ef12083f-37dc-4db0-8bdb-9c3ff0d94f7d · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1402-924/2023

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01163-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.6.6.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KADO AUTO“ atskirÄ jį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KADO AUTO“ pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje Nr. e2-5714-399/2023 pagal ieÅ¡kovo E. Z. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KADO AUTO“ dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. e2-5714-399/2023, kuriuo ieÅ¡kovo E. Z. (toliau – ir ieÅ¡kovas) patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Teismas pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. rugpjūčio 3 d. pažymÄ â€“sÄ skaitÄ , serija KAD Nr. 238, nutraukė ieÅ¡kovo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,KADO AUTO“ (toliau – ir atsakovė) sudarytÄ sutartį, taikė restitucijÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 46 000 Eur sumokėtus už transporto priemonę, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2023 m. gegužės 3 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 915 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. 2023 m. birželio 9 d. teisme gautas pareiÅ¡kėjos UAB „KADO AUTO“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja) pareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, kuriuo praÅ¡oma panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimÄ už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės.

3. Pareiškėja nurodė, kad teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti 2023 m. gegužės 9 d. vadybininkui D. J., kuris nėra nei vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje išvardintų asmenų, t. y. nei atsakovės, kaip juridinio asmens, vadovas, nei valdymo organų narys, nei atsakovės atstovas teisme, nei atsakovės raštinės darbuotojas. D. J. priimtų dokumentų neišsaugojo ir neperdavė, tačiau bet kuriuo atveju atsakovės vadovas apie procesinius dokumentus būtų galėjęs sužinoti ne anksčiau kaip 2023 m. gegužės 17 d., kadangi iki tol buvo kasmetinėse atostogose.

4. 2022 m. spalio 7 d. Europos SÄ jungos Tarybai papildžius Tarybos reglamentÄ (ES) Nr. 269/2014 ir 2014 m. liepos 31 d. reglamentÄ (ES) Nr. 833/2014, buvo iÅ¡plėstas paslaugų, kurių Rusijos Federacijai teikti nebegalima, ratas, tarp kurių įtrauktos ir teisinio konsultavimo paslaugos. IeÅ¡kovas negalėjo naudotis teisinio konsultavimo paslaugomis, t. y. advokato teisine pagalba ir pateikti ieÅ¡kinį teismui. IeÅ¡kovas taip pat negalėjo sumokėti žyminio mokesčio, todėl žyminį mokestį ieÅ¡kovo vardu sumokėjus trečiajam asmeniui R. C., ieÅ¡kovas atliko neteisėtÄ veiksmÄ .

5. Sprendimas už akių buvo priimtas egzistuojant akivaizdiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams, o konkrečiai – nėra iÅ¡versti ieÅ¡kinio priedai, taip pat nesumokėtas tinkamo dydžio žyminio mokestis, nenurodytas pageidavimas gauti procesinius dokumentus elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, taip pat nesumokėtas žyminis mokestis už praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

6. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu jokie tretieji asmenys ar kiti subjektai neturėjo jokių pretenzijų į parduodamÄ transporto priemonę, be to, transporto priemonė buvo registruota Lietuvos Respublikoje 2022 m. liepos 5 d., o iÅ¡registruota 2022 m. rugpjūčio 3 d. Transporto priemonės bÅ«senos ir įvykių statusÄ tikrinančios platformos „CarVertical“, kuri iÅ¡traukia ir susistemina visų Europos SÄ jungos Å¡alių duomenų bazių informacijÄ , duomenimis, buvo nustatyta, kad transporto priemonė nėra vogta, todėl Å¡ioms faktinėms aplinkybėms, t. y. kad transporto priemonė nebuvo vogta, egzistuojant yra pagrindas nepriimti sprendimo už akių. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«rai priėmus sprendimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 06-5-00006-23 ir grÄ Å¾inti transporto priemonę Slovakijos Respublikojs įmonei „ŠSOB Leasing A. S.“ ir esant priimtam sprendimui už akių, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė yra transporto priemonės savininkė, tačiau kartu tai ir prieÅ¡tarautų nutarimui, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, todėl Kauno apygardos prokuratÅ«ra turėjo bÅ«ti įtraukta į civilinės bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu.

7. IeÅ¡kovas su atsakovės pareiÅ¡kimu dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nėra įtrauktas į sÄ raÅ¡Ä fizinių asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės už veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui, nepriklausomybei ar į juos kėsinamasi. IeÅ¡kovas ne kartÄ buvo tikrinamas kompetentingų Lietuvos Respublikos sienos apsaugos, policijos, muitinės pareigÅ«nų. IeÅ¡kovui atstovas Å¡ioje civilinėje byloje, taip pat atnaujintame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-5-00006-23 – gynėjas, yra reikalingi, kadangi ieÅ¡kovas nemoka valstybinės kalbos, o 915 Eur žyminį mokestį sumokėjo, paprašęs pagelbėti savo draugo R. C., kad pervedimo procesas bÅ«tų greitesnis ir sklandesnis, kadangi bankiniai mokėjimai tarp Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos vykdomi gan ilgai, transakcijos procesas užtrunka, todėl atsakovės teiginiai, kad ieÅ¡kovas atliko neteisėtÄ veiksmÄ ir apėjo Rusijos Federacijai taikomas sankcijas yra visiÅ¡kai nepagrįsti, žeminantys ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ . Procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, kadangi asmuo, kuris priėmė dokumentus, įsipareigojo juos perduoti atsakovės administracijai, todėl pateiktas darbuotojo paaiÅ¡kinimas ir atsakovės argumentai, kad procesiniai dokumentai įteikti netinkamai, visiÅ¡kai nepagrįsti. Visi teismui pateikti dokumentai yra tikri, su paraÅ¡ais, autentiÅ¡ki, iÅ¡versti į valstybinę lietuvių kalbÄ , sumokėtas reikiamo dydžio žyminis mokestis, tiek už ieÅ¡kinį, tiek už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Å iuo metu yra toliau vykdomas ikiteisminis tyrimas, tenkinus ieÅ¡kovo advokato skundÄ dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo. IeÅ¡kovas neturėjo ir neturi galimybės grÄ Å¾inti transporto priemonę atsakovei, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimas už akių pagrįstas, teisėtas ir pagrindo jį naikinti nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „KADO AUTO“ pareiškimo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

9. Teismas tokį sprendimÄ priėmė nenustatęs nei vienos iÅ¡ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalyje numatytos alternatyvios aplinkybės, t. y., nei to, kad Å¡alies pareiÅ¡kime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nei to, kad byloje negalėjo bÅ«ti priimtas sprendimas už akių, kurios sudarytų pagrindÄ panaikinti sprendimÄ už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės.

10. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kinys kartu su procesiniais dokumentais 2023 m. gegužės 9 d. buvo įteiktas atsakovės vadybininkui D. J., kuris paaiÅ¡kinime nurodė, kad procesinius dokumentus prarado. Teismas sprendė, kad vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti lemianti atsakovės atsakomybės nebuvimÄ . Asmuo, kuriam procesiniai dokumentai buvo įteikti, t. y. Å¡iuo atveju atsakovės UAB „KADO AUTO“ vadybininkas D. J., procesinius dokumentus, adresuotus atsakovei priėmė 2023 m. gegužės 9 d. ir pasirašė dokumentų įteikimo pažymoje. Vien ta aplinkybė, kad įmonės vadovas laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 9 d. iki 2023 m. gegužės 16 d. buvo kasmetinėse atostogose neeliminuoja fakto, kad atsakovei apie iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ turėjo bÅ«ti žinoma. Teismas laikė, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

11. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nėra įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sÄ raÅ¡Ä , taip pat nėra paskelbtas nepageidaujamu asmeniu Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo atžvilgiu nėra pradėti tyrimai valstybinėse saugumo ir žvalgybos institucijose, todėl konstatavo, kad teiginys, jog ieÅ¡kovas sumokėdamas žyminį mokestį bei naudodamasis advokato teisine pagalba pažeidė Europos SÄ jungos teisės normas, taikytinas Lietuvos Respublikai, kaip Europos SÄ jungos valstybei narei, yra nepagrįstas ir atmestinas kaip nepagrįstas jokiais reikÅ¡mingais raÅ¡ytiniais įrodymais bei faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis.

12. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo mokėtinas žyminis mokestis ieÅ¡kinio priėmimo momentu sudarė 1 220 Eur, teikiant ieÅ¡kinį elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis (per EPP) ir iÅ¡reiÅ¡kus pageidavimÄ procesinius dokumentus gauti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis – 915 Eur. IeÅ¡kovas tiek ieÅ¡kinyje, tiek kituose procesiniuose dokumentuose, teiktuose teismui nurodė, kad procesiniai dokumentai gali bÅ«ti įteikiami paÅ¡tu, adresu (duomenys neskelbtini), arba per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalÄ . IeÅ¡kovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato ir pateikdamas ieÅ¡kinį elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis bei sutikdamas Å¡iuo bÅ«du taipogi gauti procesinius dokumentus, expressis verbis iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ gauti procesinius dokumentus elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, todėl teismas sprendė, kad už ieÅ¡kinį sumokėtas 75 procentų žyminio mokesčio dydis teismo apskaitytas tinkamai ir ieÅ¡kovas neturėjo pareigos jo primokėti iki maksimalaus dydžio. Teismas taip pat pažymėjo, kad nepagrįstas atsakovės teiginys, jog už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo sumokėtas žyminis mokestis – prieÅ¡ingÄ aplinkybę patvirtina apmokėtas ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO apskaitytas žyminis mokestis, žyminio mokesčio užduoties kodas (ID): ZL79275, todėl teismas atsakovės teiginius dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų, tame tarpe ir dėl neva neiÅ¡verstų ieÅ¡kinio priedų, kurių vertimai į oficialiÄ valstybinę lietuvių kalbÄ pateikti teismui, atmetė.

13. Teismas taip pat pažymėjo, kad vien tik faktas, jog transporto priemonė iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. buvo registruota Lietuvoje, savaime nesuponuoja fakto bei neleidžia daryti iÅ¡vados, kad transporto priemonė iki jos pardavimo ir sandorio momentu nepriklausė trečiajam asmeniui ir jis neturi į jÄ pretenzijų ar teisių, galinčių liudyti tokio priemonės valdytojo nuosavybę į konkretų daiktÄ (Å¡iuo atveju – transporto priemonę).

14. Teismas nurodė, kad ginčo transporto priemonė iki jos pardavimo buvo eksploatuojama Slovakijoje, nors kaip nurodo ieÅ¡kovas ir Å¡ių duomenų atsakovė nepaneigė, atsakovė transporto priemonės pardavimo metu nurodė, jog transporto priemonė buvo pargabenta iÅ¡ Vokietijos, nors iÅ¡ CarVertical“ ataskaitos matyti, kad transporto priemonė iki jos pardavimo buvo eksploatuojama Slovakijos Respublikoje. Faktas, jog ataskaitoje apie transporto priemonę įrašų apie jos vagystę Lietuvoje ar Slovakijoje nėra, per se nereiÅ¡kia, kad toks nusikalstamas veiksmas negalėjo bÅ«ti įvykęs, tuo labiau tikėtina, kad atsakovei informacija apie transporto priemonės dalyvavimÄ eisme užsienio valstybėje (Slovakijoje) ir apie galimÄ jos paieÅ¡kÄ turėjo bÅ«ti žinoma. Vien jau aplinkybė, kad egzistuoja įraÅ¡ai apie transporto priemonės buvimÄ Slovakijoje, turėjo sukelti atsakovei įtarimų apie Å¡ios transporto priemonės priklausymÄ užsienio valstybės piliečiui ir jo paieÅ¡komumÄ . Negana to, kaip matyti iÅ¡ pateiktų įrodymų – Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros 2023 m. birželio 6 d. nutarimo panaikinti nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 06-5-00006-23, vyriausiojo prokuroro ArÅ«no Žukausko nutarimu ieÅ¡kovo atstovo advokato Sauliaus Kibildos skundas tenkintas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas. Be to, minėtu nutarimu konstatuota, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inimo klausimas iÅ¡spręstas nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtinto įstatyminio reglamentavimo. Taip pat nutarimu konstatuota, kad Slovakijos Respublikos Bratislavos policijos departamento KP yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. KRP-180/1-VYS-BA-2022 dėl sukčiavimo bei nustatyti galimai Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarę asmenys, t. y. J. B. ir M. F.. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas, tokiu bÅ«du atkuriant iki neteisėto sandorio egzistavusiÄ padėtį tarp Å¡alių, nėra.

15. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo atsakovė nenurodė jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, leidžiančių abejoti priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Teismas sprendė, kad atsakovė nenurodė ir nepridėjo jokių naujų įrodymų dėl ginčo esmės, kurių teismas nebÅ«tų įvertinęs priimdamas sprendimÄ už akių ir kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Ä®vertinęs pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nurodytus faktus, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nėra CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. priimtam sprendimui už akių panaikinti, todėl atsakovės pareiÅ¡kimo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „KADO AUTO“ (toliau – ir apeliantė) praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimÄ už akių bei atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:

1.1. Atsakovei adresuoti dokumentai buvo įteikti atsakovės darbuotojui, kuris nėra nei vienas iÅ¡ CPK 123 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų asmenų, t. y. nei atsakovės vadovas, nei valdymo organų narys, nei atsakovės atstovas teisme, nei atsakovės raÅ¡tinės darbuotojas. Teismas nenurodė, kodėl dokumentų įteikimas asmeniui, kuris nėra ne tik atsakingas už tokių funkcijų atlikimÄ , tačiau ir neturi kompetencijos vertinti teismo dokumentus, yra tinkamas.

1.2. Nors tikėtina, kad ieÅ¡kovas nėra sankcionuotų fizinių asmenų sÄ raÅ¡e, tačiau ribojimai dėl tarpbankinių pavedimų yra taikomi visiems subjektams. Tiksliau, bankiniai pavedimai iÅ¡ Rusijos Federacijos į Lietuvos RespublikÄ nėra galimi. Teismas priimdamas žyminio mokesčio mokėjimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, tokiu bÅ«du pateisino galimų Europos SÄ jungos Tarybos reglamentu pritaikytas sankcijas dėl tarpbankinių SWIFT pavedimų.

1.3. Ieškovo ieškinys turėjo akivaizdžių trūkumų, todėl sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, neištaisius trūkumų, t. y. neišvertus dokumentų ir nesumokėjus žyminio mokesčio.

1.4. Transporto priemonės pardavimo metu transporto priemonė nebuvo ieÅ¡koma, nebuvo suvaržyta. Visus transporto priemonės dokumentus, raktelius turėjo apeliantė. Transporto priemonė buvo įregistruota Lietuvos Respublikoje, turėjo oficialius, prima facie galiÄ atitinkančius dokumentus. Teismas nutartyje nenurodė, kokiu bÅ«du tiek pardavėjai, tiek pirkėjui, turėjo bÅ«ti žinoma apie aplinkybes, kurios paaiÅ¡kės vėliau.

1.5. Pripažinus sandorį negaliojančiu tokiu atveju turėjo bÅ«ti sprendžiama dėl restitucijos apeliantei – transporto priemonės grÄ Å¾inimo, kadangi pripažinus tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės sudarytÄ sutartį negaliojančia, transporto priemonės savininke tampa atsakovė.

17. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas E. Z. praÅ¡o apeliantės atskirojo skundo netenkinti ir palikti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

2.1. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, leidžiančių abejoti priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

2.2. Teismas aiškiai ir argumentuotai atsakė į atsakovės keliamas nepagrįstas abejones dėl neištaisytų ieškinio trūkumų ir sankcijų pažeidimo.

2.3. Žyminis mokestis buvo sumokėtas ieškovo prašymu jo draugo R. C., kad būtų greičiau, be to ieškovas nesugebėtų to padaryti, kadangi nemoka nei lietuvių kalbos, nei atlikti pavedimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, jis turėjo teisę priimti sprendimÄ už akių, kadangi atsakovė teismo nustatytu laiku nepateikė atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį, o jos kartu su pareiÅ¡kimu dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo į bylÄ nurodyti argumentai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė tvirtina, kad teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimÄ už akių, kadangi procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo tinkamai įteikti. Be to, atsakovės pareiÅ¡kime iÅ¡dėstyti argumentai turi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl rašytinių paaiškinimų ne(priėmimo)

21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad Å¡alies raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ argumentai, negali bÅ«ti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. RaÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose Å¡alis iÅ¡dėsto savo atsikirtimus į prieÅ¡ingos Å¡alies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali bÅ«ti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, iÅ¡skyrus patį skundÄ bei atsiliepimÄ Ä¯ jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretÅ«s procesiniai terminai, o terminui pasibaigus, draudžiama keisti (papildyti) skundÄ (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-942-464/2022).

22. 2023 m. spalio 24 d. teisme gauti apeliantės raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai. Teismo vertinimu, apeliantės raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai yra atskirojo skundo papildymas, tačiau kaip jau buvo minėta, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti ar pildyti atskirÄ jį skundÄ naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus atsisako priimti.

Dėl pagrindo priimti sprendimÄ už akių (ne)buvimo

23. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo bÅ«das, kai, vienai iÅ¡ proceso Å¡alių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos Å¡alies praÅ¡ymu teismas priima sprendimÄ už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentÄ pateikusios) Å¡alies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o Å¡alis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).Â

24. Sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviÄ jÄ ginčo Å¡alį, o užtikrinti sklandžiÄ proceso eigÄ , užkirsti keliÄ Å¡alims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesÄ , taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sÄ Å¾iningos proceso Å¡alies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiÅ¡kumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

25. CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytÄ terminÄ nepateikia atsiliepimo į ieÅ¡kinį, teismas turi teisę, jei yra ieÅ¡kovo praÅ¡ymas, priimti sprendimÄ už akių. Tokiu atveju svarbu nustatyti, ar teismo iÅ¡siųsti procesiniai dokumentai tinkamai įteikti atsakovui.

26. Procesinių dokumentų įteikimo vieta reglamentuota CPK 122 straipsnyje, o tvarka – CPK 123 straipsnyje. Pagal CPK 122 straipsnio 2 dalį juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, iÅ¡skyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitÄ procesinių dokumentų įteikimo adresÄ arba kai įteikiama elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis. CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, kai procesinį dokumentÄ pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai Å¡ioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus deÅ¡imčiai dienų nuo iÅ¡siuntimo.

27. Nustatyta, kad procesiniai dokumentai (patikslintas ieÅ¡kinys, teismo praneÅ¡imas per 14 dienų pateikti atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį) apeliantei 2023 m. gegužės 3 d. buvo iÅ¡siųsti Juridinių asmenų registre nurodytu apeliantės buveinės adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 10 d. teisme gauta Lietuvos paÅ¡to pažyma patvirtina, kad apeliantei adresuoti procesiniai dokumentai laikomi įteiktais 2023 m. gegužės 9 d. CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka. Nors apeliantė nurodo, kad atsakovei adresuoti dokumentai buvo įteikti atsakovės darbuotojui, kuris nėra nei vienas iÅ¡ CPK 123 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų asmenų, t. y. nei atsakovės vadovas, nei valdymo organų narys, nei atsakovės atstovas teisme, nei atsakovės raÅ¡tinės darbuotojas, todėl toks įteikimas nėra tinkamas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo sutikti su minėtais apeliantės argumentais. Kaip jau buvo minėta, kai procesinį dokumentÄ pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ta aplinkybė, kad įmonės vadovas laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 9 d. iki 2023 m. gegužės 16 d. buvo kasmetinėse atostogose neeliminuoja fakto, kad apeliantei apie iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ turėjo bÅ«ti žinoma. Taigi, Å¡iuo atveju procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir įteikti tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, apeliantė per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, todėl konstatuotina, jog buvo pagrindas jos atžvilgiu priimti sprendimÄ už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovės pateiktų įrodymų (argumentų) įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

28. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentÄ pateikusios) Å¡alies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ .

29. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jeigu teismas konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tokiu atveju sprendimas už akių panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

30. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad 2022 m. spalio 7 d. Europos SÄ jungos Tarybai papildžius Tarybos reglamentÄ (ES) Nr. 269/2014 ir 2014 m. liepos 31 d. reglamentÄ (ES) Nr. 833/2014, buvo iÅ¡plėstas paslaugų, kurių Rusijos Federacijai teikti nebegalima, ratas, tarp kurių įtrauktos ir teisinio konsultavimo paslaugos, todėl ieÅ¡kovas negalėjo naudotis teisine pagalba Lietuvos Respublikos teisminiuose procesuose, kartu ir sumokėti žyminio mokesčio, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos piliečio R. C. pagalba.

31. IÅ¡ ieÅ¡kovo kartu su atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo pateiktų duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovas E. Z. nėra įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sÄ raÅ¡Ä , taip pat nėra paskelbtas nepageidaujamu asmeniu Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo atžvilgiu nėra pradėti tyrimai valstybinėse saugumo ir žvalgybos institucijose, todėl apeliantės teiginys, kad ieÅ¡kovas naudodamasis advokato teisine pagalba ir pasinaudodamas Lietuvos Respublikos piliečio R. C. pagalba sumokant žyminį mokestį, pažeidė Europos SÄ jungos teisės normas, taikytinas Lietuvos Respublikai, kaip Europos SÄ jungos valstybei narei, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

32. Apeliantė taip pat teigia, kad teismas priimdamas žyminio mokesčio mokėjimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, tokiu bÅ«du pateisino galimų Europos SÄ jungos Tarybos reglamentu pritaikytų sankcijų dėl tarpbankinių SWIFT pavedimų, apėjimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovo kartu su ieÅ¡kiniu pateiktas 2023 m. balandžio 18 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1 ir 2023 m. balandžio 25 d. mokėjimo nurodymas Nr. 2 bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad 915 Eur ir 53 Eur žyminį mokestį už ieÅ¡kovo E. Z. ieÅ¡kinį ir praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo R. C., todėl apeliantės argumentai apie tai, kad teismas priėmė žyminį mokestį iÅ¡ ieÅ¡kovo, kuris yra Rusijos Federacijos pilietis, ir pažeidė Europos SÄ jungos Tarybos reglamentu pritaikytas sankcijas dėl tarpbankinių SWIFT pavedimų, atmestini kaip nepagrįsti.

33. Apeliantas nurodo, kad ieškovo ieškinys turėjo akivaizdžių trūkumų, todėl sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, neištaisius trūkumų, t. y. nesumokėjus žyminio mokesčio ir neišvertus dokumentų.

34. Pagal nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusius pakeitimus, susijusius su žyminiu mokesčiu ir taikoma lengvata, procesinius dokumentus (ieÅ¡kinius, pareiÅ¡kimus, praÅ¡ymus, skundus) ir jų priedus, paduotus po 2023 m. sausio 1 d., pateikiant teismui tik elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis bei iÅ¡reiÅ¡kus pageidavimÄ procesinius dokumentus gauti tik Å¡iomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamÄ dokumentÄ mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau nei penki eurai (CPK 86 straipsnio 3 dalis). Jeigu Å¡alis bylos nagrinėjimo metu atsisako procesinius dokumentus gauti tik elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis ir buvo taikyta CPK 80 straipsnio 7 dalyje nurodyta žyminio mokesčio lengvata, Å¡alis turi pareigÄ primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį (CPK 86 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju, spręstinas klausimas dėl procesinio dokumento trÅ«kumų paÅ¡alinimo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis).

35. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo mokėtinas žyminis mokestis patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo momentu sudarė 1 220 Eur, teikiant ieÅ¡kinį elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis (per EPP) ir iÅ¡reiÅ¡kus pageidavimÄ procesinius dokumentus gauti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis – 915 Eur. IeÅ¡kovo mokėtinas žyminis mokestis už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sudarė 69 Eur, teikiant elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis (per EPP) ir iÅ¡reiÅ¡kus pageidavimÄ procesinius dokumentus gauti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis – 52 Eur. IeÅ¡kovo patikslintas ieÅ¡kinys pateiktas per EPP sistemÄ , jame nurodyta, kad procesiniai dokumentai gali bÅ«ti įteikiami Å¡iais bÅ«dais: paÅ¡tu, adresu (duomenys neskelbtini), elektroninio paÅ¡to adresu (duomenys neskelbtini) arba per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalÄ . Taigi ieÅ¡kovas pateikdamas patikslintÄ ieÅ¡kinį elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis bei sutikdamas Å¡iuo bÅ«du gauti procesinius dokumentus, expressis verbis iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ procesinius dokumentus gauti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, todėl už ieÅ¡kinį sumokėtas 75 procentų žyminio mokesčio dydis teismo apskaitytas tinkamai ir ieÅ¡kovas neturėjo pareigos jo primokėti iki maksimalaus dydžio.

36. Atskirajame skunde nurodoma, kad ne visi su ieÅ¡kiniu pateikti dokumentai iÅ¡versti į valstybinę kalbÄ , todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad neegzistavo ieÅ¡kinio trÅ«kumai. CPK 113 straipsnio 3 dalis nustato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, iÅ¡skyrus Å¡iame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas iÅ¡imtis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad ne visi su ieÅ¡kiniu pateikti dokumentai iÅ¡versti į valstybinę kalbÄ , tačiau tai nėra esminis trÅ«kumas, dėl kurio civilinė byla negalėtų bÅ«ti iÅ¡keliama. TrÅ«kumų iÅ¡taisymo institutÄ taikant formaliai ir atsisakant priimti procesinį dokumentÄ dėl neesminių trÅ«kumų, gali bÅ«ti apribota asmens teisė į teisminę gynybÄ , vilkinamas procesas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įpareigojimas Å¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus tuo atveju, kada pateiktas ieÅ¡kinys yra pakankamai aiÅ¡kus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų Å¡iais klausimais ieÅ¡kinyje esančių netikslumų paÅ¡alinimas iÅ¡ esmės nieko nekeistų ir nebÅ«tų staigmena atsakovui, neatitiktų Å¡io instituto paskirties. Taigi iÅ¡ esmės ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas gali bÅ«ti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieÅ¡kinio dalykÄ ar pagrindÄ , apskritai iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio neaiÅ¡kus ieÅ¡kovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl Å¡ių aplinkybių teismo procesas apskritai negali bÅ«ti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

37. Apeliantė nurodo, kad transporto priemonės pardavimo metu transporto priemonė nebuvo ieÅ¡koma, nebuvo suvaržyta. Visus transporto priemonės dokumentus, raktelius turėjo apeliantė. Transporto priemonė buvo įregistruota Lietuvos Respublikoje, turėjo oficialius, prima facie galiÄ atitinkančius dokumentus. Teismas nutartyje nenurodė, kokiu bÅ«du tiek pardavėjai, tiek pirkėjui, turėjo bÅ«ti žinoma apie aplinkybes, kurios paaiÅ¡kės vėliau. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apeliantės argumentais nesutinka.

38. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.307 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kuriÄ pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktÄ nebÅ«damas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieÅ¡kinį. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog jeigu sutartis negaliojančia pripažinta Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, daiktas grÄ Å¾inamas savininkui, iÅ¡skyrus atvejus, numatytus Å¡io kodekso 4.96 straipsnyje. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. IÅ¡ CK 6.305 straipsnio 1 dalyje pateiktos pirkimo–pardavimo sutarties sÄ vokos galima spręsti, kad vienas iÅ¡ esminių tokios sutarties požymių yra pardavėjo įsipareigojimas perduoti daiktÄ kito asmens nuosavybėn. Pardavėjo pareiga perduoti daiktÄ apima ir jo pareigÄ patvirtinti daikto nuosavybės teisę. CK 6.317 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantijos pagal įstatymÄ taisyklė reiÅ¡kia, kad ne tik perduodamo daikto kokybė, bet ir jo nuosavybės teisės priklausymas pardavėjui, yra vienas esminių reikalavimų jam vykdant pareigÄ perduoti daiktÄ . Taigi, pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas daiktas jam priklauso nuosavybės teise. Tinkamas pardavėjo pareigos patvirtinti daikto, kuris yra pirkimo–pardavimo sutarties dalykas, nuosavybės teisę vykdymas reglamentuojamas CK 6.321 straipsnyje. Pardavėjas turi patvirtinti ne tik tai, kad jis turi nuosavybės teisę į daiktÄ , bet ir tai, jog jo nuosavybės teisės į daiktÄ neriboja kitų asmenų teisės ar pretenzijos. Atsižvelgiant į tai, kad pardavėjo pareiga patvirtinti daikto nuosavybės teisę yra vienÄ iÅ¡ esminių pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygų, Å¡ios pareigos (įtvirtintos CK 6.305 straipsnio 1 dalyje, 6.317 straipsnio 2 dalyje ir 6.321 straipsnyje) pažeidimas yra laikomas imperatyvių įstatymo normų pažeidimu, sudarančiu pagrindÄ pačiÄ pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sandorio negaliojimo pagrindu.

39. Nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. ieÅ¡kovas iÅ¡ apeliantės įsigijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Å alių 2022 m. rugpjūčio 3 d. sudarytos Sutarties 4.1.3. punkte numatyta, kad pardavėja, t. y. apeliantė, patvirtina, kad parduodama transporto priemonė priklauso jai nuosavybės teise, į parduodamÄ transporto priemonę tretieji asmenys jokių teisių ar pretenzijų neturi, transporto priemonė neareÅ¡tuota, ji nėra teisinio ginčo objektas, teisė disponuoti ja neatimta ir neapribota. 2023 m. sausio 18 d.

Kybartų pasienio užkardoje tikrinant Kybartų kelio pasienio kontrolės poste transporto priemonę (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamÄ ieÅ¡kovo, nustatyta, kad minėta transporto priemonė nuo 2022 m. lapkričio 4 d. ieÅ¡koma Slovakijos Respublikoje. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2023 m. sausio 19 d. įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir signalizacijos pulteliu ir perduota saugoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Pagėgių skyriui.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros 2023 m. balandžio 28 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 06-5-00006-23 patvirtina, kad Slovakijoje transporto priemonės (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), paieÅ¡ka buvo paskelbta dėl sukčiavimo ir dabartinis savininkas yra draudimo kompanija „ČSOB Leasing, a.s.“. Bratislavos policijos departamento KP atliekamas dėl Å¡io įvykio ikiteisminis tyrimas Nr. KRP-180/1-VYS-BA-2022. Å iame tyrime yra nustatyta, kad 2022 m. vasario 28 d. pagal lizingo sutartį transporto priemonė buvo parduota kompanijai „MS Trading s.r.o“ už 65 000 Eur, kuri sumokėjusi keletÄ Ä¯mokų automobilį pardavė trečiajam asmeniui nors ir nebuvo Å¡ios transporto priemonės savininkė.

Tyrime įtarimai yra pateikti J. B. ir M. F.. Nors minėtu Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros 2023 m. balandžio 28 d. nutarimu nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 06-5-00006-23 ir transporto priemonę (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti savininkui Slovakijos įmonei „ČSOB Leasing, a.s.“, tačiau Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro ArÅ«no Žukausko sprendimu nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ panaikintas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas.

40. Apeliantė neginčija ikiteisminio tyrimo metu nustatyto fakto, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), savininke iki jo vagystės buvo Slovakijos Respublikos draudimo kompanija „ČSOB Leasing, a.s.“. Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad 2022 m. vasario 28 d. pagal lizingo sutartį transporto priemonė buvo parduota kompanijai „MS Trading s.r.o“ už 65 000 Eur, kuri sumokėjusi keletÄ Ä¯mokų transporto priemonę pardavė trečiajam asmeniui nors ir nebuvo Å¡ios transporto priemonės savininkė. Tyrime įtarimai yra pateikti J. B. ir M. F.. Pagal lizingo sutartį transporto priemonę kompanija „MS Trading s.r.o“ valdė teisėtai, tačiau minėta kompanija nebuvo transporto priemonės savininkė ir neturėjo savininkės pavedimo dėl transporto priemonės perleidimo. Nepaisant to, kompanija pardavė trečiajam asmeniui transporto priemonę. Taigi dėl transporto priemonės pagrobimo bÅ«do, t. y. dėl sukčiavimo, savininkė galėjo ne iÅ¡ karto pastebėti, jog transporto priemonė yra pavogta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės paneigia apeliantės argumentus apie tai, kad transporto priemonės pardavimo metu ji nebuvo ieÅ¡koma, suvaržyta. Nepaisant to, jog apeliantei atliekant privalomÄ transporto priemonės teisinę registracijÄ Lietuvos Respublikoje, nebuvo paskelbta transporto priemonės paieÅ¡ka, tai savaime nepatvirtina, jog ji sÄ Å¾iningai įgijo nuosavybės teisę į Å¡iÄ transporto priemonę. Pažymėtina, kad privaloma teisinė registracija nesukuria nuosavybės teisės į registruojamÄ daiktÄ . Nuosavybės teisę į įsigytÄ daiktÄ patvirtina sandoris, o ne sandorio teisinė registracija.

41. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ir dėl ginčo esmės nusprendė taikydamas CK 1.80 straipsnio 1 dalį, nustatančiÄ sandorio (Å¡iuo atveju pirkimo–pardavimo sutarties) negaliojimÄ dėl imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimo, ir taip pat taikė tokio sandorio negaliojimo teisines pasekmes – restitucijÄ . Pažymėtina, kad CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta taisyklė reikalaujanti, kad pardavėjas perduodamus daiktus valdytų nuosavybės teise, teismų praktikoje yra laikoma imperatyvia. Tokios nuostatos nesilaikymas sudaro pagrindÄ panaikinti pirkimo–pardavimo sandorį, remiantis CK 1.80 straipsniu. Kasacinis teismas panaÅ¡iose bylose yra nurodęs, kad pardavėjas perleisdamas automobilį, privalo patvirtinti ir garantuoti, jog nuosavybės teisės į automobilį priklauso tik jam. To nepadarius, yra pagrindas taikyti CK 6.307 straipsnio 1 dalį, kuri reglamentuoja teisinius padarinius, kai pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktÄ â€“ tokia sutartis gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieÅ¡kinį. Nepriklausomai nuo to, žinojo ar ne atsakovas apie galimÄ vagystės faktÄ , esant konstatuotai aplinkybei, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu automobilis buvo vogtas, ginčijamas sandoris pripažįstamas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008).

42. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pritaikytomis sandorio negaliojimo teisinėmis pasekmėmis. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sandoris yra negaliojantis dėl prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, yra taikoma restitucija. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad faktinė padėtis, kuriai esant įstatyme teismui suteikiama galimybė restitucijos netaikyti, turi bÅ«ti iÅ¡imtinė bei teismo tinkamai argumentuota. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, paaiÅ¡kėjus, jog pirkėjas nupirko vogtÄ automobilį, vien aplinkybė, kad nebėra galimybės grÄ Å¾inti automobilį pardavėjui, nelaikytina savaime suponuojančia restitucijos netaikymo situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008).

43. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad dėl restitucijos taikymo jos teisinė padėtis tampa žymiai blogesnė, nei ieÅ¡kovo. Å iuo atveju teismo pritaikyta restitucija neriboja atsakovės teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį jai transporto priemonę perleidusiam asmeniui. Paminėtina ir tai, kad aptariamos situacijos pasekmės yra specialiai reglamentuotos CK 6.323 straipsnyje, numatančiame pirkėjo teisę reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡ pardavėjo sumokėtus pinigus už daiktÄ , jei jis vėliau teismo yra atiteisiamas trečiajam asmeniui. Nors ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju pasirinko kitÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ , tačiau tai rodo, kad vienaÅ¡alės restitucijos taikymas yra tinkamas ir proporcingas ieÅ¡kovo teisių gynimo bÅ«das.

44. Bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias Å¡alies pasyvumÄ pateisinančias priežastis – yra vertinami ir Å¡alies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Teismui pateikiamas pareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo privalo bÅ«ti grindžiamas tokiais įrodymais kurie keliÄ abejonę teismo priimto sprendimo, kuriuo galimai pažeistos atsakovo teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu. PareiÅ¡kime turi bÅ«ti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų bÅ«ti pagrindas kitokiam sprendimui priimti. Dėl Å¡ios priežasties teismas, naikindamas sprendimÄ už akių, turi konstatuoti tiek svarbias Å¡alies neatvykimo į teismo posėdį ar procesinių dokumentų nepateikimo priežastis ir priežastis, sutrukdžiusias apie Å¡ias aplinkybes laiku informuoti teismÄ , tiek duomenų, galinčių paveikti sprendimo už akių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , svarumÄ (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

45. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovo patikslintas ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti tenkinamas, tokiu bÅ«du atkuriant iki neteisėto sandorio egzistavusiÄ padėtį tarp Å¡alių, nėra. PareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo atsakovė nenurodė jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, leidžiančių abejoti priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovė nenurodė ir nepridėjo jokių naujų įrodymų dėl ginčo esmės, kurių teismas nebÅ«tų įvertinęs priimdamas sprendimÄ už akių ir kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

46. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas laiko, jog nei atskirajame skunde, nei pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, netenkinęs atsakovės pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, teisingai ir tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas