2017-10-12 Nr. AB-18403-3-62-3-00669-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2185-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00669-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. C. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. C. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos namai), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. balandžio 27 d. atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, kur buvo apgyvendintas bendrabučio tipo patalpose. Visai atvejais jam teko mažiau gyvenamojo ploto nei teisės aktais nustatyta minimali norma. Be to, buvo suvaržyta pareiškėjo teisė nešioti ir turėti švarius drabužius, išskalbtą patalynę, dėl to pareiškėjas ir kiti nuteistieji buvo priversti drabužius skalbti bei džiovinti savo gyvenamojoje patalpoje. Tiek papildomų džiovyklų iškabinimas, tiek maisto atsargų laikymas gyvenamosiose patalpose bei laisvalaikio kambarių nebuvimas turėjo papildomos įtakos asmeninės erdvės trūkumui. Sanitarinių mazgų patalpos nebuvo pritaikytos dideliam nuteistųjų skaičiui, todėl pareiškėjui kildavo nepatogumų naudojantis dušu bei tualetu, tekdavo laukti eilėje. Pataisos namų administracija nesilaikė priešgaisrinės saugos reikalavimų (nebuvo iškabinti rankiniai gesintuvai, neįrengti ne mažiau kaip du evakavimo išėjimai, ant langų uždėtos grotos). Gyvenamojoje aplinkoje buvo naudojamas asbestas, kuris kėlė pavojų pareiškėjo sveikatai, veisėsi parazitai, nebuvo užtikrintas tinkamas patalpų vėdinimas ir apšvietimas. Atsakovo atstovas suteikė pareiškėjui pasenusį ir sukrypusį dviaukštį metalinį gultą, kuris nuo kiekvieno judesio girgždėjo, buvo nepatogus gulėti. Dėl šios priežasties pareiškėjas negalėjo užmigti, jautė nugaros skausmus, nuovargį ir psichologinę įtampą, kad lova sugrius, o už asmenines lėšas įsigyti lovą su kietu pagrindu nebuvo jam leista.

3. Pareiškėjo teigimu, jo nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad jis atliko bausmę antisanitarinėmis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Gyvendamas sveikatai ir gyvybei pavojingoje aplinkoje, jis jautė pažeminimą, nervinį išsekimą, kitokio pobūdžio neigiamus išgyvenimus, t. y. jam kilo neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta pinigais.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pataisos namų, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad ne visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl kartais nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Be to, Pataisos namai yra ne kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Visą bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais, todėl jo galimybė judėti po lokalinį sektorių, išskyrus miego laiką, nebuvo ribojama. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), reikalavimus.

6. Atsakovo teigimu, poilsio kambarių Pataisos namuose nėra, tačiau kiekvienam būriui įrengta virtuvėlė, kiekvienoje brigadoje stovi šaldytuvai maistui laikyti. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dezinfa“ periodiškai atlieka kenkėjų naikinimą. Patalpos remontuojamos pagal poreikį. Nors Pataisos namų stogai dengti asbesto danga, ji kelia pavojų žmogui tik tuomet, kai yra ardoma. Pataisos namų patalpose yra iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, įstaiga apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis.

7. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo pareiškėjai privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju nepaaiškino, kas sudaro jo prašomą priteisti žalą, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis, jo argumentai yra nekonkretūs, deklaratyvūs.

II. 8. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu pareiškėjo L. C. skundą tenkino iš dalies – priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

10. Atsižvelgęs į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.1 punktą, pagal kurį pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, ir įvertinęs faktinius duomenis apie pareiškėjo paskirstymą į bendrabučio tipo patalpas ir šių patalpų užstatymą lovomis bei kitais buitiniais reikmenimis, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui 604 dienas nebuvo užtikrinta sąlyga į teisės aktuose numatytą bendrabučio tipo patalpoms taikomą ploto normą (trūko nuo 0,1 kv. m iki 0,3 kv. m ploto). Kita vertus, pripažinta, jog pareiškėjui galėjo tekti ir didesnis gyvenamasis plotas, nes bendrabučio tipo miegamieji atskirais laikotarpiais nebuvo visiškai užpildyti.

11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo vėdinimo. Be to, nurodė, jog į bylą nepateikta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių arba paneigiančių pareiškėjo teiginius dėl nepakankamo natūralaus apšvietimo.

12. Pataisos namuose periodiškai atliekama kenkėjų kontrolė, o tai, teismo įsitikinimu, paneigia buitinių parazitų veisimosi galimybę.

13. Teismas pabrėžė, jog byloje nėra konkrečių duomenų apie sanitarinių įrenginių kiekį bei šių patalpų pritaikymą nuteistųjų skaičiui, taip pat apie skalbinių džiovinimo patalpų įrengimą, todėl sutiko su pareiškėjo argumentais, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos džiovinti drabužius, o sanitarinių įrenginių kiekis galėjo neatitikti Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų reikalavimų. Teismas nustatė, kad Pataisos namuose nėra įrengti laisvalaikio kambariai. Todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl laisvalaikio kambarių ir džiovinimo patalpų trūkumo bei sanitarinių patalpų nepritaikymo dideliam nuteistųjų skaičiui, vertinti kaip neatsiejamai susiję su minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu.

14. Vadovaudamasis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 5.10 ir 5.11 punktais bei atsakovo atstovo paaiškinimais, kad Pataisos namuose įrengtos virtuvėlės, maistui laikyti kiekvienai brigadai skiriama po šaldytuvą, teismas pripažino, kad Pataisos namuose nuteistiesiems suteikiama pakankamai vietos maisto produktams susidėti.

15. Nagrinėdamas pareiškėjo argumentus dėl netinkamų naudoti lovų, teismas nurodė, jog nors atsakovas nepateikė šią aplinkybę paneigiančių įrodymų, tačiau byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pataisos namų administraciją dėl lovos remonto ar jos pakeitimo.

16. Iš Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. 36-124817 turinio teismas nustatė, kad Pataisos namų aplinkoje nėra asbesto (šiferio) nuolaužų, remonto darbai, kurių metu ši danga galėtų būti ardoma, nevyksta; pažeidimai, susiję su asbesto naudojimu gyvenamojoje aplinkoje, neišaiškinti ir pareiškėjas neįrodė asbesto sukeltos žalos jo sveikatai fakto. Teismas pažymėjo, jog be kita ko neturi pagrindo netikėti Pataiso namų teiginiais, kad įstaigoje yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, patalpos aprūpintos pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis.

17. Apibendrindamas pirmiau padarytas išvadas teismas pripažino, kad šiam ginčui aktualiu laikotarpiu (iš viso 604 paras) Pataisos namai neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios bendrabučio tipo patalpos gyvenamojo ploto normos, ir dėl šių netinkamų bausmės atlikimo sąlygų pareiškėjas patyrė nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Atsižvelgęs į itin ilgą pažeidimo trukmę, pažeidimo tęstinumą, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

18. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Ginčo kontekste svarbiomis laikytos bausmės atlikimo sąlygos, t. y. kad Pataisos namai nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga; šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendrojo naudojimo patalpų. Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijos ribose, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, užsiimti kita leistina veikla, dalyvauti socialinėse programose. Teismo įsitikinimu, buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu laiku arba nerandant laisvalaikio užsiėmimo, todėl nepakankamą patalpų plotą pareiškėjui iš dalies kompensavo judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus ribose.

19. Įvertinęs pažeidimo trukmę bei neesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų kreipėsi į Pataisos namų Psichologinę tarnybą, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgėsi, kad dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų pareiškėjui būtų sutrikusi sveikata, atsižvelgęs į aplinkybę, jog ploto pažeidimas buvo nežymus, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas priteisė pareiškėjui 200 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti.

III. 20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pataisos namų, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo L. C. teisė atlikti bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, nevisapusiškai įvertino pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai priteisė pareiškėjui 200 Eur. Atsakovo nuomone, pažeidimo pripažinimas šiuo atveju būtų pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

22. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo suteiktas mažesnis gyvenamasis plotas nei nustato teisės aktai, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Net ir nustačius nedidelį ploto trūkumą, šis neatitikimas negalėtų lemti neturtinės žalos asmeniui atsiradimo, nes būti gyvenamojoje patalpoje nuteistajam privalu tik naktį, o tuomet jis miega savo lovoje.

23. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visada tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteistas žalos atlyginimas pinigais.

24. Neturtinė žala nustatoma tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinami pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo laipsnį, trukmę ir kt.

25. Pareiškėjas visą bausmės atlikimo laiką nesiskundė dėl tariamai pažeidžiamų savo teisių, taip pat nėra įrodymų, kad dėl netinkamų sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę negrįžtami sveikatos sutrikimai, ar kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą arba nežmoniškai su juo elgtis.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti.

27. Kalėjimų departamentas paaiškina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kuri galėtų būti kompensuota pinigais. Bendrabučio tipo patalpose laikomi asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi žymiai didesniais plotais bei teritorijomis, nei vien miegui skirta patalpa.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta vadovaujantis ABTĮ normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), nes administracinė byla iškelta 2016 m. gegužės 4 d. (b. l. 2).

29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą kreipėsi dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmų (neveikimo) atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir skunde teigė, kad jis nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. balandžio 27 d. buvo laikomas Pataisos namuose netinkamomis sąlygomis, dėl kurių patyrė 2 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde kaip žalos atsiradimo pagrindą nurodė, kad buvo laikomas neužtikrinant teisės aktuose numatytos gyvenamosios patalpos ploto vienam asmeniui normos, nesudarant saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos, nesuteikiant naudotis tvarkingo (nesugadinto) inventoriaus ir kt.

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad per laikotarpį nuo pareiškėjo atvykimo į Pataisos namus 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki skundo teismui padavimo dienos – 2016 m. balandžio 27 d., t. y. iš viso 604 paras, pareiškėjui nebuvo suteiktas teisės aktuose nurodytas minimalus gyvenamosios patalpos plotas, taip pat pripažino pagrįstais pareiškėjo nusiskundimus dėl laisvalaikio kambarių ir džiovinimo patalpų trūkumo, sanitarinių patalpų nepritaikymo dideliam nuteistųjų skaičiui. Šiais pažeidimais pareiškėjui padarytą neturtinę žalą pirmosios instancijos teismas įvertintino 200 Eur.

31. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pataisos namų, apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo patirtai žalai atlyginti nepakanka teisės pažeidimo pripažinimo fakto, o yra būtina priteisti kompensaciją pinigais.

32. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Kadangi atsakovas pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su vienam asmeniui tekusio mažesnio gyvenamojo ploto nei nustatyta minimalia norma, neginčija, teisėjų kolegija sutinka, kad 604 paras trukęs pareiškėjo laikymo Pataisos namuose periodas nepriimtinomis sąlygomis asmeninės erdvės gyvenamojoje patalpoje požiūriu sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei atsakovo atstovas būtų veikęs taip, kaip nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktas. Be kita ko yra pripažinta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovo atstovas neįgyvendino Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 ir 5.9 punktų reikalavimų.

34. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar kalinimo sąlygos buvo žeminančios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje Karalevičius prieš Lietuvą; 2008 m. vasario 14 d. sprendimą Dorokhov prieš Rusiją; 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją). Vertinant kalinimo sąlygas, turi būti atsižvelgiama į visų kalinimo sąlygų kumuliacinį poveikį, taip pat į visus pareiškėjo teiginius (žr. EŽTT 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą byloje Čuprakovs prieš Latviją; 2009 m. liepos 19 d. sprendimą byloje Sulejmanovic prieš Italiją; 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje Makarov prie Rusiją; 2009 m. vasario 24 d. sprendimą byloje Gagiu prieš Rumuniją; 2008 m. spalio 9 d. sprendimą byloje Moiseyev prieš Rusiją), be to, svarbu įvertinti kalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę (žr. EŽTT 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą byloje Alver prieš Estiją).

35. 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją EŽTT pabrėžė, kad teismo vertinimas negali apsiriboti kvadratinių metrų, skirtų kalinamam asmeniui, aritmetiniu apskaičiavimu, nes tik išsamus konkrečių kalinimo sąlygų nagrinėjimas gali tiksliai atskleisti kalinamų asmenų realybę. Minėtame sprendime EŽTT atkreipė dėmesį į skirtingus asmenų laisvės suvaržymo režimus atitinkamose įstaigose (kalėjimuose, tardymo izoliatoriuose ir pan.).

36. Šiuo atveju yra svarbi ta aplinkybė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas tokio pobūdžio laisvės suvaržymo įstaigoje (pataisos namuose), kurioje bausmės atlikimo sąlygos yra ženkliai palankesnės nei kalėjime ar tardymo izoliatoriuje, nes Pataisos namuose laikomi asmenys pagal įstaigos administracijos patvirtintą dienotvarkę privalo būti gyvenamojoje patalpoje tik miegui skirtu laiku, t. y. nuo 22.30 val. iki 06.30 val.

37. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas pažeidžiant nustatytas sąlygas pareiškėjui sukėlė konkrečių sveikatos sutrikimų, be to, neįrodyta, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyrė jį iš kitų nuteistųjų. Tačiau atsižvelgusi į nustatytų pažeidimų nepertraukiamumą ir pakankamai ilgą trukmę, kai pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus gyvenamasis plotas bei nebuvo sudarytos kitos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks neteisėtas atsakovo atstovo elgesys sukėlė pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.

38. Atsakydama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimo forma, teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. CK 6.250 straipsnio taikymo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).

39. Atsižvelgusi į Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjo pažeistai teisei apginti šiuo atveju pakaktų apsiriboti tik pažeidimo pripažinimu kaip teisinga satisfakcija už pareiškėjui sukeltą skriaudą.

40. Aptariamo klausimo kontekste yra svarbu, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyti net keli pažeidimai, egzistavę visą ginčo laikotarpį. Todėl įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgusi į pareiškėjo laikymo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (20 mėnesių), į pažeidimų pobūdį (nedidelį – 0,1–0,3 kv. m nuokrypį nuo nustatytos ploto normos) ir intensyvumą (vienam asmeniui tenkančios asmeninės erdvės, laisvalaikio kambario ir džiovyklos trūkumą pareiškėjui kompensavo galimybė laisvai judėti įstaigos teritorijoje, užsiimti nedraudžiama veikla), į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasines kančias, į kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu L. C. pagrįstai priteistas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir mažinti šios kompensacijos sumą apeliacinio skundo motyvai taip pat nesudaro pagrindo.

41. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė