2019-05-09 Nr. AB-10837-3-61-3-03585-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4044-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-30585-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 14.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dakaras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dakaras“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dakaras“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2016 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2016 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. (28.5)-A4-8550 „Dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2016-08-09 rašto Nr. (28.5)-A4-8164 „Sprendimas dėl taršos leidimo išdavimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 8550); 2) panaikinti Agentūros 2016 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. (28.5)-A4-8551 „Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikimo ir motyvuoto atsisakymo išduoti taršos leidimą“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 8551); 3) įpareigoti atsakovą perduoti (įteikti) pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkantį taršos leidimą Nr. TL-U.5-15/2016 (toliau – ir Taršos leidimas), išduotą pagal 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. (28.5)-A4-8164 (toliau – ir Sprendimas Nr. 8164).

2. Pareiškėjas nesutiko su Sprendime Nr. 8550 atsakovo išdėstytu motyvu, kad dėl to, jog Taršos leidimas yra nepasirašytas, egzistuoja galimybė Sprendimą Nr. 8164 pripažinti negaliojančiu. Pareiškėjo nuomone, Taršos leidimo, kuriam jau suteiktas registracijos numeris, faktinis pasirašymas yra tik formalumas, nes, vadovaujantis Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 (toliau – ir Taisyklės), 40 punktu, Taršos leidimas laikytinas išduotu ne nuo jo pasirašymo, o nuo Sprendimo Nr. 8164, kuriuo nuspręsta išduoti Taršos leidimą, priėmimo. Pareiškėjas tvirtino, kad Sprendimas Nr. 8164 ir jo pagrindu išduotas Taršos leidimas buvo panaikinti pažeidžiant jo teises ir pareigas, kadangi jie buvo panaikinti pažeidžiant Taisyklėse ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (toliau – ir AAĮ) įtvirtintą tvarką, be kita ko, nesant AAĮ 192 straipsnio 9 dalyje nustatytų pagrindų panaikinti taršos leidimą, laiku neinformavus pareiškėjo apie šio leidimo panaikinimą. Be to, pareiškėjo vertinimu, Sprendimas Nr. 8550 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, nes jame nėra nurodyti Sprendimo Nr. 8164 ir Taršos leidimo panaikinimo pagrindai, priežastys ir motyvai.

3. Pareiškėjas teigė, jog Sprendimas Nr. 8551 turėtų būti panaikintas vien dėl to, kad Sprendimas Nr. 8550 yra naikintinas. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Sprendime Nr. 8551 pateiktu nurodymu atlikti atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Tai, jog šiuo atveju taršos leidimo išdavimui nebuvo privalomos Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme (toliau – ir PŪVPAVĮ) numatytos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, patvirtina aplinkybė, kad Taršos leidimas pareiškėjui jau buvo išduotas Sprendimu Nr. 8164, pastarojo sprendimo priėmimo metu nebuvo prašoma atlikti tokias procedūras. Be to, Bendrovės planuojama ūkinė veikla nėra įrašyta į PŪVPAVĮ priedų Nr. 1 ir Nr. 2 sąrašus, nagrinėjamu atveju nėra PŪVPAVĮ 3 straipsnio 2 dalyje numatytų privalomo poveikio aplinkai vertinimo pagrindų ir sąlygų, todėl atitinkamai negali būti taikoma ir PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalis, kuria Sprendime Nr. 8551 rėmėsi atsakovas.

4. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo teigimu, Sprendimu Nr. 8550 pareiškėjas pagrįstai buvo informuotas apie Sprendimo Nr. 8164 pripažinimą negaliojančiu ir neužbaigtą administracinę procedūrą, kadangi, Taršos leidimo nepasirašius ir nepatvirtinus spaudu, kaip numatyta Taisyklių 37 ir 42 punktuose, nepaisant to, kad Taršos leidimui suteiktas registracijos numeris, laikytina, kad joks administracinis aktas nebuvo priimtas. Atsakovas pažymėjo, jog Agentūra turi diskreciją nuspręsti dėl atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo reikalingumo. Šiuo atveju tokia atranka reikalinga, nes Bendrovė ruošėsi laikyti didelį kiekį degių atliekų. Atsakovo vertinimu, ginčijami sprendimai yra priimti esant pagrindui, jie atitinka VAĮ reikalavimus.

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies ir grąžinti jo paraišką dėl taršos leidimo išdavimo Agentūrai nagrinėti iš naujo arba skundą atmesti.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2019 m. vasario 14 d. sprendimu nutraukė administracinę bylą dėl pareiškėjo UAB „Dakaras“ reikalavimo panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. (28.5)-A4-8550, kitus skundo reikalavimus atmetė.

8. Teismas nustatė, kad Bendrovė 2016 m. liepos 5 d. pateikė Agentūrai paraišką taršos leidimui gauti ir susijusius dokumentus, siekdama gauti taršos leidimą atliekų laikymo aikštelei, esančiai (duomenys neskelbtini).

9. Agentūros Poveikio aplinkai vertinimo departamentas (toliau – ir Departamentas) 2016 m. liepos 8 d. raštu Nr. (28.5)-A4-7043 kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą, prašydamas pateikti pastabas ar pasiūlymus taršos leidimo sąlygoms. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2016 m. liepos 14 d. raštu Nr. (17.8)-s-1323 pateikė šias pastabas: 1) Bendrovė privalo išspręsti klausimą dėl žemės naudojimo būdo pakeitimo; 2) paraiškoje turi būti aprašyti atliekų sandėliavimo aukščio reikalavimai, kiti parametrai, leidžiantys įvertinti vienu metu maksimaliai leidžiamą saugoti atliekų kiekį; 3) paraiškoje nurodyta UAB „Raguvilė“, kuri turėtų tvarkyti degias atliekas, kurios susidarys atskirtos rūšiavimo įrenginiuose, negali būti priskirta prie atliekų naudojimo (šalinimo) įmonių; 4) Bendrovė plane turi nurodyti, kad įsipareigoja bankroto ar kitu atveju, kai ji privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas raštu informuoti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą apie suderintame plane numatytų priemonių įgyvendinimo pradžią ir pabaigą.

10. Departamentas 2016 m. liepos 20 d. raštu Nr. (28.5)-A4-7418 Bendrovei pateikė anksčiau minėtas pastabas, kitas apibendrintas pastabas bei nurodė, kad prieš leidimo išdavimą reikia atlikti atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, nes atliekų tvarkymo aikštelę planuojama įrengti 0,55 ha plote, kas atitinka PŪVPAVĮ 2 priedo 11.15 papunktyje nurodytą kriterijų. Atsižvelgdama į tai, Agentūra paraišką ir kartu su ja pateiktus dokumentus grąžino Bendrovei.

11. Pareiškėjas 2016 m. liepos 25 d. pateikė Agentūrai patikslintą paraišką, kurioje nurodė sumažintą planuojamų laikyti atliekų kiekį nuo 100 000 t iki 50 000 t, aikštelės, kurioje bus laikomos atliekos, plotą sumažino iki 0,48 ha, taip pat pateikė pataisytus Atliekų naudojimo ir šalinimo veiklos nutraukimo planą, Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, įsipareigojo pakeisti žemės sklypo naudojimo pobūdį.

12. Departamentas 2016 m. liepos 27 d. raštu Nr. (28.5)-A4-7700 kreipėsi į Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą su prašymu pateikti pastabas ar pasiūlymus taršos leidimo sąlygoms. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2016 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. (17.8)-s-1407 nurodė neturintis pastabų ir pasiūlymų dėl pataisytos paraiškos taršos leidimui gauti.

13. Agentūra 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. (28.5)-A4-7987 informavo Bendrovę, kad pataisyta paraiška atitinka Taisyklių reikalavimus ir, vadovaujantis Taisyklių 31.1.2 papunkčiu, nuspręsta priimti paraišką taršos leidimui gauti.

14. Agentūra 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (28.5)-A4-8164 pareiškėją ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą informavo apie sprendimą išduoti pareiškėjui atliekų laikymo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), taršos leidimą Nr. TL-U.5-15/2016, nurodė, kad pareiškėjas Taršos leidimą gali atsiimti Departamento Panevėžio ir Utenos skyriuose.

15. Pareiškėjas elektroniniu paštu gavo Agentūros 2016 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. (28.5)-A4-8550, kuriuo informuojama, jog Sprendimas Nr. 8164 laikomas negaliojančiu, kadangi Taršos leidimas nėra pasirašytas.

16. Agentūra 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. (28.5)-A4-8551 atsisakė pareiškėjui išduoti Taršos leidimą. Šiuo raštu Agentūra pareiškėją, be kita ko, informavo, jog, vadovaujantis AAĮ 15 straipsnio 2 dalimi, PŪVPAVĮ 3 straipsnio 4 dalimi, Taršos leidimas bus išduotas atlikus ir užbaigus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

17. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir priėjo išvadą, jog teigiamo sprendimo priėmimo atveju Agentūra nėra įpareigota priimti atskirą administracinį aktą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio nuostatas. Taigi, Sprendimas Nr. 8164 yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie Agentūros priimtą sprendimą išduoti Taršos leidimą, minėtas administracinis aktas negali būti prilyginamas Taršos leidimo išdavimui. Apie tai, kad Taršos leidimas nebus išduotas, Agentūra pareiškėją informavo Sprendimu Nr. 8550, kuris, teismo vertinimu, savo turiniu taip pat prilygsta informacinio pobūdžio dokumentui, pareiškėjui jokių pareigų nesukuria ir jam dėl minėtame rašte nurodytų aplinkybių jokių teisių neatsiranda. Konstatavęs, kad Sprendimas Nr. 8550 negali būti laikomas administracinės bylos objektu, teismas nutraukė bylos dalį dėl skundo reikalavimo panaikinti šį administracinį aktą.

18. Teismas, spręsdamas dėl Sprendimo Nr. 8551 teisėtumo ir pagrįstumo, nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog Bendrovės planuojama ūkinė veikla yra įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (PŪVPAVĮ 1 priedas) arba į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (PŪVPAVĮ 2 priedas). Agentūra Sprendime Nr. 8551 atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo būtinybę grindė PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pažymėdama, jog būtina nustatyti, apibūdinti ir įvertinti tikėtiną poveikį dirvožemiui, gruntui, požeminiam vandeniui, aplinkos orui ir kitiems aplinkos komponentams, laikymo sąlygų tinkamumą bei (esant poreikiui) numatyti reikalingas poveikio mažinimo, kompensacines priemones. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Agentūra Sprendime Nr. 8551 nurodė atrankos tikslą, įvardijo numatomą aplinkos pokytį ir jį susiejo su Bendrovės planuojama ūkine veikla, atsižvelgė į Bendrovės planus atliekas laikyti atviroje aikštelėje, planuojamas didžiausias vienu metu laikyti atliekų kiekis – 50 000 t. Pareiškėjas nenurodė nesutikimo atlikti tokią atranką savo planuojamai ūkinei veiklai argumentų, todėl teismas nusprendė plačiau nepasisakyti dėl Sprendimo Nr. 8551 motyvų. Teismo vertinimu, Agentūra, priimdama Sprendimą Nr. 8551, veikė savo kompetencijos ribose, šis sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

19. Teismas, atsisakęs tenkinti skundo reikalavimą panaikinti Sprendimą Nr. 8551, nenustatė pagrindo tenkinti ir reikalavimą įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui Taršos leidimą.

20. Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjo skundas yra atmestinas. Atitinkamai netenkintas ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 21. Pareiškėjas UAB „Dakaras“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja jau anksčiau išdėstytus argumentus. Papildomai nurodo manantis, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Taisyklių, AAĮ, PŪVPAVĮ ir VAĮ nuostatas, padarė materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, ir pastebi, kad atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė panaikinti visus tris sprendimus (Nr. 8164, Nr. 8550 ir Nr. 8551), t. y. sutiko su skundu (nepaisant to, kad pareiškėjas Sprendimo Nr. 8164 neskundė), todėl teismas turėjo visiškai tenkinti skundą. Pareiškėjo nuomone, teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartyje pateiktais privalomais išaiškinimais ir skundžiamame sprendime padarė jiems prieštaraujančias išvadas, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje, be kita ko, konstatavo, jog visi trys sprendimai yra savarankiški individualūs administraciniai aktai, sukeliantys teisines pasekmes; būtina įvertinti, ar atsakovas, priimdamas Sprendimą Nr. 8550, neveikė ultra vires, t. y. neviršijo jam suteiktos kompetencijos; nepanaikinus Sprendimo Nr. 8550, atsakovas negalėjo priimti Sprendimo Nr. 8551.

Pareiškėjas tvirtina, jog teismas netinkamai įvertino Sprendimus Nr. 8164, Nr. 8550 ir Nr. 8551, nepagrįstai visų šių sprendimų ir Taršos leidimo nevertino kaip atskirų individualių administracinių aktų, neteisingai identifikavo jų sukeliamas teisines pasekmes, taip pat nepagrįstai pripažino, jog Sprendimas Nr. 8550 yra informacinio pobūdžio ir negali būti laikomas administracinės bylos dalyku, kad Sprendimas Nr. 8164 nesukelia jokių teisinių pasekmių. Įvertinus AAĮ 1 straipsnio 24 punkto, 192 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių 6, 8, 10 punktų nuostatas, pareiškėjui akivaizdu, kad taršos leidimo išdavimo procese Agentūra priima du atskirus, skirtingas teisines pasekmes sukeliančius administracinius aktus: sprendimą išduoti taršos leidimą, nuo kurio priėmimo momento pareiškėjas įgyja teisę gauti ir reikalauti jam išduoti taršos leidimą, o atsakovui kyla pareiga vykdyti tolimesnius Taisyklėse nustatytus veiksmus ir tinkamai parengti bei perduoti / įteikti pareiškėjui visus reikalavimus atitinkantį taršos leidimą; ir taršos leidimą, nuo kuriuo perdavimo pareiškėjui momento pastarasis įgyja teisę vykdyti nurodytą veiklą ir eksploatuoti konkretų įrenginį.

Pareiškėjas pakartotinai pabrėžia, kad, esant nepanaikintam Sprendimui Nr. 8164, atsakovas negalėjo atsisakyti perduoti jam teisės aktų nustatyta tvarka įforminto Taršos leidimo. Atsakovas tik vėlesniu sprendimu – Sprendimu Nr. 8551 – nusprendė, kad reikia atlikti atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras, ir todėl atsisakė išduoti Taršos leidimą. Be to, pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą Nr. 8551, veikė savo kompetencijos ribose, šis sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, pakartodamas, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą Nr. 8164, pareiškėjo nereikalavo atlikti minėtas atrankos procedūras, o deklaratyvūs, bendro pobūdžio teiginiai apie tariamą tokios atrankos poreikį, išdėstyti Sprendime Nr. 8551, nelaikytini pakankamais.

23. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovo vertinimu, teismas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį, bylą iš naujo išnagrinėjo atsižvelgdamas į minėtoje nutartyje pateiktus išaiškinimus ir nustatytus pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumus. Atsakovas paaiškina, jog teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu jo atstovės išsakyta pozicija (skundą tenkinti iš dalies) yra tik alternatyvi pozicija, kuri nepakeičia jo ankstesnės pozicijos (skundą atmesti). Atsakovas pabrėžia, kad byloje nėra ginčo, jog Sprendimas Nr. 8164 Bendrovei nesuteikia teisės vykdyti planuojamą ūkinę veiklą ir eksploatuoti įrenginį, kadangi Sprendimas Nr. 8164 pats savaime nėra Taršos leidimas. Taršos leidimas yra individualus administracinis aktas VAĮ 8 straipsnio prasme. Pareiškėjas Sprendimu Nr. 8550 buvo informuotas, kad Sprendime Nr. 8164 klaidingai nurodoma apie išduodamą Taršos leidimą. Atsakovas pritaria teismo išvada, jog nei AAĮ, nei Taisyklių nuostatos Agentūros neįgalioja priimti sprendimą dėl taršos leidimo išdavimo, Sprendimas Nr. 8164 negali būti prilyginamas Taršos leidimo išdavimui, Sprendimai Nr. 8164 ir Nr. 8550 yra informacinio pobūdžio dokumentai. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja Taisyklių nuostatas, teigdamas, jog Sprendimas Nr. 8164 jam suteikia teisę gauti ir reikalauti išduoti Taršos leidimą. Be to, atsakovo nuomone, jis, atsižvelgdamas į planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, mastą ir vietos ypatumus, Sprendimu Nr. 8551 pareiškėjo pagrįstai pareikalavo atlikti atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Sprendime Nr. 8551 nurodytas tiek teisinis pagrindas, tiek faktiniai duomenys, pagrindžiantys PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus. Teismas pagrįstai pripažino, kad Sprendimas Nr. 8551 atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Atsakovas papildomai atkreipia dėmesį į viešojo intereso – aplinkos apsaugos, taip pat prevencijos principo svarbą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Agentūros atsisakymo išduoti Taršos leidimą teisėtumas ir pagrįstumas.

26. Pareiškėjas byloje ginčija Agentūros sprendimus: 2016 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. (28.5)-A4-8550, kuriuo Agentūros sprendimas – 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštas Nr. (28.5)-A4-8164 „Dėl taršos leidimo išdavimo“ laikomas negaliojančiu, ir Agentūros 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. (28.5)-A4-8551, kuriuo Agentūra atsisakė išduoti taršos leidimą, informavo, kad jis bus išduotas atlikus ir užbaigus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras; taip pat prašė įpareigoti Agentūrą įteikti pareiškėjui Taršos leidimą Nr. TL-U.5-15/2016.

27. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Sprendimą Nr. 8550 administracinę bylą nutraukė, šį ginčijamą raštą vertino kaip informacinio pobūdžio dokumentą, kitus pareiškėjo reikalavimus atmetė, konstatavo, kad Sprendime Nr. 8551, remiantis PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai nurodyta, jog turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo.

28. Pareiškėjas, apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentavo, kad nebuvo įvertinta, ar priimdamas Sprendimą Nr. 8550 atsakovas neviršijo savo kompetencijos, teismas netinkamai vertino šio ir kitų atsakovo priimtų sprendimų sukeliamas teisines pasekmes; nesutiko su teismo išvada, kad Sprendime Nr. 8551 nurodytas pakankamas atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo pagrindimas.

29. Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-385 (red. nuo 2016 m. vasario 6 d.), 2 punkte įtvirtinta, kad Agentūros paskirtis – pagal kompetenciją įgyvendinti priemones, skirtas saugoti aplinkos orą nuo taršos, išlaikyti zonose ir aglomeracijose mažesnius oro užterštumo lygius ir kaip galima geresnę aplinkos oro kokybę, įgyvendinti priemones, skirtas išsaugoti ir gerinti paviršinių vandens telkinių būklę, pagal kompetenciją rinkti, vertinti ir (ar) kitaip tvarkyti ir teikti informaciją apie aplinkos būklę, cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių) srautus, taršą ir taršos prevencijos priemones, įgyvendinti ūkinės veiklos aplinkosauginį reguliavimą, įgyvendinti cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių) valdymo politiką, užtikrinti racionalų gyvosios gamtos išteklių naudojimą ir tinkamą, teisės aktų reikalavimus atitinkančią jų apsaugą. Nuostatų 10.2.28. papunktyje nustatyta, kad Agentūra priima sprendimus dėl paraiškų gauti ar pakeisti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) ar taršos leidimus priėmimo, išduoda, pakeičia TIPK ar taršos leidimus, atlieka šių leidimų sąlygų peržiūrą ir priima sprendimus dėl šių leidimų pakeitimo, sąlygų peržiūrėjimo ar galiojimo panaikinimo.

30. Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnyje nustatyta, kad taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Šios taisyklės nustato paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti rengimo, pateikimo, taršos leidimo projekto rengimo, taršos leidimo išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką (1 d.). Fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar šio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (toliau šiame straipsnyje – fizinis ar juridinis asmuo) turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse, šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fiziniai ar juridiniai asmenys privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamiesi šių principų: imasi visų atitinkamų taršos prevencijos priemonių; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, – laikydamiesi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o jeigu tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti (2 d.).

31. Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad taršos leidimus išduoda, pakeičia ir galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija (įgaliotos institucijos). Leidimą aplinkos ministro įgaliota institucija privalo išduoti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paraiškos priėmimo dienos. Taršos leidimas išduodamas, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytas įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) ir numatomos minėto įrenginio eksploatavimo sąlygos atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių reikalavimus (4 d.).

32. Taisyklių 30 punkte (2015 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. D1-252 redakcija) įtvirtinta, kad gavusi paraišką leidimui gauti arba pakeisti, Agentūra ją vertina ir derina šia tvarka: 30.1. – užregistruoja ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų įvertina, ar paraiška pateikta pagal Taisyklių reikalavimus, ir ar pakanka informacijos ir duomenų, įskaitant informaciją, gautą atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras pagal PAV įstatymą (PŪVPAVĮ) leidimo sąlygoms nustatyti; 30.3.1. – jei paraiška atitinka Taisyklių reikalavimus ir pakanka duomenų leidimo sąlygoms nustatyti, Agentūra priima sprendimą priimti paraišką, kurį surašo ant Agentūros blanko, ir išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad paraiška yra priimta.

33. Pagal Taisyklių 3 priede pateiktą formą leidimą rengia Agentūra (Taisyklių 33 p.). Leidimui rengti arba pakeisti naudojami veiklos vykdytojo paraiškoje pateikti duomenys ir kartu su paraiška pateikti dokumentai, aplinkos ministro įsakymu patvirtinti teisės aktai, kuriuose nustatyti reikalavimai įrenginyje vykdomai veiklai (kai tokie reikalavimai nustatyti), planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių arba informacijos atrankai ir atrankos išvados duomenys (jei buvo atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros) (34 p.). Rengiant leidimą, Agentūra privalo aptarti su veiklos vykdytoju visus ginčytinus klausimus (35 p.). Leidimo tituliniame lape pasirašo Agentūros atsakingi asmenys ir nurodomas veiklos vykdytojo pavadinimas, adresas, ūkinės veiklos objekto pavadinimas, leidimą sudarančios specialiosios dalys, leidimo išdavimo ir keitimų datos (37 p.).

34. Taisyklių 40 punktas nustato, kad leidimas išduodamas ar pakeičiamas arba motyvuotai atsisakoma jį išduoti ar pakeisti Agentūros sprendimu, kuris surašomas ant Agentūros blanko. Leidimas ar jo pakeitimas rengiamas pagal veiklos vykdytojo parengtą ir Agentūros priimtą paraišką. Atsižvelgiant į teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, administracinės procedūros dėl taršos leidimo išdavimo pradžia sietina su paraiškos gavimu ir Agentūros sprendimo priimti paraišką priėmimu (Aplinkos apsaugos įstatymo 192 str. 1 d., Nuostatų 10.2.28. p., Taisyklių 30.3.1. p.), administracinė procedūra užbaigiama Taršos leidimo išdavimu / pakeitimu arba motyvuotu sprendimu atsisakyti jį išduoti / pakeisti (Aplinkos apsaugos įstatymo 192 str. 3, 4 d., Nuostatų 10.2.28. p., Taisyklių 40 p.). Vadovaujantis Taisyklių 40 punktu, dėl taršos leidimo išdavimo turi būti priimtas atskiras administracinis sprendimas.

35. Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios leidimų rengimą ir išdavimą (33 p. – 43 p.), patvirtina, kad administracinė procedūra užbaigiama ne sprendimu dėl leidimo išdavimo, bet paties leidimo išdavimu (33 p. – pagal Taisyklių 3 priede pateiktą formą leidimą rengia Agentūra; 34 p. – leidimui rengti arba pakeisti naudojami veiklos vykdytojo paraiškoje pateikti duomenys <...>; 35 p. – rengiant leidimą, Agentūra privalo aptarti su veiklos vykdytoju visus ginčytinus klausimus <...>; 36 p. – leidimą sudaro <...>; 37 p. – leidimo tituliniame lape pasirašo Agentūros atsakingi asmenys ir nurodomas veiklos vykdytojo pavadinimas, adresas, ūkinės veiklos objekto pavadinimas, leidimą sudarančios specialiosios dalys, leidimo išdavimo ir keitimų datos; 42 p. – Agentūra parengia 3 leidimo ar jo pakeitimo egzempliorius <...>. Kiekvienas egzempliorius patvirtinamas Agentūros spaudu, leidimui suteikiamas registracijos numeris. Pakeitus leidimą, jo registracijos numeris nekeičiamas.); taigi leidimo išdavimas yra savarankiškas administracinės procedūros rezultatas (sprendimas) ir neturi būti vertinamas tik kaip individualaus administracinio akto dėl leidimo išdavimo realizavimas.

36. Taršos leidimo išdavimo pagrindas yra paraiškoje nurodyto įrenginio ir numatomų jo eksploatavimo sąlygų atitikimas teisės aktų reikalavimas (Aplinkos apsaugos įstatymo 192 str. 4 d.). Atsižvelgiant į Agentūros kompetenciją ir funkcijas aplinkos apsaugos srityje, itin reikšmingoje viešojo intereso apsaugos aspektu (žr. nutarties 29 p.), į tai, kad Taisyklių nuostatose dėl taršos leidimo rengimo nėra aiškiai atskirtos procedūros dėl sprendimo išduoti leidimą priėmimo ir paties leidimo išdavimo, Agentūrai iki leidimo išdavimo išlieka pareiga vertinti leidimo išdavimo pagrindus, bei atsakomybė už jo išdavimą. Laikytina, kad tais atvejais, kai nustatomos aplinkybės, kurios nebuvo vertintos ir gali būti kliūtimi išduoti taršos leidimą, Agentūrai išlieka galimybė priimti sprendimą atsisakyti jį išduoti, toks tarpinės procedūros sprendimo pakeitimas neturėtų būti vertinamas kaip veikimas ultra vires.

37. Taisyklėse numatytas atskiro sprendimo dėl taršos leidimo išdavimo priėmimas negali būti vertinamas kaip besąlygiškas pagrindas pareiškėjo teisėtų lūkesčių atsiradimui, nes materialiųjų teisinių pasekmių kilimą įstatymų leidėjas sieja su taršos leidimo išdavimu arba motyvuoto sprendimo atsisakyti jį išduoti priėmimu. Kiti Agentūros sprendimai, kuriais nėra užbaigiama administracinė procedūra, priimti jai suteiktos kompetencijos vertinti taršos leidimų išdavimą pagrindžiančių aplinkybių atitikimą teisės aktų reikalavimams ribose, laikytini tarpiniais procedūros sprendimais (Sprendimas Nr. 8164, Sprendimas Nr. 8550), kurie nesukelia savarankiškų materialinių teisinių pasekmių ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Kol nėra išduotas Taršos leidimas, pareiškėjas negali įgyti tų teisių, kurios aptariamos Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 2 dalyje, tarpinių procedūros sprendimų pagrindu kilę jo lūkesčiai ginami tiek, kiek jie atitinka teisėtumo kriterijus Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 4 dalies prasme, t. y. Taršos leidimas išduodamas, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytas įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) ir numatomos minėto įrenginio eksploatavimo sąlygos atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių reikalavimus. Tarpinių administracinės procedūros sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas turi būti įvertinamas sprendžiant dėl galutinio procedūros Sprendimo Nr. 8551, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti pagal pateiktą paraišką Taršos leidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-54-552/2019, 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3778-629/2019), tarpiniai administracinės procedūros sprendimai paprastai nėra savarankišku ginčo dalyku, o, atsižvelgiant į galutinius administracinės procedūros rezultatus, gali būti skundžiami teismui ir turi būti vertinami, t. y. atliekama jų teisėtumo patikra, sprendžiant dėl materialines teisines pasekmes sukeliančio individualaus administracinio akto, kuriuo užbaigiama administracinė procedūra, teisėtumo ir pagrįstumo. Administracinės bylos dalis dėl Sprendimo Nr. 8164 panaikinimo pagrįstai nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, nes šis sprendimas dėl savo pobūdžio nėra savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku.

39. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl Sprendimo Nr. 8551 teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, kad buvo išnagrinėtos visos pareiškėjo skunde teismui nurodytos faktinės aplinkybės ir teisiniai pagrindai, kuriais buvo ginčijamas šis individualus administracinis aktas. Pareiškėjas teigė, kad planuojamai ūkinei veiklai nebuvo pagrindo atlikti atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, nes ji nepatenka į PŪVPAVĮ prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 sąrašus, nėra PŪVPAVĮ 3 straipsnio 2 dalyje numatytų privalomojo poveikio aplinkai vertinimo pagrindų ir sąlygų, todėl atsakovas, priimdamas Sprendimą Nr. 8551, negalėjo remtis ir šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi. Pareiškėjas tai grindė argumentu, kad, galiojant Sprendimui Nr. 8164, kuriuo buvo nuspręsta išduoti Taršos leidimą įvertinus visas būtinas sąlygas ir reikalavimus, inter alia (liet. tarp jų, įskaitant) ir informaciją apie poveikio aplinkai vertinimo procedūrų privalomumą, neturėjo būti reikalaujama atlikti tokių procedūrų. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pabrėžia, kad Sprendime Nr. 8551 atsakovas nepateikė pakankamų motyvų, kuriais grindžiama būtinybė atlikti atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

40. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, remiantis PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalimi (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XI-1433 redakcija), įtvirtinančia, jog visi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai turi teisę reikalauti, o atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, nuspręsti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta į šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytus sąrašus; Agentūra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 184 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 900 „Dėl įgaliojimų Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms suteikimo“ pakeitimo 2 punktu, būdama poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyve ir atsakinga institucija, koordinuojančia poveikio aplinkai vertinimo procesą ir vykdančia kitas PŪVPAVĮ nustatytas funkcijas (PŪVPAVĮ 2 str. 1 d.), turėjo teisę nuspręsti, jog dėl Bendrovės nurodytos planuojamos ūkinės veiklos reikalinga atlikti atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Apeliantas šių teismo išvadų nekvestionuoja, pripažįsta, kad Agentūra turėjo diskreciją priimti tokį sprendimą.

41. Agentūros Sprendimas Nr. 8551 yra grindžiamas motyvais, kad, atsižvelgiant į planuojamos ūkinės veiklos mastą (planuojamas didžiausias vienu metu laikyti atliekų kiekis – 50 000 t), veiklos pobūdį (atliekų laikymas) bei vietos ypatumus (laikymas numatytas atviroje aikštelėje), atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras reikalinga atlikti siekiant nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą poveikį dirvožemiui, gruntui, požeminiam vandeniui, aplinkos orui ir kitiems aplinkos komponentams, laikymo sąlygų tinkamumą bei (esant poreikiui) numatyti reikalingas poveikio mažinimo kompensacines priemones. Pareiškėjo teiginiai, kad nurodomos aplinkybės jau buvo įvertintos priimant Sprendimą Nr. 8164, grindžiami bendro pobūdžio argumentais, jo paraiškose nurodomomis aplinkybėmis, ir nepaneigia Agentūros diskrecijos pareikalauti atlikti atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras, ypač atsižvelgiant į atsakovo kompetenciją ir atsakomybę už prevencinių priemonių taikymą aplinkos apsaugos srityje. Minėta, kad Sprendimas Nr. 8164 laikytinas tarpiniu administracinės procedūros sprendimu (jo priėmimas nenumatytas nei Aplinkos apsaugos įstatymo 192 str. 3 d., nei Nuostatų 10.2.28. p.), juo negalima besąlygiškai remtis išduodant Taršos leidimą. Byloje esantys duomenys patvirtina tik apie paraiškos priėmimo metu vertintą ūkinės veiklos mastą ir pobūdį (II t., b. l. 135–144, 184–196), tačiau nėra duomenų, kad priimant Sprendimą Nr. 8164 buvo atliekamas aplinkybių, susijusių su planuojamos ūkinės veiklos, atsižvelgiant į jos mastą, pobūdį, vietos ypatumus, poveikiu dirvožemiui, požeminiam vandeniui, orui bei kitiems aplinkos komponentams, nagrinėjimas, todėl laikytina, kad Sprendime Nr. 8551 nurodyti pagrįsti ir pakankami motyvai dėl poreikio atlikti atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

42. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nurodė papildomus argumentus, kad Sprendimo Nr. 8164 pagrindu šiuo metu negali būti išduodamas Taršos leidimas ir dėl to, jog 2017 m. lapkričio mėn. įsigaliojus Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymui, pareiškėjo planuojama ūkinė veikla patenka į šio įstatymo 2 priedo ūkinės veiklos rūšių sąrašo 11.5 papunktyje nurodytą veiklą – nepavojingų atliekų laikymas – kai vienu metu laikoma 100 tonų ir daugiau atliekų; pareiškėjas planuoja laikyti 50 000 t. Be to, planuojama veikla patenka į branduolinės energetikos objekto Ignalinos atominės elektrinės sanitarinės apsaugos zoną, kurioje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, draudžiama veikla, nesusijusi su šio objekto eksploatavimo nutraukimu ar priežiūra; ūkinė veikla planuojama žemės sklype, kurio paskirtis ir žemės naudojimo būdas nėra pakeisti (Agentūros 2019 m. sausio 22 d. raštas Nr. (16)-ATS-12, II t., b. l. 75). Tokios aplinkybės būtų savarankišku pagrindu netenkinti pareiškėjo reikalavimų dėl Taršos leidimo išdavimo.

43. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą apeliacine tvarka, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti, todėl jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dakaras“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė