Court partially allowed non-material damage claim for overcrowding, awarding 208 EUR while dismissing other requests due to lack of evidence.
Legislator summary
AI generatedThe court partially dismissed the plaintiff's claim for non-material damages regarding alleged torture and inhuman conditions in a police detention center. While the court acknowledged that the plaintiff was held in overcrowded cells, it found insufficient evidence to prove severe health deterioration or intentional mistreatment. Consequently, the court awarded a nominal compensation of 208 EUR for the non-material damage caused by the overcrowding, while rejecting the remaining claims.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis; Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 3 straipsnis: When detention conditions violate constitutional rights, a nominal compensation for non-material damage is awarded if no specific health deterioration or intentional mistreatment is proven.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla Nr AdministracinÄ byla Nr. I-496-609/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02035-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21(S) KLAIPÄDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 19 d.KlaipÄda KlaipÄdos apygardos administracinio teismo teisÄja EglÄ KiaurakytÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dÄl žalos atlyginimo priteisimo irn u s t a t Ä:pareiÅ¡kÄjas A.
T. praÅ¡o iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 15 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ .Skunde (b.l. 3-5) nurodÄ, jog laikotarpiu nuo 2012-12-05 įvairiais periodais KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinÄje (toliau â AreÅ¡tinÄ) jis buvo laikomas perpildytose kamerose, pažeidžiant įstatymų nustatytÄ vienam asmeniui turintį tekti kameros plotÄ , kamerose buvo drÄgna, Å¡alta, mažai Å¡viesos, netinkamai įrengtas tualetas, nebuvo veidrodžio, valymo priemonių Å¡varai palaikyti, pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliuose per mažai vietos, jam nebuvo suteikta galimybÄ pirkti parduotuvÄje ir gauti maisto iÅ¡ artimųjų.
Teigia, jog nuo 1998 metų jis serga ŽIV, hepatitu C ir yra 50 procentų darbingas. Nurodo, kad po etapavimo jam nebuvo suteikta galimybÄ pasinaudoti duÅ¡u, o atliekant asmens ar daiktų apžiÅ«ras, buvo žeminamas jo orumas. DÄl netinkamų laikymo AreÅ¡tinÄje sÄ lygų jis patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinį sukrÄtimÄ , emocinÄ depresijÄ , nepatogumus, pažeminimÄ , bendravimo galimybių sumažÄjimÄ . Mano, jog nurodyti pažeidimai prilyginami kankinimui, nežmoniÅ¡koms gyvenimo sÄ lygoms ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 3 straipsnį.
Teigia, kad dÄl atsakovÄs neteisÄtų veiksmų jis patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ . AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau â KlaipÄdos apskrities VPK), atsiliepime į skundÄ (b.l. 10-12, 34-37) nurodyta, jog nors pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas buvo pažeista, reikalavimo dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka praÅ¡oma netenkinti.
Argumentuojama, jog duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų kreipÄsis su skundais dÄl netinkamų jo laikymo AreÅ¡tinÄje sÄ lygų, nÄra. Teigiama, kad kamerose įrengta mechaninÄ ventiliacija, kameros vÄdinamos ir per langus, langai sandarÅ«s, drÄgmÄs ir pelÄsio nÄra. KlaipÄdos visuomenÄs sveikatos centro 2015-03-30 atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad AreÅ¡tinÄs patalpose įrengtas centrinis Å¡ildymas, oro temperatÅ«ra, santykinÄ drÄgmÄ ir judrumas atitinka galiojanÄių higienos normų reikalavimus.
Nurodoma, kad AreÅ¡tinÄje esantys asmenys patys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu kamerose ir tuo tikslu jie visada aprÅ«pinami Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi (Å¡luotomis, Å¡iukÅ¡lių semtuvais) bei valymo priemonÄmis. NÄra duomenų, jog per paskutinių trejų metų laikotarpį nebÅ«tų iÅ¡duotas valymo inventorius AreÅ¡tinÄje laikomokiems asmenims pageidaujant. Teigiama, kad AreÅ¡tinÄs kamerose įrengti sanitariniai mazgai, pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliai, kamerose įrengti baldai atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2009 âPolicijos areÅ¡tinÄs: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" reikalavimus, o AreÅ¡tinÄje laikomiems asmenims galimybÄs apsipirkti teisÄs aktai nenumato.
Policijos departamento prie LR VRM 2013-01-21 raÅ¡tu teritorinÄms policijos įstaigos nurodyta nepriimti policijos areÅ¡tinÄse laikomiems asmenims skirtuose siuntiniuose esanÄių maisto produktų ir kitų daiktų. Nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2012-11-05 iki 2015-11-06 pažeidžiant teisÄs aktais nustatyto minimalaus ploto tenkanÄio vienam asmeniu reikalavimÄ , pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas 21 dienÄ . Teigiama, kad pažeidimas buvo nežymus, nes pareiÅ¡kÄjui teko nuo 3,71 kv.m. iki 4,87 kv.m. kameros ploto.
Manoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimas gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.Bylos proceso Å¡alys į teismo posÄdį neatvyko, apie teismo posÄdžio nagrinÄjimo laikÄ ir vietÄ proceso dalyviai informuoti Å¡aukimais, todÄl laikytina, kad bylos proceso Å¡alims apie teismo posÄdį praneÅ¡ta tinkamai. Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinÄti jÄ iÅ¡ esmÄs, todÄl byla nagrinÄtina iÅ¡ esmÄs bylos Å¡alims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).
KonstatuojamaByloje ginÄas kilo dÄl neturtinÄs žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kÄjo teigimu, jis patyrÄ dÄl netinkamų jo laikymo AreÅ¡tinÄje sÄ lygų, atlyginimo priteisimo. PareiÅ¡kÄjo teigimu, jo patirta neturtinÄ Å¾ala pasireiÅ¡kÄ dvasiniais iÅ¡gyvenimais, psichologiniu sukrÄtimu, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažÄjimu. DÄl neturtinÄs žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2010-05-03 nutartį administracinÄje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:
1) neteisÄti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);
2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 straipsnis);
4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas, nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.
NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .NeturtinÄ (moralinÄ) žala yra dvasinÄ skriauda, kuri taip pat gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrÄtimus, emocinÄ depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogÄjimÄ ir kitÄ (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinÄs žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrÄ fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ.
NeturtinÄ Å¾ala nÄra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nÄra sudÄtingos ar nesunkiai įveikiamos. âNeturtinÄ Å¾ala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmÄâ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
NeturtinÄs žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmÄs, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtis, padarytos turtinÄs žalos dydis bei kitos turinÄios reikÅ¡mÄ bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinÄių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nÄ vienas kriterijus atskirai.
Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinÄiais didesnÄ reikÅ¡mÄ nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. PažymÄtina, kad neturtinÄs žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. âReiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos, kylanÄios iÅ¡ valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakÄiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, taÄiau bÅ«tina konkreÄiai (laike ir vietoje) apibrÄžti galbÅ«t neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkreÄiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsianÄias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasmeâ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-05 nutartis administracinÄje byloje Nr. A520-1168/2013).
Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimÄ , kad neturtinÄs žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinÄs žalos atlyginimo atveju, bÅ«tinus sudÄtinius tarpusavyje organiÅ¡kai susijusius elementus be kurių neturtinÄs žalos atlyginimas yra negalimas.Kadangi neturtinÄ Å¾ala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kÄjo laikymo AreÅ¡tinÄje sÄ lygų, nagrinÄjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekÄs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmÄs, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir â tam tikrais atvejais â nuo nukentÄjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klÄs. Be to, vertindamas, ar elgesys yra âžeminantis orumÄ â 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikÄ jo ar jos asmenybÄ su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.
Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-04-21 sprendimÄ Peers prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95). NeturtinÄs žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kÄsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kÄjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmÄs pakenkÄ pareiÅ¡kÄjo sveikatai ir t. t.
Vertinant asmenų, kalinimų teisÄs aktų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kÄjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengÄsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kÄjui; į bendrÄ valstybÄs ekonominÄ situacijÄ bei jos pilieÄių bendrÄ materialinį lygį; pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-15 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinÄs žalos atlyginimo dydžius (pavyzdžiui, už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalÄjime teisÄs aktų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis (kameros plotas per mažas) priteisiama nuo 3 iki 5 eurų (2015-04-16 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-714-442/2015; 2015-05-15 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-128-858/2015; 2015-05-28 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1169-442/2015; 2015-11-23 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1781-442/2015), kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrÄžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kÄs reikalavimÄ atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , kilusiÄ dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kÄjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinanÄias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-822-81/2014).
Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄjÄs ir įvertinÄs pareiÅ¡kÄjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvÄs atÄmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisÄtumÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-11 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-756-2072/2013). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (toliau â ir TaisyklÄs) 80 punkte reglamentuota, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m. ploto, neįskaiÄiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ .Byloje esantis KlaipÄdos apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinÄs virÅ¡ininko 2015-11-13 tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 30-PR2-28575 (b.l. 13-15, 38-40) bei asmens paskirstymo į kameras iÅ¡raÅ¡as (b.l. 16-16A, 41-42) patvirtina, jog pareiÅ¡kÄjas įvairiais periodais AreÅ¡tinÄje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2012-11-05 iki 2015-11-06.
Nustatyta, jog pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti kameros plotÄ pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas nuo 2012-11-05 iki 2012-11-06 kameroje Nr. 40, kurios plotas 21,49 kv.m., kameroje buvo laikomi 5 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kÄjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,30 kv.m., nuo 2012-11-12 iki 2012-11-13 pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje Nr. 2, kurios plotas 18,05 kv.m., kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kÄjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,51 kv.m., nuo 2013-02-27 iki 2013-03-01 pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje Nr. 24, kurios plotas 19,50 kv.m., kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kÄjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,88 kv.m., 2013-05-02 pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje Nr. 6, kurios plotas 8,27 kv.m., kameroje buvo laikomi 2 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kÄjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,14 kv.m., nuo 2013-05-03 iki 2013-05-05 pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje Nr. 5, kurios plotas 14,88 kv.m., kameroje buvo laikomi 3 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kÄjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,96 kv.m., 2013-05-06 pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje Nr. 5, kurios plotas 14,88 kv.m., kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kÄjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,72 kv.m., 2013-05-07 pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje Nr. 5, kurios plotas 14,88 kv.m., kameroje buvo laikomi 3 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kÄjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,96 kv.m., 2013-09-11 pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje Nr. 4, kurios plotas 14,15 kv.m., kameroje buvo laikomi 3 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kÄjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,72 kv.m., nuo 2013-09-12 iki 2013-09-13 pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje Nr. 4, kurios plotas 14,15 kv.m., kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kÄjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,54 kv.m., nuo 2013-11-04 iki 2013-11-05 pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje Nr. 34, kurios plotas 19,15 kv.m., kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kÄjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,79 kv.m., nuo 2013-11-08 iki 2013-11-11 pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje Nr. 34, kurios plotas 19,15 kv.m., kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kÄjÄ , vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,79 kv.m., 2013-11-14 pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje Nr. 34, kurios plotas 19,15 kv.m., kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kÄjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,79 kv.m., nuo 2013-11-18 iki 2013-11-19 pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje Nr. 34, kurios plotas 19,15 kv.m., kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kÄjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,79 kv.m., 2014-10-13 pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje Nr. 34, kurios plotas 19,15 kv.m., kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kÄjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,79 kv.m., 2014-11-05 pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje Nr. 24, kurios plotas 19,50 kv.m., kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kÄjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,88 kv.m., 2014-11-10 pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje Nr. 24, kurios plotas 19,50 kv.m., kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kÄjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,88 kv.k., 2014-12-15 pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje Nr. 19, kurios plotas 18,48 kv.m., kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kÄjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,62 kv.m.
IÅ¡ byloje esanÄio asmens paskirstymo į kameras iÅ¡raÅ¡o (b.l. 16-16A, 41-42) matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-03-31 iki 2015-04-01 pažeidžiant nustatytÄ vienam asmeniui turintį tekti kameros plotÄ pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje Nr. 22, kurios plotas 19,61, kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kÄjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,90 kv.m., nuo 2015-04-01 iki 2015-04-02 toje paÄioje kameroje buvo laikomi 5 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kÄjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,92 kv.m., nuo 2015-04-09 iki 2015-04-10 pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje Nr. 22, kurios plotas 19,61 kv.m., kameroje buvo laikomi 5 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kÄjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,92 kv.m., nuo 2015-04-10 iki 2015-04-13 toje paÄioje kameroje pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas su 4 asmenimis, vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,90 kv.m., nuo 2015-04-13 iki 2015-04-15 toje paÄioje kameroje pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas su 5 asmenimis, vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,92 kv.m., nuo 2015-04-16 iki 2015-04-17 toje paÄioje kameroje pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas su 4 asmenimis, vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,90 kv.m., nuo 2015-04-17 iki 2015-04-21 toje paÄioje kameroje pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas su 5 asmenimis, vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,92 kv.m., nuo 2015-04-23 iki 2015-04-24 â toje paÄioje kameroje su 5 asmenimis, vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,92 kv.m., laikotarpiais nuo 2015-04-28 iki 2015-05-06 pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje Nr. 23, kurios plotas 16,01 kv.m., kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kÄjÄ , vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4 kv.m., nuo 2015-05-06 iki 2015-12-13 pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje Nr. 22, kurios plotas 19,61 kv.m., kameroje buvo laikomi 5 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kÄjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,92 kv.m., nuo 2015-10-14 iki 2015-10-16 pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje Nr. 27, kurios plotas 13,62 kv.m., kameroje buvo laikomi 8 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kÄjÄ ), vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 1,70 kv.m.
IÅ¡ to, kas nustatyta, matyti, jog pažeidžiant minimalų vienam asmeniui turintį tekti kameros plotÄ pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas 52 paras. Nors pareiÅ¡kÄjo teisÄ bÅ«ti kalinamam teisÄs aktų reikalavimus atitinkanÄiomis sÄ lygomis buvo pažeista, vertintina, jog daugeliu atvejų pažeidimas buvo nežymus, kada pareiÅ¡kÄjui teko nuo 3,92 kv.m. iki 4,90 kv.m. kameros ploto, vietoj nustatytų 5 kv.m., ir tik laikotarpiu nuo 2015-10-14 iki 2015-10-16 pareiÅ¡kÄjui tenkantis kameros plotas žymiai virÅ¡ijo įstatymų nustatytÄ vienam asmeniui turintį tekti kameros plotÄ .Nors pareiÅ¡kÄjas teigia, jog jis buvo laikomas kamerose, kuriose drÄgna, Å¡alta, mažai Å¡viesos, netinkamai įrengtas tualetas, nebuvo veidrodžio, valymo priemonių Å¡varai palaikyti, taÄiau iÅ¡ Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1999-06-10 leidimo (b.l. 18-18A, 49-50) matyti, jog AreÅ¡tinÄs pirmÄ jÄ dalį leista pradÄti eksploatuoti 1999-06-11, 2005-02-22 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-142 (b.l. 19, 43) AreÅ¡tinÄs 2-Ä jÄ dalį leista pradÄti eksploatuoti nuo 2005-02-21.
AreÅ¡tinÄs patalpų po rekonstrukcijos rÅ«syje pripažinimo tinkamomis naudoti akte (b.l. 23, 47) pažymÄta, kad rekonstruotos AreÅ¡tinÄs patalpos yra tinkamos naudojimui. 2005-02-18 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos AreÅ¡tinÄs 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo akte Nr. 5-IN-31 (b.l. 21-22, 45-46) nurodyta, jog AreÅ¡tinÄs 2-osios dalies įrengimas atitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymu Nr. 380 patvirtintus Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos ir eksploatavimo reikalavimus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-05-17 įsakymu Nr. 215 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2002 âAreÅ¡tinÄs. Ä®rengimo bei eksploatavimo taisyklÄsâ reikalavimus.
Nors KlaipÄdos visuomenÄs sveikatos centro 2015-04-13 patikrinimo akte Nr. K3-98 (b.l. 25-28, 52-55) nurodyta, jog atlikus operatyvųjį patikrinimÄ pagal Lietuvos higienos normos HN 37:2009 âPolicijos areÅ¡tinÄs: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ patvirtintos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 (toliau â HN 37:2009), reikalavimus, buvo nustatyta, kad AreÅ¡tinÄs 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39 kamerose dirbtinÄ apÅ¡vieta neatitiko HN 37:2009 21 punkto reikalavimų, taÄiau pažymÄta, jog tokia dirbtinÄs apÅ¡vietos matavimų neatitiktis HN 37:2009 21 ir punkto reikalavimams nevertintinas kaip pažeidimas, nes apÅ¡vietimo sistemos pakeitimui reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus.
Kitų HN 37:2009 reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Tame paÄiame patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinimo metu kameros ir jose esantys įrenginiai buvo Å¡varÅ«s, buitinių parazitų nepastebÄta, kamerų valymo darbai ir naudotos valymo ir dezinfekcijos priemonÄs yra registruojami AreÅ¡tinÄs patalpų pagrindinio valymo registracijos žurnale, patikrintose kamerose, duÅ¡inÄje ant sienų, lubų pelÄsio nebuvo. Nors pareiÅ¡kÄjas teigia, jog jam nebuvo suteikta galimybÄ apsipirkti parduotuvÄje ir gauti maisto iÅ¡ artimųjų, iÅ¡ į bylÄ pateikto Policijos departamento prie LR VRM 2013-01-21 raÅ¡to Nr. 5-S-233 (b.l. 24, 51) turinio, matyti, jog Å¡ioms įstaigoms (tame tarpe ir AreÅ¡tinei) nurodyta vadovautis SuÄmimo vykdymo įstatymo nuostatomis ir nepriimti areÅ¡tinÄse sulaikytiems, suimtiems ir nuteistiems (turintiems ir suimtojo statusÄ ) asmenims skirtuose perduodamuose siuntiniuose esanÄių maisto produktų ir kitų daiktų (iÅ¡skyrus asmens higienos reikmenis), kurių perdavimo galimybÄ nenumatyta SuÄmimo vykdymo įstatyme, juos grÄ Å¾inant perduodamÄ siuntinį atneÅ¡usiam asmeniui.
Nors pareiÅ¡kÄjas teigia, kad po etapavimo jam nebuvo suteikta galimybÄ pasinaudoti duÅ¡u, o atliekant asmens ar daiktų apžiÅ«ras buvo žeminamas jo orumas, byloje esanÄiame 2015-04-13 KlaipÄdos visuomenÄs sveikatos centro patikrinimo akte Nr. K3-98 (b.l. 25-28, 52-55) nurodyta, jog pagal AreÅ¡tinÄje laikomų asmenų teisÄs pasinaudoti Å¡iltu duÅ¡u grafikÄ , kaip reikalauja HN 37:2009 60 punkto nuostata, bÅ«nant AreÅ¡tinÄje savaitÄ ir ilgiau, suteikiama galimybÄ nusiprausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne reÄiau kaip kartÄ per savaitÄ.
Pagal HN 37:2009 55 punktÄ , į policijos areÅ¡tinÄ patekÄ asmenys turi bÅ«ti tikrinami, ar nÄra utÄlÄti, apsikrÄtÄ niežais (jei reikia sanuojami) ir privalo nusiprausti sanitarinÄs Å¡varyklos duÅ¡e. Nors pareiÅ¡kÄjas teigia, jog dÄl netinkamų jo laikymo AreÅ¡tinÄje sÄ lygų jis patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinį sukrÄtimÄ , emocinÄ depresijÄ , nepatogumus, pažeminimÄ , bendravimo galimybių sumažÄjimÄ , duomenų apie pareiÅ¡kÄjo psichinÄ bÅ«klÄ byloje nÄra.
Nors pareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, jog serga ŽIV bei lÄtiniu hepatitu C, yra persirgÄs tuberkulioze bei yra 50 procentų darbingas, byloje pateiktame Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2015-10-22 raÅ¡te Nr. 17/01-2767 (b.l.
7) nurodyta, jog ŽIV ir lÄtinis virusinis hepatitas C pareiÅ¡kÄjui diagnozuoti 1998 metais, o plauÄių tuberkulioze jis persirgo 2005 metais. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, vertintina, jog skunde nurodyti susirgimai pareiÅ¡kÄjui diagnozuoti anksÄiau nei laikotarpiu, kada pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas AreÅ¡tinÄje. Kitų duomenų apie pareiÅ¡kÄjo sveikatos bÅ«klÄ, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dÄl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, byloje nÄra.
PažymÄtina, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (žr. pvz. LVAT 2014-10-30 nutartį administracinÄje byloje Nr. A575-1506/2014).Kadangi nustatyta, jog tam tikrÄ periodÄ pareiÅ¡kÄjas buvo kalinamas perpildytose kamerose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.250 straipsniu bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinÄs žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, pareiÅ¡kÄjo patirta žala vertintina pinigais.
Kadangi byloje nÄra duomenų, jog dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kÄjui bÅ«tų sutrikusi sveikata ar atsiradusios kitos ypaÄ neigiamos pasekmÄs, ar atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeisti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kÄjo patirta neturtinÄ Å¾ala vertintina 208 Eur. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 127 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a:             skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 208 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuonis eurus) neturtinÄs žalos atlyginimÄ A.
T.Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. TeisÄja                                                                                                                        EglÄ KiaurakytÄ                                                                                                         Â