2018-11-07 Nr. AB-19965-3-62-3-02309-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1775-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02309-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 14.4.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sistem“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sistem“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas UAB „Sistem“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Kauno RAAD) Kėdainių agentūros vyresniosios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės 2016 m. rugsėjo 23 d. privalomąjį nurodymą Nr. KEP-7; 2) Kauno RAAD 2016 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. V-84.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad privalomuoju nurodymu buvo įpareigotas nutraukti viršnormatyvinę aplinkos oro taršą amoniaku, pateikti tyrimų protokolus, įrodančius aplinkos oro taršos amoniaku sumažinimą iki nustatytų ribinių verčių, pateikti įmonės direktoriaus įsakymą dėl atsakingo asmens už aplinkos oro taršos kontrolę įmonėje paskyrimo ir jo pareiginius nuostatus.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad privalomas nurodymas ir įsakymas turi būti panaikinti, nes atsakovas, vykdydamas aplinkos oro 24 val. vidutinės amoniako užterštumo verčių tikrinimą, mėginius paėmė neleistinoje vietoje. Pateiktų matavimų duomenys patvirtina, jog 2016 m. gegužės 14 d., nuo 18 val. 00 min. iki 20 val. 40 min., taip pat 2016 m. rugsėjo 15 d., nuo 00 val. 05 min. iki 3 val. 00 min., vietoje Nr. 1 amoniako tarša viršijo nustatytą 0,04 mg/kub. m 24 val. vidutinę ribinę vertę. Vieta, pažymėta schemoje Nr. 1, yra pareiškėjo teisėtai valdomas ir naudojamas žemės sklypas. Atsakovas, imdamas mėginį, atliko matavimus pareiškėjui priklausančioje teritorijoje, o ne 100 ir 210 metrų už jos, kaip nurodyta protokole, todėl amoniako vidutinės ribinės vertės viršijimas negali būti laikomas pažeidimu. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad privalomieji nurodymai duodami, kai yra grėsmė, jog bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba), kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-362 buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ (toliau – ir higienos norma HN 35:2007), kurios priedo „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ 22 punkte nurodyta, jog vienkartinė amoniako didžiausia leidžiama koncentracija yra 0,20 mg/kub. m, o amoniako paros leidžiama koncentracija yra lygi 0,04 mg/kub. m. Analogiškos leistinos amoniako teršalų vertės yra nustatytos Lietuvos Respublikos aplinko ministro ir sveikatos ministro 2007 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. D1-329/V-469 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“ 26 punkte, kuris nustato, jog ribinė pusės valandos aplinkos oro užterštumo vertė amoniaku yra lygi 0,20 mg/kub. m, o vidutinė paros vertė – 0,04 mg/kub. m.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad ginčo dėl to, jog jis išmeta į orą amoniaką, nėra. Ginčas kilo dėl to, ar aplinkos oro užterštumas amoniaku gali būti matuojamas įmonės teisėtai valdomame ir teisėtai naudojamame sklype, kuris skirtas vykdyti kiaulininkystės veiklą, ar turi būti užterštumas amoniaku matuojamas už įmonės naudojamų žemės sklypų ribų. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo, išduoto pareiškėjui, 4 punkte nurodyta, kad vykdydama ūkinę veiklą įmonė už savo teritorijos ribų neturi viršyti higienos normoje HN 35:2007 pateiktų didžiausių leidžiamų koncentracijų.

5. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas paaiškino, jog iš Josvainių miestelio gyventojų ir iš Kėdainių rajono savivaldybės buvo gauti skundai dėl sklindančių nemalonių kvapų iš pareiškėjui priklausančios teritorijos. Gyventojai skundėsi, kad dėl aplinkos ore tvyrančių nemalonių kvapų negali atidaryti gyvenamųjų namų langų, būti lauke ir t. t. Vykdant pareiškėjo Josvainių padalinio aplinkos oro taršos kontrolę, 2016 m. rugsėjo 14–15 d. specialistai tikrino oro 24 val. vidutinę amoniako užterštumo vertę. Tyrimų duomenys parodė, kad aplinkos oro tarša amoniaku viršija nustatytą 0,04 mg/kub. m 24 val. vidutinę ribinę vertę. Dėl to pareiškėjui buvo duotas privalomasis nurodymas iki 2016 m. spalio 10 d. nutraukti viršnormatyvinę aplinkos oro taršą amoniaku ir pateikti tyrimų protokolus, įrodančius aplinkos oro taršos amoniaku sumažinimą iki nustatytų ribinių verčių, taip pat pateikti įmonės direktoriaus įsakymą dėl atsakingo asmens už aplinkos oro taršos kontrolę įmonėje paskyrimo ir jo pareiginius nuostatus.

7. Atsakovas pažymėjo, kad jo specialistai, vykdydami aplinkos oro 24 val. vidutinės amoniako užterštumo verčių tikrinimą, mėginius paėmė leistinoje vietoje – už įmonės teritorijos ribų 100–210 metrų atstumu. Tai buvo pažymėta protokole, todėl pažeidimas buvo nustatytas pagrįstai. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, taršos šalinio naudotojas privalo laikytis nustatytų taršos normatyvų ir užtikrinti, kad jam priklausančių taršos šaltinių išmetami į aplinkos orą teršalai, įvertinus esamą užterštumo lygį, neviršytų šiai vietovei numatytų ribinių verčių. Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašas ir ribinės aplinkos oro užterštumo vertės yra nustatytos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakyme Nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Amoniako kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus. Amoniako ribinė aplinkos oro užterštumo vertė yra nustatyta Įsakymo 26 punkte, t. y. 0,04 mg/kub. m per 24 val. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 (toliau – ir Nuostatai), detalizuota patikrinimo procedūra. Teršalų koncentracijos aplinkos ore matavimai turi būti atliekami 1,5–3 metrų aukštyje nuo žemės paviršiaus. Oro mėginių paėmimo vietos teršalų koncentracijai nustatyti aplinkos ore parenkamos už ūkinės veiklos objekto teritorijos ribos, atsižvelgiant į meteorologines sąlygas (vėjo kryptį, oro temperatūrą, kritulius) bei dokumentus (aplinkos teritorijos topografines nuotraukas, detalųjį planą ir kt.). Mėginiai imami už įmonės teritorijos ribos, ne mažiau kaip 3 taškuose, išdėstytuose skirtingais atstumais pavėjinėje kryptyje, ir viename taške – priešvėjinėje pusėje. Matavimų trukmė – 30 min.

8. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjo vykdomos veiklos teritoriją apibrėžia tvora, nuo jos ir buvo atskaičiuoti atstumai mėginių ėmimui. Be to, mėginiai buvo paimti ant bendro naudojimo servitutinių kelių. Šie keliai yra bendro naudojimo ir negali būti įmonės vykdomos veiklos teritorija. Jeigu skunde minėtose mėginių ėmimo vietose nuo 100 m iki 210 m būtų buvusi įmonės teritorija, ji turėtų būti tinkamai pažymėta skiriamaisiais ženklais ir perspėjimais, nes buvimas šioje vietoje kelia pavojų žmogaus sveikatai. Šiuo atveju jokių ženklų ar informacijos, kad tai pareiškėjo teritorija, nebuvo. Imant mėginius pagal vėją atstumu nuo 405 m iki 1100 m nuo įmonės vykdomos veiklos teritorijos, 2016 m. rugsėjo 19 d. tyrimų protokole Nr. P-VAKKR-2016-01/15 buvo užfiksuota amoniako koncentracija 0,054 mg/kub. m, o atstumu nuo 1000 m iki 1800 m – 0,044 mg/kub. m.

II. 9. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nurodė, kad ginčijamų individualių administracinių aktų teisėtumą vertins tik tuo pareiškėjo nurodytu aspektu, jog dalis mėginių dėl amoniako koncentracijos nustatymo buvo imama ne už įmonės teritorijos, o jo valdomame žemės sklype. Byloje nekilo ginčo dėl atliktų matavimų aritmetinės išraiškos (dydžių).

11. Teismui nustatė, kad 2016 m. kovo–liepos mėn. Kėdainių rajono savivaldybė informavo atsakovą, jog į ją kreipėsi Kėdainių miesto ir rajono gyventojai ir skundėsi dėl nemalonių kvapų, sklindančių iš pareiškėjo eksploatuojamo kiaulininkystės komplekso. Buvo atliktas pareiškėjo veiklos planinis patikrinimas ir 2016 m. birželio 17 d. patikrinimo akte Nr. KEP-28 užfiksuota, kad pareiškėjo Josvainių padalinio pagrindinė veikla – kiaulių auginimas; 2007 m. sausio 2 d. išduotas TIPK leidimas Nr. 6/26; TIPK leidimas koreguotas 4 kartus; paskutinį kartą TIPK leidimas koreguotas 2012 m. dirželio 18 d.; komplekse kiaulės auginamos nuo 2016 m. balandžio mėn. 2016 m. birželio 2 d. deklaracijos duomenys patvirtino, jog padalinio teritorijoje buvo laikomos 4767 kiaulės. Skystas mėšlas kaupiamas 6 gruntinio tipo mėšlidėse-lagūnose. Skysto mėšlo skleidimui laukuose Josvainių padalinys naudoja „Agrometer“ mechanizmą „Pionier“ su velkamomis žeme žarnomis, iš kurių teka mėšlas. Paraiškos TIPK leidimui gauti, taip pat išduoto TIPK leidimo dokumentų duomenys patvirtina, kad pareiškėjo gamybinė teritorija užima 25,08 ha plotą (nurodyti žemės sklypai). Į 2012 m. išsinuomotų žemės sklypų plotą pareiškėjo gamybinės teritorijos plotas nepatenka ir yra už gamybinės veiklos teritorijos, kuri 2007 m. buvo apibrėžta TIPK leidime, ribų. 2016 m. rugsėjo 14–15 d. atsakovas tikrino oro 24 val. vidutinę amoniako užterštumo vertę. Rezultatai buvo užfiksuoti 2016 m. rugsėjo 19 d. tyrimų protokole Nr. P‑VAKKR-2016-01/15. Tyrimo metu nustatyta, kad aplinkos oro tarša amoniaku už įmonės veiklos teritorijos ribų viršija teisės aktų nustatytą 0,04 mg/kub. m 24 val. vidutinę ribinę vertę (ginčo dėl šios faktinės aplinkybės nėra). Mėginių ėmimo vietos užfiksuotos už įmonės gamybinės veiklos teritorijos, apibrėžtos TIPK leidime. Pareiškėjas iš esmės neginčijo mėginių paėmimo vietų, mėginių paėmimo procedūros ir rezultatų, tačiau teigė, kad dalis mėginių paimti įmonės veiklos teritorijoje, kuri išsiplėtė (padidėjo) po to, kai 2012 m. buvo išsinuomotas papildomas žemės plotas.

12. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė 2016 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjui surašė privalomąjį nurodymą Nr. KEP-7, kuriuo įpareigojo nutraukti viršnormatyvinę aplinkos oro taršą amoniaku iš pareiškėjui priklausančio Josvainių padalinio ir pateikti tyrimų protokolus, įrodančius aplinkos oro taršos amoniaku sumažinimą iki nustatytų ribinių verčių, taip pat pateikti įmonės direktoriaus įsakymą dėl atsakingo asmens už aplinkos oro taršos kontrolę įmonėje paskyrimo ir jo pareiginius nuostatus. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2016 m. spalio 10 d. Pareiškėjas pateikė skundą Departamento direktoriui, tačiau 2016 m. spalio 12 d. įsakymu jis buvo atmestas.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui išduotame TIPK leidime imperatyviai numatyta, jog vykdydama ūkinę veiklą (augindama gyvulius, saugodama skystą mėšlą ir t. t.) įmonė už savo teritorijos ribų neturi viršyti higienos normoje HN 35:2007 nurodytų didžiausių leidžiamų koncentracijų (ginčo dėl šios imperatyvios nuostatos nėra). Nuostatų 1 priedo 11.2.2 punktas numato, kad oro mėginių paėmimo vietos teršalų koncentracijai nustatyti aplinkos ore parenkamos už ūkinės veiklos objekto teritorijos ribos, atsižvelgiant į meteorologines sąlygas (vėjo kryptį, oro temperatūrą, kritulius) bei dokumentus, tokius kaip aplinkos teritorijos topografinės nuotraukos, detalusis planas ir kt. Mėginiai imami už įmonės teritorijos ribos, ne mažiau kaip 3 taškuose, išdėstytuose skirtingais atstumais pavėjinėje kryptyje, ir viename taške – priešvėjinėje pusėje. Pareiškėjas ir jo atstovai jokių esminių Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 88-2009 „Amoniako koncentracijos nustatymas aplinkos ore spektrometriniu metodu“ pažeidimų nenurodė, jų taip pat nebuvo nustatyta bylos nagrinėjimo teisme metu.

14. Teismas pažymėjo, kad Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 (toliau – ir Taisyklės), 4–6 priedų normų analizė, taip pat faktinių duomenų, įtvirtintų techniniame projekte, požeminio vandens monitoringo vykdymo ataskaitoje, paraiškos TIPK leidimui gauti prieduose, avarijų likvidavimo plane, TIPK leidimo prieduose, vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo schemoje, visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjo ūkinės veiklos plotas yra 25,08 ha ir į jį nepatenka 2012 m. papildomai išsinuomoti žemės plotai. Palyginus šiuos duomenis su mėginių ėmimo vietomis, akivaizdu, kad mėginiai buvo imami už įmonės ūkinės veiklos teritorijos ribų. Atsižvelgiant į tai, kad už įmonės ūkinės veiklos teritorijos ribų buvo užfiksuotas oro teršalų (amoniako) leistinos ribos viršijimas, atsakovas turėjo pakankamą pagrindą surašyti privalomąjį nurodymą.

15. Teismas pabrėžė, kad įmonės veiklos teritorija įtvirtinta TIPK leidime, kuriame reglamentuoti ir esminiai galimos taršos klausimai. Nekoreguodamas TIPK leidimo sąlygų, o tik formaliai išsinuomodamas didesnį teritorijos plotą aplink įmonės veiklos teritoriją, apibrėžtą TIPK leidimo sąlygose, pareiškėjas neįgijo teisės viršyti leidžiamą teršalų koncentraciją didesnėje teritorijoje, kurioje yra ir viešo naudojimo teritorija – vietinės reikšmės keliai.

16. Teismas nurodė, kad ginčijamu Kauno RAAD direktoriaus 2016 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. V–84 nebuvo visiškai išsamiai atsakyta į pareiškėjo skundo argumentus, tačiau teismas to nelaikė pakankamu pagrindu paminėtą administracinį aktą panaikinti. Teisminio nagrinėjimu metu buvo įvertinti visi pareiškėjo ir jo atstovų argumentai dėl mėginių paėmimo vietų, įmonės veiklos teritorijos ribų ir tai nesudarė pagrindo skundą tenkinti. Įsakymu taip pat buvo atmestas pareiškėjo skundas, todėl net ir panaikinus Įsakymą, pareiškėjui tai nesukeltų jokių pasekmių, nes visi argumentai buvo įvertinti teismo procesiniu sprendimu.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jo veiklos plotas yra tik 25,08 ha (kuriame yra kiaulidės ir kiti statiniai) ir į jį nepatenka 2012 m. papildomai išsinuomoti 3 žemės sklypai. Išsinuomotuose žemės sklypuose pareiškėjas vykdo ūkinę veiklą – pagal srutų laistymo planą išlaisto srutas ir augina grūdines kultūras. Taigi šiuose žemės sklypuose vykdoma reali ūkinė veikla, todėl atsakovas juose negalėjo imti mėginių, nes jie būtinai parodys padidintą amoniako normą ore.

19. Pareiškėjas pažymi, kad teisės aktai nenumato pareigos pasikeitus naudojamam plotui koreguoti TIPK leidimą, nes pasibaigus nuomos terminui, šį leidimą vėl tektų koreguoti.

20. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, prieš atlikdamas matavimus, turėjo pasitikslinti vykdomos ūkinės veiklos teritorijos ribas.

21. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog oro taršos šaltinis gali būti ne tik jo valdomas kiaulių kompleksas. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybė, kad 2015 m. lapkritį – 2016 m. sausį Kėdainių rajono savivaldybės administracijos užsakymu buvo atliekami tyrimai greta kiaulių fermos, esančios (duomenys neskelbtini), ir buvo nustatyta viršyta amoniako koncentracija ore, tačiau šaltinis nebuvo pareiškėjo kiaulių kompleksas, nes tuo metu kiaulidės buvo tuščios, rezervuaruose nebuvo kaupiamos srutos. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti savivaldybės rengtą ataskaitą ir ūkinių gyvūnų deklaracijas, neišsireikalavo susirašinėjimo tarp savivaldybės ir atsakovo medžiagos. Pareiškėjo žiniomis, taršos šaltinis nustatytas rytinėje kiaulių komplekso dalyje, kur yra sąvartynas, kuris ir galėjo būti taršos šaltinis.

22. Pareiškėjas pažymi, kad byloje ginčas kilo ir dėl to, jog atsakovas ne visuose taškuose nurodė vėjo kryptį, kas galėjo turėti įtakos tyrimų rezultatams, tačiau šios aplinkybės teismas netyrė.

23. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsakovas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija, pakartojo savo atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 25. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros 2016 m. rugsėjo 23 d. privalomojo nurodymo Nr. KEP-7 (b. l. 10–11) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. V-84 „Dėl 2016 m. rugsėjo 23 d. privalomo nurodymo Nr. KEP-7“ (b. l. 7–9), kuriuo privalomasis nurodymas paliktas nepakeistas, teisėtumas ir pagrįstumas.

26. Privalomuoju nurodymu pareiškėjui nurodyta nutraukti viršnormatyvinę aplinkos oro taršą amoniaku iš UAB „Sistem“ Josvainių padalinio (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., ir pateikti tyrimų protokolus, įrodančius aplinkos oro taršos amoniaku sumažinimą iki nustatytų ribinių verčių; pateikti įmonės direktoriaus įsakymą dėl atsakingo asmens už aplinkos oro taršos kontrolę įmonėje paskyrimo ir jo pareiginius nuostatus.

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė nurodęs, jog ginčijami atsakovo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog oro tarša turi būti nustatoma ją matuojant atitinkamu atstumu nuo kiaulių komplekso (nuo jį juosiančios tvoros), o ne nuo jo nuomojamų žemės sklypų ribos (kurie yra aplink kiaulių kompleksą); jis neprivalėjo koreguoti TIPK leidimo išsinuomojęs aplinkinius žemės sklypus; oro tarša amoniaku buvo nustatyta ir tuo metu, kai jis kiaulių neaugino, tačiau pirmosios instancijos teismas tai patvirtinančių dokumentų prie bylos neprijungė ir kitų reikalingų duomenų neišsireikalavo; ginčas kilo ir dėl to, kad atsakovas ginčijamuose sprendimuose ne visuose taškuose nurodė vėjo kryptį.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Pagrindinis byloje ginčijamas aspektas yra vieta, kurioje turėjo būti matuojama ribinė aplinkos oro užterštumo amoniaku vertė.

31. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1‑546 patvirtintų Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 4 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 1 priedo „Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo reikalavimai“ 11 punktą, ūkio subjektų poveikio aplinkos oro kokybei monitoringas vykdomas nuolatinių, nenuolatinių matavimų ar matematinio modeliavimo būdais.

32. To paties teisės akto 11.2.3 punkte įtvirtinta, kad nenuolatinių matavimų būdas taikomas, kai vienoje vietoje (tvarte ar tvartų grupėje) laikant 1200 ar daugiau sutartinių gyvulių atitinkantį kiaulių (įskaitant paršavedes, kuilius, paršelius) skaičių, teršalų, nurodytų Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąraše ir ribinėse aplinkos oro užterštumo vertėse, koncentracija aplinkos ore už intensyvaus kiaulių auginimo įrenginių ribų, įvertinta modeliuojant taršos sklaidą, neviršija ribinių aplinkos oro užterštumo verčių. Atskirų teršalų matavimų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 6 kartai, iš kurių 4 kartus teršalų matavimai atliekami laikotarpiu nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d. Teršalų koncentracijos aplinkos ore matavimai už intensyvaus kiaulininkystės įrenginių ribų turi būti atliekami 1,5–3 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Matavimų trukmė – 30 min. Teršalų koncentracijos aplinkos ore matuojamos ne mažiau kaip kartą per 5 metus.

33. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo patvirtinimo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių nustatymo (Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo)“ (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2008 m. birželio 20 d.) patvirtintą Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašą ir ribines aplinkos oro užterštumo vertes, ribinė aplinkos oro užterštumo amoniaku vertė (vidutinė 24 valandų (paros)) yra 0,04 mg/kub. m.

34. Bylos medžiaga nustatyta ir dėl to ginčo byloje nėra, kad pareiškėjas užsiima kiaulių auginimo veikla; 2016 m. birželio 2 d. deklaracijos duomenimis, kiaulių komplekse buvo laikomos 4 767 kiaulės (b. l. 16); ūkinės veiklos/įrenginio vieta – 1977 m. pastatyta tipinė 27 000 bekonų auginimo metinio pajėgumo įmonė, gamybinės teritorijos plotas yra 25,08 ha, tame tarpe tvartų teritorija, pagalbiniai pastatai, skystojo mėšlo ir srutų nusodintuvai, skystojo mėšlo ir srutų sukauptuvai ir tiršto mėšlo frakcijos kaupimo aikštelės – 9,54 ha (b. l. 102); pareiškėjo minimi išsinuomoti žemės sklypai į jo ūkinės veiklos/įrenginio vietą neįeina, o yra už šią vietą juosiančios tvoros; ribinė aplinkos oro užterštumo amoniaku vertė buvo matuojama paėmus mėginius už UAB „Sistem“ Josvainių padalinio teritorijos ribų tam tikrais atstumais, matuojant nuo tvoros; atlikus matavimus buvo nustatyta viršnormatyvinė aplinkos oro tarša amoniaku (b. l. 24–33).

35. Iš prieš tai nurodyto teisinio reglamentavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių seka, kad ribinė aplinkos oro užterštumo amoniaku vertė turėjo būti matuojama už intensyvaus kiaulininkystės įrenginių ribų, kas ir buvo nagrinėjamu atveju padaryta. Nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad ribinė aplinkos oro užterštumo amoniaku vertė turėjo būti matuojama ne už intensyvaus kiaulininkystės įrenginių ribų, o dar toliau – už pareiškėjo nuomojamų žemės sklypų. Nors pareiškėjas teigia, kad ribinė aplinkos oro užterštumo amoniaku vertė galėjo būti viršyta, nes jis tręšia minėtą žemę srutomis ir augina tam tikras kultūras, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų nepateikia. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog ginčo atveju ribinė aplinkos oro užterštumo amoniaku vertė buvo matuojama tinkamoje vietoje.

36. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo teiginius, kad jis neprivalėjo koreguoti TIPK leidimo išsinuomojęs aplinkinius žemės sklypus, pažymi, jog ši aplinkybė nėra šios administracinės bylos ginčo dalykas, kaip ir oro tarša amoniaku 2015 m. lapkritį – 2016 m. balandį, todėl konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė prijungti prie bylos su pastarąja aplinkybe susijusius dokumentus ir išsireikalauti atitinkamus duomenis (b. l. 115). Nors pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui 2015 m. Kėdainių rajono savivaldybės aplinkos oro tyrimų ataskaitą (b. l. 137–153), tačiau šioje ataskaitoje užfiksuoti matavimų, atliktų 2015 m. lapkritį – 2016 m. balandį, rezultatai neturi jokios įtakos šioje administracinėje byloje ginčijamų administracinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. Ginčijami sprendimai buvo priimti įvertinus būtent 2016 m. rugsėjo 14–15 d. atliktų ribinių aplinkos oro užterštumo amoniaku verčių matavimų rezultatus, o ne anksčiau atliktų matavimų rezultatus.

37. Nors, pareiškėjo teigimu, 2015 m. ataskaita turėtų patvirtinti, jog oro taršos šaltinis amoniaku galėjo būti kitas objektas (pavyzdžiui, sąvartynas) ir šioje administracinėje byloje aktualiu laiku, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos pareiškėjo daromos prielaidos yra nepagrįstos, nes iš atsakovo pateikto Aplinkos oro taršos (kvapų) problemų apyrašo (b. l. 41–44) matyti, kad „Kauno KRATC Zabieliškio sąvartyno administracija 2015 m. pabaigoje įdiegė mechaninio atliekų rūšiavimo ir biologiškai sklaidžių atliekų kompostavimo įrenginį, kurio įsisavinimas sumažino teršalų (kvapų) kiekį ir jų poveikį aplinkos orui, kadangi biosklaidžių atliekų apdorojimas vyksta uždaruose įrenginiuose“. Be to, pareiškėjas kiaulių neaugino tik nuo 2015 m. lapkričio 13 d. (b. l. 8), o duomenų, kada buvo sutvarkytos (išvežtos, išlaistytos ar kt.) srutos, iš viso nepateikia, tuo tarpu oro tarša amoniaku pareiškėjo pateiktoje ataskaitoje fiksuojama nuo 2015 m. lapkričio 2 d., nuo 2015 m. lapkričio 30 d. ji mažėja, o nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iš viso nebefiksuojama. Taigi, kaip jau buvo minėta, pareiškėjo prielaidos laikytinos nepagrįstomis.

38. Teisėjų kolegija nustatė, jog pareiškėjas neteisingai nurodė, jog nagrinėjamos administracinės bylos ginčo pagrindas yra ir aplinkybė, kad matuojant ribines aplinkos oro užterštumo amoniaku vertes, ne visuose taškuose buvo nurodyta vėjo kryptis. Tokios aplinkybės pareiškėjas skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, nenurodė (b. l. 5–6), šia aplinkybe skundo pagrindo netikslino. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2374-442/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017; 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-442/2017 ir kt.). Kaip jau buvo minėta, aplinkybė dėl ne visuose taškuose nurodytos vėjo krypties nebuvo nurodyta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šiuo aspektu skundas nebuvo nagrinėjamas, todėl minėtas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas.

39. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sistem“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Rytis Krasauskas