2016-03-16 Nr. AB-5653-3-61-3-06114-2013-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedpatikrinimo akto studijavimas, pastabų dėl patikrinimo akto rengimas, jų išsiuntimas Vilniaus AVMI ir nuorašo tvirtinimas – 3 684,45 Lt (2013 m. vasario 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1141); konsultacija dėl VMI pranešimo, skundo VMI rengimas, Vilniaus AVMI sprendimo studijavimas, skundo išsiuntimas, nuorašo tvirtinimas – 3 484,80 Lt (2013 m. gegužės 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1323);
Legislator headnote
AI generated2016-03-16 Nr. AB-5653-3-61-3-06114-2013-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Virtualių paslaugų operatorius“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2013 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. S-133(7-133/2013); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 69-67; 3) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2013 m. kovo 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65)-256-30.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. eAS-340-575/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06114-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija 59
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. kovo 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Virtualių paslaugų operatorius“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Virtualių paslaugų operatorius“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2013 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. S-133(7-133/2013); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 69-67; 3) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2013 m. kovo 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65)-256-30.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimą bei priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Vilniaus AVMI 2013 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. (4.65)-256-30, VMI 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 69-67 ir MGK 2013 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. S-133(7-133/2013), taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo VMI 43,44 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Pareiškėjas UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo VMI 5 767,73 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-3348-281/2014, taip pat 4 779,97 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-5729-437/2015 dėl turto arešto, kurioje patirtos bylinėjimosi išlaidos tiesiogiai susijusios su mokestinio ginčo byla ir atsakovo VMI priimtų sprendimų teisinėmis pasekmėmis.
Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodė, kad su juo iš dalies nesutinka ir mano, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui maksimaliai priteistina teismo išlaidų suma yra 590 Eur. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjo prašymas dėl 4 779,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-5729-437/2015, priteisimo nėra šios administracinės bylos dalykas, todėl negali būti nagrinėjamas. Tuo tarpu dėl prašomos priteisti 5 767,73 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos nurodė, jog pagal pareiškėjo atstovavimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme metu galiojusiose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius už advokato teikiamas teisines paslaugas pareiškėjui gali būti priteistina iš viso 1 180,2 Eur suma. Tačiau byla nebuvo sudėtinga, neapėmė jokių buhalterinės apskaitos duomenų analizės, pareiškėjo skundų VMI, MGK, Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui turinys yra labai panašus, visose ginčo stadijose dalyvavo ta pati advokatė, todėl šioje byloje pareiškėjui priteistina mažesnė suma, nei Rekomendacijose nurodyti maksimalūs užmokesčio dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 448,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti 5 767,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų šioje administracinėje byloje, į šią sumą įskaitant žyminį mokestį, kurias sudaro:
1) patikrinimo akto studijavimas, pastabų dėl patikrinimo akto rengimas, jų išsiuntimas Vilniaus AVMI ir nuorašo tvirtinimas – 3 684,45 Lt (2013 m. vasario 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1141);
2) konsultacija dėl VMI pranešimo, skundo VMI rengimas, Vilniaus AVMI sprendimo studijavimas, skundo išsiuntimas, nuorašo tvirtinimas – 3 484,80 Lt (2013 m. gegužės 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1323);
3) VMI sprendimo studijavimas, teisinės pozicijos MGK formavimas, skundo MGK rengimas, dokumentų išsiuntimas ir nuorašo tvirtinimas – 4 165,43 Lt (2013 m. liepos 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1541);
4) dokumento nuorašo tvirtinimas, pasirengimas atstovauti ir atstovavimas MGK posėdyje – 1 306,80 Lt (2013 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1689);
5) informacijos paieška, skundo teismui rengimas, dokumentų pateikimas el. būdu, teismų praktikos analizė, susitikimas su klientu – 4 776,48 Lt (2013 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1929);
6) paaiškinimų dėl atsakovo atsiliepime išdėstytų argumentų rengimas, VMI atsiliepimo studijavimas – 1 769,63 Lt (2014 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2221);
7) atstovavimas 2014 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje, teisinės pozicijos derinimas ir pasirengimas atstovauti teisme – 1 502,82 Lt (2014 m. spalio 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 3051).
Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjui skundus parengė ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo advokatė A. B., o byloje pateikti sąskaitų išrašai patvirtina, jog pareiškėjas už teisines paslaugas atsiskaitė. Tačiau teismas akcentavo, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 147 straipsnį mokestinius ginčus nagrinėjančios ikiteisminės institucijos yra centrinis mokesčių administratorius ir MGK. Tuo tarpu vietos mokesčių administratorius (nagrinėjamu atveju – Vilniaus AVMI) nėra ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo institucija, mokestinis patikrinimas ir jo metu teikiamos rašytinės pastabos dėl patikrinimo akto nėra mokestinio ginčo dalis, todėl pareiškėjo patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti pagal 2013 m. vasario 27 d.
PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1141 už rašytinių pastabų dėl Vilniaus AVMI patikrinimo akto paruošimą pareiškėjui nepriteistinos. Šiame kontekste teismas kartu pažymėjo, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl šių išlaidų, kaip žalos atlyginimo, priteisimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Spręsdamas dėl kitų pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, teismas pabrėžė, kad iki 2015 m. kovo 20 d. galiojusios Rekomendacijų redakcijos 7 punkte buvo numatyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA).
Pagal Rekomendacijų 8.1 punktą už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,35 (0,35 × 1 000 Lt (MMA) = 350 Lt, arba 101,37 Eur). Detalizuotoje ataskaitoje nurodyta, kad pareiškėjas už skundo VMI dėl Vilniaus AVMI parengimą prašo priteisti 3 484,80 Lt (2013 m. gegužės 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1323), o už skundą MGK – 4 165,43 Lt (2013 m. liepos 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1541). Taigi, teismas atkreipė dėmesį, kad nurodyti dydžiai viršija nurodytus Rekomendacijų 8.1 punkte, todėl pareiškėjui už atitinkamas advokato paslaugas rengiant skundus VMI dėl Vilniaus AVMI sprendimo ir MGK dėl VMI sprendimo priteistina po 101,37 Eur.
Be to, teismas nurodė, kad pagal Rekomendacijų 8.18 punktą už vieną atstovavimo valandą teisme rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,15 (0,15 × 1 000 Lt = 150 Lt, arba 43,44 Eur). Rekomendacijų 10 punkte įtvirtinta, kad už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose Rekomendacijose. Atitinkamai pareiškėjas už pasirengimą atstovauti ir atstovavimą MGK posėdyje prašo priteisti 1 306,80 Lt (2013 m. rugsėjo 2 d.
PVM sąskaita faktūra Nr. 1689), t. y. prašoma priteisti suma viršija nurodytą Rekomendacijų 8.18 punkte, tačiau ataskaitoje nurodyta, kad pasirengimas posėdžiui ir posėdis truko iš viso 2,35 val., todėl pareiškėjui priteistina 102,10 Eur (43,44 Eur × 2,35 val.). Nustatydamas priteisiamo užmokesčio dydį už skundo teismui surašymą, teismas taikė Rekomendacijų 8.2 punktą, pagal kurį už skundo surašymą maksimalus užmokesčio dydis yra 3 MMA (3 × 1 000 Lt (MMA) = 3 000 Lt, arba 868,86 Eur). Tuo tarpu detalizuotoje ataskaitoje nurodoma, kad pareiškėjas už susitikimą su klientu, pasirengimą ir skundo teismui surašymą sumokėjo 4 776,48 Lt (2013 m. lapkričio 11 d.
PVM sąskaita faktūra Nr. 1929). Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad teisinė konsultacija priskirtina paslaugoms, numatytoms Rekomendacijų 8.1–8.2 punktuose, t. y. užmokestis už šias paslaugas įskaičiuojamas į sumą, mokėtiną už skundo parengimą. Be to, prašoma priteisti suma viršija maksimalų Rekomendacijų 8.2 punkte nurodytą dydį, todėl mažintina iki 868,88 Eur (3 000 Lt). Teismas taip pat akcentavo, kad pagal Rekomendacijų 8.15 punktą, už dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikytinas maksimalus užmokesčio dydis yra 0,5 MMA (0,5 × 1 000 Lt = 500 Lt, arba 144,81 Eur), o pareiškėjas prašo už paaiškinimų dėl VMI atsiliepime išdėstytų argumentų rengimą priteisti 1 769,63 Lt (2014 m. sausio 31 d.
PVM sąskaita faktūra Nr. 2221), t. y. nurodyta suma viršija Rekomendacijų 8.15 punkte įtvirtintą dydį, todėl mažintina iki 144,81 Eur. Dėl pasiruošimo teismo posėdžiams ir atstovavimo teismo posėdyje teismas pabrėžė, kad tai laikytina vienos rūšies paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.18 punkte. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama, laiką iki 30 minučių atmetant, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
Šiame kontekste teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme priteisti 435,25 Eur (2014 m. spalio 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 3051). Tuo tarpu, remiantis teismo posėdžio protokolu, 2014 m. rugsėjo 16 d. vykęs teismo posėdis, kuriame dalyvavo pareiškėjo atstovė, truko 24 min. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teisinės pozicijos derinimas ir pasirengimas užtruko 2,26 val. Taigi teismas padarė išvadą, kad bendra atstovavimo ir pasirengimo trukmė yra 2,5 val., o pareiškėjo prašomas priteisti dydis viršija Rekomendacijų 8.18 punkte numatytą, todėl mažintinas iki 108,60 Eur.
Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas yra sumokėjęs 75 Lt dydžio žyminį mokestį, todėl priteisė pareiškėjui šią sumą (21 Eur). Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš atsakovo iš viso priteistina 1 448,13 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
III. Atsakovas VMI, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, prašydamas minėtą nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui ne daugiau kaip 734,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra iš dalies nepagrįsta, kadangi nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui maksimalias Rekomendacijose numatytas bylinėjimosi išlaidų sumas. Šiame kontekste pažymi, jog pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, ankstesnį dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinės pagalbos teikimo vietovėje esančias kainas ir pan. Tuo tarpu, atsakovo manymu, nagrinėtas mokestinis ginčas nebuvo sudėtingas, byloje buvo nagrinėjamas teisės normų aiškinimo klausimas, ginčo dėl faktinių aplinkybių vertinimo tarp šalių nebuvo, bylos apimtis, bylos nagrinėjimo ribos ir byloje esantys įrodymai nekito nuo pat Vilniaus AVMI 2013 m. sausio 3 d. patikrinimo akto Nr. (4.65)-07-77-1 surašymo. Be to, pareiškėją šioje byloje visose mokestinio ginčo stadijose nuo pat pastabų dėl minėto patikrinimo akto pateikimo atstovavo ta pati advokatė (A. B.), o pareiškėjo teiktų skundų VMI, MGK, Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui turinys yra labai panašus, todėl akivaizdu, jog to paties teisines paslaugas teikiančio advokato dalyvavimas visose mokestinio ginčo stadijose netūrėtų būti atlyginamas maksimaliai kiekvienoje ginčo stadijoje, kadangi Rekomendacijos siūlo atsižvelgti į teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pakartotinį advokato dalyvavimą toje byloje, šiuo atveju suprantant kaip pakartotinį dalyvavimą tame pačiame mokestiniame ginče. Atsakovas kartu nurodo, kad neginčija pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto žyminio mokesčio.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepime į atsakovo VMI atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Vilniaus AVMI nurodo, jog palaiko VMI atskirajame skunde išdėstytus argumentus ir su skundu sutinka.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties, kuria teismas sprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir, iš dalies tenkinęs pareiškėjo UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisė jam iš atsakovo VMI 1 448,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Atsižvelgiant į tai, jog atskirąjį skundą pateikė atsakovas VMI, darytina išvada, jog pareiškėjas su teismo nutartimi sutinka, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl tos nutarties dalies, su kuria atsakovas nesutinka pateikdamas argumentus atskirajame skunde, t. y. dėl atstovavimo išlaidų dydžio (atsakovas iš esmės neginčija pareiškėjo teisės reikalauti atlyginti atstovavimo išlaidas, taip pat pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto žyminio mokesčio, o atskiruoju skundu prašo tik sumažinti pareiškėjui priteistų atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydį). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atsakovas atskirajame skunde teigia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui už atstovavimo paslaugas priteisė maksimalias Rekomendacijose numatytas bylinėjimosi išlaidų sumas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą atsakovo atskirajame skunde skundžiamais aspektais, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir išvadoms, kiek tai susiję su pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų už atstovavimo paslaugas dydžio nustatymu. Teisėjų kolegija šiuo aspektu nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas bylinėjimosi išlaidas vertinti kaip nerealias, nebūtinas, nepagrįstas, neprotingas ar per dideles ir atitinkamai mažinti.
Pažymėtina, kad teisės į teisingą teismą įgyvendinimas yra labai glaudžiai susijęs su teise byloje naudotis profesionaliu atstovavimu, jog asmuo galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013). Visais atvejais teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos yra priteisiamos laimėjusiai bylos šaliai iš pralaimėjusios bylos šalies (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1303-520/2015).
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, inter alia į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui klausimą ir inter alia nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, tinkamai įvertino visumą bylai reikšmingų aplinkybių, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir priėmė teisingą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pareiškėjui priteisė gana ženkliai mažesnę, nei buvo prašoma, bylinėjimosi išlaidų sumą (pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino daugiau nei 70 procentų). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, neturi pagrindo abejoti pareiškėjui priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos pagrįstumu ir nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą jas dar daugiau mažinti. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistos sumos atitinka protingumo bei būtinumo kriterijus ir laikytinos racionaliomis.
Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui klausimą, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius