2022-11-16 Nr. AB-27772-3-61-3-00055-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-614-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00055-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Viza“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Viza“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Viza“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 2-6056 „Dėl pasiūlymų dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto specialiojo plano sprendinių” (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą svarstyti pareiškėjo 2020 m. lapkričio 4 d. pasiūlymus „Dėl rengiamo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) specialiojo plano sprendinių“ (toliau – ir Pasiūlymai) iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2020 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į Ministeriją su Pasiūlymais dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto specialiojo plano (toliau – ir Specialusis planas) sprendinių. Ministerija yra Specialiojo plano planavimo organizatorius. Raštas nėra planavimo organizatoriaus atsakymas, nes planavimo organizatorius Raštui parengti pasitelkė valstybės įmonę (VĮ) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją (toliau – ir Direkcija) ir rengėją UAB „Sweco Lietuva“. Ministerijos atsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 37 straipsnio 2 dalies reikalavimų, pagal kuriuos pateiktus pasiūlymus turi išnagrinėti, priimti arba atmesti planavimo organizatorius.

3. Pareiškėjas teigė, jog Raštas netinkamas, nes Specialiojo plano sprendiniai neatitinka Statybos techninio reglamento (toliau – ir STR) STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ (toliau – ir STR 2.03.02:2005) 4 priedo reikalavimų, kurie reglamentuoja gamybos, pramonės ir sandėliavimo sklypo tvarkymą ir atstumą nuo sklype esančių geležinkelių iki sklype esančių statinių. STR 2.03.02:2005 reguliuojami atstumai tarp sklype esančių statinių, o ne nuo kito sklypo statinių. Nuomos sutartyje tarp pareiškėjo ir Direkcijos nurodyta, kad perduodamas žemės plotas, kuris įvardintas kaip „Uosto žemės sklypas“. Pasiūlymuose pareiškėjas nurodė, kad geležinkeliai turi būti projektuojami laikantis teisės aktų, tačiau nepagrįstai taikomi STR 2.03.02:2005 4 priedo reikalavimai. Rašte nurodyta, kad geležinkelio kelių koridoriaus parametrai, geležinkelio kelių kiekis ir jų trajektorija bus tikslinama techninio projekto rengimo metu. TPĮ 30 straipsnio 6 dalies 3 punktas nustato, kad turi būti nustatomi konkretūs sprendiniai. Susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 3-453/D1-549, (toliau – ir Taisyklės) 19.3 punkte nustatyta, kad sprendinių konkretizavimo stadijoje, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenį, turi būti parengiami konkretūs sprendiniai. Kadangi Rašte nėra pateikti konkretūs sprendiniai, jis negali būti laikomas išsamiu. Rašte nepagrįstai nurodyta, kad atsakoma į pretenziją.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Pasiūlymuose pažymėjo, jog visiškai šalia jo nuomojamo sklypo Specialiajame plane planuojama 130 m geležinkelio aklakelio, taip pat per pareiškėjo nuomojamą teritoriją numatyta (duomenys neskelbtini) geležinkelio statyba. Dėl triukšmo ir vibracijos šalia suprojektuotų geležinkelių esančiuose pastatuose būtų neįmanoma dirbti. Rašte nurodyta, kad triukšmo ir vibracijos vertinimai bus atliekami sekančiuose konkrečių sprendinių projektavimo etapuose ir, jei bus nustatyti ribinių verčių viršijimai, būtų numatytos ir taikomos neigiamo poveikio išvengimo bei mažinimo priemonės. Pareiškėjas vadovavosi TPĮ 30 straipsnio 6 dalies 3 punktu, Taisyklių 19.3 ir 20 punktais ir vertino, kad Raštas dėl triukšmo ir vibracijos nėra motyvuotas, nes nurodoma tik tai, kad „galima teigti“, jog vibracijos ir triukšmo lygiai nebus viršijami ir neatitinka TPĮ 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto išsamumo reikalavimo.

5. Pareiškėjas teigė, jog Pasiūlymuose atkreipė dėmesį, kad Specialiajame plane numatyta griauti 2 pareiškėjo nuosavybės teise valdomus pastatus bei reikšmingą įregistruoto inžinerinio statinio (tvoros) ir kitų inžinerinių statinių dalį, tačiau šie sprendiniai nėra nurodyti Specialiajame plane. Rašte nėra pateikta jokio atsakymo dėl Specialiajame plane nurodytų, bet neįvardytų sprendinių dėl statinių griovimo. Pareiškėjas vertino, jog, nugriovus Specialiajame plane nurodytus 2 pastatus ir dalį tvoros bei kitų inžinerinių statinių (požeminių inžinerinių komunikacijų), bus sustabdyta veikla nuomojame sklype, tačiau atsakovas neatsakė į šį argumentą. Todėl Raštas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintiems įstatymo viršenybės ir išsamumo principams.

6. Pareiškėjas teigė, kad Rašte dėl 3,5 m pločio įvažiavimo nurodyta, kad jis suplanuotas pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR 2.06.04:2014), įvažiavimų parametrai, jų vieta bei trajektorija bus tikslinama techninio projekto rengimo metu, tačiau tai neatitinka Rašto konkretumo ir atsakymo išsamumo reikalavimų, nustatytų TPĮ 23 straipsnio 5 dalyje, 30 straipsnio 6 dalyje, 37 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklių 19.3 punkte.

7. Pareiškėjas nurodė, jog Pasiūlymuose prašė nurodyti jo veiklai aktualias, į pietus nuo jo nuomojamo sklypo planuojamos C kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos raudonąsias linijas, tačiau Rašte raudonųjų linijų nėra nurodyta, pateikta nuoroda į STR 2.06.04:2014, pagal kurį gatvei taikomas 20 m atstumas tarp raudonųjų linijų, ir paaiškinta, kad šis plotis gali būti sumažintas. Į vakarus nuo pareiškėjo teritorijos gatvės plotis apytiksliai yra nuo 12 iki 16 m. STR 2.06.04:2014 nenumato galimybės mažinti minimalaus atstumo tarp raudonųjų linijų. Todėl, pareiškėjas vertino, kad tiek Specialiojo plano sprendiniai, tiek Raštas neatitinka konkretumo ir išsamumo reikalavimų ir minėtų teisės aktų nuostatų.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad Pasiūlymuose nurodė, jog Specialiojo plano sprendiniuose numatyta iš pareiškėjo nuomojamo sklypo „susisiekimo infrastruktūrai“ ar „visuomenės poreikiams“ paimti 0,2455 ha dydžio sklypo dalį, o toks sprendimas paralyžiuos nuomojame žemės sklype vykdomą veiklą. Rašte nurodyta, kad tokie sprendiniai pateikiami kaip koncepciniai ir bus tikslinami bei detalizuojami. Todėl tiek Specialiojo plano sprendiniai, tiek Raštas neatitinka konkretumo ir išsamumo reikalavimų ir minėtų teisės aktų nuostatų.

9. Pareiškėjas nurodė, kad Pasiūlymuose kategoriškai nesutiko su Specialiojo plano sprendiniais, pagal kuriuos planuojama panaikinti dalį esamos (duomenys neskelbtini) gatvės, taip pat atlikti kitus minėtus veiksmus. Ministerija Rašte nurodė, kad išsamiai atsakė į pareiškėjo 1–6 pasiūlymus ir nurodė, kad Specialiojo plano sprendiniai keičiami nebus. Pareiškėjas vertino, kad Raštas neišsamus ir prieštarauja minėtoms teisės aktų nuostatoms.

10. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Specialusis planas yra rengiamas teritorijai, kuri yra valstybei svarbaus projekto dalis, pripažinta Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Seimo nutarimas). Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatorė yra už atitinkamo valstybei svarbaus projekto įgyvendinimą atsakinga Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota ar Seimo paskirta valstybės institucija, šiuo atveju – Ministerija. Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (toliau – ir Nuostatai), 16 punktas numato, kad valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentams taikoma Nuostatuose nustatyta valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų viešinimo tvarka, išskyrus TPĮ 23 straipsnyje nustatytas išimtis. Nuostatų 6.4.2 punktas nustato, kad visus gautus pasiūlymus planavimo organizatorius registruoja ir kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta; sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius. Teisės aktai ne tik kad nedraudžia, bet ir įpareigoja planavimo organizatorių, šiuo atveju Ministeriją, pasitelkti teritorijų planavimo dokumento rengėją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paaiškinta, kad teisės normose, reglamentuojančiose pasiūlymų teikimą teritorijų planavimo dokumentams, aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017 ir kt.).

12. Atsakovas paaiškino, kad Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui priskirtų teritorijų sąrašas yra nurodytas Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 822 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės, uosto akvatorijos ir uosto rezervinių teritorijų ribų patvirtinimo“ I skyriuje, į kurį patenka skunde minimas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), jo plotas 1 075,7906 ha (sausuma ir akvatorija). Pareiškėjui išnuomota Žemės sklypo dalis (2,7996 ha). Rašte nurodyta, kad planuojama teritorija yra vientisa Žemės sklypo teritorija, o ne atskiri sklypai, taip pat, kad taikant STR 2.03.02:2005 buvo užtikrintas minimalių atstumų ir gabaritų reikalavimas ne tik Žemės sklypo teritorijoje, bet ir jos gretimybėse. Rašte taip pat nurodyta, kad planuojamas 130,0 m ilgio geležinkelio aklakelis yra priskiriamas prie privažiuojamųjų geležinkelio kelių, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, minimali apsaugos zonos riba yra 3,1 m nuo geležinkelio kelio ašies, ir ši riba Specialiajame plane yra išlaikyta. Pagal Taisyklių 19.3 punktą, konkretūs sprendiniai parengiami atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenį. Sprendiniai atitinka TPĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą mastelį (M 1:1000). Vyriausybės 2016 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 458 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) specialiojo plano rengimo“ (toliau – ir Nutarimas) 2.2 punkte nustatyta, kad rengiamo Specialiojo plano tikslas yra nustatyti teritorijas, reikalingas susisiekimo infrastruktūrai. Pareiškėjui išaiškinta, kad, įgyvendinant Specialiojo plano sprendinius, geležinkelio kelio koridoriaus parametrai, geležinkelio kelių kiekis ir trajektorija bus detalizuoti kituose etapuose (t. y. rengiant techninį projektą), atsižvelgiant į konkrečius techninius parametrus bei pateikiami smulkesniu masteliu.

13. Dėl vibracijos ir triukšmo atsakovas paaiškino, kad Rašte pareiškėjui buvo nurodyta, jog Specialiojo plano rengimo metu buvo atliktas triukšmo sklaidos modeliavimas, ir nenustatytas nei triukšmo, nei vibracijos ribinių dydžių, nustatytų Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604, (toliau – ir HN 33:2011) viršijimas. Triukšmo sklaidos modeliavimas ir kiti išsamūs sprendinių vertinimo duomenys buvo pateikti Specialiojo plano sprendinių strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (toliau – ir SPAV) ataskaitoje, kuri teisės aktų nustatyta tvarka buvo viešinama ir pareiškėjui žinoma. Rašte nurodyta, kad numatomas traukinių važiavimo greitis bus tik iki 25 km/h, todėl tai neturės reikšmingos įtakos triukšmo ir vibracijos lygiui, netrukdys pareiškėjo pastatams naudoti ir jų tolimesnei eksploatacijai. Rašte nurodyta ir tai, kad HN 33:2011 triukšmo ribinius dydžius reguliuoja tik gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje, bet ne pramoninėje zonoje. Pareiškėjas buvo informuotas, kad Specialiojo plano sprendiniai detalizuojami kituose etapuose (rengiant techninį projektą, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimo metu), atsižvelgiant į konkrečius techninius parametrus ir esant objektyviam poreikiui.

14. Atsakovas teigė, kad dėl nuosavybės teise valdomų pastatų griovimo pareiškėjui Rašte buvo nurodyta, kad Specialiojo plano sprendiniai yra suplanuoti ir pateikti tokiu masteliu, koks privalomas pagal reikalavimus, todėl Specialiajame plane nurodomas tik visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas ir jame esantys pastatai, papildomai paaiškinant, kad Specialusis planas pagal savo detalumo lygį neapima tvorų griovimo klausimo. Vyriausybės Nutarimo 2.3 punkte nustatytas Specialiojo plano tikslas – numatyti motyvuotai pagrįstas vietas žemei visuomenės poreikiams paimti. Taigi Specialiajame plane buvo numatytas žemės sklypas (teritorija), reikalingas visuomenės poreikiams paimti, papildomai nurodant ir paimamoje teritorijoje esančius du pareiškėjui priklausančius pastatus. Rašte vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nuostatomis, nurodyta, kad tik patvirtinus Specialųjį planą, šio plano pagrindu bus rengiamas atskiras žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, kuris detalizuos ir tiksliai nustatys paimamo žemės (ir kito nekilnojamojo turto) poreikį, taip pat bus organizuojamas ir paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimas. Taigi būtent minėtame žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte, kuris yra atskiras teritorijų planavimo dokumentas, bus nurodyti visi į paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą ar jo dalį patenkantys statiniai, taip pat ir pareiškėjo tvora, inžineriniai ir kiti statiniai, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taip pat – atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą, įskaitant ir nuostolius, susijusius su ūkinės komercinės veiklos nutraukimu ar jos apribojimu.

15. Atsakovas dėl suplanuoto 3,5 metro įvažiavimo paaiškino, jog pareiškėjui buvo nurodytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių jo Pasiūlymai dėl įvažiavimo suprojektavimo Specialiuoju planu nebūtinumo buvo atmesti. Rašte pažymėta, kad Specialiajame plane yra nurodyta, jog įvažiavimų / išvažiavimų parametrai, jų vieta bei trajektorija tikslinama techninio projekto rengimo metu, kuomet, išanalizavus transporto srautus bei techninius sprendimus, gali būti įvertintas papildomų įvažiavimų / išvažiavimų ir viadukų / estakadų poreikis ir nustatyta jų įrengimo vieta, trajektorija bei kiti techniniai parametrai. Pareiškėjui paaiškintina, kad ši informacija yra pateikta Specialiojo plano aiškinamojo rašto 23 puslapyje (sk. 4.2 Gatvės ir privažiuojamieji keliai) ir pagrindinio brėžinio pastabose. Pareiškėjui nurodyta, dėl kokių priežasčių Specialiajame plane buvo grafiškai pavaizduotas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo nurodyta, jog įvažiavimai į teritorijas nėra esminis susisiekimo sistemos objektas, todėl jų vieta gali būti keičiama, rengiant konkrečių objektų techninius projektus.

16. Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos raudonųjų linijų atsakovas nurodė, kad STR 2.06.04:2014 C kategorijos gatvėms nustato minimalų 20 m atstumą tarp gatvės raudonųjų linijų (10 lentelė), tačiau 33 punkto 1 dalis numato, kad gatvės juosta tarp raudonųjų linijų, kitaip tariant, minimalus atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų, kuris yra skirtas įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčiųjų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo pastatus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius, gali būti sumažintas dviem atvejais: 1) kai netiesiami takai, tinklai ir nereikalinga taršos slopinimo įranga (tarša neviršija leistinų normų); 2) kai naudojami racionalesni inžinerinių tinklų įrengimo būdai, efektyvesnė taršos slopinimo įranga ir būdai. Šiuo atveju nėra numatoma taršos slopinimo įranga, rekonstruojamos gatvės pėsčiųjų takams ir gatvės apšvietimo tinklams įrengti pakanka teritorijos tarp esamų žemės sklypų bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompanijų nuomojamų atskirų nuomos plotų (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalių) ribų. Šios aplinkybės buvo paaiškintos Rašte, o taip pat nurodyta, kad raudonosios linijos sutartiniu ženklu yra pažymėtos Specialiojo plano sprendinių pagrindiniame brėžinyje Nr. 1739-00-STP-S-01.

17. Atsakovas teigė, kad Rašte pareiškėjui taip pat buvo nurodyta, jog, vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1467, reikalavimais, 2019 m. rugsėjo–spalio mėn. minėtoms Specialiojo plano koncepcijos alternatyvoms buvo atliktas SPAV ir parengta SPAV ataskaita. SPAV metu buvo nustatyta, kad III Specialiojo plano koncepcijos alternatyva buvo parinkta kaip optimali, ir ši alternatyva, kurioje numatyta visuomenės poreikiams paimti pareiškėjo nuomojamo sklypo dalį (0,2455 ha), Specialiojo plano sprendinių konkretizavimo stadijoje buvo detalizuojama ir konkretizuojama. Pareiškėjui buvo išsamiai išaiškinta, kad už visuomenės poreikiams paimamą jo turtą bus atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka.

18. Atsakovas laikėsi pozicijos, jog, vertinant Rašto teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės nereikia vertinti rengiamo Specialiojo plano sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016), nes rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra šio ginčo dalykas. Specialiojo plano rengimo metu, bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje, buvo nagrinėjamos skirtingos koncepcinės alternatyvos, siekiant išsamiai išnagrinėti visus galimus susisiekimo plėtros variantus ir parinkti optimalų. Iš viso buvo nagrinėtos trys koncepcinės alternatyvos, iš kurių dviejose (I ir II koncepcinėse alternatyvose) geležinkelio kelių plėtra buvo nagrinėjam ne per pareiškėjo nuomojamą teritoriją. Tačiau SPAV rezultatai parodė, kad mažiausios sprendinių pasekmės gamtinei, socialinei bei ekonominei aplinkai, lyginant su „0“ alternatyva, būtų įgyvendinant Specialiojo plano sprendinius pagal III koncepcinę alternatyvą. SPAV padėjo įžvelgti preliminarių sprendinių privalumus bei trūkumus ir juos patobulinti, parinkti reikiamas preliminarias prevencines priemones galimoms neigiamoms pasekmėms išvengti arba sumažinti. SPAV rezultatai padėjo Ministerijai apsispręsti dėl galutinės koncepcijos pasirinkimo. Ministerija 2020 m. balandžio 15 d. raštu Nr. 2-1868 „Dėl pritarimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) specialiojo plano koncepcijai“ pritarė III Specialiojo plano koncepcijos alternatyvai, o šio sprendimo pagrindu buvo parengti konkretizuoti Specialiojo plano sprendiniai. Pareiškėjo abstraktūs Pasiūlymai keisti Specialiojo plano sprendinius buvo atmesti.

19. Atsakovas nurodė, kad Specialiojo plano sprendinių viešinimas buvo atliktas vadovaujantis TPĮ 23 straipsnio 4 punktu ir Nuostatų 14 punktu. Laikantis TPĮ nustatytų terminų ir tvarkos, pareiškėjui apie teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su šiuo dokumentu ir jo viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką buvo pranešta registruotu laišku, taip pat apie baigiamąjį susitikimą buvo nurodyta ir Rašte. Pasiūlymų atmetimo priežastys Rašte buvo pagrįstos faktais, taip pat pateiktas teisinis pagrindas. Motyvų išdėstymas Rašte yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl Raštas iš esmės atitinka visus VAĮ 10 straipsnyje numatytus reikalavimus.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

21. Inspekcija nurodė, kad Vyriausybė, vadovaudamasi TPĮ 23 straipsnio 2 dalimi ir 30 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdama į Seimo nutarimą, Nutarimu nutarė pradėti rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą (specialiojo plano rengimo proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nustatė šiuos planavimo tikslus: suplanuoti susisiekimo komunikacijų infrastruktūros plėtrą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos dalyje, kurios reikia efektyviai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje vykdomai veiklai užtikrinti; nustatyti susisiekimo komunikacijų infrastruktūros, jų teritorijų naudojimo ir apsaugos sąlygas bei reglamentus; modernizuoti ir plėsti susisiekimo transporto infrastruktūrą ir numatyti jos plėtrai reikalingas teritorijas; numatyti motyvuotai pagrįstas vietas žemei visuomenės poreikiams paimti. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 3-249 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) specialiojo plano planavimo darbų programos patvirtinimo“ patvirtino Specialiojo plano planavimo darbų programą (toliau – ir Programa), kuri reglamentuoja valstybei svarbaus projekto dalies teritorijų planavimo dokumento planavimo tikslus ir uždavinius, pagrindinius jo turinio ir proceso rengimo reikalavimus. Programos 5 punkte nustatyta teritorijų planavimo dokumento rūšis – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, o 6 punkte nurodyta, kad pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas (Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos dalis). Programos 13 punkte nurodyti teritorijų planavimo uždaviniai.

22. Inspekcija paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 22 d. gavo pareiškėjo 2020 m. gruodžio 16 d. skundą „Dėl pasiūlymų dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto specialiojo plano sprendinių“ (toliau – ir 2020 m. gruodžio 16 d. skundas) dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pareiškėjo pasiūlymus dėl specialiojo plano. Inspekcija 2021 m. sausio 8 d. raštu Nr. 2D-237 pareiškėjui nurodė, kad jo 2020 m. gruodžio 16 d. skundas nebus nagrinėjamas, nes pagal TPĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką, dėl planavimo organizatoriaus pateikto atsakymo arba dėl to, kad atsakymas nebuvo pateiktas, pasiūlymus pateikę asmenys turi teisę kreiptis su skundu į apygardos administracinį teismą. Specialiojo plano rengimo procesas yra baigiamajame etape, prasidėjusi derinimo stadija. 2021 m. vasario 18 d. pateiktas prašymas (REG169182) suderinti valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinius. Pagal TPĮ nuostatas, įstatymų leidėjas atskiru TPĮ 23 straipsniu išskyrė valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarką, pagal kurią, planavimo organizatoriaus atsakymas į visuomenės pateiktus pasiūlymus yra skundžiamas ne Inspekcijai, o tiesiogiai apygardos administraciniam teismui. Inspekcija vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodė, kad baigiamojo etapo viešinimo stadijos metu atmetimo motyvų turinio atitikties teisės aktų reikalavimams nei Inspekcija, nei teismas nevertina.

II. 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 8 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Viza“ skundą tenkino iš dalies, atsakovą įpareigojo per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo atsakyti į pareiškėjo Pasiūlymų dalį dėl planuojamos vibracijos, susijusios su planuojama geležinkelio atšaka pareiškėjo nuomojamos teritorijos gretimybėje, paaiškinant, kokie tyrimai atlikti ir kokie jų rezultatai. Teismas atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 116,16 Eur atstovavimo išlaidų.

24. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

24.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 458 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) specialiojo plano rengimo”, nutarė pradėti rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą (specialiojo plano rengimo proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nustatė šiuos planavimo tikslus: suplanuoti susisiekimo komunikacijų infrastruktūros plėtrą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos dalyje, kurios reikia efektyviai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje vykdomai veiklai užtikrinti; nustatyti susisiekimo komunikacijų infrastruktūros, jų teritorijų naudojimo ir apsaugos sąlygas bei reglamentus; modernizuoti ir plėsti susisiekimo transporto infrastruktūrą ir numatyti jos plėtrai reikalingas teritorijas; numatyti motyvuotai pagrįstas vietas žemei visuomenės poreikiams paimti.

24.2. Susisiekimo ministro 2016 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 3-249 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) specialiojo plano planavimo darbų programos patvirtinimo“ buvo patvirtinta Programa, kuri reglamentuoja valstybei svarbaus projekto dalies teritorijų planavimo dokumento planavimo tikslus ir uždavinius, pagrindinius jo turinio ir proceso rengimo reikalavimus.

24.3. Pareiškėjas TPĮ 23 straipsnio 5 dalies ir Nuostatų nustatyta tvarka 2020 m. lapkričio 4 d. pateikė pasiūlymus „Dėl rengiamo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) specialiojo plano sprendinių“ Ministerijai kaip teritorijų planavimo organizatorei.

24.4. Ministerija 2020 m. gruodžio 9 d. Raštu pateikė atsakymą į Pasiūlymus, kuriame atsisakė keisti Specialiojo plano sprendinius.

25. Teismas vadovavosi TPĮ 23 straipsnio 5 dalimi, 30 straipsnio 6 dalimi, 37 straipsnio 2, 5 dalimis, Nuostatų 6.4.2, 16 punktais, analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką TPĮ 37 straipsnio nuostatų taikymo aspektu ir nurodė, kad vertins, ar Rašte buvo motyvuotai ir išsamiai atsakyta į Pasiūlymuose iškeltus klausimus.

26. Teismas, nustatęs, kad Raštas parengtas ir pasirašytas Ministerijos, atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo Raštą parengusio subjekto.

27. Teismas nustatė, kad pareiškėjo nuomojamas Žemės sklypas yra žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir registruotas Nekilnojamojo turto registre (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kadastre. Rašte nurodyta, kad pareiškėjas nuomojasi Žemės sklypo dalį ir, kad planuojant taikytas STR 2.03.02:2005, o taip pat nurodyta, kodėl rengiant Specialųjį planą vadovautasi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią geležinkelio kelių apsaugos zona sutampa su kelio riba, tačiau negali būti mažesnė kaip 3,1 m nuo geležinkelio kelio ašies. Specialiajame plane pažymėti tiek planuojamas geležinkelis, tiek ir šalia ta pačia trajektorija einantis „preliminarus planuojamas geležinkelis“. Rašte nurodytas taikytas detalumo lygis, o taip pat ir tai, kad, rengiant techninį projektą, bus tikslinama geležinkelio kelių parametrai, jų kiekis ir trajektorija, paaiškinta, kodėl pasirinkti tokie sprendiniai, kodėl taikytas STR 2.03.02:2005 ir kokia tolimesnė planavimo eiga. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Specialiojo plano sprendiniais (nurodo, kad jie nepakankamai konkretūs), pažymėjo, kad teismas šioje byloje nevertina Specialiojo plano sprendinių, o atsakovas Rašte išdėstė savo poziciją ir motyvus Pasiūlymuose iškeltu klausimu (dėl atstumų sklype ir STR 2.03.02:2005).

28. Teismas nurodė, kad Pasiūlymuose pareiškėjas kėlė klausimą dėl jo naudojamo Žemės sklypo dalies gretimybėje numatomo tiesti geležinkelio aklakelio triukšmo ir vibracijos, kurie būtų 6,93 m ir 4,92 m atstumais nuo jo pastatų, todėl kiltų grėsmė jiems eksploatuoti pagal STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“. Rašte teigiama, kad nurodyta geležinkelio atšaka numatytas traukinių važiavimo greitis – 25 km/h, važiuojant tokiu greičiu nebus viršijami vibracijos ir triukšmo lygiai, pareiškėjas nekliudomai galės naudotis pastatais. Rašte taip pat nurodyta, kad planuojam teritorija (uostas) yra pramoninė zona, kurioje vystoma logistikos veikla, susijusi su įvairiais triukšmo sklaidos šaltiniais, o galiojantys teisės aktai reglamentuoja triukšmo lygį tik gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje. Rašte pažymėta, kad sekančiuose etapuose bus atliekami triukšmo ir vibracijos vertinimai, jeigu bus nustatyti ribinių verčių viršijimai. Teismas sprendė, kad atsakovas išsamiai atsakė į pareiškėjo pastebėjimus dėl triukšmo, tačiau Rašte nėra pasisakyta, kokie yra atlikti vibracijos tyrimai ir kokie lygiai numatomi. Tai, kad atsiliepime atsakovas pateikė nuorodą į SPAV ataskaitą, teismas vertino, jog tai situacijos nekeičia, nes Rašte tokios nuorodos nebuvo ir tai nekeičia Rašto turinio, kurio pagrįstumas ir išsamumas yra vertinamas šioje byloje. Teismas pažymėjo, kad iš nuorodos nėra aišku, kokie tyrimai atlikti ir kokie jo rezultatai, todėl ši Rašto dalis nėra išsami. Teismas tenkino šį pareiškėjo skundo reikalavimą ir įpareigojo atsakovą pateikti atsakymą į Pasiūlymų dalį dėl planuojamos vibracijos, susijusios su planuojama geležinkelio atšaka pareiškėjo nuomojamos Žemės sklypo dalies gretimybėje.

29. Teismas pareiškėjo argumentus dėl pastatų griovimo įvertino kaip argumentus dėl tikėtino Specialiojo plano sprendinių nepagrįstumo, kurie šioje byloje nevertinami. Kadangi Rašte atsakovas atsakė, kodėl Specialiajame plane nėra nurodyti visi galimi visuomenės poreikiams paimtini objektai ir nurodė tolimesnę šio klausimo sprendimo eigą, teismas sprendė, kad Ministerija išsamiai atsakė į pareiškėjo iškeltus klausimus.

30. Teismas dėl 3,5 m pločio įvažiavimo nustatė, kad pareiškėjas Pasiūlymuose konkrečiai nenurodė, kokie įvažiavimo parametrai jo netenkina, iš esmės jam kilo klausimas, kodėl jo teritorijoje numatytas įvažiavimas. Atsakovas Rašte nurodė, kodėl pareiškėjo teritorijoje numatytas įvažiavimas (jo pageidavimu), kokiu STR buvo vadovautasi planuojant įvažiavimą, kokia tolimesnė įvažiavimo parametrų projektavimo eiga. Skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad įvažiavimo sprendiniai nėra konkretūs, nors tokio klausimo Pasiūlymuose nekėlė. Teismas vertino, jog tokie pareiškėjo argumentai labiau susiję su paties Specialiojo plano turiniu, nei su Raštu, todėl sprendė, kad Rašte Ministerija išsamiai ir pilnai atsakė į Pasiūlymuose iškeltą klausimą.

31. Dėl gatvių raudonųjų linijų teismas nustatė, kad pareiškėjas Pasiūlymuose nurodė, jog jam svarbūs aplink Žemės sklypą išsidėsčiusių gatvių pokyčiai, prašė nurodyti į pietus nuo Žemės sklypo planuojamas (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas. Ministerija Rašte nurodė, kad raudonosioms linijoms taikytinas STR 2.06.04:2014, pagal kurį numatytas 20 m atstumas gali būti sumažintas, paaiškino, kad Specialiajame plane (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos buvo sutapatintos su sklypų nuomojamų teritorijų ribomis ir, kad į pietus nuo Žemės sklypo atstumas tarp raudonųjų linijų yra nuo 12 m iki 16 m, į pasiūlymą atsižvelgta iš dalies ir jos pažymėtos Specialiajame plane. Teismas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos pažymėtos Specialiajame plane, Rašte nurodyta, kaip jos suplanuotos, kad jos yra pažymėtos ir, kad suplanuotos pagal STR 2.06.04:2014, nurodytas jų plotis. Teismas sprendė, kad į pareiškėjo klausimą, kur yra (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos išsamiai atsakyta, bei paaiškinta, kad pagal STR 2.06.04:2014 atstumai tarp raudonųjų linijų gali būti mažinami. Teismas pareiškėjo argumentus šiuo aspektu atmetė.

32. Dėl visuomenės poreikiams paimamos 0,2455 ha dydžio sklypo dalies, teismas nustatė, kad pareiškėjas Pasiūlymuose nurodė, jog geležinkeliams perkirtus Žemės sklypą ir nugriovus dalį pastatų, tolimesnė jo veikla paralyžuojama. Ministerija Rašte nurodė, kad Specialiojo plano bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje buvo parengta Specialiojo plano koncepcija, o sprendiniai parinkti išanalizavus alternatyvas, kurioms buvo atliktas SPAV ir parengta ataskaita (aptartas jos viešinimas). Rašte nurodyta, kad planuojama iš 2,7996 ha pareiškėjo nuomojamo Žemės sklypo visuomenės poreikiams paimti 0,2455 ha, nurodyta atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą turtą tvarka. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Specialiojo plano sprendiniais (įskaitant ir jų detalumo lygį), kurių pagrįstumas šioje byloje nėra vertinamas. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas Pasiūlymuose konkrečiai nenurodė, kodėl visuomenės poreikiams paėmus mažiau kaip 10 proc. Žemės sklypo (kuris, kaip matyti iš Specialiojo plano brėžinio, yra viename iš Žemės sklypo kampų), veikla Žemės sklype būtų paralyžuota (pareiškėjas nenurodė kokia konkrečiai veikla). Rašte paaiškinta, kokia procedūra buvo taikoma sprendimo priėmimo eigai ir kad alternatyvų analizę galima rasti SPAV, kuri buvo nurodyta tvarka išviešinta. Teismas sprendė, kad į Pasiūlymuose iškeltą klausimą buvo atsakyta pakankamai informatyviai. Dėl Specialiojo plano sprendinių konkretumo teismas pažymėjo, kad: 1) tuo išreiškiamas nesutikimas su paties Specialiojo plano sprendiniais; 2) nėra ginčo, kad Specialiojo plano sprendiniai parengti teisės aktuose nustatytu masteliu, o tai, jog vėliau tam tikri sprendiniai bus detalizuojami, nepaneigia sprendinių konkretumo.

33. Dėl atsisakymo keisti Specialiojo plano sprendinius teismas nurodė, kad nors pareiškėjas teigė, jog Pasiūlymai nemotyvuotai atmesti, tačiau juose neformulavo konkrečių pasiūlymų (išskyrus dėl gatvių raudonųjų linijų, į kurį buvo atsižvelgta), o išreiškė nesutikimą su sprendiniais. Teismas pabrėžė nevertinantis, ar Rašte nurodyti motyvai (kodėl pasirinkti konkretūs sprendiniai) yra pagrįsti, todėl nenustatė pagrindo išvadai, kad Ministerija nemotyvuotai neatsižvelgė į Pasiūlymus, t. y. jų nepriėmė ir nekoregavo Specialiojo plano.

34. Teismas konstatavo, kad Rašto dalis dėl vibracijos iš Žemės sklypo gretimybėje planuojamo geležinkelio aklakelio laikoma neišsamia ir atsakovas įpareigotinas atsakyti į Pasiūlymų dalį dėl planuojamos vibracijos, susijusios su planuojama geležinkelio atšaka pareiškėjo nuomojamos Žemės sklypo dalies gretimybėje, paaiškinant, kokie tyrimai atlikti ir kokie jo rezultatai. Teismas vadovavosi TPĮ 23 straipsnio 5 dalimi ir įpareigojo Ministeriją per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pateikti pareiškėjui atsakymą. Teismas dėl kitų pareiškėjo argumentų skundą atmetė.

35. Teismas vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti 1 161,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 7, 8.16–8.17, 8.19 punktais ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 116,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 36. Pareiškėjas UAB „Viza“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas atmestas, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo motyvais ir laiko juos nepagrįstais, teigia, jog atsakovas neatliko išsamaus ir visapusiško gautų Pasiūlymų nagrinėjimo, Pasiūlymų nepriimtinumo priežastis Rašte nurodė formaliai ir neišsamiai, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, neįvertino aplinkybės, jog Pasiūlymai yra būdas apsaugoti asmens teises bei įstatymų saugomus interesus teritorijų planavimo procedūros eigoje, ypač tais atvejais, kai baigiamasis teritorijų planavimo proceso dokumentas yra norminis administracinis aktas, kuriam ABTĮ nustatyta speciali apskundimo tvarka ir ribotas subjektų, galinčių inicijuoti tokių aktų teisėtumo patikrą, ratas. Teismo argumentas, jog teismas šioje byloje nevertina, ar Rašte nurodyti motyvai (kodėl pasirinkti konkretūs sprendiniai) yra pagrįsti, iš esmės eliminuoja pareiškėjo galimybę ginti savo pažeistas subjektines teises. Pareiškėjas teigia, kad teismas sprendime atkartojo Rašte bei procesiniuose dokumentuose atsakovo pateiktus argumentus, tačiau nepateikė jokios išsamesnės Ministerijos Rašto turinio analizės.

38. Pareiškėjas nurodo, kad materialiosios teisės normos pažeidimas, netinkamas taikymas ir interpretavimas (TPĮ 23 str. 5 d., 37 str. 2 d.) lėmė klaidingas teismo išvadas dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo (ABTĮ 147 str.). Teismas byloje labai paviršutiniškai vertino atsakovo Rašte pateiktus argumentus, neatsižvelgė į tai, jog Rašte nebuvo išsamiai atsakyta į pareiškėjo Pasiūlymuose iškeltus klausimus, kadangi atsakovas pareiškėjo Pasiūlymų nagrinėjimo procedūrą vykdė formaliai. Pareiškėjas vadovaujasi TPĮ 37 straipsnio 1–2 dalimis, Nuostatų 6.4 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2021 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021; 2021 m. birželio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-496-602/2021) ir teigia, jog teismas, vertindamas planavimo organizatoriaus bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą, turi įvertinti, ar institucijos realiai laikėsi aptariamos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros, ar pasiūlymai buvo svarstomi ne formaliai, o į atmestuose pasiūlymuose iškeltus klausimus yra atsakyta išsamiai nurodant, kodėl pareiškėjo pateiktiems pasiūlymams negali būti pritarta.

39. Pareiškėjas teigia, jog teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog Ministerija tinkamai įgyvendino planavimo organizatoriaus pareigą pateikti motyvuotą atsakymą į pareiškėjo Pasiūlymus. Teismas, pasisakydamas dėl planuojamo geležinkelio, realiai nevertino Rašte pateiktų motyvų pagrįstumo, pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumo, neįsigilino į Pasiūlymuose iškelto klausimo esmę bei tai, kaip į šį pareiškėjo iškeltą klausimą buvo atliepta. Pareiškėjas paaiškina, kad Raštas šiuo aspektu neatitinka TPĮ 30 straipsnio 6 dalies 3 punkto, Taisyklių 19.3 punkto reikalavimų, Ministerija nevertino, kad geležinkelio trasa galėtų būti suprojektuota toliau nuo pareiškėjo nuomojamos Žemės sklypo, t. y. laisvoje žemėje, nenurodė jokių argumentų, kodėl Specialiajame plane dėl geležinkelio kelių nepateikti konkretūs sprendiniai. Pareiškėjas nurodo, jog tai, kad buvo svarstomos kelios geležinkelių plėtros alternatyvos jokia forma nepatvirtina motyvuoto pagrindimo žemės visuomenės poreikiams paimti buvimo. Visiškai nėra aišku, kodėl geležinkelio atšaka eina per pareiškėjo nuomojamą Žemės sklypą ir iš šiaurinės pusės visiškai prisiglaudžia prie jos, kuomet iš tos pačios pusės egzistuoja laisva ir nenaudojama teritorija ir geležinkelis galėtų būti patrauktas į tą pusę. Pastačius geležinkelį taip, kaip numatyta Specialiajame plane, pareiškėjas neturės galimybės privažiuoti prie statinių iš šiaurinės pusės, jų remontuoti, prižiūrėti. Pareiškėjas pažymi, kad teismo sprendime ignoruota aplinkybė, kad Specialiajame plane nenumatytos susisiekimo komunikacijų infrastruktūrai ir jos plėtrai reikalingų teritorijų apsaugos zonos, nenurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Šios aplinkybės leistų suvokti ribojimus, kuriuos tokios apsaugos zonos ar sąlygos sukels.

40. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad Ministerija tinkamai motyvavo Raštą dėl pastatų griovimo, nes atsakymo į pareiškėjo argumentus dėl jo veiklos paralyžiavimo nepateikta, o tik abstrakčiai nurodyta, jog, įgyvendinant Specialiojo plano sprendinius, pareiškėjo veikla nebus stabdoma, neatsakyta, ar projekte, kuris neva bus rengiamas vėlesniame etape, bus numatyta griauti ženklią dalį pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios tvoros ir kitų inžinerinių statinių (požeminių inžinerinių komunikacijų). Pareiškėjas teigia, kad Programoje yra nustatyti teritorijų planavimo tikslai ir uždaviniai, planavimo proceso etapai (12.2, 12.4, 13.2 p., Programos lentelės 2.3 p.), Pasiūlymuose iš esmės atspindėtas visų nurodytų Programos reikalavimų nesilaikymas, todėl teismo apsiribojimas nurodant, kad į Pasiūlymus motyvuotai atsakyta, neatsižvelgiant į privalomus reikalavimus, įtvirtintus Programoje, kurių nesilaikyta rengiant Specialųjį planą yra nesuprantamas ir nepagrįstas. Pareiškėjas nurodo, kas statinių turėjimas savaime patvirtina pareiškėjo interesą Žemės sklype, o veiklos suvaržymas ir paralyžiavimas pasireikš tuo, kad, nugriovus dalį statinių (visuomenės poreikiams paimamoje teritorijoje) bus pažeistas komunalinių paslaugų tiekimas į likusią teritoriją bei griaunami kiemo statiniai, kurie Specialiajame plane, pažeidžiant Programos lentelės 2.3 punktą, nėra konkrečiai įvardinami.

41. Pareiškėjas teigia, kad teismo nuorodos dėl mastelio reikalavimų išlaikymo niekaip neatsako į pareiškėjo argumentą dėl sprendinių konkretumo. Specialiojo plano sprendiniai turi atitikti Programos reikalavimus (iš esmės nėra ginčo, kad neatitinka) ir turi būti konkretūs, atitikti visus detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo ir tvarkymo reglamento reikalavimus.

42. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis dėl 3,5 m pločio neaiškios paskirties įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Rašte pateikta informacija apie nekonkrečius svarstyti pateikiamus Specialiojo plano sprendinius („gali būti įvertintas papildomų įvažiavimų / išvažiavimų ir viadukų / estakadų poreikis ir nustatyta jų įrengimo vieta, trajektorija bei kiti techniniai parametrai“), kurie dabar Specialiajame plane yra netikslūs, o tikslinami bus kažkada ateityje neatitinka TPĮ 30 straipsnio 6 dalies 3 punkto ir Taisyklių 19.3 punkto nuostatų ir Programos reikalavimų. Ministerijos argumentacija negali būti vertinama kaip išsamus atmesto pasiūlymo nepriimtinumas pagal TPĮ 37 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

43. Pareiškėjas laikosi nuomonės, kad atsakovas neišsamiai atsakė į jo argumentus dėl raudonųjų linijų. Rašte pateikta informacija apie nekonkrečius viešam svarstymui pateikiamus parengto Specialiojo plano sprendinius (į pietus nuo teritorijos atstumas tarp raudonųjų linijų yra apytiksliai nuo 12 m iki 16 m) neatitinka TPĮ 30 straipsnio 6 dalies 3 punkto ir Taisyklių 19.3 punkto nuostatų. Teismas nevertino, kad Rašte turėjo būti pateikiami konkretūs sprendiniai, o ne apytiksliai skaičiai tarp C kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų, Rašte paminėtos aplinkybės, sudarančios pagrindą sumažinti gatvės juostos plotį, pareiškėjui nebuvo žinomos.

44. Pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Ministerija Rašte dėl visuomenės poreikiams paimamos 0,2455 ha dydžio sklypo dalies atsakė pakankamai informatyviai. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija nuosavybės teisės aspektu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2021 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021) ir laikosi pozicijos, kad Žemės sklypo dalį ketinama paimti ne visuomenės, o privatiems interesams tenkinti, todėl tuo neabejotinai yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės.

45. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į įžanginę teismo sprendimo dalį, kurioje nurodyta, jog „viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Viza“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo“ ir teigia, jog tai leidžia abejoti teismo sprendimo išsamumu bei prieiti prie išvados, kad teismas realiai nepatikrino, ar Ministerija, naudodamasi jai suteikta diskrecijos teise, pagrįstai ir motyvuotai atmetė pareiškėjo Pasiūlymus.

46. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

47. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus byloje esančius įrodymus, teisingai konstatavus faktines aplinkybes ir atsakius į visus skundo reikalavimus. Teismas tinkamai taikė ir aiškino TPĮ 23 ir 37 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias pasiūlymų nagrinėjimą ir atsakymų į juos teikimą, vadovavosi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Atsakovas nurodo, kad skunde bei apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės ginčija ne Rašto teisėtumą ir pagrįstumą ar pažeistas planavimo procedūras, bet konkrečius Specialiojo plano sprendinius bei Rašto motyvus, susijusius su sprendinių aiškinimu. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021 ir teigia, kad Rašte buvo išsamiai ir motyvuotai atsakyta į kiekvieną pareiškėjo Pasiūlymą, nurodant atmetimo motyvus. Pareiškėjas, gavęs Raštą, turėjo ir galėjo suprasti Ministerijos atsakymus, tai matyti iš apeliacinio skundo argumentų.

48. Dėl tikėtinos vibracijos, atsakovas nurodo, kad pareiškėjo valdomoje teritorijoje nėra gyvenamosios, specialiosios ir visuomeninės paskirties pastatų bei patalpų, o pastatams, kurių paskirtis – sandėliavimo bei gamybos, netaikoma Lietuvos higienos norma 50:2016 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“. Visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos dydžiai yra tik matuojami, todėl, atliekant planuojamos ūkinės veiklos vertinimą Specialiojo plano rengimo metu, tiesioginiai matavimai (nesant poveikio šaltinio) ir matematinis vibracijos modeliavimas negalėjo ir nebuvo atliekamas.

49. Atsakovas teigia, jog pareiškėjas nepagrįstai įrodinėja, kad Specialiojo plano sprendiniai yra nekonkretūs ir neatitinka TPĮ 30 straipsnio 6 dalies 3 punkto reikalavimų. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja Specialiojo plano aiškinamojo rašto teiginį, kad planuojamų geležinkelio kelių koridoriaus parametrai, geležinkelio kelių kiekis ir jų trajektorija tikslinama techninio projekto rengimo metu, ir painioja teritorijų planavimo dokumento sprendinius ir būsimų geležinkelio techninio projekto sprendinius (parametrus), kurie bus formuojami kitame etape. Atsakovas pabrėžia, kad Specialiojo plano sprendiniai visiškai atitinka Vyriausybės Nutarimu suformuluotus planavimo tikslus.

50. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog Ministerija nevertino kitų alternatyvų tiesti planuojamai geležinkelio trasai, o taip pat ir su tuo, kad uoste yra laisvos žemės, kurioje galima statyti geležinkelio atšaką. Rašte pareiškėjui buvo nurodyta, jog buvo atliktas SPAV ir nustatyta, kad III Specialiojo plano koncepcijos alternatyva buvo pasirinkta kaip optimaliausia ir būtent ši alternatyva, kurioje numatyta visuomenės poreikiams paimti pareiškėjo nuomojamo sklypo dalį (0,2455 ha) dėl numatomos susisiekimo infrastruktūros plėtros prie planuojamoje teritorijoje esančių krantinių Nr. 118–120, Specialiojo plano sprendinių konkretizavimo stadijoje buvo detalizuojama ir konkretizuojama. Pareiškėjo subjektyvus ir jokiais duomenimis bei įrodymais nepagrįstas įsitikinimas, kad geležinkelis galėtų būti nuvestas pro kitų subjektų valdomas teritorijas, nepaneigia SPAV ataskaitos, taip pat nepatvirtina fakto, kad Ministerija neišsamiai atsakė į pareiškėjo pasiūlymą.

51. Atsakovas teigia, jog Specialiajame plane aiškiai pažymėta teritorija, kuri reikalinga visuomenės poreikiams statant naują infrastruktūrą, todėl pareiškėjas galėjo identifikuoti numatomus griauti statinius ir dėl to ginčo nebuvo. Pareiškėjas nėra detaliai nurodęs, kokią veiklą jis faktiškai vykdo ir kaip šią veiklą paralyžiuos planuojama infrastruktūros plėtra. Pagal įrodinėjimo taisykles, faktą turi įrodyti ta šalis, kuri ta aplinkybe grindžia savo reikalavimus. Atsakovas akcentuoja, kad susisiekimo infrastruktūrai vystyti buvo pasirinktas optimaliausias variantas, kai intervencija į privačią nuosavybę yra mažiausia – bus paimama tik apie 10 proc. dydžio pareiškėjo nuomojamo sklypo kraštinės dalis, o likusia sklypo dalimi ir joje esančiais statiniais bus galima naudotis pagal paskirtį. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas terminuota nuomos sutartimi naudodamas valstybinės žemės plotą komercinei veiklai vykdyti negalėjo turėti nepagrįstų lūkesčių, kad nuomojama žemės dalis ar kitos nuomos sąlygos niekada ateityje nepasikeis ir uosto infrastruktūra nebus plėtojama.

52. Atsakovas teigia, kad Ministerija iš dalies atsižvelgė į pareiškėjo prašymą, pažymėjo gretimų gatvių raudonąsias linijas. Ministerija išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo Pasiūlymus, pasinaudodama TPĮ 23 straipsnyje ir 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta diskrecija ir atmesdama Pasiūlymus aiškiai ir motyvuotai paaiškino Pasiūlymų nepagrįstumo (nepriimtinumo) motyvus, kurie yra objektyvūs ir pareiškėjui suprantami.

53. Atsakovas nurodo, kad Inspekcija, veikdama pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą, patikrino Specialųjį planą ir 2021 m. liepos 19 d. patikrinimo aktu Nr. REG185669 nurodė, kad planavimo tikslai, planavimo procedūros ir teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pritaria teikimui tvirtinti. Ši aplinkybė liudija, kad Specialusis planas buvo parengtas tinkamai ir laikantis teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 54. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo, įforminto raštu Nr. 2-6056 „Dėl pasiūlymų dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto specialiojo plano sprendinių”, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

55. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėjo prie išvados, kad Ministerijos Raštas, kuriuo buvo pateiktas atsakymas į pareiškėjo 2020 m. lapkričio 4 d. Pasiūlymus, yra išsamus ir motyvuotas, išskyrus Rašto dalį dėl vibracijos iš Žemės sklypo gretimybėje planuojamo geležinkelio aklakelio. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakyti į pareiškėjo Pasiūlymų dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto specialiojo plano sprendinių dalį dėl planuojamos vibracijos, susijusios su planuojama geležinkelio atšaka pareiškėjo nuomojamos teritorijos gretimybėje, paaiškinant, kokie tyrimai atlikti ir kokie jų rezultatai.

56. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundas buvo atmestas, ir laikosi pozicijos, jog teismas byloje labai paviršutiniškai vertino atsakovo Rašte pateiktus argumentus, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas pareiškėjo Pasiūlymų nagrinėjimo procedūrą vykdė formaliai, išsamiai neatsakė į Pasiūlymuose iškeltus klausimus. Pareiškėjas nurodo, jog tai, kad teismas nevertino, ar Rašte nurodyti motyvai (kodėl pasirinkti konkretūs sprendiniai) yra pagrįsti, iš esmės eliminuoja pareiškėjo galimybę ginti savo pažeistas subjektines teises.

57. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (žr. nutarties 36 p.).

58. Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriaus atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).

59. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. kovo 15 d.) 6.4 punkte, reglamentuojančiame pasiūlymų teikimą ir nagrinėjimą teritorijų planavimo dokumentų rengimo viešinimo stadijoje: pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ir (ar) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laiką iki viešo svarstymo pabaigos, viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu (rekomenduojama pasiūlymų teikimo forma pateikta 1 priede) (6.4.1 p.); visus gautus pasiūlymus planavimo organizatorius registruoja ir kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta; sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius; pasiūlymus teikusiems asmenims planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai teikti šioje sistemoje, nurodydamas, ar į pasiūlymus atsižvelgta ar neatsižvelgta, ir pateikdamas motyvus, kodėl neatsižvelgta (6.4.2 p.); planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; visuomenės dalyvavimo ataskaitą, visuomenės pasiūlymų ir atsakymų į juos kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais planavimo organizatorius teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai (6.4.3 p.).

60. Minėtos nuostatos iš esmės įtvirtina du galimus planavimo organizatoriaus elgesio modelius gavus visuomenės pateiktus pasiūlymus – jiems pritarti (visiškai ar iš dalies į juos atsižvelgti, atitinkamai pakoreguojant teritorijų planavimo dokumentą) arba motyvuotai atmesti. Pagal aptartą ginčui aktualų teisinį reguliavimą, prieš priimdamas sprendimą dėl gautų visuomenės pasiūlymų, planavimo organizatorius juos privalo išnagrinėti, apsvarstyti ir įvertinti kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju, o priėmus sprendimą pasiūlymus atmesti, planavimo organizatoriaus atsakyme turi būti išsamiai nurodomos pasiūlymų nepriimtinumo (nepagrįstumo) priežastys. Tai suponuoja planavimo organizatoriaus pareigą atlikti išsamų ir visapusišką gautų visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą, o jeigu gauti pasiūlymai atmetami – raštu (arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje) nurodyti šiuos pasiūlymus pateikusiems asmenims aiškius ir išsamius pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą) lėmusius motyvus (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021).

61. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nepaisant to, jog aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui, minėtose teisės normose inter alia (be kita ko) yra nustatytas planavimo organizatoriui privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal ABTĮ 91 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1790-602/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3526-624/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2253-822/2020; ir kt.).

62. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su Pasiūlymais dėl suplanuotų naujų geležinkelių (130 m ilgio aklakelio, kuris nutolęs nuo pareiškėjo Žemės sklypo ribos ir statinių tik per 6,93 m – 4,92 m iki suplanuoto aklakelio ašies), vienos naujai projektuojamo geležinkelio atšakos, kuri kerta pareiškėjo nuomojamą Žemės sklypą ir dėl kurios yra suplanuotas dviejų pareiškėjo nuosavybės teise valdomų pastatų griovimas ir jų paėmimas visuomenės poreikiams, dėl 3,5 m pločio įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, dėl nenurodytų gatvių raudonųjų linijų pločių, ypač į pietus nuo pareiškėjo teritorijos planuojamos C kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos, dėl planuojamo paimti 0,2455 ha dydžio sklypo dalies. Pareiškėjas Pasiūlymuose, nesutikdamas su Specialiojo plano sprendiniais, akcentavo tikėtinus jo vykdomos veiklos suvaržymus ir reikalavo keisti Specialiojo plano sprendinius pareiškėjo teritorijoje.

63. Atsakovas Rašte atskirai aptarė visus pareiškėjo Pasiūlymus dėl Specialiojo plano sprendinių ir pateikė Pasiūlymų įvertinimus, kuriuose nurodė aplinkybes, nulėmusias tai, jog į Pasiūlymus neatsižvelgta (atsižvelgta iš dalies). Atsakovas Rašte, be kita ko, informavo, kad nebus keičiami Specialiojo plano sprendiniai.

64. Teisėjų kolegija pagrįstomis pripažįsta pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, kad Ministerija tinkamai išnagrinėjo ir įvertino pareiškėjo Pasiūlymus bei pateikė motyvuotus paaiškinimus, kodėl pareiškėjo Pasiūlymai atmetami, o į vieną jų dalį (dėl raudonųjų linijų) atsižvelgta. Atsižvelgiant į Rašte nurodytus argumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, Raštas atitinka jam keliamus reikalavimus, t. y. jis yra individualizuotas, parengtas atsižvelgus į pareiškėjo pateiktus Pasiūlymus (nurodytus argumentus) ir yra pakankamai išsamus, kad tiek nagrinėjamo teisinio santykio dalyviams, tiek teismui yra aiškios atitinkamo sprendimo priėmimą lėmusios priežastys (kodėl pareiškėjo Pasiūlymams negali būti pritarta), matyti, jog planavimo organizatorius realiai įvykdė pareigą išnagrinėti jam pateiktus Pasiūlymus, juos apsvarstė bei įvertino. Taigi darytina išvada, kad Raštas atitinka TPĮ 37 straipsnio 2 dalies (šią nuostatą detalizuojančių įstatymą įgyvendinančių teisės aktų) keliamus reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovas pareiškėjo Pasiūlymų nagrinėjimo procedūrą vykdė formaliai.

65. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tiek pareiškėjo, tiek atsakovo išsakytus argumentus, pateikė šių argumentų vertinimą, sutikdamas su atsakovo pozicija, pažodžiui neperrašė procesinio dokumento teksto, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nepaisant akivaizdaus pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto rašymo apsirikimo sprendimo įžanginėje dalyje, atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

66. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog tai, kad teismas nevertino, ar Rašte nurodyti motyvai (kodėl pasirinkti konkretūs sprendiniai) yra pagrįsti, iš esmės eliminuoja pareiškėjo galimybę ginti savo pažeistas subjektines teises, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo aspektu pažymima, kad pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai, t. y. konkrečių pasiūlymų atmetimo motyvų turinys jų teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2560-415/2021).

67. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo pateikiami argumentai dėl planuojamo geležinkelio, pastatų griovimo, 3,5 m pločio neaiškios paskirties įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, raudonųjų linijų bei dėl visuomenės poreikiams paimamos 0,2455 ha dydžio Žemės sklypo dalies yra susiję su Specialiojo plano sprendiniais, kurių teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjimo dalykas šioje administracinėje byloje.

68. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pritardama ir nekartodama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino rodymus, taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia motyvuotų, galiojančios teisės nuostatomis bei bylos faktinėmis aplinkybėmis paremtų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Ministerijos Rašto teisėtumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

69. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Viza“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius