ef191cfe-6396-4d3c-aaca-0a06c2fe7927 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

                           Administracinė byla Nr. I-112-513/2010

                    (Proceso Nr. 3-63-3-00320-2009-1)

                                                                                     Â

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                     13.2.;

13.2.3.; 74.

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir AuÅ¡relės Mažrimienės, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei - Bedalienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei L. P. , trečiųjų suinteresuotų asmenų - KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos ir KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovui V. J. , vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo praÅ¡ymÄ atsakovei Å ilutės rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - E. M. , KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos, KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai ir UAB „Nemuno deltos projektai“ dėl 2002-11-07 projektavimo sÄ lygų sÄ vado Nr. (09)39 dalies ir 2004-08-03 statybos leidimo Nr.

82 dalies panaikinimo ir

nustatė:

pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymu kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o:

1) panaikinti Å ilutės rajono savivaldybės administracijos 2002-11-07 patvirtinto projektavimo sÄ lygų sÄ vado Nr. (09)39 dalį dėl gyvenamojo namo su malÅ«nu rekonstrukcijos;

2) panaikinti Å ilutės rajono savivaldybės 2004-08-03 iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. 82 dalį dėl gyvenamojo namo su malÅ«nu rekonstrukcijos į gyvenamÄ jį namÄ . PareiÅ¡kėjas gina vieÅ¡Ä jį interesÄ byloje, nes be KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento sutikimo ir suderinimo buvo leista pertvarkyti valstybės saugomÄ objektÄ â€“ vandens malÅ«nÄ , į gyvenamÄ jį namÄ . Reikalavimus grindžia Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos įstatymo 5 straipsnio 8 dalimi, 23 straipsniu, Statybos įstatymo 29 straipsnio 1 punktu, Statybos techninio reglamento STR 1.07.05:2002 „Nuolatinės statybos komisijos nuostatai“ 14 punktu, STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ 5.5 punktu, STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 7.1 punktu. PareiÅ¡kėjo atstovė prokurorė L. P. praÅ¡ymÄ palaiko raÅ¡tu nurodytų motyvų pagrindu (b.l. 6-9, 101-104).

Atsakovė mano, kad praÅ¡ymas nepagrįstas, nes KultÅ«ros paveldo departamentas nepateikė jokių projektavimo sÄ lygų pagal Å ilutės rajono savivaldybės administracijos paraiÅ¡kÄ , todėl faktas, kad už nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugÄ atsakingos įstaigos įgaliotos institucijos atstovas nepasirašė nuolatinės statybos komisijos protokolo, nedaro skundžiamų aktų neteisėtais (b.l. 112-113).

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos su prašymu sutinka (b.l. 109, 122-123).

Visi dalyvaujantys byloje asmenys apie posėdžio laikÄ ir vietÄ informuoti tinkamai (b.l. 134 - 140, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 75 straipsnis, 78 straipsnio 3 dalis).

Prašymas tenkintinas (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimais įrodyta, kad vandens malÅ«no pastatas, esantis Žaliojo Kalno g. 6, Žemaičių Naumiestyje, Å ilutės rajone, 1996-09-27 įraÅ¡ytas į valstybės saugomų vertybių registrÄ (b.l. 58-86). Pastatas vienatÅ«ris, vienoje pastato pusėje yra malÅ«nas, kitoje – apleistos gyvenamosios patalpos, kiti statiniai neiÅ¡liko (b.l. 64). Statinys pastatytas XIX amžiaus pabaigoje, 1959 metais vykdyta rekonstrukcija, senieji įrengimai pakeisti naujais, varomais elektra. Statinys turi liaudies architektÅ«ros bruožų. Istorikė O.S. padarė iÅ¡vadÄ , kad statinys turi istorinę techninę vertę, jį reikia saugoti, paÅ¡alinti vėlyvus priestatus, atstatyti užtvankÄ su tiltu ir, pageidautina, atstatyti vandens malÅ«no funkcijÄ (b.l. 63-66). Vertybės teritorijos ir apsaugos zonos valdytojas yra Å ilutės rajono savivaldybė (b.l. 76-82). Statinio dalys inventorizuoti atskirai, nuo 1996-10-03 nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui E. M. (b.l. 87-88). 2002-12-20 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties ir priėmimo - perdavimo akto pagrindu buvo įregistruota E. M. nuosavybės teisė į 0,212 ha žemės sklypÄ , kuriame yra nurodytas statinys (b.l. 89-90). 2002-11-07 Å ilutės rajono savivaldybės rajono architekto tarnybos vedėjas V.

M. patvirtino projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. (09)39 gyvenamojo namo su malÅ«nu rekonstrukcijai, pagalbinio pastato atstatymu (b.l. 21-53), kuriame nurodyta, kad nekilnojamųjų kultÅ«ros paveldo vertybių apsaugos reikalavimų nėra, nes už specialiųjų sÄ lygų atsakinga institucija neatsakė į 2002-10-22 rajono architekto tarnybos raÅ¡tÄ â€“ paraiÅ¡kÄ Nr. 09-179 (b.l. 21). Paminėtas raÅ¡tas – paraiÅ¡ka neiÅ¡liko, tačiau KultÅ«ros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio specialiųjų sÄ lygų projektavimui registravimo knygoje raÅ¡tas – paraiÅ¡ka užregistruotas 2002-10-25 (b.l. 93, 126-127). 2004-07-29 Å ilutės rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija, kurios posėdyje nedalyvavo KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinis padalinys, nutarė rekomenduoti iÅ¡duoti statybos leidimÄ (b.l. 54). 2004-08-03 statytojas E. M. pateikė Å ilutės rajono savivaldybei praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti statybos leidimÄ gyvenamojo namo su malÅ«nu rekonstrukcijai ir pagalbinio pastato atstatymui (b.l. 11-12). 2004-08-03 Å ilutės rajono savivaldybės administracijÄ praÅ¡omÄ statybos leidimÄ iÅ¡davė (b.l. 13-14). Administraciniai aktai tose dalyse, kuriose yra ginčijami, nėra realizuoti, nes gyvenamojo namo su malÅ«nu statybos darbai nepradėti, pradėti tik pagalbinio pastato atstatymo darbai (jų baigtumas 2009-10-27 buvo 70 procentų, b.l. 94).

Dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju.

Prokuroro teisė ir pareiga ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ yra numatyta ABTÄ® 56 straipsnio 1 dalyje. ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje yra teigiama, kad prokurorai gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigÅ«nai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesÄ , nesiėmė priemonių pažeidimams paÅ¡alinti. Pagal ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ prokurorai, turėdami pagrindÄ manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami vieÅ¡Ä jį interesÄ turi įgaliojimus kreiptis į teismÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 atkreipė dėmesį, kad ABTÄ® bei ProkuratÅ«ros įstatymas nepateikia vieÅ¡ojo intereso sÄ vokos, todėl siekiant nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipiasi gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , pirmiausia bÅ«tina nustatyti, kas yra laikytina „vieÅ¡uoju interesu“.

Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuojant vieÅ¡Ä jį interesÄ . Tačiau kiekvienas vieÅ¡asis interesas tegali bÅ«ti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad vieÅ¡ojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sÄ lygų (1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

Atsižvelgdama į paminėtÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. liepos 25 d. nutartyje konstatavo, kad vieÅ¡uoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir iÅ¡reiÅ¡kia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Todėl kiekvienÄ kart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas vieÅ¡uoju, bÅ«tina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, bÅ«tų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Konstitucijoje įtvirtintos vertybės pažeidimas nėra vienintelis reikalavimas, kad tam tikras interesas bÅ«tų pripažintas vieÅ¡uoju. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad vieÅ¡ojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iÅ¡ svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sÄ lygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad vieÅ¡asis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymÄ , turėtų bÅ«ti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ administracinių bylų teisenoje traktuotina kaip įstatyme numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismÄ ginant tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.

Dėl to kreiptis į teismÄ administracinio proceso tvarka, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimÄ , kurio pobÅ«dis, prokuroro nuomone, turi esminės reikÅ¡mės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiÅ¡kiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo ginčijami vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai dėl įraÅ¡yto į nekilnojamųjų vertybių registrÄ statinio pertvarkymo. MalÅ«no su gyvenamuoju namu statinys yra valstybės saugoma nekilnojamoji kultÅ«ros vertybė. Å ioje byloje įrodyta, kad statinys turi istorinę techninę vertę ir turi bÅ«ti iÅ¡saugotas ateities kartoms. Valstybė garantuoja Lietuvos kultÅ«ros vertybių apsaugÄ , gausėjimÄ ir perdavimÄ ateities kartoms (Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos įstatymo 2 straipsnis). Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos įstatymas reglamentuoja nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje bei teritoriniuose vandenyse ir nuosavybes teise priklausančių valstybei, savivaldybėms, religinėms organizacijoms bei kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, apsaugÄ ir apsaugos valstybinis valdymÄ . Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos tikslas - iÅ¡saugoti Å¡ias vertybes, kaip autentiÅ¡kas Lietuvos ir jos regionų istorijos liudytojas ar meno kÅ«rinius. Paminėto įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statiniai bei jų kompleksai, ansambliai ir vietovės, įregistruoti kaip nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės, turi savo teritorijas, kurios saugomos kartu su Å¡iomis vertybėmis.

Analizuojant ir vertinant tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, teismas turi pagrindo konstatuoti, kad Å¡iuo atveju prokuroras kreipiasi į teismÄ gindamas bÅ«tent vieÅ¡Ä jį interesÄ . Ginčijamų aktų teisėtumas ir pagrįstumas yra laikytinas vieÅ¡uoju interesu. Â

Kita vertus, vieÅ¡asis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi bÅ«ti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik vieÅ¡asis interesas, bet ir asmens teisė yra konstitucinės vertybės. Å ios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės - asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir vieÅ¡asis interesas - negali bÅ«ti suprieÅ¡inamos, todėl Å¡ioje srityje bÅ«tina užtikrinti teisingÄ pusiausvyrÄ . Sprendžiant šį klausimÄ , pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , siekia panaikinti galimai neteisėtai vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtus individualius aktus, nustatančius tam tikras teises ir pareigas konkrečiam subjektui. Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iÅ¡ neteisės negali atsirasti teisė. Kadangi nagrinėjamoje byloje skundžiamų administracinių aktų dalis dar nerealizuota ir sprendžiamas tik ginčijamų aktų teisėtumo klausimas, neribojant savininko teisių, asmens teisės ir teisėti interesai ir vieÅ¡asis interesas nėra prieÅ¡prieÅ¡inami. Toks teisminės praktikos taikymas yra suformuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėtinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008.

Dėl ginčijamų aktų teisėtumo ir pagrįstumo.

IÅ¡ ginčijamo 2002-11-07 projektavimo sÄ lygų sÄ vado Nr. (09)39 turinio matyti, kad nekilnojamųjų kultÅ«ros paveldo vertybių apsaugos priemonių ginčo objektui nenustatyta, nes neatsakyta į 2002-10-22 rajono architekto tarnybos raÅ¡tÄ - paraiÅ¡kÄ Nr. 09-179.

Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „ministerijų, kitų valstybės valdymo institucijų ir savivaldybių priimami aktai, kurie gali turėti įtakos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių ir jų teritorijų saugojimui, taip pat teritorinio planavimo dokumentai turi bÅ«ti suderinti su KultÅ«ros vertybių apsaugos departamentu. Nesuderinti aktai ir dokumentai yra negaliojantys nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių, jų teritorijų bei apsaugos zonų atžvilgiu.“ (žr. Valstybės žinios, 1995, Nr. 3-37). Å io įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „leidimus nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių tvarkymo statybos darbams Vietos savivaldos bei Statybos įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡duoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas pagal Å¡io įstatymo 5 straipsnio 10 dalį įsteigtos tarnybos vadovas ar pareigÅ«nas. Leidimas nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės tvarkymo statybos darbams iÅ¡duodamas, jei savivaldybės mero įsteigtos Nuolatinės statybos komisijos protokolÄ , rekomenduojantį iÅ¡duoti šį leidimÄ , pasiraÅ¡o KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento pareigÅ«nas ar įgaliotas specialistas“ (žr. Valstybės žinios, 1995, Nr. 3-37; 1997, Nr. 96-2421; 2000, Nr. 40-1114).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad „(...) Nuolatinė statybos komisija privalo patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentÄ ) bei projektavimo sÄ lygų sÄ vado reikalavimus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir rekomenduoja savivaldybės merui (jo įgaliotam savivaldybės administratoriui ar kitam savivaldybės administracijos tarnautojui) iÅ¡duoti ar neiÅ¡duoti statytojui (užsakovui) jo praÅ¡omÄ statybos leidimÄ â€œ (žr. Valstybės žinios, 1996, Nr. 32-788). Taip pat Å¡io įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Ypatingo statinio ir statinio, įraÅ¡yto į valstybės investicijų programÄ , projektų ekspertizė yra privaloma. Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių tvarkymo statybos darbų projektų ekspertizės privalomumo atvejus nustato Vyriausybės įgaliota institucija kartu su įgaliota institucija, atsakinga už nekilnojamųjų kultÅ«ros paveldo vertybių apsaugÄ .“

Ginčo atveju iÅ¡ 2004-07-29 Å ilutės rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisijos posėdžio protokole Nr. 09-111 užfiksuotų duomenų matyti, kad ginčo pastato statybos projekto svarstymo metu komisijos posėdyje KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinio padalinio atstovas nedalyvavo, tačiau komisija nutarė rekomenduoti iÅ¡duoti statybos leidimÄ . 2004-08-03 Å ilutės rajono savivaldybės administracija iÅ¡davė ginčijamÄ statybos leidimÄ . Â

Vertinant tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, atmestini atsakovės argumentai apie tai, kad faktas, jog KultÅ«ros vertybių apsaugos departamentas neatsakė į paraiÅ¡kÄ , suteikė prielaidÄ manyti, kad specialiosios sÄ lygos Å¡iam statiniui nereikalingos, ir pagrįstais laikytini pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo argumentai, jog ginčijami aktai - Å ilutės rajono savivaldybės administracijos 2002-11-07 patvirtintas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas Nr. (09)39 ir Å¡io sÄ vado bei techninio projekto pagrindu Å ilutės rajono savivaldybės 2004-08-03 iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 82, priimti nesuderinus su KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritoriniu padaliniu ginčo pastato projektavimo sÄ lygų, nedalyvaujant Å¡io padalinio atstovui Å ilutės rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisijos posėdyje svarstant ginčo pastato statybos projektÄ , taip pat neatlikus ginčo pastato projekto ekspertizės - taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos įstatymo 5 straipsnio 8 dalį, 23 straipsnį, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 29 straipsnio 1 punktÄ , Statybos techninio reglamento STR 1.07.05:2002 „Nuolatinės statybos komisijos nuostatai“ 14 punktÄ , STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ 5.5 punktÄ , STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 7.1 punktÄ .

Analizuojant ir vertinant faktines bylos aplinkybes, teisinius ginčo situacijos aspektus, konstatuotina, kad ginčijami aktai neteisėti iÅ¡ esmės, nes savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, be to, juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimų pagrįstumÄ (ABTÄ®

89 straipsnio 1 dalies 1ir 3 punktai).

Nustatytų, įvertintų ir išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjo skundas tenkintinas, ginčijami viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai naikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 89 straipsniais, nusprendė:

pareiÅ¡kėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo praÅ¡ymÄ tenkinti, panaikinti Å ilutės rajono savivaldybės administracijos 2002-11-07 patvirtinto projektavimo sÄ lygų sÄ vado Nr. (09)39 dalį dėl gyvenamojo namo su malÅ«nu rekonstrukcijos ir Å ilutės rajono savivaldybės 2004-08-03 iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. 82 dalį dėl gyvenamojo namo su malÅ«nu rekonstrukcijos į gyvenamÄ jį namÄ .

SprendimÄ per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos                                                                           Â

                                  Irma Čuchraj

                Eglė Kiaurakytė

                Aušrelė Mažrimienė