ef15a16d-3894-429f-97e8-5dfa2ea89d71 · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr.1-474-423/13                                                                                                              Proceso Nr. 3-62-3-00862-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)                        KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                   2013 m. kovo 7d.                                                          Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,nedalyvaujant pareiškėjui T.

P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. P. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo irn u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas T.P. savo skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ (b.l. 4-7). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam atliekant bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje nuo 2011-09-23 iki 2012-08-10 neteisėtai buvo apribota jo laisvė, kadangi laisvės atėmimo bausmės sÄ lygos neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Laisvės atėmimo bausmę pareiÅ¡kėjas atlikinėjo perpildytuose pataisos namuose, kuriuose nuteistųjų skaičius žymiai virÅ¡ijo teisės aktais nustatytÄ maksimalų nuteistųjų skaičių. Gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto vienam asmeniui vidutiniÅ¡kai teko tik apie 2,3 kv.m.. BÅ«riuose, kuriuose nuteistųjų bÅ«davo nuo 70 iki 90, jis buvo priverstas naudotis kartu su kitais nuteistaisiais tik 6 praustuvėmis, 5 tualetais, 3 pisuarais, o maitinimo patalpose ir trumpalaikių pasimatymų kambariuose nėra įrengta Å¡ilto vandens tiekimo sistema.

Skalbyklos ir džiovyklos patalpų plotas tik apie 10 kv.m., todėl jos nėra pritaikytos patenkinti nuteistųjų poreikius. Baudos izoliatoriaus kameros taip pat neatitinka gyvenamojo ploto vienam asmeniui normų reikalavimų. Šiose kamerose nėra įrengta šilto vandens tiekimo sistema, nors jose nuobaudas atliekantys nuteistieji valgo. Atliekant bausmę baudos izoliatoriuje nėra suteikiamos drabužių ir patalynės skalbimo paslaugos. Pataisos namai neturi Higienos paso, kuris įstaigai yra privalomas, taip pat Statinio techninio ir Techninio - energetinio pasų.

Pastatai nepritaikyti tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, todėl vėdinimo sistema gyvenamose patalpose neatitinka reikalavimų, yra užterÅ¡ta, taip pat patalpose nėra evakuacinio išėjimo. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus, mažų patalpų atsirado palankios sÄ lygos kenkėjams veistis (pelėms, žiurkėms, tarakonams ir t.t.). Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakyme Nr. 1R-85 nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vienam nuteistajam tenkantis plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv.m., o kameros tipo patalpose nuteistajam tenkantis plotas turi bÅ«ti nemažesnis kaip 3,6 kv.m..

Lietuvos higienos normoje HN76:2010 “Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ numatyta, jog turi būti sudaroma nuteistajam saugi sveikatai aplinka, kad laisvės atėmimo vietų pastatai tinkamais naudoti pripažįstami teisės aktų nustatyta tvarka, kad maitinimo įmonėje ir trumpalaikių pasimatymų būriuose turi būti įrengta šalto ir šilto vandens sistema, kad privalomas Higienos pasas, kad neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Konstitucijos 21 str.

įtvirtinta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. skelbia, jog vykdant bausmę nesiekiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Europos kalinimo įstaigų taisyklių 18.3 p., 18.4 p. numato, jog Å¡alies įstatymuose turėtų bÅ«ti nustatytos minimalios laikymo sÄ lygų normos bei numatyti mechanizmai, kuriais bÅ«tų užtikrinta, kad Å¡ie reikalavimai nebus pažeidžiami dėl laisvės atėmimo vietų perpildymo.

PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje jis buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, žalojant sveikatÄ , nesudarant normalių bausmės atlikimo sÄ lygų, žeminant jo orumÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė didžiulę neturtinę žalÄ , kuri turi bÅ«ti įvertinta pinigais, t.y. buvo sutrikdyta jo sveikata, jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, didelius nepatogumus, emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata ir savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko miegoti, atsirado dirglumas, sumažėjo bendravimo galimybės. Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime į skundÄ (b.l. 19-27) nurodė, jog kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti konkretaus bÅ«rio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje.

Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę. Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos.

Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Per visÄ bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laikÄ pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais. Pagal Aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtinto Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 ,,Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarkÄ â€œ gyvenamųjų patalpų plotas skaičiuojamas kaip aritmetinė atskirų kambarių ir bendro naudojimo patalpų plotų suma.

Dėl to nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pagal minėtÄ teisės aktÄ gyvenamosios patalpos yra atskiri kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio, tinklinio, futbolo aikÅ¡telės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada visos miegamosios patalpos vietos (lovos) bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau.

PareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius savo įsakymu tvirtina Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkÄ , kuri reglamentuoja gyvenamųjų patalpų valymÄ kiekvienÄ dienÄ drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 3 d. reikalavimus nuteistieji privalo budėti (palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ ) gyvenamosiose patalpose pagal administracijos patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ brigados nuteistųjų budėjimo gyvenamojoje patalpoje grafikÄ .

Gyvenamųjų patalpų valymo rezultatus kiekvienÄ dienÄ kontroliuoja bÅ«rio virÅ¡ininkas. Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį yra atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas. Sanitariniai, techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami kiekvienÄ dienÄ . PareiÅ¡kėjo skundo motyvas, kad jis kalinamas antisanitarinėmis sÄ lygomis neatitinka tikrovės. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginančios jo buvimÄ pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos.

PareiÅ¡kėjui tenkančio gyvenamojo ploto minimali riba (3,1 kv.m.) pažeista nebuvo. Be to, ir Europos žmogaus teisių teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. pažeidžiamas tik tuomet, kai asmeniui yra draudžiama judėti, užkertama galimybė mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, varžoma nuteistojo galimybė laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kai patalpų apÅ¡vietimas ir ventiliacija nesuteikia sÄ lygų sveikatos bÅ«klei.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių konkrečiais faktais pagrįstų duomenų, kad PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija nesilaikė tokių teisės normų reikalavimų. Prašė skundÄ atmesti.Skundas netenkintinas.           PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje atlieka nuo 2012-02-03 (b.l. 126).ABTÄ® 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu) jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, atlyginimo.

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindė tuo, kad, pažeidžiant galiojančius teisės aktus (KonstitucijÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ , Higienos normÄ HN 76:2010 ir kt.), jis buvo laikomas perpildytose patalpose, jam nebuvo užtikrintos teisės aktais garantuotos higienos ir sanitarinės bausmės atlikimo sÄ lygos. Kaip vienÄ iÅ¡ pagrindinių argumentų dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo laikomas patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktais.

Tačiau atsižvelgtina į LVAT suformuotÄ teisminę praktikÄ , kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. IÅ¡ to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nežmoniÅ¡kas, antisanitarines sÄ lygas neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Å iuo atveju, ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.1 p. nustatė minimalų 3,1 kv.m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 111.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv.m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu nuo 2012-02-08 iki 2012-08-10 buvo paskirtas gyventi 3 bÅ«rio 1 brigados patalpoje (b.l. 102), kuri buvo skirta gyventi viso 20 nuteistųjų (gyvenamosios patalpos plotas 65,46 m2, kiekvienam nuteistajam teko po 3,27 m2 gyvenamojo ploto (b.l. 147-149)).

Taigi, minėti įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012-02-08 iki 2012-08-10 pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (teko 3,27 kv. m. ploto). Taip pat pareiÅ¡kėjas 2012-05-18 buvo patalpintas 7 paroms į pataisos įstaigos baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 6, kurios bendras gyvenamasis plotas sudaro 14,28 kv. m. ir kurioje yra įrengtos 4 miegamosios vietos (b.l. 127). Å iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui teko 3,57 kv. m. ploto, t.y. 0,03 kv. m. mažiau nei nustatyta teisės aktuose. PareiÅ¡kėjas 2012-10-22 buvo patalpintas 12 parų į pataisos įstaigos baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 8, tačiau pareiÅ¡kėjas skunde nurodo jo teisių pažeidimo laikotarpį - iki 2012-08-10, todėl teismas dėl baudos izoliatoriaus kameros Nr. 8 ploto nepasisako, kadangi pareiÅ¡kėjas į minėtÄ kamerÄ buvo patalpintas 2012-10-22.Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, atsakovas pagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ ).

Taigi, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (žr. EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Minėtoje byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu bausmės atlikimo sÄ lygos buvo pažeidžiančios Konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

Å ioje situacijoje vertintinos  bausmės atlikimo PravieniÅ¡kių PN-AN bendrosios sÄ lygos, t.y. kad Å¡i įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ Â judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. PravieniÅ¡kių PN-AN nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikÅ¡telėse, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla.

Taigi buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. PareiÅ¡kėjas Å¡ias aplinkybes nutyli. Byloje nėra duomenų, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Minėtų aplinkybių visuma, ypač atsižvelgiant į tai, kad nustatytos normos pažeidimas buvo nežymus, esant baudos izoliatoriuje trÅ«ko tik 0,03 kv. m., tai truko ypatingai trumpÄ laikÄ - tik 7 paras, suteikia pagrindo konstatuoti, kad Å¡ios aplinkybės realiai negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjui tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias galima bÅ«tų įvardinti kaip nežmoniÅ¡kas kalinimo sÄ lygas, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , asmens žeminimÄ , kankinimÄ ir, kad tai bÅ«tų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, atlyginimo.

Be to, į baudos izoliatorių pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas dėl drausminės nuobaudos paskyrimo – t.y. iÅ¡ dalies ir jo neteisėti veiksmai (režimo reikalavimų pažeidimas) buvo priežastiniame ryÅ¡yje dėl trumpalaikio įkalinimo sÄ lygų pablogėjimo (CK 6.282 str. 1d.). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 (Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai nurodė, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Atsakovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, jog PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (tiek ir Antroje valdyboje) bendras nuteistųjų skaičius virÅ¡ija Taisyklių 11.5 p. numatytÄ skaičių. Tačiau Å¡iuo aspektu atsakovas jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), duodančių pakankamÄ pagrindÄ neturtinės žalos konstatavimui, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neatliko. Dėl Å¡ių aplinkybių Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.).

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad visų 5 Antrosios valdybos lokalinių sektorių bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų plotas sudaro 5831,49 kv.m., o nuteistųjų skaičius pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo laikotarpiu buvo maždaug 1449. To pasėkoje atsakovas padarė iÅ¡vadÄ , kad minimali tenkančio vienam nuteistajam gyvenamojo ploto dalis sudaro 4,02 kv.m. (skaičiuojant 1449 nuteistuosius). Teismas pabrėžia, kad toks skaičiavimo bÅ«das neatitinka teisės aktų reikalavimų. 1999-09-30 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 310 patvirtinto STR 1.14.01:1999 ,,Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“ 8 p., 9 p., 10 p., 15 p., 18 p. nuostatų sisteminė analizė patvirtina, jog į gyvenamÄ jį plotÄ neturi bÅ«ti įskaičiuotos bendrojo naudojimo patalpos.

Dėl aukščiau aptarto teisinio reguliavimo teismas nesiremia atsakovo pateiktais argumentais dėl gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam, paskaičiavimo.            Pareiškėjas savo skunde taip pat nurodė, jog skalbyklos, džiovyklos, pirties, tualetų patalpos nepritaikytos tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, yra įrengta mažai sanitarinių mazgų, dušų ir dėl to, esant dideliam nuteistųjų skaičiui, sunku laikytis higienos reikalavimų, maudytis, skalbti, džiovinti drabužius ir t.t.

Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus gyvenamosiose patalpose atsiranda pelėsis, pablogėja vėdinimas, ėmė veistis graužikai, tarakonai ir pan.. Pareiškėjas nurodė, kad dėl aukščiau paminėtų aplinkybių pataisos namuose – atviroje kolonijoje blogai veikia ventiliacija, patalpos blogai valomos, administracija nepateikia pakankamo kiekio higienos ir valymo priemonių, kad nėra evakuacinių išėjimų. Vertindamas šiuos pareiškėjo argumentus teismas pabrėžia, kad žmonių evakavimo iš būrių patalpų planai yra parengti ir iškabinti tam skirtose ir matomose vietose (b.l. 98).

Nei 1999-10-22 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 461 patvirtintos Higienos normos HN 76:1999, nei 2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatos nereglamentuoja minimalaus vienam nuteistajam skirtinų skalbyklos, duÅ¡o, džiovyklos patalpų ploto. Minėtuose teisės aktuose taip pat nenurodytas ir minimalus bendras Å¡ių patalpų plotas. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad Kauno visuomenės sveikatos centras, patikrinęs patalpų ir įrenginių atitikimÄ teisės aktams bei nenustatęs esminių neatitikimų teisės aktų reikalavimams, 2011-02-14 atsakovui iÅ¡davė Higienos pasÄ Nr. 9-0128(13) (b.l. 86-87).

Bylos įrodymai patvirtina, kad gyvenamosios, buitinės, pagalbinės patalpos valomos pagal 2011-07-20 PravieniÅ¡kių pataisos namų – atviros kolonijos direktoriaus įsakymu Nr. V-416 patvirtintÄ TvarkÄ (b.l. 73-75). Kenkėjų kontrolės stebėjimo žurnalo duomenys patvirtina, jog reguliariai yra atliekama dezinfekcija ir kontroliuojami jos rezultatai įvairiose patalpose (b.l. 37-71). Direktoriaus įsakymais pastoviai sudaromos komisijos, kurios sistemingai tikrina patalpų stovį, dezinfekcijos atlikimÄ ir t.t. (b.l. 72).

Siekdamas užtikrinti teisės aktais reglamentuotas pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygas, atsakovas su specializuota įmone pasirašė sutartį dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b.l. 33-36). Dėl higienos ir valymo priemonių pirkimo taip pat sudaryta sutartis su UAB firma ,,Koslita“ (b.l. 28-32). Teismui nebuvo pateikta duomenų, kurie duotų pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog minėtų sutarčių Å¡alys nesilaiko arba naudoja gautas priemones ne pagal paskirtį, arba jų nenaudoja patalpų valymui bei dezinfekcijai.

Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 3 d. ir Higienos normos HN 76:2010 58 p. nuostatos įpareigoja ir pačius nuteistuosius (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjÄ ) nuolat rÅ«pintis patalpų Å¡vara (ABTÄ® 57 str.). Pateikti įrodymai taip pat duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog klozetų, dušų, atskiros paskirties (iÅ¡skyrus gyvenamųjų) patalpų skaičius, atsižvelgiant į esamÄ nuteistųjų skaičių, nevisiÅ¡kai atitinka 2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Normų reikalavimus.

Atsakovas ABTÄ® nustatyta tvarka iÅ¡ esmės nepaneigė Å¡ių pareiÅ¡kėjo argumentų. Tačiau teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo minėtus pažeidimus ir visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, nes teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io.

Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Å i argumentacija taikytina ir pareiÅ¡kėjo skundo motyvams dėl sveikatos bÅ«klės pablogėjimo. PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių duomenų apie jo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ (ABTÄ® 57 str.).           Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl antisanitarinių sÄ lygų PravieniÅ¡kių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes dėl nevisiÅ¡kai tinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, bei įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo iÅ¡ dalies patirti trumpalaikių neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau Å¡ie neigiami aspektai nebuvo tokio mÄ sto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimui dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Teismas vertina ir tai, jog pareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Nuteistieji tokio tipo įstaigoje gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, dienotvarkės nustatytu laiku gali vaikščioti tiek dalyje bendro naudojimo patalpų, tiek ir lauke. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio, tinklinio, futbolo aikÅ¡telės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje. Be to, pareiÅ¡kėjas nuo jo patalpinimo į PravieniÅ¡kių pataisos namus – atvirÄ jÄ kolonijÄ iki 2012-08-10 nebuvo pateikęs nei vieno skundo, kuriuo bÅ«tų skundęsis dėl bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimų jo atžvilgiu.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Dėl paminėtų priežasčių pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1d. 1p. teisėjan u s p r e n d ė :SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.Teisėja                                                                                                               Asta Urbonienė