ef1e7a23-e42e-4327-9061-947dd28b4bec · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-126-340/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-00230-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: 30.6; 121.14; 121.18; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. spalio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės,kolegijos teisėjų Jelenos Å iÅ¡kinos, Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės O. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės O.

L. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ pripažinimo bei įpareigojimo sudaryti buto pirkimo-pardavimo sandorį.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl teisės privatizuoti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ pripažinimo.IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti jÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinių nuomininkų P. S. ir O.

S. (K.) Å¡eimos nare; pripažinti jai teisę privatizuoti butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su ja buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, kad jos Å¡eima ginčo bute gyvena nuo 1976 m., butas buvo iÅ¡nuomotas jos seneliams, jiems mirus pagrindine buto nuomininke tapo motina, kuri nepasinaudojo teise privatizuoti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . IeÅ¡kovė bÅ«dama nuomininkų Å¡eimos nare taip pat 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka turėjo teisę privatizuoti ginčo butÄ , tačiau to nepadarė dėl objektyvių priežasčių – bÅ«nant nepilnamete dėl netinkamo jÄ atstovavusių asmenų jos teisių įgyvendinimo bei studijų metu dėl sunkios finansinės padėties.

Atsakovas atsiliepimu prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį; nutraukti bylÄ dalyje dėl ieÅ¡kovės pripažinimo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinių nuomininkų Å¡eimos nare; netenkinus praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį – ieÅ¡kinį dėl teisės privatizuoti butÄ ir įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad Butų privatizavimo įstatymas, kurio nuostatomis grindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, neteko galios 1998 m., todėl negali bÅ«ti taikomas vėliau susiklosčiusiems teisiniams santykiams.

Subjektai, turėję teisę privatizuoti butÄ , įstatymo galiojimo laikotarpiu nesikreipė dėl Å¡ios teisės realizavimo; neįgyta subjektinė teisė negalėjo bÅ«ti paveldėta. IeÅ¡kovės pripažinimas ginčo buto nuomininkų Å¡eimos nare, nesuteikia jai teisės į privatizavimÄ , be to, toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme pagal CPK 444, 445 str. Ä®statymo nustatytu terminu nesikreipta dėl galimai pažeistų teisių gynybos, todėl taikytina ieÅ¡kinio senatis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-10-04 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad ginčo dalykas, butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. IeÅ¡kovė O. L. yra ginčo buto nuomininkė, remiantis 2007-04-06 socialinio bÅ«sto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi; ginčo bute gyvena nuo gimimo kaip pagrindinio buto nuomininko Å¡eimos narys, buvo registruota ginčo bute 1985-04-22; jos teisę į ginčo buto nuomÄ apsprendžia anksčiau galiojęs teisinis reglamentavimas. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovės praÅ¡omi sukurti ginčo buto nuosavybės santykiai pagal butų privatizavimo formÄ reiÅ¡kiami pasibaigus galioti Butų privatizavimo įstatymui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant klausimÄ dėl teisės privatizuoti butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ reikia nustatyti įstatyme įtvirtintas privatizavimo sÄ lygas:

1) ieÅ¡kovė yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ ;

2) nurodytas butas yra gyvenama patalpa, galinti būti privatizavimo objektas;

3) ieÅ¡kovė, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ , Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdama veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti ir tuo pagrindu susiklostė ieÅ¡kovės ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė nebuvo tinkamas praÅ¡omo privatizuoti buto, subjektas; galiojant Butų privatizavimo įstatymui ieÅ¡kovė gyveno ginčo bute, buvo nepilnametė, dėl nepilnametystės savarankiÅ¡kai negalėjo realizuoti teisės į buto privatizavimÄ ; ginčo bute gyvenę du pilnamečiai asmenys O.

S. (K.) (ieÅ¡kovės senelė) ir L. L. (ieÅ¡kovės motina) turėjo teisę privatizuoti ginčo butÄ . Pagrindo pripažinti, kad butų privatizacijos įstatymo galiojimo metu iki O. K. mirties ieÅ¡kovė buvo pastarosios Å¡eimos nariu, nėra. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog gyvenant viename bute su savo motina L. L. ieÅ¡kovė buvo ne savo tėvų Å¡eimos nariu, bet kitos Å¡eimos – kartu gyvenusios senelės, Å¡eimos nare. Dėl to nėra pagrindo nustatyti ir kad ieÅ¡kovės senelė, bÅ«dama vienintele ieÅ¡kovės atstove tinkamai nerealizavo ieÅ¡kovės teisės privatizuoti butÄ .

Taip pat teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės pripažinimas jos senelės Å¡eimos nariu nagrinėjamo ginčo atveju neturi reikÅ¡mės sukuriant buto privatizacijos teisinius santykius. Siekiant realizuoti teisę į buto privatizacijÄ , galiojant Butų privatizacijos įstatymui, ginčo bute gyvenę pilnamečiai asmenys turėjo pareigÄ susitarti kieno vardu bus privatizuotas ginčo butas, tokio susitarimo tarp ginčo buto nuomininkų nėra; todėl nėra pagrindo nustatyti, kad tarp O. K. ir teisėtų kitų ginčo buto nuomininkų (L.

L.) buvo susiklostę privatizacijos santykiai. Po O. K. mirties, bute likusi nuomininkė, ieÅ¡kovės motina L. L., ginčo buto privatizacijos procedÅ«rose nedalyvavo, valios butÄ privatizuoti nereiÅ¡kė. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad galiojant Butų privatizacijos įstatymui, ginčo buto nuomininkai kreipėsi į atsakovÄ siekdami įforminti privatizacijos santykius; kad jie kreipėsi į atsakovÄ , o atsakovas vengė įforminti privatizacijos santykius ir tuo pažeidė ieÅ¡kovės teisę pasinaudoti teise privatizuoti ginčo butÄ .

Nenustatyta, kad ginčo butas negalėjo bÅ«ti privatizuojamas, kad Å¡is butas buvo netinkamas privatizavimo objektas, tačiau nėra jokio pagrindo nustatyti, kad vien buto statusas, suteikęs galimybę galiojant Butų privatizavimo įstatymui jį privatizuoti, lemia ieÅ¡kovės teisės į buto privatizavimÄ pažeidimo faktÄ . IeÅ¡kovės pateikti į bylÄ Ä¯rodymai, patvirtinantys, kad ieÅ¡kovė ginčo bute atliko remonto darbus nepatvirtina privatizavimo santykių elementų. Å ios iÅ¡laidos yra susijusios su nuomojamo buto naudojimu, yra skirtos pačios ieÅ¡kovės gerbÅ«viui.

Teismui pripažinti ieÅ¡kovei teisę privatizuoti ginčo butÄ remiantis įtvirtintais CK 1.5 str. principais irgi nėra pagrindo. IeÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį dėl teisės privatizuoti butÄ pripažinimo suėjus ieÅ¡kinio senaties terminui. PraÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ terminÄ nėra. Nėra pagrindo nustatyti, kad ieÅ¡kovei ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turi bÅ«ti skaičiuojama nuo datos, kai ieÅ¡kovė tapo pilnamete. Buto privatizavimo santykius lemia ne buto nuomininko ar jo Å¡eimos nario amžius, bet konkrečiame ginčo santykyje esančių Å¡alių atlikti veiksmai.

Pagrindo nustatyti, kad atsakovas klaidino ieÅ¡kovę, jos senelę O. K. ar kitus ginčo bute gyvenusius nuomininkus irgi nėra. Todėl, suėjus ieÅ¡kinio senaties terminui, ir Å¡iuo papildomu pagrindu ieÅ¡kinys atmestas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-10-04 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliantės teigimu, teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, ieÅ¡kinyje nurodytų argumentų, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

Atsisakymas pripažinti apeliantei teisę į buto įsigijimÄ lengvatinėmis sÄ lygomis pažeidžia protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantė nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-05-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2008 yra pabrėžęs gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinę svarbÄ , jų pagrindu atsiradusių teisinių santykių sudėtingumÄ ir specifikÄ . Ginčo bute jos Å¡eima gyvena nepertraukiamai nuo 1976 m., butÄ prižiÅ«rėjo, iÅ¡laikė, remontavo.

Teismas klaidingai nurodo, kad apeliantė nelaikytina pagrindinės nuomininkės O. S. Å¡eimos nare; kadangi apeliantės motina buvo nuomininkų dukra, ji buvo laikoma nuomininko Å¡eimos nare, taip pat ir apeliantė, kaip nepilnametė dukra. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas sudarė su apeliante Buto nuomos sutartį, tuo netiesiogiai patvirtindamas, kad apeliantė buvo ankstesnio nuomininko Å¡eimos nare. Nurodo, kad bÅ«dama O. S. Å¡eimos nare, apeliantė pagal 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 d. turėjo teisę privatizuoti butÄ .

Ä®statymas galiojo iki 1998 m., pilnametystė apeliantei suėjo tik (duomenys neskelbtini), todėl iki to laiko pati negalėjo įgyvendinti savo teisių, tačiau negalinti paaiÅ¡kinti, kodėl motina, kaip įstatyminė atstovė, nepasinaudojo teise privatizuoti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Atkreipia dėmesį, kad nei apeliantės senelė, nei motina neprivatizavo jokios kitos gyvenamosios patalpos. Aplinkybė, kad nebuvo sudarytas notariÅ¡kai patvirtintas susitarimas, kieno vardu bus privatizuojamas bÅ«stas, nepatvirtina, kad dėl to buvo kilęs ginčas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-10-04 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsakovo nuomone, teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, įvertino visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ . Nurodo, jog Butų privatizavimo įstatymas netaikomas asmenims, nepasinaudojusiems teise privatizuoti butus lengvatinėmis sÄ lygomis galiojant Å¡iam įstatymui. Pagal kasacinio teismo praktikÄ (2000-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1025/2000) pasibaigus įstatymo galiojimui galima realizuoti tik teisę, kuri buvo įgyta įstatymo galiojimo metu ir pagal įstatymÄ , ir kuri buvo pažeista.

Tam, kad bÅ«tų įgyvendintas apeliantės nurodytas Butų privatizavimo įstatymo tikslas, turi bÅ«ti nustatytos bÅ«tinos Butų privatizavimo įstatyme nurodytos sÄ lygos; tačiau apeliantė, netinkamas subjektas ir nebuvo atlikti bÅ«tinieji veiksmai įgyvendinti teisę privatizuoti butÄ . Pati apeliantė pripažįsta, kad jos Å¡eimos nariai nerealizavo savo teisės privatizuoti ginčo butÄ . Atkreipia dėmesį, jog neįgyta subjektinė teisė privatizuoti patalpas nėra paveldima. Atsakovo įsitikinimu, byloje yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senatį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančių civilinio proceso normų, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė materialinės teisės normas, nepažeidė teismų praktikos, suformuotos bylose dėl teisės privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, nuostatų (CPK 185, 263 str.).Byloje kilo ginčas dėl teisės privatizuoti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ pripažinimo. 1991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose.

Å io įstatymo 1 str. 1 d. numatyta, kad įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo butų pirkimo-pardavimo tvarkÄ nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiÅ¡kusiems norÄ Ä¯sigyti nuosavybėn gyvenamÄ sias patalpas, t. y. nustatė tam tikras sÄ lygas, kurioms esant įgyjama teisė privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas.IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamas patalpas Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 d., 1964 m. CK 329 str. 1 d., 330 str. 2 d. bei CK 1.5 str., pagrindais, tačiau Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 2001-01-01, naikinamasis įstatymo galiojimo terminas negali bÅ«ti pratęstas ar atnaujintas.

Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu apeliantė ir jos motina L. L. buvo pagrindinės buto nuomininkės O. K. Å¡eimos nariai. Teisė privatizuoti valstybinio ar visuomeninio fondo butÄ nėra absoliuti ir nesusijusi su asmeniu; tam, kad ji bÅ«tų realizuota, asmuo turėjo bÅ«ti valstybinio ar visuomeninio buto nuomininku, gyvenamoji patalpa (butas) galėjo bÅ«ti privatizavimo objektu ir nuomininkas turėjo iÅ¡reikÅ¡ti ketinimÄ Ä¯sigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas iki 1992 m. gruodžio 1 d. arba Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. VIII-206 numatyta tvarka iki 1997 m. gruodžio 31 d.

Apeliantės, kaip nepilnametės Å¡eimos narės, teisę į buto privatizavimÄ turėjo įgyvendinti jos įstatyminė atstovė – motina L. L.; tačiau apeliantė pripažįsta, kad nei motina, nei senelė nebuvo pradėjusios buto privatizavimo procedÅ«ros, nepareiÅ¡kė ketinimų privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, t. y. buto privatizavimo santykiai nebuvo susiformavę. Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, nėra įstatyminio pagrindo leisti ieÅ¡kovei privatizuoti butÄ nebegaliojančio įstatymo numatyta tvarka.Teismai savo sprendimais pripažindavo teisę privatizuoti butÄ Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo Nr. IX-1188 redakcijos 12 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokios kategorijos bylose yra visiÅ¡kai suformuota: buvo aiÅ¡kinama, kad teisė privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis gali bÅ«ti pripažįstama nuomininkams, kurie Butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ir tinkama forma iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ privatizuoti nuomojamas patalpas, t. y. Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. norma suteikia galimybę apginti Butų privatizavimo įstatymo metu įgytas asmenų subjektines teises į nuomojamos patalpos privatizavimÄ , kurios buvo pažeistos, atsakovams atsisakius užbaigti pradėtÄ privatizavimo procedÅ«rÄ (2002-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002, 2004-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2004, 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2008; 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-254/2008; ir pan.).

Tačiau Å¡io įstatymo normos apeliantės situacijoje netaikytinos; byloje nėra duomenų, kad buto privatizavimo procedÅ«ra pagal Butų privatizavimo įstatymÄ buvo pradėta, bet neužbaigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo apeliantės valios. Ji pati pripažįsta, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui pareiÅ¡kimas dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis jos vardu paduotas nebuvo; nei apeliantė, nei jos motina nebuvo įgijusios subjektinės teises privatizuoti butÄ , jį nebuvo pažeista ir negali bÅ«ti ginama.Savo skunde apeliantė pasirėmė CK 1.5 str., motyvuodama, kad atsisakymas pripažinti jai teisę į Buto privatizavimÄ lengvatinėmis sÄ lygomis prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams; toks apeliantės argumentas pagrįstas netinkamu CK 1.5 str. normos aiÅ¡kinimu.

Ä®statymas įpareigoja teismÄ vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus (CK 1.5 str. 4 d.), tačiau nesuteikia teismui teisės nesivadovauti įstatymu ir pripažinti apeliantei teisę privatizuoti butÄ , kai tokios teises ji nebuvo įgijusi. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 263, 329-330 str.).Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidos nagrinėjamoje byloje nevirÅ¡ija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė : Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Tatjana Žukauskienė                                                                  Jelena Å iÅ¡kina                                                                  Vytautas Zelianka