Legislator Case Law & Legislation
ef163624-e659-4228-aab8-8b2e152fc0cd AI generated

ef163624-e659-4228-aab8-8b2e152fc0cd · Kauno apygardos teismas

Case Number ef163624-e659-4228-aab8-8b2e152fc0cd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nutraukti santuokÄ , sudarytÄ su atsakovu A. V. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMS, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės ir priteisti iÅ¡ jo 4 344,30 Eur (15 000 Lt) neturtinę žalÄ ; padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ir priteisti ieÅ¡kovei asmeninėn nuosavybėn gyvenamÄ jį namÄ su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); atsakovui A. V. priteisti nuosavybėn automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir 7511,54 Eur (25 935,85 Lt) kompensacijÄ už ieÅ¡kovei natÅ«ra tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį;

Legislator headnote

AI generated

ef163624-e659-4228-aab8-8b2e152fc0cd · Kauno apygardos teismas: Vertindamas Å¡iuos ieÅ¡kovės argumentus, teismas konstatavo, kad paskyrus kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių po ½ dalį namo natÅ«ra, namu galės naudotis abu sutuoktiniai, nes jo naudingas plotas (230,98 kv.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1893-413/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12321-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.2.4; 2.6.2.8. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 13 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir ArÅ«no Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės D. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-2714-896/2015 pagal ieÅ¡kovės D. V. ieÅ¡kinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, trečiasis asmuo - AB Nordea Bank. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) nutraukti santuokÄ , sudarytÄ su atsakovu A. V. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMS, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės ir priteisti iÅ¡ jo 4 344,30 Eur (15 000 Lt) neturtinę žalÄ ;

2) padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ir priteisti ieÅ¡kovei asmeninėn nuosavybėn gyvenamÄ jį namÄ su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); atsakovui A. V. priteisti nuosavybėn automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir 7511,54 Eur (25 935,85 Lt) kompensacijÄ už ieÅ¡kovei natÅ«ra tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį;

3) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditoriniai įsipareigojimai nesikeičia, t. y. D. V. ir A. V. lieka solidariai atsakingi trečiajam asmeniui AB Nordea Bank pagal 2007 m. spalio 22 d. bÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/10/38K; IeÅ¡kovė nurodė, kad santuoka nutrÅ«ko dėl atsakovo neiÅ¡tikimybės. Santuokos metu ieÅ¡kovė su atsakovu pasistatė gyvenamÄ jį namÄ , kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ginčo namas pastatytas ant ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, ant kurio stovi ir kiti ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantys statiniai.

Namo statybai buvo panaudota trečiojo asmens suteikta paskola, kurios dalis Å¡iuo metu dar nėra grÄ Å¾inta, namas įkeistas. Anot ieÅ¡kovės, dėl konfliktiÅ¡kų tarpusavio santykių gyventi su atsakovu viename name nėra galimybės, atsakovas faktiÅ¡kai gyvena užsienyje, todėl gyvenamasis namas natÅ«ra turėtų bÅ«ti priteistas ieÅ¡kovei, įpareigojant jÄ sumokėti atsakovui už jai tenkančiÄ natÅ«ra turto dalį piniginę kompensacijÄ . Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nesutapo charakteriai.

Su kita moterimi (K. B.) jis pradėjo gyventi tik 2014 m. pavasarį, kai Å¡eima buvo faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, ieÅ¡kovė jau buvo pateikusi pasiÅ«lymÄ dėl skyrybų. Pažymėjo, kad pati ieÅ¡kovė buvo neiÅ¡tikima atsakovui, kÄ patvirtina byloje esančios telefono žinutės. Atsakovas nesutiko su turto (gyvenamojo namo) padalinimo bÅ«du, nurodydamas, kad į ginčo turtÄ investavo daug piniginių lėšų ir asmeninio darbo, kitos gyvenamosios vietos neturi, o ieÅ¡kovės siÅ«loma piniginė kompensacija yra per maža, nes turto rinkos vertė yra didesnė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies:1) nutraukė D. V. ir A. V. santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMS, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. V. kaltės;

2) po santuokos nutraukimo paliko ieÅ¡kovei D. V. pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui A. V. – „(duomenys neskelbtini)“;3) padalino Å¡alių santuokoje įgytÄ turtÄ ir prievoles tokiu bÅ«du:3.1. Priteisė ieÅ¡kovei D. V. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį gyvenamojo namo su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).3.2. Priteisė atsakovui A. V. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį gyvenamojo namo su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir automobilį Peugeot 406, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);3.3. Priteisė ieÅ¡kovei D. V. iÅ¡ atsakovo A. V. 98 Eur kompensacijÄ už jam tenkančiÄ didesnę turto dalį.3.4. Nustatė, kad po santuokos nutraukimo D. V. ir A. V., lieka solidariai atsakingi trečiajam asmeniui AB Nordea Bank pagal 2007 m. spalio 22 d. bÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/10/K. L. dalyje ieÅ¡kinį atmetė.Paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas ir priteisė iÅ¡ atsakovo A. V. 41,70 Eur žyminį mokestį ieÅ¡kovei D. V. ir 747,20 Eur žyminį mokestį bei 19,99 Eur paÅ¡to iÅ¡laidas valstybei.

Priteisė valstybei iš ieškovės D. V. 457,58 Eur žyminį mokestį ir 6,66 Eur pašto išlaidas.Pasisakydamas dėl santuokos nutraukimo pagrindų ir vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais (liudytojų parodymais, telefonų žinutėmis) teismas sprendė, kad nuo 2013 m. vasaros atsakovas turėjo neformalius santykius su kita moterimi K. B. ir ieškovei buvo neištikimas. Teismas taip pat nustatė, kad ir pati ieškovė nuo 2014 m. pavasario susirašinėjo ir bendravo telefonu su kitu vyru, vardu „Ramūnas“.

Kadangi ieÅ¡kovė pradėjo bendrauti su kitu vyru jau po to, kai nutrÅ«ko Å¡alių santuokiniai ryÅ¡iai, teismas pažymėjo, kad Å¡ie ieÅ¡kovės santykiai nebuvo pagrindine santuokos iÅ¡irimo priežastimi, dėl ko priėjo iÅ¡vados, kad santuoka nutrÅ«ko dėl atsakovo kaltės. Ä®vertinęs santuokos iÅ¡irimÄ lėmusius atsakovo veiksmus ir iÅ¡ karto po to sekusius ieÅ¡kovės santykius su kitu vyru, teismas konstatavo, kad pačios ieÅ¡kovės veiksmai rodo, jog atsakovo elgesys, jos supratimu, nebuvo ypatingai nemoralus ir nedorovingas, dėl ko teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ yra nepagrįstas.Pasisakydamas dėl santuokinio turto padalinimo, teismas nustatė, kad santuokos metu Å¡alys įgijo gyvenamÄ jį namÄ su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); automobilį VW Polo, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas W(duomenys neskelbtini); automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė prašė gyvenamÄ jį namÄ priteisti jos asmeninėn nuosavybėn motyvuodama tuo, kad ji name nuolat gyvena, namas pastatytas ant ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, aplink namÄ yra kiti ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai, Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki, dėl ko viename name ji negalėtų gyventi kartu su atsakovu.

Vertindamas šiuos ieškovės argumentus, teismas konstatavo, kad paskyrus kiekvienam iš sutuoktinių po ½ dalį namo natūra, namu galės naudotis abu sutuoktiniai, nes jo naudingas plotas (230,98 kv.

m) yra pakankamas kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių turėti atskirÄ erdvę. Pažymėjo, kad byloje nebuvo keliami klausimai dėl Å¡eimoje panaudoto fizinio ar psichologinio smurto, Å¡alių pilnametė dukra, gyvenanti tame pačiame name, patvirtino, kad su kiekvienu iÅ¡ tėvų bendrauja normaliai. Todėl turto padalijimas natÅ«ra, teismo vertinimu, geriausiai užtikrins abiejų sutuoktinių interesų pusiausvyrÄ . Be to, spręsdamas dėl turto padalinimo bÅ«do, teismas atsižvelgė į ieÅ¡kovės teisminio nagrinėjimo metu duotus paaiÅ¡kinimus, kad Å¡iuo metu ji neturi galimybės iÅ¡mokėti atsakovui piniginę kompensacijÄ už jai natÅ«ra tenkančiÄ turto dalį, taip pat į tai, kad atsakovas neturi kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi.

Nesant ginčo dėl Å¡alims bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančių automobilių padalinimo ir įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus apie automobilių vertes, kurių atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai dėl automobilių kainų yra pakankami ir objektyvÅ«s, dėl ko ieÅ¡kovės reikalavimÄ Å¡ioje dalyje tenkino ir priteisė jai automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 715 Eur (2468 Lt) vertės, o atsakovui automobilį Peugeot 406, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 911 Eur (3145 Lt) vertės. Kadangi atsakovui tenkančio turto (automobilio) dalis buvo vertingesnė, teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 98 Eur kompensacijÄ .Nusprendęs nekilnojamÄ jį daiktÄ , kurio įsigijimui Å¡alys gavo banko kreditÄ ir kuris įkeistas hipoteka, padalinti sutuoktiniams lygiomis dalimis natÅ«ra, teismas sprendė, kad Å¡alių prievolė AB B. B. pagal 2007 m. spalio 22 d. bÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/10/38K iÅ¡lieka solidari.

Tenkinęs ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, teismas paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 96 straipsnio taisykles. III. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė D. V. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , priteisiant atsakovui A. V. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį gyvenamojo namo su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieÅ¡kovės D.

V. ieÅ¡kinio reikalavimas po santuokos nutraukimo įpareigoti jÄ asmeniÅ¡kai atsiskaityti su trečiuoju asmeniu pagal 2007 m. spalio 22 d. bÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/10/3 8K, ir ieÅ¡kinį Å¡iose dalyse tenkinti, t. y. priteisti ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise gyvenamÄ jį namÄ su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti ieÅ¡kovę D. V. po santuokos nutraukimo asmeniÅ¡kai atsiskaityti pagal 2007 m. spalio 22 d. bÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/10/38K; priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 7 511,54 Eur (25 935,85 Lt) kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę turto dalį.

Apeliacinį skundÄ grindė tokiais argumentais:1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas santuokoje įgyto turto (gyvenamojo namo su garažu) padalinimo klausimÄ , neatsižvelgė į bylai reikÅ¡mingas aplinkybes - Å¡alių tarpusavio santykių konfliktiÅ¡kumÄ , ir į tai, kad ginčo nekilnojamasis turtas yra pastatytas ant ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 2008 m. liepos 9 d. dovanojimo sutarties Nr. 2-6804 pagrindu.

Be to, skundžiamu sprendimu priteisus atsakovui asmeninės nuosavybės teise ½ dalį gyvenamojo namo su garažu, teismas nenusprendė, kokiais gi pagrindais atsakovas naudosis ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. IeÅ¡kovės nuomone, toks minėto nekilnojamojo turto padalinimo bÅ«das sÄ lygotų naujus ieÅ¡kovės ir atsakovo konfliktus ateityje, kadangi tarp Å¡alių turėtų bÅ«ti nustatinėjama naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka ir kelio servitutas tam, kad atsakovas turėtų galimybę patekti į jam asmeninės nuosavybės teise priteistÄ gyvenamojo namo su garažu dalį.

Todėl, apeliantės nuomone, turto padalinimas natÅ«ra nėra tikslingas, kadangi ieÅ¡kovės ir atsakovo santykiai ir toliau iÅ¡liktų konfliktiÅ¡ki, o jų galimybės bendrai valdyti, naudotis ir disponuoti minėtu nekilnojamuoju turtu bÅ«tų suvaržytos.2. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neturi galimybių iÅ¡mokėti atsakovui kompensacijÄ už jai tenkančiÄ turto dalį natÅ«ra. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė gauna pajamas iÅ¡ kelių darbo Å¡altinių, kad planuoja vykti į užsienį ir papildomai ten užsidirbti.

Be to, piniginę kompensacijÄ atsakovui padėtų iÅ¡mokėti ieÅ¡kovės tėvai, kÄ Ä¯rodo po skundžiamo sprendimo sudaryta ir notariÅ¡kai patvirtinta dovanojimo sutartis, kuria ieÅ¡kovės tėvai padovanojo apeliantei 12 000 Eur. Å ios aplinkybės, apeliantės nuomone, patvirtina, kad ji yra pajėgi sumokėti atsakovui 7 511,54 Eur (25 935,85 Lt) kompensacijÄ .3. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų ir nepagrįstai vadovavosi atsakovo argumentais, kad jis Lietuvoje neturi kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog aplinkybė, kad vienas iÅ¡ sutuoktinių praranda turėtÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir neturi kitos, nėra lemiama teisminio ginčo dėl turto padalijimo baigčiai, nes pirmenybę teismas teikia Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti ir užkirsti keliÄ naujų ginčų atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008). Apeliantės vertinimu, atsakovui nėra bÅ«tinybės asmeninės nuosavybės teise turėti 1/2 dalį ginčo gyvenamojo namo su garažu natÅ«ra, kadangi atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Norvegijoje, o į LietuvÄ jis grįžta tik trumpam ir iÅ¡imtiniais atvejais.

Todėl turto padalijimas natÅ«ra sÄ lygotų naujų ginčų atsiradimÄ ateityje, kadangi atsakovui nuolat gyvenant Norvegijoje, gyvenamojo namo su garažu priežiÅ«ra ir tvarkymu turės rÅ«pintis viena ieÅ¡kovė.

4. Apeliantės nuomone, tenkinus apeliacinį skundÄ ir pakeitus sprendimo dalį dėl ginčo turto padalinimo, keistina ir sprendimo dalis dėl prievolės bankui padalinimo, tenkinant ieÅ¡kinio reikalavimÄ po santuokos nutraukimo įpareigoti ieÅ¡kovę asmeniÅ¡kai atsiskaityti pagal 2007 m. spalio 22 d. bÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/10/K. P., kad trečiasis asmuo AB Nordea Bank atsiliepime į ieÅ¡kinį tokiam ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimui neprieÅ¡taravo, su juo sutiko ir atsakovas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ nepateiktas.

Teisėjų kolegija konstatuoja IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14).

Gyvendamos santuokoje, Å¡alys ant ieÅ¡kovei jos tėvų padovanoto ir asmeninės nuosavybės teise valdomo 0,1803 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2007-2009 metais pasistatė gyvenamÄ jį namÄ su garažu, plane pažymėtu Nr. 4A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio inventorizacinė rinkos vertė 72 694 Eur (251 000 Lt), turto vertintojo nustatyta vertė, kuria vadovautasi teisme sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , - 55 172 Eur (190 500 Lt) (t. 1, b. l. 64, 78-81, 85).Byloje kilo ginčas dėl santuokoje įgyto minėto gyvenamojo namo padalijimo bÅ«do, t. y. ieÅ¡kovė prašė priteisti turtÄ natÅ«ra jai, kartu įpareigojant ieÅ¡kovę kompensuoti atsakovui jo dalį pinigais; atsakovas su tokiu padalinimo bÅ«du nesutiko ir prašė padalyti turtÄ Å¡alims natÅ«ra, lygiomis dalimis. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.

Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo bÅ«dų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis, nes Å¡is padalijimo bÅ«das labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises.

Tačiau praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl objektyvaus pobÅ«džio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniÅ¡kai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektÄ , dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011; 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015; kt.).

Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡eimos santykių esmė ir kuriamo turto Å¡eimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifikÄ , kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neiÅ¡vengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus Å¡eimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natÅ«ra bÅ«do, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiÅ¡kumų nulemtÄ valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naÅ¡tÄ .

Taigi, turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu ir vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai santuokos nutraukimo metu, nesant kitų minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Bylos duomenimis, ginčo gyvenamasis namas su garažu ir mansardinėmis patalpomis yra didelis (274,20 kv. m ploto), turi atskiras patalpas, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad jis (namas) negalėtų bÅ«ti pertvarkytas ir pritaikytas dviejų Å¡eimų gyvenimui, užtikrinant tinkamÄ bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimÄ Ä¯ jiems tekusias namo dalis, net ir įvertinus jų galimų nesutarimų ir konfliktų egzistavimo faktÄ . Byloje nustačius, kad ginčo objektas yra dalus, dėl ko gali bÅ«ti dalijamas ir natÅ«ra, yra pagrindas teigti, kad Å¡alių skyrybų proceso metu paaÅ¡trėję subjektyvios prigimties ir pobÅ«džio nesutarimai negali bÅ«ti sureikÅ¡minami ir įtakoti turto padalijimÄ ieÅ¡kovės nurodomu bÅ«du.

Kadangi abi Å¡alys pageidavo ginčo namÄ gauti natÅ«ra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vienam iÅ¡ sutuoktinių priteisus kompensacijÄ , o kitam – turtÄ natÅ«ra, bÅ«tų pažeista jų poreikių ir interesų pusiausvyra.Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ apeliacinio skundo argumentÄ , kad atsakovui iÅ¡vykus dirbti ir gyventi į kitÄ Å¡alį, jo poreikis natÅ«riniam turto padalijimui yra mažesnis, nes pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ aplinkybė, jog vienas iÅ¡ sutuoktinių yra iÅ¡vykęs gyventi ir dirbti į kitÄ vietovę, savaime nelemia objektyvaus reikalingumo visÄ daiktÄ natÅ«ra priteisti kitam sutuoktiniui, nesant galimybės turto dalies kompensuoti kitu sutuoktinių turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009).

Nėra pagrindo sutikti ir su kitu apeliacinio skundo argumentu, kad ginčo namas yra pastatytas ant ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kas apsunkins naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ . Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog gyvenamasis namas yra pastatytas ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame sklype, nesuteikia jai pranaÅ¡umo vertinant namo priskyrimo jai natÅ«ra klausimÄ , nes, pvz., Å¡alys gali nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nebuvo nagrinėjamas ginčas dėl naudojimosi turtu, tame skaičiuje ir apeliantės nurodomu žemės sklypu, tvarkos nustatymo, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas dėl Å¡io klausimo turėjo pasisakyti savo iniciatyva yra teisiÅ¡kai nepagrįsti (CPK 265 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant vienam iÅ¡ sutuoktinių priteisti ginčo turtÄ natÅ«ra, o kitam – už jam tenkančiÄ dalį kompensacijÄ pinigais, bÅ«tina aiÅ¡kintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiÅ¡kai pajėgus sumokėti iÅ¡ jo priteistÄ kompensacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pati ieÅ¡kovė teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog ji Å¡iuo metu neturi galimybių iÅ¡mokėti atsakovui praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡ jos kompensacijÄ , todėl teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visetÄ , turėjo pagrįstÄ pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti ir dėl paminėtos aplinkybės. Tai, kad ieÅ¡kovė su apeliaciniu skundu pateikė duomenis, kurie, anot apeliantės, patvirtina aplinkybę, kad ji yra pajėgi sumokėti kompensacijÄ , pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui reikÅ¡mės neturi ir apeliacinės instancijos teismui nėra aktualÅ«s, kadangi aukščiau aptartais argumentais yra konstatuota, kad ginčo gyvenamasis namas gali bÅ«ti padalytas natÅ«ra.

Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė ginčo santykį reglamentuojančių materialinės teisės normų, tinkamai taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, todėl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                  Evaldas Burzdikas                                                                               Gintautas Koriaginas ArÅ«nas Rudzinskas