Legislator Case Law & Legislation
ef1fea4b-96f7-44d4-80a6-d2c659d30ee8 AI generated

Court partially allowed non-material damage claim for overcrowding, awarding 208 EUR while dismissing other requests due to lack of evidence.

Case Number ef1fea4b-96f7-44d4-80a6-d2c659d30ee8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court partially dismissed the plaintiff's claim for non-material damages regarding alleged torture and inhuman conditions in a police detention center. While the court acknowledged that the plaintiff was held in overcrowded cells, it found insufficient evidence to prove severe health deterioration or intentional mistreatment. Consequently, the court awarded a nominal compensation of 208 EUR for the non-material damage caused by the overcrowding, while rejecting the remaining claims.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis; Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 3 straipsnis: When detention conditions violate constitutional rights, a nominal compensation for non-material damage is awarded if no specific health deterioration or intentional mistreatment is proven.

Keywords

AI generated
non-material damage overcrowded detention police custody constitutional rights nominal compensation inadmissible evidence administrative liability

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis
Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 3 straipsnis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis
CK 6.250 straipsnis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniai
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 4 punktai
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnis

Cited Case Law

AI generated
LVAT 2014-10-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1506/2014

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-496-609/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02035-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 19 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo priteisimo irn u s t a t ė:pareiÅ¡kėjas A.

T. praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .Skunde (b.l. 3-5) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2012-12-05 įvairiais periodais Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje (toliau – AreÅ¡tinė) jis buvo laikomas perpildytose kamerose, pažeidžiant įstatymų nustatytÄ vienam asmeniui turintį tekti kameros plotÄ , kamerose buvo drėgna, Å¡alta, mažai Å¡viesos, netinkamai įrengtas tualetas, nebuvo veidrodžio, valymo priemonių Å¡varai palaikyti, pasivaikščiojimo kiemeliuose per mažai vietos, jam nebuvo suteikta galimybė pirkti parduotuvėje ir gauti maisto iÅ¡ artimųjų.

Teigia, jog nuo 1998 metų jis serga ŽIV, hepatitu C ir yra 50 procentų darbingas. Nurodo, kad po etapavimo jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti duÅ¡u, o atliekant asmens ar daiktų apžiÅ«ras, buvo žeminamas jo orumas. Dėl netinkamų laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygų jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , nepatogumus, pažeminimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Mano, jog nurodyti pažeidimai prilyginami kankinimui, nežmoniÅ¡koms gyvenimo sÄ lygoms ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 3 straipsnį.

Teigia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ . Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK), atsiliepime į skundÄ (b.l. 10-12, 34-37) nurodyta, jog nors pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas buvo pažeista, reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka praÅ¡oma netenkinti.

Argumentuojama, jog duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis su skundais dėl netinkamų jo laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygų, nėra. Teigiama, kad kamerose įrengta mechaninė ventiliacija, kameros vėdinamos ir per langus, langai sandarÅ«s, drėgmės ir pelėsio nėra. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-03-30 atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad AreÅ¡tinės patalpose įrengtas centrinis Å¡ildymas, oro temperatÅ«ra, santykinė drėgmė ir judrumas atitinka galiojančių higienos normų reikalavimus.

Nurodoma, kad Areštinėje esantys asmenys patys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose ir tuo tikslu jie visada aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (šluotomis, šiukšlių semtuvais) bei valymo priemonėmis. Nėra duomenų, jog per paskutinių trejų metų laikotarpį nebūtų išduotas valymo inventorius Areštinėje laikomokiems asmenims pageidaujant. Teigiama, kad Areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai, pasivaikščiojimo kiemeliai, kamerose įrengti baldai atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" reikalavimus, o Areštinėje laikomiems asmenims galimybės apsipirkti teisės aktai nenumato.

Policijos departamento prie LR VRM 2013-01-21 raÅ¡tu teritorinėms policijos įstaigos nurodyta nepriimti policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims skirtuose siuntiniuose esančių maisto produktų ir kitų daiktų. Nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2012-11-05 iki 2015-11-06 pažeidžiant teisės aktais nustatyto minimalaus ploto tenkančio vienam asmeniu reikalavimÄ , pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 21 dienÄ . Teigiama, kad pažeidimas buvo nežymus, nes pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,71 kv.m. iki 4,87 kv.m. kameros ploto.

Manoma, kad teisės pažeidimo pripažinimas gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.Bylos proceso Å¡alys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ proceso dalyviai informuoti Å¡aukimais, todėl laikytina, kad bylos proceso Å¡alims apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės bylos Å¡alims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

KonstatuojamaByloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygų, atlyginimo priteisimo. PareiÅ¡kėjo teigimu, jo patirta neturtinė žala pasireiÅ¡kė dvasiniais iÅ¡gyvenimais, psichologiniu sukrėtimu, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2010-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ ir kitÄ (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai.

Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. „ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbÅ«t neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimÄ , kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, bÅ«tinus sudėtinius tarpusavyje organiÅ¡kai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-04-21 sprendimÄ Peers prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95). Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t.

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ valstybės ekonominę situacijÄ bei jos piliečių bendrÄ materialinį lygį; pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (pavyzdžiui, už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis (kameros plotas per mažas) priteisiama nuo 3 iki 5 eurų (2015-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; 2015-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015; 2015-11-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1781-442/2015), kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014).

Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punkte reglamentuota, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m. ploto, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ .Byloje esantis Klaipėdos apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinės virÅ¡ininko 2015-11-13 tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 30-PR2-28575 (b.l. 13-15, 38-40) bei asmens paskirstymo į kameras iÅ¡raÅ¡as (b.l. 16-16A, 41-42) patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas įvairiais periodais AreÅ¡tinėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2012-11-05 iki 2015-11-06.

Nustatyta, jog pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti kameros plotÄ pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2012-11-05 iki 2012-11-06 kameroje Nr. 40, kurios plotas 21,49 kv.m., kameroje buvo laikomi 5 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,30 kv.m., nuo 2012-11-12 iki 2012-11-13 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 2, kurios plotas 18,05 kv.m., kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,51 kv.m., nuo 2013-02-27 iki 2013-03-01 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 24, kurios plotas 19,50 kv.m., kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,88 kv.m., 2013-05-02 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 6, kurios plotas 8,27 kv.m., kameroje buvo laikomi 2 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,14 kv.m., nuo 2013-05-03 iki 2013-05-05 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 5, kurios plotas 14,88 kv.m., kameroje buvo laikomi 3 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,96 kv.m., 2013-05-06 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 5, kurios plotas 14,88 kv.m., kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,72 kv.m., 2013-05-07 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 5, kurios plotas 14,88 kv.m., kameroje buvo laikomi 3 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,96 kv.m., 2013-09-11 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 4, kurios plotas 14,15 kv.m., kameroje buvo laikomi 3 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,72 kv.m., nuo 2013-09-12 iki 2013-09-13 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 4, kurios plotas 14,15 kv.m., kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,54 kv.m., nuo 2013-11-04 iki 2013-11-05 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 34, kurios plotas 19,15 kv.m., kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,79 kv.m., nuo 2013-11-08 iki 2013-11-11 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 34, kurios plotas 19,15 kv.m., kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ , vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,79 kv.m., 2013-11-14 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 34, kurios plotas 19,15 kv.m., kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,79 kv.m., nuo 2013-11-18 iki 2013-11-19 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 34, kurios plotas 19,15 kv.m., kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,79 kv.m., 2014-10-13 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 34, kurios plotas 19,15 kv.m., kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,79 kv.m., 2014-11-05 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 24, kurios plotas 19,50 kv.m., kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,88 kv.m., 2014-11-10 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 24, kurios plotas 19,50 kv.m., kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,88 kv.k., 2014-12-15 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 19, kurios plotas 18,48 kv.m., kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,62 kv.m.

IÅ¡ byloje esančio asmens paskirstymo į kameras iÅ¡raÅ¡o (b.l. 16-16A, 41-42) matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-03-31 iki 2015-04-01 pažeidžiant nustatytÄ vienam asmeniui turintį tekti kameros plotÄ pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 22, kurios plotas 19,61, kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,90 kv.m., nuo 2015-04-01 iki 2015-04-02 toje pačioje kameroje buvo laikomi 5 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,92 kv.m., nuo 2015-04-09 iki 2015-04-10 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 22, kurios plotas 19,61 kv.m., kameroje buvo laikomi 5 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,92 kv.m., nuo 2015-04-10 iki 2015-04-13 toje pačioje kameroje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su 4 asmenimis, vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,90 kv.m., nuo 2015-04-13 iki 2015-04-15 toje pačioje kameroje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su 5 asmenimis, vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,92 kv.m., nuo 2015-04-16 iki 2015-04-17 toje pačioje kameroje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su 4 asmenimis, vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,90 kv.m., nuo 2015-04-17 iki 2015-04-21 toje pačioje kameroje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su 5 asmenimis, vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,92 kv.m., nuo 2015-04-23 iki 2015-04-24 – toje pačioje kameroje su 5 asmenimis, vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,92 kv.m., laikotarpiais nuo 2015-04-28 iki 2015-05-06 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 23, kurios plotas 16,01 kv.m., kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ , vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4 kv.m., nuo 2015-05-06 iki 2015-12-13 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 22, kurios plotas 19,61 kv.m., kameroje buvo laikomi 5 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,92 kv.m., nuo 2015-10-14 iki 2015-10-16 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 27, kurios plotas 13,62 kv.m., kameroje buvo laikomi 8 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 1,70 kv.m.

IÅ¡ to, kas nustatyta, matyti, jog pažeidžiant minimalų vienam asmeniui turintį tekti kameros plotÄ pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 52 paras. Nors pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis buvo pažeista, vertintina, jog daugeliu atvejų pažeidimas buvo nežymus, kada pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,92 kv.m. iki 4,90 kv.m. kameros ploto, vietoj nustatytų 5 kv.m., ir tik laikotarpiu nuo 2015-10-14 iki 2015-10-16 pareiÅ¡kėjui tenkantis kameros plotas žymiai virÅ¡ijo įstatymų nustatytÄ vienam asmeniui turintį tekti kameros plotÄ .Nors pareiÅ¡kėjas teigia, jog jis buvo laikomas kamerose, kuriose drėgna, Å¡alta, mažai Å¡viesos, netinkamai įrengtas tualetas, nebuvo veidrodžio, valymo priemonių Å¡varai palaikyti, tačiau iÅ¡ Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1999-06-10 leidimo (b.l. 18-18A, 49-50) matyti, jog AreÅ¡tinės pirmÄ jÄ dalį leista pradėti eksploatuoti 1999-06-11, 2005-02-22 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-142 (b.l. 19, 43) AreÅ¡tinės 2-Ä jÄ dalį leista pradėti eksploatuoti nuo 2005-02-21.

Areštinės patalpų po rekonstrukcijos rūsyje pripažinimo tinkamomis naudoti akte (b.l. 23, 47) pažymėta, kad rekonstruotos Areštinės patalpos yra tinkamos naudojimui. 2005-02-18 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Areštinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo akte Nr. 5-IN-31 (b.l. 21-22, 45-46) nurodyta, jog Areštinės 2-osios dalies įrengimas atitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymu Nr. 380 patvirtintus Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-05-17 įsakymu Nr. 215 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ reikalavimus.

Nors Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-04-13 patikrinimo akte Nr. K3-98 (b.l. 25-28, 52-55) nurodyta, jog atlikus operatyvųjį patikrinimÄ pagal Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtintos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 (toliau – HN 37:2009), reikalavimus, buvo nustatyta, kad AreÅ¡tinės 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39 kamerose dirbtinė apÅ¡vieta neatitiko HN 37:2009 21 punkto reikalavimų, tačiau pažymėta, jog tokia dirbtinės apÅ¡vietos matavimų neatitiktis HN 37:2009 21 ir punkto reikalavimams nevertintinas kaip pažeidimas, nes apÅ¡vietimo sistemos pakeitimui reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus.

Kitų HN 37:2009 reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Tame pačiame patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinimo metu kameros ir jose esantys įrenginiai buvo Å¡varÅ«s, buitinių parazitų nepastebėta, kamerų valymo darbai ir naudotos valymo ir dezinfekcijos priemonės yra registruojami AreÅ¡tinės patalpų pagrindinio valymo registracijos žurnale, patikrintose kamerose, duÅ¡inėje ant sienų, lubų pelėsio nebuvo. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, jog jam nebuvo suteikta galimybė apsipirkti parduotuvėje ir gauti maisto iÅ¡ artimųjų, iÅ¡ į bylÄ pateikto Policijos departamento prie LR VRM 2013-01-21 raÅ¡to Nr. 5-S-233 (b.l. 24, 51) turinio, matyti, jog Å¡ioms įstaigoms (tame tarpe ir AreÅ¡tinei) nurodyta vadovautis Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatomis ir nepriimti areÅ¡tinėse sulaikytiems, suimtiems ir nuteistiems (turintiems ir suimtojo statusÄ ) asmenims skirtuose perduodamuose siuntiniuose esančių maisto produktų ir kitų daiktų (iÅ¡skyrus asmens higienos reikmenis), kurių perdavimo galimybė nenumatyta Suėmimo vykdymo įstatyme, juos grÄ Å¾inant perduodamÄ siuntinį atneÅ¡usiam asmeniui.

Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad po etapavimo jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti duÅ¡u, o atliekant asmens ar daiktų apžiÅ«ras buvo žeminamas jo orumas, byloje esančiame 2015-04-13 Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. K3-98 (b.l. 25-28, 52-55) nurodyta, jog pagal AreÅ¡tinėje laikomų asmenų teisės pasinaudoti Å¡iltu duÅ¡u grafikÄ , kaip reikalauja HN 37:2009 60 punkto nuostata, bÅ«nant AreÅ¡tinėje savaitę ir ilgiau, suteikiama galimybė nusiprausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Pagal HN 37:2009 55 punktÄ , į policijos areÅ¡tinę patekę asmenys turi bÅ«ti tikrinami, ar nėra utėlėti, apsikrėtę niežais (jei reikia sanuojami) ir privalo nusiprausti sanitarinės Å¡varyklos duÅ¡e. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, jog dėl netinkamų jo laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygų jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , nepatogumus, pažeminimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , duomenų apie pareiÅ¡kėjo psichinę bÅ«klę byloje nėra.

Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog serga ŽIV bei lėtiniu hepatitu C, yra persirgęs tuberkulioze bei yra 50 procentų darbingas, byloje pateiktame Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2015-10-22 rašte Nr. 17/01-2767 (b.l.

7) nurodyta, jog ŽIV ir lėtinis virusinis hepatitas C pareiÅ¡kėjui diagnozuoti 1998 metais, o plaučių tuberkulioze jis persirgo 2005 metais. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, vertintina, jog skunde nurodyti susirgimai pareiÅ¡kėjui diagnozuoti anksčiau nei laikotarpiu, kada pareiÅ¡kėjas buvo laikomas AreÅ¡tinėje. Kitų duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, byloje nėra.

Pažymėtina, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (žr. pvz. LVAT 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1506/2014).Kadangi nustatyta, jog tam tikrÄ periodÄ pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas perpildytose kamerose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.250 straipsniu bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, pareiÅ¡kėjo patirta žala vertintina pinigais.

Kadangi byloje nėra duomenų, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų sutrikusi sveikata ar atsiradusios kitos ypač neigiamos pasekmės, ar atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjo patirta neturtinė žala vertintina 208 Eur. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 127 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a:             skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 208 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuonis eurus) neturtinės žalos atlyginimÄ A.

T.Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                        Eglė Kiaurakytė                                                                                                         Â