, kuris buvo skirtas Administracijos kartu su Projekto vykdytojo partneriu įgyvendinamam projektui „Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos efektyvumo didinimas (III etapas)“ Nr. 09.1.3-CPVA-R-724-01-0032. Apie Pirkimą 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo paskelbta CVP IS. Pirkimo objektas – hibridinės klasės įranga (montavimas ir pajungimas) (6 komplektai), skirta Projekto vykdytojo partneriui – į atskiras Pirkimo dalis neskaidytas. Perkančioji organizacija su Pirkimą laimėjusiu tiekėju UAB „Biznio mašinų kompanija“ 2022 m. rugsėjo 27 d. sudarė sutartį Nr. DPS-31. Sutarties vertė ir Sutarties vertė, susijusi su pažeidimu ir finansuojama Projekto lėšomis, sutampa bei siekia 45 378 Eur (su PVM).

7.2. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 17 d. CVP IS priemonėmis Agentūrai pateikė Pirkimo dokumentus tolimesnei patikrai. Agentūrai atlikus Pirkimo dokumentų vertinimą, kilo įtarimas, kad Pirkimas įvykdytas galbūt netinkamai parinkta pirkimo rūšimi (netinkamai pritaikius pirkimo vertės ribą), todėl 2022 m. lapkričio 29 d. el. laišku kreipėsi į Administraciją, prašydama tolimesnei Pirkimo patikrai pateikti įstaigos pirkimų planą. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 1 d. el. paštu pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad pirkimų planas nebuvo rengiamas, nes, pareiškėjo teigimu, jis neturėjo prievolės įtraukti mažos vertės pirkimų nei į pirkimų planą, nei į jo suvestinę.

7.3. Agentūra iš CVP IS papildomai nustatė, kad Perkančioji organizacija nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d. įvykdė tris pirkimus, kurių pagrindinio Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) kodo pirmieji trys skaitmenys yra 323. Bendra numatomų sudaryti šios kategorijos sutarčių vertė yra 66 428,10 Eur be PVM, t. y. viršija VPĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą mažos vertės pirkimo ribą (58 000 Eur be PVM).

7.4. Agentūra 2022 m. gruodžio 13 d. el. laišku papildomai kreipėsi į pareiškėją, prašydama paaiškinti, kokiu viešuosius pirkimus reglamentuojančiu teisės aktu (teisės akto straipsniu, dalimi, papunkčiu) vadovaujantis buvo priimtas sprendimas Pirkimą vykdyti kaip mažos vertės pirkimą. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 13 d. el. paštu pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad, paskelbiant pirkimą, buvo pasirinkti trys BVPŽ kodai, nurodantys, jog pirkimas buvo atliekamas kaip vienas pirkimo objektas, nes jo išskaidyti nebuvo galima. Paaiškino, kad pagrindiniu BVPŽ kodu pasirinko brangiausias prekes pagal turimą komercinį pasiūlymą. Paaiškino, kad komerciniame pasiūlyme interaktyvūs ekranai ir televizoriai kartu sudaro tik – 26 388 Eur su PVM, o likusi komercinio pasiūlymo suma 18 984 Eur su PVM priskiriama kompiuterinei įrangai. Nurodė, kad į pateiktą komercinį pasiūlymą bei atliktus 2022 m. pirkimus su BVPŽ kodu „323“ bendra metinė suma – 61 388 Eur su PVM arba 50 733,88 be PVM neviršijo 58 000 Eur be PVM mažos vertės pirkimų ribos prekėms pagal „323“ BVPŽ kodą.

7.5. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 13 d. ir 2022 m. gruodžio 14 d. el. paštu Agentūrai pateikė dokumentus: 1) 2022 m. rugpjūčio 2d. interaktyvių ekranų su laikikliais tvirtinimui ant sienos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MN2022-08-01-01; 2) 2022 m. liepos 25 d. Tiekėjo pasiūlymą „Interaktyvių ekranų su laikikliais tvirtinimui ant sienos pirkimas“ Nr. MN20220725-01; 3) interaktyvių ekranų pirkimo techninę specifikaciją; 4) interaktyvių ekranų su laikikliais tvirtinimui ant sienos pirkimo–pardavimo sutarties projektą, interaktyvių ekranų pirkimo techninę specifikaciją ir Tiekėjo pasiūlymą viename dokumente; 5) Tiekėjo komercinį pasiūlymą „Hibridinio mokymo sprendimai“.

7.6. Atlikusi Pirkimo dokumentų patikrą ir atsižvelgdama į kilusį įtarimą dėl galimo pažeidimo, Agentūra inicijavo pažeidimo tyrimą. Projekto vykdytojas apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą buvo informuotas Agentūros 2022 m. gruodžio 21 d. pranešimu Nr. PR001 per SFMIS2014. Agentūra minėtu pranešimu paprašė Projekto vykdytojo pateikti paaiškinimus ir kitus, Agentūrai dar nepateiktus, jei tokių yra, dokumentus, kurie gali turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai. Agentūra, įvertinusi Perkančiosios organizacijos el. paštu teiktus paaiškinimus ir dokumentus, priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad Perkančioji organizacija nepagrįstai iš Pirkimo numatomos vertės išskyrė dalį vertės, tenkančią kompiuterinei įrangai, todėl nepagrįstai ir neteisingai apskaičiavo bendrą visų trijų pirkimų numatomą vertę, kas kartu sąlygojo, jog Perkančioji organizacija Pirkimui organizuoti pasirinko netinkamą pirkimo rūšį (vertės ribą), t. y. Pirkimą nepagrįstai organizavo ir vykdė kaip mažos vertės pirkimą, nors privalėjo organizuoti ir vykdyti kaip supaprastintą atvirą pirkimą. Perkančiajai organizacijai nesilaikius nustatytos VPĮ pirkimų planavimo tvarkos, Pirkimą atlikus pagal neteisingai nustatytą pirkimo rūšį (vertės ribą), pasinaudojus netinkamu pirkimo būdu buvo išvengta VPĮ pirkimui nustatytos tvarkos taikymo, dėl to buvo pažeisti VPĮ 4 straipsnio 3 dalyje ir 5 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai laikytis pirkimui nustatytos tvarkos taikymo bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas. Pasirinkusi netinkamą Pirkimo rūšį (vertės ribą), o atitinkamai ir būdą, Perkančioji organizacija nepagrįstai išvengė griežtesnio teisinio reguliavimo taikymo, kuris yra aktualus supaprastintų atvirų pirkimų atveju.

7.7. Sprendimu pareiškėjui buvo pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija (11 344,50 Eur) nuo Sutarties tinkamų finansuoti išlaidų sumos tenkančios Projektui (nuo 45 378 Eur su PVM).

8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi VPĮ ginčui aktualios redakcijos (galiojusios nuo 2022 m. liepos 12 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d.) 1 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio, kuris apibrėžia viešojo pirkimo vertės ribas, 3 dalimi, 5 straipsnio 1, 3, 5 dalimis, 5 straipsnio 6 dalies 1–2 punktais, 5 straipsnio 9 dalimi, 17 straipsnio 1 dalimi, Metodikos 1, 2.3, 2.9, 2.9.1–2.9.2, 6, 12, 14, 14.1–14.2, 17 punktais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodė, kad pareiškėjas, pasirinkdamas pirkimo rūšį (vertės ribą), privalėjo įsitikinti, jog numatoma pirkimo vertė neviršys leidžiamos maksimalios tam tikros rūšies pirkimo vertės ribos, nes už viešųjų pirkimų rūšies pasirinkimo teisėtumą ir teisingumą atsako pati pirkimą vykdanti perkančioji organizacija.

9. Teismas nustatė, kad nagrinėjamuoju atveju perkančioji organizacija nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d. įvykdė tris pirkimus, kurių pagrindinio BVPŽ kodo pirmieji trys skaitmenys yra 323, bendra numatomų sudaryti šios kategorijos sutarčių vertė – 66 428,10 Eur be PVM, t. y. viršija VPĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą mažos vertės pirkimo ribą (58 000 Eur be PVM). Perkančioji organizacija du pirkimus galėjo vykdyti kaip mažos vertės pirkimus, tačiau trečiąjį pirkimą pareiškėjas, vadovaujantis Metodikos 17 punktu, privalėjo vykdyti kaip supaprastintą atvirą pirkimą. Teismo vertinimu, Pirkimo objekto įsigijimo procedūrų organizavimas pareiškėjui Pirkimo einamaisiais finansiniais metais neabejotinai nebuvo netikėtas, nes pareiškėjas jau ilgą laiką dalyvauja projektinėje veikloje ir siekė įsigyti apibrėžtą dalyką. Projekto sutartis buvo sudaryta dar 2020 m. lapkričio 20 d., todėl netikėtumo faktorius atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjo argumentai, kad Pirkimo ir Pirkimo 3 sutartys yra nereguliaraus pobūdžio, todėl šių sutarčių vertės turėjo būti skaičiuojamos atskirai nuo pirkimo Nr. 589153 „Interaktyvūs ekranai su stovais“, paskelbto CVP IS 2022 m. kovo 4 d. (toliau – ir Pirkimas 2), sutarties vertės, nepaneigia konstatuoto pažeidimo ir laikytini tik deklaratyvia pareiškėjo nuomone ir gynybine pozicija. Teismas pažymėjo, kad Agentūra, konstatuodama pažeidimą, vadovavosi būtent Pirkimo metu galiojusios redakcijos įstatymu, todėl nėra pagrindo abejoti Agentūros Sprendimu.

10. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjui, kaip Projekto vykdytojui, tenka pareiga aktyviai bendradarbiauti su įgyvendinančiąja institucija ir pateikti visus turimus, su tyrimu susijusius įrodymus, tačiau nagrinėjamu atveju ir Projekto vykdytojas, ir pareiškėjas, remiantis bylos medžiaga, buvo visiškai pasyvūs, nepadėjo Agentūrai dėl vykdomo tyrimo, nereagavo į raginimus pateikti papildomus įrodymus, dokumentus, kurie padėtų atliekamame tyrime, taip apribodami savo teises.

11. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo teiginys, kad atsakovas nepagrįstai rėmėsi ir Sprendimą grindė neoficialia pareiškėjo pozicija, o tik vieno iš pareiškėjo darbuotojo el. paštu gautais atsakymais, nepagrįstas. Taisyklių 2.32 punkte įtvirtinta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto vykdytojo (projekto vykdytojo) sąvoka – viešasis ar privatus juridinis asmuo, juridinio asmens filialas ar atstovybė, taip pat fizinis asmuo, atsakingi už projektų inicijavimą arba inicijavimą ir įgyvendinimą, ir, kai teikiama valstybės pagalba, – subjektas, kuris gauna šią pagalbą, išskyrus atvejus, kai valstybės pagalbos vienam ūkio subjektui suma nesiekia 200 000 eurų ir veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės įgyvendinimo plane finansavimą teikiantis subjektas nurodomas atsakingas už projektų inicijavimą arba inicijavimą ir įgyvendinimą. Įgyvendinant finansines priemones projekto vykdytoju laikomas fondų fondo valdytojas arba, jeigu fondų fondas nesteigiamas, finansinės priemonės valdytojas. Taisyklių 2.48 punkte įvirtinta pareiškėjo sąvoka – viešasis ar privatus juridinis asmuo, juridinio asmens filialas ar atstovybė, taip pat fizinis asmuo, teikiantys paraišką finansuoti projektą. Remiantis byloje pateiktais dokumentais, akivaizdu, kad Projekto vykdytojas savo partneriu pasirinko pareiškėją, kuris Projekto vykdytojo įgyvendinamam Projektui vykdė ginčo Pirkimą, kuris turėjo būti apmokėtas iš Projekto įgyvendinimui skirtų ES fondų, Lietuvos Respublikos biudžeto, Projekto vykdytojo ir/ar pareiškėjo lėšų. PAFT 40 skirsnio „Pirkimų vykdymas“ dalies „Pirkimų patikra“ 463–478 punktuose reglamentuota išankstinė ir paskesnė viešojo pirkimo dokumentų patikra, o kartu ir projektus įgyvendinančių institucijų bendravimo su įgyvendinančiąja institucija tvarka patikros vykdymo metu.

12. Teismas, įvertinęs PAFT 474 punkto nuostatas, o kartu ir visos PAFT dalies „Pirkimų patikra“ nuostatų turinį, sutiko, kad komunikacija dėl išankstinės ir paskesnės pirkimo dokumentų patikros per DMS vykdoma tik įgyvendinančiajai institucijai bendraujant su pareiškėjais ir projektų vykdytojais, o ne su projektų vykdytojų partneriais, tačiau iš nurodytų PAFT nuostatų nėra ir uždrausta įgyvendinančiajai organizacijai kreiptis į projekto vykdytoją ar tiesiogiai į jo pasitelktą partnerį kitomis oficialiomis komunikavimo priemonėmis, pavyzdžiui: el. paštu, siekiant pasitikslinti vienokias ar kitokias su pirkimu susijusias aplinkybes, kurias geriausiai žino pats tą konkretų Pirkimą vykdęs asmuo. Teismo įsitikinimu, negalima teigti, kad asmenys, nurodyti oficialiuose Pirkimo dokumentuose, yra tik paprasti darbuotojai, negalintys atstovauti pareiškėjo kaip organizacijos nuomonės. Teismas pastebėjo tai, kad atsakovas kreipėsi į būtent su projektu susijusius viešai nurodytus asmenis, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog tokių asmenų pozicijos negalima laikyti oficialia ir kad tokie asmenys nesuvokė kreipimosi oficialumo ir pateikė savo nuomonę. Teismas pažymėjo ir tai, kad, susirašinėjant el. laiškais, buvo aiškiai įvardintas susirašinėjimo tikslas. Be to, pareiškėjas, nors ir reiškė kritišką požiūrį dėl informacijos neoficialumo, nenurodė nei vieno argumento, kad Agentūrai buvo pateikta netiksli, klaidinga ir su Projektu nesusijusi informacija. Pareiškėjas nepasinaudojo savo teise teikti papildomų paaiškinimų, todėl vertintina, kad jis jų tiesiog neturėjo.

13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad atsakovas tinkamai vadovavosi visais turimais dokumentais, paaiškinimais, ir nėra pagrindo teigti, jog jis negalėjo naudotis el. paštu pateikta informacija. Teismas pažymėjo ir tai, kad pagal VAĮ 9 straipsnio 2 dalį viešojo administravimo subjektai gali oficialius elektroninius dokumentus vieni kitiems siųsti ir gauti kitais, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, būdais, jeigu tokią keitimosi oficialiais elektroniniais dokumentais tarp valstybės registrų ir informacinių sistemų funkciją užtikrina jų sąveika arba viešojo administravimo subjektai naudojasi bendra dokumentų valdymo informacine sistema. Viešojo administravimo subjektai gali sudaryti galimybę asmenims rengti ir (ar) teikti elektroninius dokumentus per viešojo administravimo subjektų jau sukurtas ar kitas elektronines priemones, leidžiančias identifikuoti asmenį (šis reikalavimas netaikomas, kai identifikuoti asmenį nebūtina), todėl, atsižvelgus į tai, kad el. laiškai buvo siunčiami oficialiu elektroniniu adresu, iš kurio nurodytos informacijos buvo galima identifikuoti tiek konkrečią elektroninį laišką siuntusią instituciją, tiek elektroninį laišką siuntusį tos institucijos darbuotoją, laikytina, kad laiškai galėjo būti vertinami kaip oficiali informacija, tuo labiau, jog kitokios informacijos pareiškėjas ir nebuvo pateikęs.

14. Teismas nurodė, kad Agentūra, vadovaudamasi proporcingumo principu, teisiniu reguliavimu, nustatė, jog buvo vykdomas supaprastintas mažos vertės Pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai, nes juo nesidomėjo užsienio ūkio subjektai (PAFT 7 priedo 10.1 p.); buvo vykdomas mažos vertės Pirkimas skelbiamos apklausos būdu, nors galėjo sukelti didesnį susidomėjimą, atlikus Pirkimą supaprastinto pirkimo ne mažos vertės tvarka (PAFT 7 priedo 10.2 p.); kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 4 tiekėjai, o pasiūlymą Pirkime pateikė tik 1 iš jų, todėl minimali konkurencija Pirkime nebuvo užtikrinta (PAFT 7 priedo 10.2 p. ir 10.3 p.), pritaikė 25 proc. finansinę korekciją, kuri, teismo vertinimu, yra proporcinga padarytam pažeidimui, kadangi, skelbiant apie Pirkimą skelbiamos apklausos būdu ir nustatyta tvarka, buvo užtikrintas bent minimalus viešumo lygis, taikant finansinę korekciją buvo atsižvelgta į pažeidimo pobūdį ir proporcingumą.

15. Teismas pabrėžė, kad Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte išdėstytoje pažeidimo sąvokoje aiškiai atskleidžiama pažeidimo esmė – tai ne tik realios žalos atsiradimas, bet ir žalos hipotetinė galimybė. Viešųjų pirkimų pažeidimų atveju vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Nagrinėjamo pažeidimo atveju, kuris, įvertinus pareiškėjo veiksmus (išdėstytus Sprendime), laikytinas pažeidžiančiu VPĮ nuostatas, yra esminis, todėl negali būti vertinamas mažareikšmiu ir/ar formaliu pažeidimu, ir, pareiškėjui išmokėjus netinkamas finansuoti išlaidas, susijusias su šiuo pažeidimu, padaryta žala ES bendrajam biudžetui, todėl taikant finansines korekcijas už viešųjų pirkimų pažeidimus nėra būtina, kad būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai, nes viešųjų pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais.

16. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, nustatydamas taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimų pobūdį bei su pažeidimais susijusias reikšmingas aplinkybes, rėmėsi PAFT ir Gairių nuostatomis, todėl finansinės korekcijos dydis yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas padarytiems pažeidimams, o pareiškėjo argumentai, susiję su finansinės korekcijos neproporcingumu ir neatitikimu ES lėšų kontrolės bei finansinių korekcijų taikymo tikslams, atmestini kaip nepagrįsti.

17. Teismas konstatavo, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais Agentūros gautais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus. Atsakovas, priimdama Sprendimą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, veikė teisėtai ir pagrįstai, Sprendimu konstatavo pažeidimus ir skyrė pareiškėjui 25 proc. finansinę korekciją, kuri yra proporcinga pareiškėjo padarytiems pažeidimams bei atitinka teisinį reguliavimą.

III. 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismas neteisingai konstatavo, kad Projekto vykdytojas ir pareiškėjas neva nebendradarbiavo. Vien tai, kad Sprendime buvo nurodyta, jog Agentūrai pareiškus įtarimą dėl galimo pažeidimo <...>, nei Projekto vykdytojas, nei Perkančioji organizacija papildomų paaiškinimų ar dokumentų neteikė (4 psl.), niekaip negali reikšti ir nereiškia, kad Projekto vykdytojas ir (ar) Perkančioji organizacija nebendradarbiavo. Lingvistiškai vertinant cituotą teiginį akivaizdu, kad Agentūra nekonstatavo, jog subjektai, kurių buvo paprašyta pateikti paaiškinimus (dokumentus), to nepadarė ir veikė pasyviai. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad abu subjektai pateikė visus dokumentus, kiek ir kokia apimtimi jų prašė Agentūra; nėra jokių pastabų dėl nepateikimo. Papildomų paaiškinimų, kurių prašyta nebuvo, neteikimas negali būti prilyginamas paaiškinimų nepateikimui, kuomet yra paprašyta (pareikalauta) juos pateikti. Tuo metu dėl tų dokumentų, kurie nebuvo pateikti Agentūrai, buvo pateikti paaiškinimai, kodėl jie negali būti pateikti – vadovaujantis VPĮ, nėra prievolės įtraukti mažos vertės pirkimų nei į pirkimų planą, nei jo suvestinę, tad pirkimų planas nebuvo rengiamas (Sprendimo 6 psl.). Vėlgi, tai nevertintina kaip nebendradarbiavimas, kadangi nėra ką pateikti, tad ir nebuvo pateikta, bet buvo paaiškinta situacija dėl nepateikimo aplinkybių. Taigi teismo sprendimas nemotyvuotas, nesilaikyta ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Nėra aišku kokių įrodymų pagrindu padaryta išvada dėl nebendradarbiavimo,

18.2. Pati CPVA neteisingai vertino ir sureikšmino tik vieno asmens parodymus (paaiškinimus) tyrime. Nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta, kad asmuo, su kuriuo bendrauta – nėra viešųjų pirkimų specialistas; kaip matyti iš bylose esančių įrodymų, tai buvo IKT (informacinės komunikacinės technologijos) specialistas. Taigi, nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu teismas sprendė, kad negalima teigti, jog asmenys, nurodyti oficialiuose Pirkimo dokumentuose, yra tik paprasti darbuotojai, negalintys atstovauti pareiškėjo kaip organizacijos nuomonės. Net jei asmuo yra nurodytas prie projekto informacijos, tai niekaip negali automatiškai reikšti, kad jis išimtinai laikysis geriausiai žinantis aplinkybes, tad į jį turėtų būti kreipiamasi aiškinantis situaciją; tuo labiau, jei vyksta tyrimas dėl galimo pažeidimo. Byloje nėra duomenų, kad Agentūra, kaip tyrimą atliekanti institucija, kurios sprendimas sukelia itin rimtas pasekmes, bent stengėsi įsitikinti, ar išties tai asmuo, kuris geriausiai žino informaciją. Agentūra nesistengė į tyrimą įtraukti patį pareiškėją. Remiantis Agentūros etikos kodeksu Agentūros veiklos pagrindas profesionalumas – Agentūra siekia kompetentingai atlikti darbą ir jaučia atsakomybę už priimtus sprendimus. Analogiškas siekis įtvirtintas ir Agentūros kokybės politikoje. Teismas padarė klaidingas išvadas ir tokiu būdu sukūrė itin ydingą precedentą. Teismas paneigė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintą asmenų lygybės principą.

18.3. Teismas nepagrįstai savarankiškai netyrė ir netaikė teisės aktų nuostatų, o tiesiog formaliai sutiko su Agentūra, kad pažeidimas egzistuoja ir kad pirkimas neva atliktas netinkamai. Nagrinėjamu atveju Agentūra atliko formalų tyrimą, visiškai neįsigilindama į situaciją, o klausimus pateikdama išimtinai tik konkrečiam darbuotojui, net neįsitikindama, kad jo pateiktų paaiškinimų pakaks, ar jie yra visapusiai ir atskleidžiantys situacijos esmę, tad neužtikrino, jog tyrimas bus atliktas kompetentingai išsamiai ir teisingai. Teismas iš esmės neanalizavo Agentūros Sprendimo teisėtumo.

18.4. Teismas visiškai neteisingai vertino situaciją dėl pasirinkto būdo (ne)atitikimo situacijai. Vienas iš pirkimų, t. y. pirkimas Nr. 615906, atliktas vadovaujantis Administracijos įsakymu Nr. A15-904/22(2.1.4E-ŠVA), buvo neplaninis, todėl jo vertės nebuvo galima įskaičiuoti į bendrą planinių pirkimų sąrašą. Šio pirkimo nebuvo galima suplanuoti iš anksto, tokio pirkimo vertė nesisumuoja prie to paties tipo prekių verčių. Teismas niekaip ne(į)vertino, ar išties visais atvejais be išimties galima įsitikinti ir (ar) užtikrinti, kad, pavyzdžiui, numatoma pirkimo vertė išties neviršys leidžiamos maksimalios tam tikros rūšies pirkimo vertės ribos; ar išties viską galima susiplanuoti ir numatyti apskritai visus poreikius. Teismas perkelia neproporcingą naštą pareiškėjui. Pareiškėjo atžvilgiu yra dirbtinai keliami itin griežti reikalavimai, kurių įgyvendinimas objektyviai neįmanomas ar yra itin apsunkintas. Vadovaujantis skundžiamame sprendime nurodomu argumentu, kad privalėta įsitikinti, jog numatoma pirkimo vertė neviršys leidžiamos maksimalios, iš esmės Metodikos 13, 14, 14.1 punktai tampa beprasmiai. Vien faktas, kad Metodikoje yra nuostata ir dėl nereguliaraus pirkimo, teigtina, jog teisės akto priėmėjai vertino, kad tokia situacija galima, tad reikia ją reglamentuoti. Teismas visiškai neužtikrino, kad byla būtų teisingai išnagrinėta ir tokiu būdu būtų užtikrintas teisingumas. Taip pat nėra aiškiai konstatuota, kokia žala Lietuvos Respublikos ar ES biudžetui buvo padaryta (ar išvis buvo padaryta), dėl kurios pareiškėjui būtų taikytina Sprendime nurodyta sankcija.

18.5. Teisės pažeidimui yra būdingi keturi objektyviniai ir subjektyviniai požymiai, jo sudėties elementai, t. y. objektas, objektyvinė pusė, subjektas bei subjektyvinė pusė. Ir visi šie išvardyti keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Jei nėra bent vieno iš jų, negali būti teisės pažeidimo sudėties ir atsirasti atsakomybė (minimu atveju finansinė korekcija sumažinant pirkimui skirtas lėšas). Esamu atveju teisės pažeidimo subjektyvinė pusė, susidedanti iš teisės pažeidimo padariusio teisinio vieneto (organizacijos, įstaigos ir kt.) kaltės, motyvo ir tikslo, kur kaltė yra pagrindinis teisės pažeidimo subjektyvinės pusės požymis. Jeigu kaltė dėl teisinio vieneto elgsenos nenustatyta ir atsiradę padariniai yra atsitiktinio aplinkybių sutapimo rezultatas, vadinasi, nėra subjektyvinės pusės, dėl ko negali būti ir teisės pažeidimo, suponuojančio atitinkamų poveikio priemonių taikymą. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausias administracinis teismas.

18.6. Net ir esant formaliam Taisyklių pažeidimui spręstina, ar taikytina projekto finansavimui skirtų lėšų korekcija. Atkreiptinas dėmesys į Gairių 1.3 punktą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką aiškinant „pažeidimo“ sąvoką. Kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos dydį turi nustatyti atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tai kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimą byloje Wroclaw – Miasto na prawach powiatu prieš Minister Infrastruktury i Rozwoju (C-406/14, 47–48 p.). Turi būti vertinama, ar formalus pažeidimas turi faktinį ar galimą finansinį poveikį, koks pažeidimų pobūdis, svarba ir fondų finansiniai nuostoliai. Tais atvejais, kai atlikus įtariamo pažeidimo tyrimą nustatoma, kad buvo nesilaikyta ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) projekto sutarties nuostatų, tačiau dėl to nebuvo ar negalėjo būti finansinio poveikio ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, pažeidimas nėra nustatomas (Taisyklių 315 p.). Agentūra Sprendime nenurodė, koks konkretus poveikis dėl galbūt padaryto pažeidimo galėtų būti ar buvo padarytas ES biudžetui.

18.7. Teismas neįvykdė teisės aktuose įtvirtintos pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus (ABTĮ 56 str. 7 d.). Teismas neatskleidė bylos esmės, nepakankamai neišanalizavo visų bylai reikšmingų aplinkybių. Teismas tik formaliai vertino visą situaciją, tačiau neatsižvelgė ir neįsigilino ne tik į pačios situacijos unikalumą, tačiau ir į egzistuojantį specifinį teisinį reguliavimą, kuris lemia tolimesnius ateities veiksmus bei kuria tam tikrus lūkesčius. Nagrinėjamu atveju buvo akivaizdžiai paneigtas adekvatus bei tinkamas teisės aktų nuostatų taikymas realioje situacijoje.

19. Pareiškėjas Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija pateikė prisidėjimą prie Administracijos apeliacinio skundo, prašydama tenkinti apeliacinį skundą – Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas nurodo, kad Administracija apeliaciniame skunde išsamiai išdėstė argumentus, kuriais remdamasi skundžiamą teismo sprendimą laiko neteisėtu. Pareiškėjo nuomone, Administracijos pateikti argumentai yra visiškai pagrįsti.

20. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

20.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ir apeliantas, ir pareiškėjas, remiantis bylos medžiaga, buvo visiškai pasyvūs, nepadėjo atsakovui dėl vykdomo tyrimo, nereagavo į raginimus pateikti papildomus įrodymus, dokumentus, kurie padėtų atliekamame tyrime, taip apribodamas savo teises.

20.2. Teismas pagrįstai sprendė, kad Pirkimo ir Pirkimo 3 sutartys yra reguliaraus pobūdžio.

20.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas tinkamai vadovavosi visais turimais dokumentais, paaiškinimais, ir nėra pagrindo teigti, jog jis negalėjo naudotis el. paštu pateikta informacija.

20.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas, nustatydamas taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimų pobūdį bei su pažeidimais susijusias reikšmingas aplinkybes, rėmėsi PAFT ir Gairių nuostatomis, todėl finansinės korekcijos dydis yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas padarytiems pažeidimams, o pareiškėjo argumentai, susiję su finansinės korekcijos neproporcingumu ir neatitikimu ES lėšų kontrolės bei finansinių korekcijų taikymo tikslams, atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl CPVA 2023 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. IT01, kuriuo nuspręsta pripažinti netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias projekto išlaidas ir išskaičiuoti 11 344,50 Eur dydžio netinkamų finansuoti išlaidų sumą, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pareiškėjo skundas (žr. nutarties 1 p.) dėl Sprendimo panaikinimo buvo atmestas (žr. nutarties 5 p.), dėl ko trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija padavė apeliacinį skundą (žr. nutarties 18 p.), o pareiškėjas prisidėjo prie apeliacinio skundo (žr. nutarties 19 p.), prašydamas tenkinti apeliacinį skundą.

23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ABTĮ 87 straipsnio reikalavimų (žr. nutarties 18.1 p.), paneigė asmenų lygybės principą (žr. nutarties 18.2 p.), neįvykdė pareigos apibrėžtos ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje (žr. nutarties 18.6 p.), CPVA neteisingai vertino ir sureikšmino tik vieno asmens parodymus tyrime (žr. nutarties 18.2 p.), vienas iš pirkimų buvo neplaninis (žr. nutarties 18.4 p.), Agentūra Sprendime nenurodė, koks konkretus poveikis dėl galbūt padaryto pažeidimo galėtų būti ar buvo padarytas ES biudžetui (žr. nutarties 18.6 p.).

Dėl ginčo esmės (neplaninio pirkimo)

24. Sprendimo IV dalyje (Sprendimas dėl pažeidimo) buvo nurodyta kad Pirkimo organizavimui ir vykdymui buvo pasirinkta netinkama pirkimo rūšis (vertės riba), t. y. Pirkimo organizavimui ir vykdymui buvo nepagrįstai pasirinkta supaprastinto mažos vertės pirkimo rūšis (vertės riba), nors iš tikrųjų Pirkimas privalėjo būti organizuojamas ir vykdomas kaip supaprastintas atviras pirkimas. To nepadarius, buvo pažeistos VPĮ 4 straipsnio 3 dalies (mažos vertės viešuoju pirkimu laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo numatoma vertė mažesnė kaip 145 000 Eur (šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), ir šio įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nurodytas pirkimas), 5 straipsnio 5 dalies (numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką) nuostatos ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas (perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų).

25. Atsakovas Agentūra ką tik nurodytų nuostatų nesilaikymą susiejo su aplinkybe išdėstyta šios nutarties 3.2 punkte. Taigi buvo užimta pozicija, jog sprendžiant pagal pirkimo objektus bei kitas aplinkybes, pareiškėjo pasirinktas modelis, t. y. skaidymas sutarčių į reguliaraus ir nereguliaraus pobūdžio sudaromas sutartis, buvo negalimas. Vadinasi, atsakovui užėmus tokią poziciją ir pastarosios pagrindimui teikiant atitinkamus faktinius duomenis, pareiškėjas turėjo savo ruožtu teikti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima paneigti ar suabejoti CPVA priimtu Sprendimu, tačiau, tokių duomenų negauta nei tyrimo metu, nei atliekant teisminę patikrą.

26. Perkančioji organizacija nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d. įvykdė tris pirkimus. Bendra numatomų sudaryti šios kategorijos sutarčių vertė 66 428,10 Eur be PVM, t. y. viršija VPĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą mažos vertės pirkimo ribą. Administracija, tvirtindama apie vieną iš šių pirkimų, kaip neplaninį, apsiriboja nuoroda į Administracijos įsakymą, bet šis dokumentas bei teiginiai apie galimą neplaninę situaciją, neįrodo neplaninio pirkimo būtinumo. Esant poreikiui įvykdyti neplaninį pirkimą turėjo būti teikiami įrodymai, kurie nulėmė tokio pobūdžio pirkimą, tačiau tikrinamoje administracinėje byloje yra tiesiog paaiškinimai apie teisinę galimybę atlikti neplaninius pirkimus, dėl ko nėra ginčo – tokia situacija galima ir nepaneigtina. Tik, šiuo konkrečiu atveju, kaip jau ir minėta, priimant sprendimą atlikti neplaninį pirkimą ir taip supaprastinti viešąjį pirkimą, buvo privalu jį pagrįsti, t. y., kodėl atliekamas prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas buvo neplaninis bei patenkantis į supaprastinto pirkimo sąvoką, apibrėžtą VPĮ 4 straipsnio 3 dalyje – tokių įrodymų administracinėje byloje nėra, o bendro pobūdžio teiginiai, teikiami iš pareiškėjo bei trečiojo suinteresuoto asmens pusių dėl ginčo esmės, nesuponuoja kitokio sprendimo nei buvo priimtas pirmosios instancijos teismo. Visuma faktinių duomenų buvo pakankamas pagrindas išvadai, kad pirkimo objektai nebuvo netikėti, nežinomi, kilę dėl susiklosčiusios išskirtinės situacijos (ABTĮ 56 str.).

Dėl išskaičiavimo 11 344,50 Eur, kaip netinkamų finansuoti išlaidų

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Pastebėta, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą, t. y. net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018).

28. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir jų visumą, atsižvelgdama į administracinę jurisprudenciją aptariamu aspektu, daro išvadą, kad finansinė korekcija buvo proporcinga – tinkamai atsižvelgta į individualias nustatyto pažeidimo savybes, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl nepagrįsto 11 344,50 Eur išskaičiavimo atmestinas.

Dėl nurodomų pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų

29. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas turi įvertinti bylos duomenis (įrodymus), nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad teismas nustatė visus bylai reikšmingus duomenis (aplinkybes), kuriuos, siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, turėjo nustatyti (surinkti). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, atsižvelgė į šios bylos specifiką ir priimtą sprendimą pagrindė, laikydamasis ABTĮ įtvirtintų nuostatų – nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo nurodomą teisinį reguliavimą.

31. Atskirai akcentuotina, jog CPVA, priimdama Sprendimą, atliko ne vieno asmens pateiktų duomenų vertinimą, o visumos, ką akivaizdžiai atspindi Sprendimo II dalis (Atliekant pažeidimo tyrimą buvo įvertinti šie dokumentai).

32. Kita vertus, pareiškėjui tvirtinant apie abejotiną galimybę remtis to asmens pateiktais duomenimis, nebuvo pateikta įrodymų, kad nurodytas asmuo neturėjo teisės atstovauti institucijos interesus ir teikti atsakovui duomenis. Be kita ko, jei toks asmuo veikė priešingai institucijos interesams ar neturėjo tokių įgalinimų, nebuvo jokių kliūčių teikti kitokius turimus duomenis tiek atliekant tyrimą, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat nėra žinoma, ar ginčo asmens (ų) atžvilgiu buvo pradėta patikra ir, galbūt, taikytos atitinkamos poveikio priemonės, ar kreiptasi į teisėsaugos institucijas.

Dėl asmenų lygybės principo

33. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Pagal konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą teisėje pagrindinės teisės ir pareigos privalo būti įtvirtintos visiems vienodai (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2012 m. kovo 29 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai). Pažymėtina, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas, kuris reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingoje padėtyje, atžvilgiu.

34. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai).

35. Nei pareiškėjas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo konkrečiai nenurodė, kaip bei kokia apimtimi, pasireiškė asmenų lygybės principo pažeidimas. Vien abstrakti nuoroda į Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies pažeidimą, neturi ir negali lemti aptariamo apeliacinio skundo argumento patvirtinimą. Į administracinę bylą turėjo būti pateikti faktiniai duomenys, kad pareiškėjas, esant tokioms pačioms aplinkybėms arba panašioms į nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybes, buvo traktuojamas skirtingai nei kitas asmuo. Tai, kad viešojo administravimo sistemos subjektas, turėdamas tam teisės aktų leidėjo suteiktus įgalinimus, atlieka tyrimą, vertina faktinius duomenis ir priima sprendimą, kuris yra nepalankus pareiškėjui, nors galbūt prieš tai kito asmens atžvilgiu viešojo pirkimo srityje galėjo būti ir kitokio pobūdžio sprendimas ne identiškomis ar nepanašiomis aplinkybėmis, nelemia asmenų lygybės principo pažeidimo.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus faktinius duomenis bei ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės normų taikymą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylai svarbias aplinkybes, išvadas dėl faktinių aplinkybių, kurios buvo pagrindas priimti ginčijamą Sprendimą, buvimo pagrindė tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį nėra pagrindo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentų pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ir pareiškėjo Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius