2026-01-21 Nr. AB-1499-4-16-3-00734-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1710-1047/2026

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00734-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant užsieniečiui, prisistačiusiam (duomenys neskelbtini) piliečiu K. Z., jo atstovei advokatei Ilonai Šaltei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Ivanovskai,

vertėjams Ingridai Nasvytei ir Khalid Arabi,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio, pristatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu K. Z., apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam K. Z. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu ir prašė pratęsti užsieniečiui, prisistačiusiam (duomenys neskelbtini) piliečiu K. Z. (toliau – ir Užsienietis), taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. balandžio 2 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, sprendimas nepriimtas. Nuo teismo 2025 m. spalio 5 d. sprendimo, kuriuo Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, nenustatyta naujų aplinkybių, suteikiančių pagrindą keisti ar naikinti Užsieniečiui paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę, ji yra proporcinga ir pakankama, siekiant priimti sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį ir jį įvykdyti.

3. Užsienietis nesutiko su teikimu, prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II. 4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2026 m. sausio 2 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – pratęsė Užsieniečiui Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 5 d. sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminą iki 2026 m. balandžio 2 d., bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Užsienietis 2025 m. spalio 2 d. sulaikytas Lietuvos Respublikoje, vykstantis automobiliu su kitais asmenimis link Lenkijos Respublikos valstybės sienos. Užsienietis neturėjo jo tapatybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų.

5.2. Būdamas sulaikytas, Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. spalio 10 d. sprendimu priėmė nagrinėti, siekiant nustatyti valstybę atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Migracijos departamentas 2025 m. spalio 23 d. sprendimu pakeitė 2025 m. spalio 10 d. sprendimą ir priėmė nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar asmeniui gali būti suteiktas prieglobstis.

5.3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. spalio 5 d. sprendimu, nustačius Užsieniečio sulaikymo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose, Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. sausio 2 d.

6. Teismas nustatė, jog išlikę Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose – Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo prašymas suteikti prieglobstį neišnagrinėtas (aiškinamasi dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų), nenustatyta Užsieniečio tapatybė. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis prieglobsčio paprašė tik sulaikytas, sprendė, jog yra pagrindo manyti, kad Užsienietis gali bandyti neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo trukdydamas išsiaiškinti prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą ir jį įvykdyti.

7. Nustatęs, jog nepasikeitusios ir aplinkybės, dėl kurių Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė (byloje nėra duomenų, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, Užsienietis su kitais asmenimis neteisėtai vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu, Užsieniečio tapatybė nenustatyta), teismas vertino, kad sprendimo dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį priėmimas ir jo įvykdymas gali būti užtikrintas tik kontroliuojant Užsieniečio judėjimo laisvę, todėl pratęsė Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą iki 2026 m. balandžio 2 d., bet ne ilgau nei išnyks nustatyti Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 2 d. sprendimą ir skirti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Užsieniečio apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. Teismas skundžiamą sprendimą nepagrįstai grindė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, neatsižvelgęs į tai, kad teikime nebuvo pagrįsta, kodėl nėra galimybės prieglobsčio prašymo motyvus išsiaiškinti netaikant tokio griežto judėjimo laisvės ribojimo, jame nėra argumentų, kodėl vis dar reikalinga taikyti judėjimo laisvės ribojimą, kokie Migracijos departamento veiksmai šiuo aspektu buvo atlikti. Užsieniečio prieglobsčio prašymas nagrinėjamas skubos tvarka, jam išnagrinėti yra nustatytas 10 darbo dienų terminas (Įstatymo 81 str. 2 d.), tačiau Migracijos departamentas šį terminą jau seniai yra praleidęs.

9.2. Kai taikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindas (prieglobsčio motyvų išsiaiškinimas) dar turi būti nustatyta, kad yra ir Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nustatytos aplinkybės. Teismas savo sprendimą grindė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktu, tačiau neįvertino, jog pagal šį punktą turi būti nustatytos 2 aplinkybės: 1) kad asmuo neturi asmens dokumento; 2) asmuo nebendradarbiauja siekiant nustatyti jo tapatybę. Šiuo atveju nėra nebendradarbiavimo fakto.

10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 2 d. sprendimą nepakeistą.

11. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes (be kita ko, dėl Užsieniečio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 str. 1 d. bei jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti) ir teigia, kad Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra tikslinga, proporcinga ir būtina. Užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką buvo neteisėtas, jis atvyko didelėje asmenų grupėje, neturėdamas asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų, pažeisdamas migracijos taisykles, pasitelkęs neteisėtu žmonių gabenimu užsiimančių asmenų paslaugas, ketino keliauti į Lenkijos Respubliką. Todėl teismui sprendžiant dėl sulaikymo taikymo egzistavo pakankamos ir objektyviai pagrįstos prielaidos manyti, jog Užsienietis gali vengti pareigos bendradarbiauti su atsakingomis institucijomis ir trukdyti tolimesniam jo teisinės padėties nustatymui. Užsienietis, tikėtina, pateikė prieglobsčio prašymą siekdamas išvengti atsakomybės už neteisėtą sienos kirtimą.

12. Centro nuomone, nėra pagrindo pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir paskirti Užsieniečiui kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema Europos Sąjungos valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių. Netaikant bent dalinio asmens laisvės suvaržymo, yra didelė tikimybė, kad Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Europos Sąjungos erdvėje, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus ir tokiu būdu nebus nustatyti prieglobsčio motyvai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkinus Centro teikimą, Užsieniečiui buvo pratęstas alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, – taikymo terminas iki 2026 m. balandžio 2 d., bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai, teisėtumas ir pagrįstumas.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nuo 2025 m. spalio 5 d., kuomet Užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, susijusi su judėjimo laisvės ribojimais, nepasikeitė nei nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai, nei aplinkybės, kurių pagrindu Užsieniečiui buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju pagrįsta taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę pratęsti.

15. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jo judėjimo laisvė yra apribota pritaikius vieną griežčiausių priemonių jau daugiau nei 3 mėn. Migracijos departamentas jau yra praleidęs terminą sprendimui skubos tvarka priimti, todėl tokio griežto judėjimo laisvės ribojimo taikymas, argumentuojant, kad tai reikalinga prieglobsčio prašymo motyvams išsiaiškinti, yra nepagrįsta ir neproporcinga priemonė.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

17. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

18. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Be kita ko, tai gali būti atvejai, kai užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatant jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (Įstatymo 113 str. 5 d. 1 p.). Taip pat reikšminga, ar užsienietis nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (Įstatymo 113 str. 5 d. 6 p.), ar, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (Įstatymo 113 str. 5 d. 7 p.), ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (Įstatymo 113 str. 5 d. 9 p.), ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.).

19. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

20. Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skiriama tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, o 5 punkte – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Įstatymo 115 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, nustatė, jog byloje nėra jokių duomenų, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (byloje nėra ginčo, jog duomenys apie Užsieniečio pilietybę, taip pat vardą ir pavardę, gali būti neteisingi), taip pat nėra duomenų, kokie veiksmai atlikti Migracijos departamente, nagrinėjant Užsieniečio prieglobsčio prašymą, ir kokius dar būtina atlikti, teismo posėdyje Užsienietis patvirtino, kad taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – Užsienietis kelis kartus buvo gavęs vadovo leidimą išvykti ir visada grįžo į laikino apgyvendinimo vietą (vieną kartą pavėlavęs), Centro atstovė nepateikė įrodymų, kad ši informacija neteisinga. Pažymėtina ir tai, kad Centras jokiais argumentais nepagrindė, kodėl nėra galimybės Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvų išsiaiškinti netaikant judėjimo laisvės ribojimo, kokių procedūrų nebūtų galima atlikti Užsieniečiui pritaikius jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

22. Siekdama užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga taikyti Užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.). Todėl Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio, pristatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu K. Z., apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 2 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip“

„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti užsieniečiui, pristatančiam (duomenys neskelbtini) piliečiu K. Z., alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2026 m. balandžio 2 d., bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis