ef1718ab-397d-4d15-b7b7-3ebc59d2f95a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I3-1805-541/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04383-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 14.4.4; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jovitos Einikienės, Vitos Valeckaitės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Panevėžio rajono DaukniÅ«nų žemės Å«kio bendrovės skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo arba pakeitimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja Panevėžio rajono DaukniÅ«nų žemės Å«kio bendrovė (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡oma panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimÄ Nr. AS-98 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo patvirtintas 2019 m. rugsėjo 23 d. Patikrinimo aktas Nr. PA80-77 (toliau – Patikrinimo aktas) (b. l. 1–3). PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad Patikrinimo akte konstatuota, jog Bendrovė turi tris požeminio gėlo vandens gręžinius, iÅ¡ kurių du naudojami, vienas rezervinis.

Vandenį naudoja Å«kinei komercinei veiklai – buitinėms reikmėms, gyvulių girdymui, laukų purÅ¡kimui. Turi gręžinio pasus Nr. 3520, iÅ¡duotÄ 1981 m. liepos mėn., ir Nr. 60235, iÅ¡duotÄ 2015 m. lapkričio 5 d. IÅ¡ gręžinio paimtas vanduo apskaitomas vandens skaitiklio rodmenimis. Vedama paimto vandens apskaita, duomenis nuraÅ¡ant kas mėnesį. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos deklaracijos (KIT708 forma) už 2015, 2016, 2017, 2018 metų mokestinius laikotarpius apie sunaudotÄ vandens kiekį.

PareiÅ¡kėja nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iÅ¡gavo 103120 kubų požeminio vandens, už kurį per šį laikotarpį sumokėjo 10 597 Eur. Už tai, kad už šį laikotarpį iÅ¡gautas vanduo buvo deklaruotas ir sumokėta pavėluotai, Bendrovės vadovo 2006 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 0605-7 paskirtam atsakingam už vandens Å«kį energetikui 2019 m. rugsėjo 23 d. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANRP-2598-2019 ir pagal administracinį nurodymÄ už nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 241 straipsnio 1 dalyje, atsakingas asmuo sumokėjo 125 Eur baudÄ .

PareiÅ¡kėja nurodė, kad Bendrovė dar 2018 m. rugsėjo mėnesį ėmėsi visų reikiamų veiksmų, kad iÅ¡ Lietuvos geologijos tarnybos gautų leidimÄ gręžinių eksploatavimui – ėmėsi kadastrinių matavimų darbų, siekiant iÅ¡sipirkti iÅ¡ valstybės žemės sklypÄ , kuriame įrengtas gręžinys, 2018 m. rugpjūčio 22 d. sudarė sutartį su UAB „Geoaplinka“ dėl naudojamos vandenvietės vandens iÅ¡teklių įvertinimo (aprobacijos) pagal pateiktÄ prognozuojamÄ vandens kiekį.

Darbai pagal Å¡iÄ sutartį labai vėlavo dėl bÅ«tinų atlikti darbų sudėtingumo (vandens iÅ¡teklių aprobacijos metu reikalinga atlikti bandomÄ jį eksploatacinių gręžinių iÅ¡siurbimÄ , t. y. atitinkamam laikui sustabdyti vandens tiekimÄ bendrovės reikmėms (galvijų girdymui), o tai ypač aktualu vasaros sezono metu), taip pat dėl įmonės, turinčios privalomÄ licencijÄ tokiems darbams, užimtumo. Tik 2019 m. gruodžio 19 d. Bendrovė gavo Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus įsakymÄ Nr. 1- 416 „Dėl ŽŪB „DaukniÅ«nai“ vandenvietės požeminio vandens iÅ¡teklių aprobavimo ir įraÅ¡ymo žemės gelmių registro žemės gelmių iÅ¡teklių dalyje“.

PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad Bendrovė verčiasi sudėtinga žemės Å«kio veikla – augalininkyste ir gyvulininkyste. Å iuo metu Bendrovėje auginami 1219 galvijų. Gręžinių naudojimo teisinis reglamentavimas yra labai aktuali problema visiems Å¡alies žemės Å«kio veikla užsiimantiems verslo subjektams. Dėl Å¡ios priežasties jau kurį laikÄ buvo laukiama galutinai sureguliuoto požeminio vandens iÅ¡teklių naudojimo teisinio reguliavimo. SeimÄ 2018 m. gruodžio 13 d. pagaliau pasiekė ir buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. 1-1034 pakeitimo projektas Nr. XIIIP-1787(2).

PareiÅ¡kėjai ypatingÄ svarbÄ Å¡iame įstatymo projekte turėjo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkto nauja formuluotė, pagal kuriÄ gėlÄ požeminį vandenį, jeigu žemės Å«kio veiklÄ , iÅ¡skyrus žemės Å«kio produktų perdirbimÄ ir iÅ¡ jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimÄ , vykdantis asmuo iÅ¡gauna iÅ¡ požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m3 gėlo vandens per parÄ , skaičiuojant metinį vidurkį, neturi gauti leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius, iÅ¡duodamo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos.

Pareiškėja visiškai atitinka šiuos įstatymu nustatytus kriterijus. 2019 m. spalio 15 d. projektas buvo priimtas ir tapo Žemės gelmių įstatymo Nr. 1-1034 pakeitimo įstatymu, tačiau dėl teisėkūros proceso sudėtingumo, kada prie eilės pakeistų įstatymo straipsnių trūksta poįstatyminių teisės aktų, o jiems parengti reikia nemažai laiko, įstatymo įsigaliojimas atidėtas iki 2020 metų liepos 1 d. Taip Bendrovė tapo nuo jos nepriklausančių aplinkybių įkaite.

PareiÅ¡kėja atkreipė dėmesį, kad leidimo eksploatuoti vandens gręžinius gavimo procesas užtruko ne vien dėl Bendrovės kaltės, taip pat Bendrovė sumokėjo mokesčius už valstybinius gamtos iÅ¡teklius (vandenį) ir tai yra labai ženkli suma, o teisės aktų rengėjas įstatymu panaikino pagrindÄ ateityje iÅ¡vis skirti tokio pobÅ«džio baudÄ tokiems Å«kio subjektams kaip Bendrovė. Nors pareiÅ¡kėjos pažeidimas yra ir trunkamasis, jis jokių teisinių pasekmių nesukėlė, nepažeidė konkrečia teisės norma saugomų vertybių.

Todėl pareiÅ¡kėja, remdamasi protingumo, sÄ Å¾iningumo ir lex benignior retro agit (pagerinantis subjektų padėtį įstatymas savo pobÅ«džiu turi grįžtamÄ jÄ galiÄ ) principais, praÅ¡o teismo įvertinti aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su padaryto pažeidimo pobÅ«džiu, pasekmėmis, aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ ir vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais įvertinti įstatymu numatytos ekonominio poveikio priemonės proporcingumÄ tikslui pasiekti.

Atsakovas AAD pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas paaiÅ¡kino, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iÅ¡gavo 103120 m3 požeminio vandens neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duoto leidimo. Taip pat Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijas (KIT708 forma) už 2015, 2016, 2017 ir 2018 metų mokestinius ketvirčius Bendrovė pateikė 2019 m. rugsėjo 6 d., t. y. po teisės aktuose nustatytų pateikimo terminų.

Todėl Bendrovei už nurodytus pažeidimus už iÅ¡gautÄ požeminį vandenį buvo paskaičiuotas mokėtinas mokestis padidintu tarifu, iÅ¡ viso 105 970 Eur. Atsakovo teigimu, pareiÅ¡kėjos iÅ¡vardintos aplinkybės neatleidžia mokesčio mokėtojo nuo įstatyme įtvirtintos pareigos vykdymo ir negali bÅ«ti priežastimi sumažinti mokėtinÄ mokestį. Taip pat kadangi mokestis už gamtos iÅ¡teklius iÅ¡gautus be leidimo, taip pat už nedeklaruotÄ iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį buvo paskaičiuotas padidintu tarifu, kaip imperatyviai numato Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo (toliau – MUVGIÄ®) 6 straipsnio 2 dalis, Bendrovės pateikti argumentai nelaikytini teisiÅ¡kai pagrįstais ir svarbiais tvirtinant patikrinimo rezultatus, todėl įvertinus Bendrovės raÅ¡ytines pastabas buvo priimtas Sprendimas patvirtinti Patikrinimo aktÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. AS-98 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. PareiÅ¡kėja, be kita ko, praÅ¡o įvertinti jai paskirtos ekonominio poveikio priemonės proporcingumÄ . Byloje nustatyta, kad AAD Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius atliko Bendrovės mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo, deklaravimo teisingumo planinį teminį patikrinimÄ už 2015-2018 metus ir 2019 m. rugsėjo 23 d. surašė Patikrinimo aktÄ (b. l. 6–8).

Patikrinimo metu AAD pareigÅ«nai nustatė, kad Bendrovė turi tris požeminio gėlo vandens gręžinius, iÅ¡ kurių du naudojami, vienas rezervinis; vandenį naudoja Å«kinei komercinei veiklai – buitinėms reikmėms, gyvulių girdymui, laukų purÅ¡kimui; turi gręžinio pasus Nr. 3520, iÅ¡duotÄ 1981 m. liepos mėn., ir Nr. 60235, iÅ¡duotÄ 2015 m. lapkričio 5 d.; iÅ¡ gręžinio paimtas vanduo apskaitomas vandens skaitiklio rodmenimis; vedama paimto vandens apskaita, duomenis nuraÅ¡ant kas mėnesį; mokėtojas patikrinimo akto suraÅ¡ymo metu leidimo neturi.

AAD patikrinimo metu taip pat nustatė, kad Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijas už 2015, 2016, 2017, 2018 metų mokestinius ketvirčius Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2019 m. rugsėjo 6 d., t. y. po teisės aktuose nustatyto teikimo termino. Patikrinimo akte už nurodytus pažeidimus paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu, viso 105 970 Eur. PareiÅ¡kėja AAD pateikė 2019 m. spalio 23 d. pastabas dėl Patikrinimo akto, kuriose nurodė, kad Bendrovei ypatingÄ svarbÄ Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo projekte (reg.

Nr. XIII-1787 (2) turi 16 straipsnio 2 dalies 2 punkto nauja formuluotė pagal kuriÄ gėlÄ požeminį vandenį, jeigu žemės Å«kio veiklÄ , iÅ¡skyrus žemės Å«kio produktų perdirbimÄ ir iÅ¡ jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimÄ , vykdantis asmuo iÅ¡gauna iÅ¡ požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m3 gėlo vandens per parÄ , skaičiuojant metinį vidurkį, neturi gauti leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius, iÅ¡duodamo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (b. l. 31–32).

PareiÅ¡kėja atkreipė dėmesį į administracinėje teisėje yra įtvirtintÄ taisyklę – lex benignior retro agit, pagal kuriÄ pagerinantis subjektų padėtį įstatymas savo pobÅ«džiu turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , todėl pareiÅ¡kėja prašė atsižvelgti į minėtus įstatymo pakeitimus bei nebeskaičiuoti Bendrovei mokesčio už iÅ¡gautÄ požeminį vandenį padidintu tarifu. AAD, įvertinęs Bendrovės raÅ¡ytines pastabas ir pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių pakeitimo įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymas įsigalioja nuo 2020 m. liepos 1 d., 2019 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimÄ Nr. AS-98, kuriuo patvirtinto Patikrinimo aktÄ (b. l. 35, 36 ).

Byloje susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja Žemės gelmių įstatymo ir Mokesčio už mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo nuostatos. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes, iÅ¡skyrus žemės gelmių Å¡iluminę energijÄ , tradicinius ir iÅ¡sklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir Å¡ių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duotÄ leidimÄ ir sudarę su ja iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartį.

Pagal MUVGIĮ 5 straipsnio 1 dalį, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. MUVGIĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis.

Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotÄ Å¡io įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytÄ tarifÄ , apskaičiuoja ir moka mokestį už visÄ per tÄ mokestinį laikotarpį iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį 4 dalyje nustatyta, kad mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo bÅ«ti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos.

MUVGIÄ® 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos iÅ¡teklius. Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetencijÄ mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (8 straipsnio 3 dalis). Už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas.

Jis apskaičiuojamas Å¡io įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10 (MUVGÄ® 6 straipsnio 2 dalis). Taigi, be leidimo iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekis, taip pat laiku nedeklaruotas iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekis yra pagrindas taikyti MUVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ didesnį mokesčio tarifÄ . Taip pat pažymėtina, kad tvirtinant patikrinimo rezultatus, Å¡iuo atveju atsakovui nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti MUVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalyje.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėja ginčo laikotarpiu nebuvo gavusi Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duoto leidimo ir nebuvo sudariusi su ja iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutarties dėl požeminio vandens iÅ¡gavimo Vandenvietėse bei dėl to, kad laiku Valstybinei mokesčių inspekcijai nedeklaravo iÅ¡gauto vandens kiekio. PareiÅ¡kėja skundÄ grindžia argumentais, kad 2020 m. liepos 20 d. įsigalioja nauja Žemės gelmių įstatymo redakcija, pagal kurios 16 straipsnio 2 dalies 2 punkto nauja formuluotę gėlÄ požeminį vandenį, jeigu žemės Å«kio veiklÄ , iÅ¡skyrus žemės Å«kio produktų perdirbimÄ ir iÅ¡ jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimÄ , vykdantis asmuo iÅ¡gauna iÅ¡ požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m3 gėlo vandens per parÄ , skaičiuojant metinį vidurkį, neturi gauti leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius, iÅ¡duodamo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos.

PareiÅ¡kėjos manymu, jos atžvilgiu turėtų bÅ«ti taikomas lex benignior retro agit principas, pagal kurį subjektų padėtį pagerinantys įstatymai turi grįžtamÄ jÄ galiÄ ir mokestis padidintu tarifu Bendrovei neturėtų bÅ«ti skaičiuojamas. Pabrėžtina, kad principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) nėra absoliutus, subjektų padėtį pagerinantys įstatymai turi grįžtamÄ jÄ galiÄ â€“Â lex benignior retro agit. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (iÅ¡ lot. k.

– įstatymas atgal negalioja), grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalimi, pagal kuriÄ galioja tik paskelbti įstatymai. Vadovaujantis Å¡iuo teisės principu, teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Tai – norminiams teisės aktams keliamas reikalavimas, reiÅ¡kiantis, kad juose įtvirtintos teisės normos negali bÅ«ti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki Å¡io akto įsigaliojimo (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimÄ , 2003 m. rugsėjo 30 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012, 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1764-662/2016). Kadangi Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymas įsigalios nuo 2020 m. liepos 1 d., todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad AAD pagrįstai pareiÅ¡kėjai už 2015-2018 m. be leidimo iÅ¡gautÄ vandenį paskaičiavo mokestį didesniu tarifu pagal ginčo teisinio santykio metu galiojusius aukščiau minėtus teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad principu lex benignior retro agit (liet. panaikinantys veikos baudžiamumÄ ar suÅ¡velninantys atsakomybę įstatymai turi grįžtamÄ jÄ galiÄ ), pagal kurį asmens padėtį Å¡velninantys įstatymai gali bÅ«ti taikomi atgal, gali bÅ«ti vadovaujamasi tik iÅ¡imtiniais atvejais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymų galiojimo laike iÅ¡imtis lex benignior retro agit (teisės normos retroaktyvus galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems teisiniams santykiams) taikoma tik baudžiamÄ jÄ ar administracinę atsakomybę reglamentuojantiems įstatymams (administracinėse bylose Nr. A438-203/2009, Nr. A-220-552/2015).

Dėl nurodytų argumentų daroma iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju teisiniams santykiams, susijusiems su pareiÅ¡kėjui priskaičiuotu mokesčiu padidintu tarifu už 2015-2018 m. be leidimo iÅ¡gautÄ vandenį, lex benignior retro agit taisyklė negali bÅ«ti taikoma. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiÅ¡kėjai mokestis padidintu tarifu pritaikytas ne tik už tai, jog ji be leidimo iÅ¡gavo vandenį, bet ir dėl to, kad laiku iÅ¡gauto vandens kiekio nedeklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai, kas irgi yra pažeidimas, kuriam taikoma analogiÅ¡ka sankcija, numatyta MUVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalyje ir kuri pagal pažeidimų kiekį nesumuojama.

Pažymėtina, kad įstatymuose įtvirtinta imperatyvi pareiÅ¡kėjos pareiga mokėti mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius ir tai atlikti įstatymuose nustatytu terminu, todėl pareiÅ¡kėjos viltys, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. vandens iÅ¡gavimui nebereikės gauti leidimo, taip pat kad už laiku nepateiktas deklaracijas atsakingam asmeniui buvo taikoma administracinė atsakomybė ir kad deklaracijos pateiktos 2019 m. rugsėjo mėnesį (po nustatyto termino), negali bÅ«ti vertinamos, kaip teisėtas lÅ«kestis, pateisinantis vandens iÅ¡gavimÄ neturint leidimo, deklaracijų neteikimÄ bei mokesčio savalaikį nemokėjimÄ ir, juolab, nelemia Sprendimo neteisėtumo.

Juridinis asmuo turi pareigÄ vykdyti Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, atitinkamai numatyti bei prisiimti rizikas, jei įstatymų nesilaikys. Ä®statymas mokesčio mokėtojui, nustato pareigÄ bÅ«ti atidžiam, rÅ«pintis ir užtikrinti tinkamÄ mokesčio apskaičiavimÄ , sumokėjimÄ ir deklaracijų teikimÄ . IÅ¡ skunde pareiÅ¡kėjos nurodomų aplinkybių bei argumentų matyti, jog pareiÅ¡kėja kelia klausimÄ ir dėl proporcingumo principo pažeidimo skiriant pareiÅ¡kėjui neadekvataus dydžio baudÄ .

Taigi, nors reiÅ¡kiamu reikalavimu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti ginčijamÄ sprendimÄ , tačiau įvertinus skundo turinį, daroma iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas siekia alternatyvaus rezultato, t. y. ginčijamu sprendimu paskirtos baudos sumažinimo. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos aukščiau nurodytos aplinkybės gali bÅ«ti vertinamos sprendžiant jai paskirtos sankcijos sumažinimo klausimÄ . Byloje taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėja verčiasi žemės Å«kio veikla – augalininkyste ir gyvulininkystę, o iÅ¡gautÄ vandenį naudoja savo Å«kinėms reikmėms – gyvulių girdymui bei laukų purÅ¡kimui.

Byloje duomenų, kad Bendrovė bÅ«tų siekusi tyčia sÄ moningai nuslėpti mokestį, nėra, taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ Patikrinimo akto turinio matyti, kad AAD pareigÅ«nai, atlikę patikrinimÄ , nustatė, kad Bendrovėje vedama paimto vandens apskaita, duomenis nuraÅ¡ant kas mėnesį, apskaitoje pateikti požeminio vandens duomenys sutampa su deklaracijų kiekių duomenimis, AAD pareigÅ«nai nenustatė nuslėptų iÅ¡gautų požeminio vandens iÅ¡teklių.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėja už 2015-2018 metus iÅ¡gautÄ požeminį vandenį Vandenvietėse mokestį sumokėjo įprastu tarifu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra ne kartÄ konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečiÄ sankcijÄ <...> pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mÄ stÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija <...> asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimus).

Pažymėtina tai, jog teisingumo principas įpareigoja, kad padarius prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ , nebÅ«tų iÅ¡vengta atsakomybės, tačiau skiriama bausmė turi bÅ«ti proporcinga padarytam pažeidimui. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra nurodęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiÅ¡kia ir tai, jog tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už Å¡iuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija). Å ie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimÄ ). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 50 ar 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018).

Teismas, nagrinėjamu atveju įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į taikomÄ teisinį reglamentavimÄ bei teisminę praktikÄ , vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju paskirta 105 970 Eur bauda nėra proporcinga padarytiems pažeidimams, o įstatymo numatytoms ekonominio poveikio priemonėms tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakankama mažesnio dydžio bauda. Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas sprendžia, kad bauda turi bÅ«ti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomÄ jį poveikį tiek pažeidimÄ padariusiai pareiÅ¡kėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims.

Ä®statyme numatytai ekonominio poveikio priemonei tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pakanka minėtÄ mokestį už be leidimo iÅ¡gautÄ ir laiku nedeklaruotÄ vandenį padidinti 1,5 karto.  Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių AAD 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimÄ Nr. AS-98 dalis, kuria pareiÅ¡kėjai patvirtintas mokestis padidintu tarifu yra 105 970 Eur, keistinas, mokestį už be leidimo iÅ¡gautÄ ir laiku nedeklaruotÄ vandenį atitinkamai sumažinant iki 15 895,50 Eur (105 970 Eur / 10 x 1,5).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos Panevėžio rajono DaukniÅ«nų žemės Å«kio bendrovės skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimÄ Nr. AS-98 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintÄ mokesčio už be leidimo iÅ¡gautÄ ir laiku nedeklaruotÄ vandenį pakeisti, sumažinant jį nuo 105 970 Eur (Å¡imto penkių tÅ«kstančių devynių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt eurų) iki 15 895,50 Eur (penkiolikos tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt penkių eurų ir 50 euro centų).

LikusiÄ pareiÅ¡kėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Jovita Einikienė Vita Valeckaitė Jolanta Vėgelienė