2021-05-19 Nr. AB-10839-3-64-3-01926-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-820-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01926-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 7.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybino socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir V. K.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus (toliau – ir VSDFV Mažeikių skyrius, atsakovas) 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. VRE_SP1-133 (toliau – ir Sprendimas) ir Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2019 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. (9.8) I-4567.

2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamuose sprendimuose neišnagrinėti pareiškėjo reikalavimai, neįvertinti duomenys dėl pareiškėjo išlaikymo išmokų mokėjimo bei neteisėtai išmokėtų / negrąžintų vaiko išlaikymo išmokų, nenustatyta (nepateikta) išmokų permokos ir dėl to nepagrįstai susidariusių palūkanų (delspinigių) dalis. Iki šiol pareiškėjas nėra gavęs nei vieno aiškaus sprendimo, kuriame, ištaisius klaidas ir netikslumus, būtų pateikta nustatyta pareiškėjo bendra skola atsakovui dėl vaiko išlaikymo išmokų, detaliai nurodant pagrįstą jos apskaičiavimą, įvertinant einamąsias vaiko išlaikymo lėšas, pervestas antstolio / darbovietės. Sprendimuose neišspręsti pareiškėjo reikalavimai nustatyti bendrą vaiko išlaikymo išmokų sumą, visą paskaičiuotą delspinigių sumą, laikotarpius, kuriais V. K. gavo ir vaiko išlaikymo išmoką, ir pareiškėjo teikiamą išlaikymą vaikams (ar jo dalį) – to mėnesio einamąsias įmokas, taip pat nebuvo nustatyta V. K. gauta visa vaiko išlaikymo išmokų permoka, susidariusi dėl to, kad V. K. gavo iš antstolio / darbovietės išlaikymą (jo dalį) ir apie tai neinformavo atsakovo, taip pat už tą laikotarpį nepagrįstai pareiškėjui paskaičiuotą delspinigių (palūkanų) sumą. Pareiškėjas iki šiol nėra tinkamai informuotas apie tai, kodėl jam paskaičiuoti delspinigiai už laikotarpį, kai nepagrįstai buvo mokėtos vaiko išlaikymo išmokos V. K. Kadangi dar išmokų mokėjimo laikotarpiu pareiškėjas V. K. yra išmokėjęs visą pagal teismo sprendimą priteistą išlaikymo sumą už išmokų mokėjimo laikotarpį, atsakovo reikalavimas pareiškėjui antrą kartą mokėti už tą patį, papildomai priskaičiavus delspinigius, kai V. K. galimai sąmoningai nuslėpė šią informaciją, yra neteisėtas.

3. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nuolat keičia pareiškėjo atžvilgiu priimtus sprendimus, juose nurodo skirtingus laikotarpius bei skirtingai apskaičiuotas pinigų sumas, galimai sąmoningai nurodo neteisingą apskundimo tvarką, o skundžiamu Sprendimu iš dalies pakeitė ankstesnius sprendimus dėl nustatytų aplinkybių dėl išmokų dydžių ir laikotarpių, tačiau nenurodė, kaip ir kodėl. Atsakovui priėmus neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą palikti galioti ankstesnį sprendimą, neatlikus prašomų atlikti veiksmų, buvo užkirstas kelias pareiškėjui sužinoti, ar V. K. yra gavusi daugiau išlaikymo įsiskolinimo, nei jo apskritai buvo susidarę. Atsakovas nepagrįstai atsisakė pagal kompetenciją atlikti veiksmus ir priimti sprendimus, turinčius įtakos pareiškėjo, atsakovo ir V. K. teisėms ir pareigoms.

4. VSDFV Mažeikių skyrius 2018 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. (9.69) I-17485 „Dėl V. K. įsiskolinimo“ informavo, kad gavus pareiškėjo pateiktus dokumentus ir 2018 m. rugsėjo 4 d. prašymą perskaičiuoti pareiškėjui paskaičiuotą vaiko išlaikymo išmokų skolą, 2018 m. rugsėjo 10 d. VSDFV Mažeikių skyrius priėmė sprendimą Nr. VRE_SP3-824 iš mokėjimo nurodymu nurašytų lėšų 241,17 Eur grąžinti į pareiškėjo asmeninę sąskaitą, lėšos grąžintos 2018 m. rugsėjo 12 d. Tame pačiame rašte pareiškėjui buvo pranešta, kad pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus apie teismo sprendimu priteistų alimentų sumokėjimą gavėjai V. K., vaikų išlaikymo išmokos įsiskolinimas bus peržiūrėtas teisės aktų nustatyta tvarka ir pareiškėjas apie tai bus informuotas papildomai, tačiau atsakymo nebuvo pateikta. Tik 2018 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas gavo VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-27854 „Dėl V. K. vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“, kuriuo nuspręsta išieškoti priverstine tvarka į Lietuvos Respublikos biudžetą iš V. K. skolą, kuri neva 2018 m. lapkričio 2 d. buvo 5 341,74 Eur, iš jų: 3 459,49 Eur išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų, 190,67 Eur delspinigių, 1 691,58 Eur kitų išmokų. Kartu buvo pateiktas 2018 m. lapkričio 2 d. nurodymas išieškoti skolą iš V. K. priverstine tvarka Nr. (8.20) I-21951, skirtas pareiškėjo darbdaviui (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 27 d. pareiškėjas kreipėsi į VSDFV, tačiau jokio atsakymo ar rašto dėl jo skundo pareiškėjui nebuvo pateikta, o nuo pareiškėjo banko sąskaitos / darbo užmokesčio toliau nuskaitomos sumos, telefonu vis nurodoma, kad dar skaičiuojama.

5. V. K. 2019 m. vasario 22 d., nesulaukęs jokio atsakymo į savo prašymus ir skundus, kreipėsi su skundu dėl VSDFV Mažeikių skyriaus veiksmų (neveikimo) ir pakartotinai dėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. lapkričio 2d. sprendimo Nr. VRE_SP2-27854 „Dėl V. K., vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ bei 2018 m. lapkričio 2 d. nurodymo išieškoti skolą iš V. K. priverstine tvarka Nr. (8.20) I-21951 panaikinimo. Prie skundo pareiškėjas pateikė dokumentus, patvirtinančius einamųjų kasmėnesinių išlaikymo išmokų mokėjimą laikotarpiu, kai V.

K. iš Vaikų išlaikymo fondo gavo išmokas, taip pat skolą už visus pradelstus mokėti mėnesius. Po daugiau kaip mėnesio, t. y. 2019 m. kovo 25 d., pareiškėjas gavo VSDFV sprendimą Nr. (9.8) I-2040 „Dėl fondo valdybos Mažeikių skyriaus veiksmų“, kuriuo buvo informuotas, kad VSDFV 2018 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. (9.8E) I-7748 dėl pareiškėjo prašymo bei skundo, tačiau šio sprendimo pareiškėjui dėl techninės klaidos neišsiuntė, apie jį neinformavo net paskambinus telefonu gruodžio, sausio, vasario mėn. Šio 2018 m. gruodžio 21 d. rašto kopija pareiškėjui buvo pateikta tik su minėtu 2019 m. kovo 25 d. sprendimu.

VSDFV 2018 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. (9.8E) I-7748 nurodyta, kad pareiškėjo skola valstybės biudžetui yra 3 530,94 Eur (5 323,80 Eur – 1 792,86 Eur) ir 1 691,58 Eur palūkanų, o vaiko išlaikymo išmokų įsiskolinimas galėtų būti perskaičiuotas, jeigu pareiškėjas pateiktų dokumentus, įrodančius dėl išmokų už laikotarpius 2009 m. balandžio–gruodžio, 2010 m. sausio–gegužės, rugpjūčio mėn., 2011 m. sausio–balandžio ir liepos–gruodžio mėn. VSDFV 2019 m. kovo 25 d. sprendime Nr. (9.8) I-2040 „Dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus veiksmų“ buvo nurodyta, kad naujų duomenų, dėl kurių galėtų būti perskaičiuotas vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimas, nebuvo nustatyta, permoka nenustatyta.

Tačiau tuo pačiu sprendimu VSDFV nutarė įpareigoti VSDFV Mažeikių skyrių įvertinti pareiškėjo 2019 m. vasario 22 d. skunde ir prie jo pateiktuose dokumentuose esančius duomenis, priimti sprendimą dėl skolos perskaičiavimo / neperskaičiavimo. Minėtu 2019 m. kovo 25 d. sprendimu VSDFV nusprendė įpareigoti VSDFV Mažeikių skyrių patikslinti 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-27854 bei 2018 m. lapkričio 2 d. nurodymą Nr. (8.20) I-21951 „Dėl nurodymo išieškoti skolą iš V. K. priverstine tvarka“ dėl išieškomos skolos sumos, sprendime papildomai nurodant išieškomų išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo teisinį pagrindimą aritmetine išraiška.

6. VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. pranešimu Nr. (8.20) DV_S-13669 buvo nurodyta, kad VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. VRE_SP1-133 buvo patikslinta VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-27854 „Dėl V. K., vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ antroji pastraipa. VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. pranešimu „Dėl dokumentų persiuntimo“ Nr. (8.20) DV_S-14007 pareiškėjui pagaliau buvo pateikti 2019 m. kovo 25 d. sprendime nurodyti dokumentai. Iš minėtų dokumentų pareiškėjas sužinojo, kad Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo administracija) 2012 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. (1.34-21212) D2-25204 už laikotarpį nuo 2010 m. liepos iki 2012 m. birželio, panaikinus ir pakeitus sprendimus, susidarė 6 190,10 Lt permoka. 2019 m. balandžio 23 d. pareiškėjui pateikus prašymą, VSDFV Mažeikių skyrius 2019 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (8.20) DV_S-18614 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. sprendime dėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimo patikslinimo Nr. SP1-133 terminai ir išmokėtos sumos pateikiamos atsižvelgus į sumokėtus alimentus vaikams, V. K. buvo mokamas priteistos ir skolininko sumokėtos sumos skirtumas, tais mėnesiais, kai V. K. iš skolininko gaudavo pilną alimentų sumą, išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo nemokama. Tačiau pareiškėjas mano, kad iki šiol nėra perskaičiuota ir nustatyta, ar teisėtai išmokėta vaiko išlaikymo išmokų suma, atsižvelgiant į dėl V. K. kaltės nuslėptus duomenis apie gautą pagal teismo sprendimą išlaikymo vaikams sumą.

7. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl pareiškėjo skundo reikalavimų ir motyvų, nevertino pateiktų duomenų ir argumentų, apsiribojo tik selektyviu ankstesnių sprendimų turinio atkartojimu, o ne objektyviais duomenimis ir teisės normomis. Pagal pateiktą 2018 m. gruodžio 21 d. raštą, už 2008 m. (2009 m.) balandžio–gruodžio mėn. V. K. iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėta 1 166,07 Eur suma. Mokėjimo išrašai (pridedama pakartotinai) patvirtina, kad 2008 m. balandžio–gruodžio mėnesiais V. K. gavo visą priteistą išlaikymą tiesiai iš pareiškėjo V. K., todėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėta suma už 2008 m. balandžio–gruodžio mėn. trims vaikams po 388,69 Eur (6,37 Eur+ 47,79 Eur x 8 mėn.), t. y. už 8 mėnesius, sudaranti iš viso 1 166,07 Eur sumą, yra nepagrįstai bei neteisėtai išmokėta, ji turėtų būti išieškota iš V. K. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 15 straipsnyje numatyta tvarka. Pagal pateiktą 2018 m. gruodžio 21 d. raštą, V. K. už 2009 m. buvo išmokėta 1 720,44 Eur vaiko išlaikymo išmokų. Apie tai, kad 2009 m. vaiko išlaikymo išmokos buvo mokėtos ir (ar) kiek jų buvo sumokėta, pareiškėjas niekada nebuvo informuotas, nebuvo informuotas ir antstolis, pagal teismo sprendimą vykdęs išieškojimą už 2009 m. Iš pareiškėjo vykdant antstolio patvarkymus buvo išieškota V. K. į jos asmeninę banko sąskaitą visa pagal teismo sprendimą priteista vaiko išlaikymo išmokų suma už 2009 m., t. y. 1 720,44 Eur. Kaip antstolis nurodė išduotose pažymose, V. K. neinformavo antstolio apie iš išlaikymo fondo gautas lėšas (išmokas) ar priimtus sprendimus dėl pareigos teikti išlaikymą perėmimo iš pareiškėjo tam tikru laikotarpiu, dėl to susidarė situacija, kad visos lėšos – tiek einamosios, tiek kaip įsiskolinimas buvo tiesiogiai pervedamos V. K. Antstolio pateikti duomenys patvirtino, kad antstolis pagal vykdomąjį dokumentą visą išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį iki 2010 m. kovo 3 d., buvo išieškojęs vykdymo veiksmais tiesiogiai V. K. iki 2012 m. kovo 1 d.

8. Apie priimtą sprendimą mokėti Vaikų išlaikymo fondo išmokas 2008, 2009, 2010 m. nei pareiškėjas, nei antstolis nebuvo raštu ar kitaip informuotas. Kaip tą patvirtina antstolio išduotos informacinės pažymos, Vaikų išlaikymo fondo išmokėta 1 720,44 Eur suma nebuvo sumažintas pareiškėjo įsiskolinimas, išieškomas pagal teismo sprendimą per antstolį ir darbovietę, susidaręs iki 2010 m. kovo 3 d., nors tai turėjo būti padaryta pagal įstatymą. Vykdant išieškojimą per antstolį ir darbovietę, pirmiausia buvo mokamos einamosios to mėnesio periodinės išmokos vaikams, o užtekus darbo užmokesčio ar pinigų sumos, dengiamas ankščiau susidaręs įsiskolinimas. Neaišku, kokiais duomenimis bei motyvais remiantis VSDFV 2019 m. kovo 25 d. sprendime Nr. (9.8) I-2040 „Dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus veiksmų“ nustatė, kad iš fondo buvo išmokėta 5 323,80 Eur vaikų išlaikymo išmokų V. K., kai tuo tarpu šio sprendimo priede Nr. 1 buvo nurodyta kita suma, o skundžiamame sprendime apskritai palikta tik 5 323,80 Eur suma, nedetalizuojant, kodėl nevertinamos pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys, nenurodant, ar iš šios sumos jau išskaičiuota V. K. nustatyta permoka ar ne, taip pat nepagrįstai paskaičiuoti delspinigiai ir pan. Kaip minėta, atsakovas nepateikė savo sprendimo motyvų ir teisės aktų, kuriais remiantis nenagrinėjo ar atmetė prašymus.

9. Pareiškėjo teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad nesant objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis pagrįsto sprendimo dėl vaiko išlaikymo išmokų ir pareiškėjo skolos, V. K. nepagrįstai išmokėtų išmokų paskaičiavimo, pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas neaiškus Sprendimas, kuris priverstinai vykdomas nepaisant to, kad savo pareigą dėl vaikų išlaikymo buvo įvykdęs visiškai, o Sprendime nenurodyti objektyvūs duomenys, kuriais remiantis tokios išvados padarytos. V. K., pareiškėjo įsitikinimu, išmokų gavimo laikotarpiu gaudama iš pareiškėjo vaikams skirtą išlaikymą, sąmoningai tai slėpė ir nepranešė išmokų administratoriui, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatyme numatytas pareigas, dėl to neteisėtai gavo ir išmokas, ir per antstolį visas pagal teismo sprendimą išieškotas sumas, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad įvertintų visus duomenis ir priimtų atitinkamus sprendimus.

10. Atsakovas VSDFV Mažeikių skyriaus atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

11. Apibendrinęs nagrinėjamu atveju nustatytas faktines aplinkybes, atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, skolininkas išlaikymą vaikams turi mokėti periodiškai kiekvieną mėnesį, o kadangi pareiškėjas V. K. išlaikymo kiekvieną mėnesį neteikė, V. K. įgijo teisę į vaiko išlaikymo išmoką, kuri jai ir buvo paskirta. Vaiko išlaikymo išmoka nėra pašalpa, tai valstybės garantuojamos minimalios lėšos vaikams išlaikyti. Skolininkas privalo prisiimti visas neigiamas pasekmes, kurios kyla iš jo pareigų nevykdymo / netinkamo vykdymo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skolos dydis valstybės biudžetui teikiamoje atsakovo informacijoje nuolat keitėsi ir pareiškėjas nėra garantuotas, kad visi dokumentai įvertinti ir skolos dydis valstybės biudžetui apskaičiuotas teisingai. VSDFV Mažeikių skyrius pažymėjo, kad nors pareiškėjo ir buvo prašoma pateikti visą (pilną) turimą informaciją apie lėšų mokėjimą vaikų išlaikymui, informacija buvo teikiama atskirais laikotarpiais tiek pareiškėjo, tiek antstolių, tiek darbdavių ir / arba pateikiami dokumentai, kurie buvo Fondo administracijos įvertinti, be to, pats pareiškėjas dalinai dengė skolą valstybės biudžetui. Dėl 2018 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. (9.8)1-7748 „Dėl apskaičiuotos skolos“ VSDFV pareiškėjo atsiprašė (2019 m. kovo 25 d. raštas Nr. (9.8)1-2040).

II. 12. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo V. K. patikslintą skundą tenkino. Panaikino VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. VRE_SP1-133 ir VSDFV 2019 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. (9.8) I-4567.

13. Teismas pažymėjo, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. VRE_SP1-133 ir trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV 2019 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. (9.8) I-4567 teisėtumo ir pagrįstumo.

14. VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. VRE_SP1-133 buvo patikslinta VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-27854 „Dėl V. K., vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ antra pastraipa ir nuspręsta priverstine tvarka į Lietuvos Respublikos biudžetą išieškoti iš V. K. skolą, kuri 2019 m. kovo 9 d. sudarė 3 859,35 Eur, iš jų – 2 395,78 Eur įsiskolinimas, įvertinus 2009 m. balandžio 1 d. – 2012 m. gegužės 31 d. laikotarpiu vaikams S. K., B. K. ir J. K. išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų nustatytą 1 792,86 Eur permoką V. K. (2 priedas), 1 135,16 Eur paties V. K. sumokėtas lėšas vaikams išlaikyti (3 priedas), taip pat 2009 m. balandžio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu priskaičiuota 1 272,90 Eur palūkanų suma (4 priedas), 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. birželio 30 d. laikotarpiu priskaičiuota 190,67 Eur delspinigių suma (5 priedas).

15. Teismas vadovavosi Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo (nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija) 14 straipsniu ir pažymėjo, kad byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, jog Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracija 2009 m. liepos 2 d. gavo pareiškėjos V. K. prašymus išmokoms iš Vaikų išlaikymo fondo gauti. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 7 d. išduotame vykdomajame rašte nurodoma, kad nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos V. K. skirs nepilnamečių vaikų J. K., S. K. ir B. K. išlaikymui iki pilnametystės po 165 Lt per mėnesį. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracija patenkino pareiškėjos prašymus priimdama 2009 m. rugpjūčio 14 d. sprendimus Nr. 1.35-11074, Nr. 1.35-11075, Nr. 1.35-11076. Šiais sprendimais buvo nuspręsta trims nepilnamečiams vaikams kiekvieną mėnesį nuo 2009 m. balandžio 27 d. mokėti po 165 Lt dydžio išmoką, kol atsiras įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. Išmokos nepilnamečiams vaikams buvo paskirtos tuo pagrindu, jog pareiškėja nurodė ir pateikė įrodymus, kad skolininkas V. K. visiškai nemoka vaikams priteistų periodinių išmokų, t. y. visiškai neteikia išlaikymo. Antstolės G. B. 2009 m. balandžio 27 d. pažymoje Nr. 0021/09/00283 nurodoma, kad 2009 m. sausio mėn. išieškotojui išmokėta 0,00 Lt; 2009 m. vasario mėn. išieškotojui išmokėta 0,00 Lt; 2009 m. kovo mėn. išieškotojui išmokėta 0,00 Lt.

16. Vadovaudamasis Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (ginčui aktuali nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 6 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas pažymėjo, kad Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. liepos 2 d. (pakartotinai) pareiškėjui V. K. išsiuntė raštą Nr. (1.34-21214)D2-19273, kuriuo informavo, kad valstybė perima pareiškėjo pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti bei įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Vaikų išlaikymo fondo išmokas ir reikalauti 5 % metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko.

17. Pareiškėjas 2012 m. liepos 13 d. elektroniniame laiške Fondo administracijos darbuotojai (Fondo administracijoje gautas 2012 m. liepos 17 d.) nurodė, kad siunčia turimus dokumentus apie alimentų mokėjimus bei išskaičiavimus iš asmeninės sąskaitos; elektroniniame laiške taip pat nurodoma, kad pareiškėjas grynųjų pinigų išlaidų neišsaugojo, o antstolė G. K. taip pat persiųs dokumentus, kurių pagrindu iš pareiškėjo buvo išskaičiuojamos sumos per jo darbovietes (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

18. Antstolės G. K. 2012 m. rugpjūčio 3 d. pažymoje apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą vykdomojoje byloje Nr. 0021/11/00493 nurodoma, kad išieškotojai V. K. 2009 m. balandžio – 2010 m. gegužės mėn., 2011 m. kovo – balandžio mėn., 2011 m. liepos mėn., 2011 m. rugsėjo mėn. – 2012 m. vasario mėn., 2012 m. balandžio – 2012 m. liepos mėn. išmokėta 0,00 Lt; nuo 2010 m. birželio 18 d. iki 2012 m. kovo 8 d. tam tikrais mėnesiais buvo išskaičiuotos skirtingos sumos. Kartu nurodomi nuo 2010 m. birželio 18 d. iki 2012 m. kovo 8 d. atlikti mokėjimai. Taip pat pažymoje nurodyta, kad 2012 m. kovo 12 d. į (duomenys neskelbtini) išsiųstas patvarkymas dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų. (duomenys neskelbtini) 2012 m. rugpjūčio 20 d. pažymoje Nr. D1-18403 nurodoma, kad iš V. K. darbo užmokesčio išskaityta ir pervesta nuo 2012 m. kovo 1 d. alimentų suma yra 3 126,22 Lt. Taigi iš minėtų dokumentų matyti, kad V. K., gaudama vaikų išlaikymo išmokas tiesiogiai iš pareiškėjo per antstolį ir jo darbovietes, pažeidė Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą pranešti raštu administratoriui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo apie išmokų mokėjimo išnykimo pagrindus (apie gautą visą alimentų sumą ar dalį alimentų sumos).

19. Fondo administracijos direktorius, įvertinęs gautus dokumentus ir nustatęs Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytus išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindus, 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimais Nr. V2-10340, Nr. V2-10338, Nr. V2-10342 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“ nusprendė nuo 2012 balandžio 1 d. nutraukti išmokų mokėjimą.

20. Fondo administracijos 2012 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. (1.34-21212) D2-25204 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo“ V. K. buvo informuota, kad atsižvelgiant į Fondo administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimus dėl sprendimo pakeitimo Nr. V2-10337, Nr. V2-10339 ir Nr. V2-10341 bei sprendimus dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo Nr. V2-10336, Nr. 10340 ir Nr. V2-10342, susidarė 6 190,10 Lt dydžio permoka iš Vaikų išlaikymo fondo lėšų (už 2010 m. birželio, liepos, rugsėjo–gruodžio, 2011 m. sausio, vasario, gegužės, birželio, rugpjūčio bei 2012 m. kovo–gegužės mėn.).

21. Pareiškėjo manymu, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens skundžiamuose sprendimuose nebuvo nustatyta V. K. gauta visa vaiko išlaikymo išmokų permoka, susidariusi dėl to, kad V. K. gavo iš antstolio / darbovietės išlaikymą (jo dalį) ir apie tai neinformavo atsakovo, kartu už tą laikotarpį jam buvo nepagrįstai paskaičiuota delspinigių (palūkanų) suma.

22. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 963 patvirtintų Vaikų išlaikymo išmokų nuostatų 18 punkte numatyta, kad skolininkas (-ai), sumokėjęs (-ę) pareiškėjui dalį ar visą teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto vaiko išlaikymo dydžio sumą, Fondo valdybos paskirtai įstaigai privalo pateikti dokumentus, įrodančius atitinkamo išlaikymo dydžio sumokėjimą. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjo 2012 m. liepos 13 d. elektroniniame laiške R. D. (Fondo administracijoje gautas 2012 m. liepos 17 d.) nurodoma, kad pareiškėjas grynųjų pinigų išlaidų neišsaugojo (kurių sumos buvo nemažos). Taigi pareiškėjas savo laišku neginčijo, kad neturi galimybės pateikti rašytinių įrodymų dėl dalies sumokėtų alimentų. Taip pat pareiškėjas argumentus, jog 2019 m. balandžio 10 d. skundžiamame akte paskaičiuota išieškotina skola yra netinkamai apskaičiuota, grindė savo pateiktais apskaičiavimais, akcentavo, jog išieškotojai V. K. yra apskaičiuota per maža permoka, bet šių argumentų nepagrindė rašytiniais įrodymais. Taigi pareiškėjo pateikti apskaičiavimai (be papildomo pagrindimo dokumentais, įrodančio atliktus mokėjimus) nelaikyti įrodymais pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį.

23. Kartu teismas pažymėjo, antstolės G. K. 2010 m. rugpjūčio 6 d. patvarkyme vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0021/09/00283 nurodoma, kad išlaikymo įsiskolinimas iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. yra 7 425,00 Eur. Pagal 2012 m. kovo 9 d. antstolės G. K. Patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-1690 (vykdomoji byla Nr. 0021/11/00493) jo išlaikymo įsiskolinimas iki 2012 m. kovo 1 d. buvo 10 895,94 Lt (3 155,68 Eur). Fondo administracijos ir V. K. 2014 m. vasario 18 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nurodoma, kad surašomas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas pagal 2013 m. lapkričio 30 d. būklę, kuriuo patvirtinta 18 381,00 Lt (5 323,51 Eur) V. K. skola valstybės biudžetui ir 5 procentai metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo išmokėtų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kvestionuojančių šio akto teisėtumą, numatantį, kad dar 2013 m. lapkričio 30 d. skola valstybės biudžetui buvo 5 323,51 Eur. Antstolio R. S. kontoros 2019 m. gegužės 23 d. rašte Nr. S-18009955 vykdomojoje byloje Nr. 0070/16/03840 nurodoma, kad iki 2015 metų birželio mėnesio V. K. buvo išieškotas visas pagal teismo sprendimą susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Įsiskolinimas buvo susidaręs iki 2010 m. kovo 1 d.

24. Pagal antstolių pažymose pateiktus skaičiavimus teismas darė išvadą, kad negalima sutikti su pareiškėjo patikslintame skunde išsakyta pozicija, jog per 2010 metus buvo sumokėta įsiskolinimo už 2010 metus suma. Taigi šiuo atveju tesimas sutiko su atsakovo pozicija, jog dėl kai kurių ginčijamų laikotarpių (pvz., dėl 2010 m. susidariusio įsiskolinimo sumokėjimo per 2010 metus) pareiškėjas atsakovui nepateikė papildomų rašytinių įrodymų.

25. Remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, teismas pažymėjo, kad VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. sprendime Nr. VRE_SP1-133 tikslinama VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimo „Dėl V. K. vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ Nr. VRE_SP2-27854 antra pastraipa. Skundžiame akte tik abstrakčiai nurodama, kad vadovaujamasi VSDFV 2019 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. (9.8) I-2040, tačiau nenurodomos konkrečios faktinės aplinkybės / teisės normos, kuriomis vadovaujantis tikslinamas 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimas Nr. VRE_SP2-27854.

26. Teismo vertinimu, bet kokiu atveju atsakovas skundžiamame 2019 m. balandžio 10 d. sprendime turėjo konkrečiai nurodyti, dėl kokių faktinių duomenų neatitikimo / netikslių duomenų (dokumentų) pateikimo keičiamas individualus teisės aktas (2018 m. lapkričio 2 d. sprendimas Nr. VPE_SP2-27854), nurodyti naujai priimamo teisės akto teisinį ir faktinį pagrindą. Susipažinęs su Sprendimo 4 priedu „Ataskaita apie V. K., vaikų išlaikymo išmokų skolininko, palūkanų už išmokėtas vaikų išlaikymo išmokas skaičiavimą už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.“, teismas pastebėjo, kad visose trijose lentelėse (dėl vaikų išlaikymo išmokų pareiškėjo vaikams B. K., J. K., S. K.) dėl 2012 m. balandžio 23 d. išmokėtos sumos (už 2012 m. kovo mėnesį) nurodoma, kad pareiškėjui skaičiuojama 6,26 Eur palūkanų suma dėl išmokėtos 21,98 Eur vaikų išlaikymo išmokos. Tačiau iš (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario 20 d. pažymos apie antstolės patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo vykdymą Nr. 033 matyti, kad 2012 m. balandžio 6 d. už kovo mėnesį išieškotojai V. K. iš pareiškėjo darbovietės buvo pervesta 495,00 Lt (3x165 Lt išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis) (143,36 Eur) išlaikymo suma ir 145,95 Lt (42,27 Eur) įsiskolinimo suma.

27. Skundžiamo Sprendimo 1 priede „Ataskaita apie 2009 m. balandžio 1 d. – 2012 m. gegužės 31 d. laikotarpiu išmokėtas vaikų išlaikymo išmokas vaikams S. K., B. K. ir J. K.“ nurodyta, kad išmokos trims vaikams (B. K., J. K. ir S. K.) 2012 m. balandžio 23 d. pervestos už 2012 m. kovo mėn. (3 kartus po 47,79 Eur, t. y. po 165 Lt). Skundžiamo Sprendimo 2 priede „Ataskaita apie 2009 m. balandžio 31 d. – 2012 m. gegužės 31 d. laikotarpiu pareiškėjai V. K. nustatytą permoką“ nurodoma, kad už 2012 m. kovo mėn. V. K. susidarė (iš viso) 77,43 Eur (3x25,81 Eur) permoka (už alimentus, gautus trims vaikams: B. K., J. K. ir S. K.).

28. Nors iš pareiškėjo darbovietės buvo pervesta visa periodinių išmokų suma už 2012 m. kovo mėn. 495 Lt (3x165 Lt / 3x47,79 Eur) ir Vaikų išlaikymo fondas išieškotojai V. K. išmokėjo po 165 Eur (3x47,79 Eur) vaikų išlaikymo išmokų, iš skundžiamų sprendimų, atsakovo / trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų paaiškinimų nėra galimybės įvertinti, kodėl Sprendimo 4 priedo visose 3 lentelėse (dėl B. K., J. K. ir S. K.) pareiškėjui numatyta negrąžinta 21,98 Eur išmokų suma ir 6,26 Eur palūkanos, taip pat pagal minėtus turimus rašytinius įrodymus negalima nustatyti, kodėl išieškotojai V. K. nustatytos permokos už 2012 m. kovo mėn. po 25,81 Eur (už tris vaikus B. K., J. K. ir S. K.).

29. Teismas taip pat pažymėjo, kad skundžiamo Sprendimo 4 priedo visose trijose lentelėse (dėl vaikų išlaikymo išmokų pareiškėjo vaikams B. K., J. K., S. K.) dėl 2010 m. rugsėjo 20 d. išmokėtos sumos (už 2010 m. rugpjūčio mėnesį) nurodoma, kad pareiškėjui skaičiuojama 17,41 Eur palūkanų suma dėl išmokėtos 47,79 Eur vaikų išlaikymo išmokos. Tačiau antstolio R. S. kontoros 2019 m. gegužės 23 d. pažymoje vykdomojoje byloje Nr. 0070/16/03840 nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) V. K. 2010 m. rugsėjo 17 d. pervedė 801,80 Lt (233,89 Eur). Iš (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 13 d. pažymos Nr. 2715 matyti, kad už 2010 m. rugpjūčio mėn. išmokėta 232,22 Eur.

30. Skundžiamo Sprendimo 1 priede nurodyta, kad išmokos trims vaikams (B. K., J. K. ir S. K.) 2010 m. rugsėjo 20 d. pervestos už 2010 m. rugpjūčio mėn. (po 47,79 Eur, t. y. po 165 Lt). Tačiau 2 priede nenurodoma permoka išieškotojai už 2010 m. rugpjūčio mėn.

31. Nors iš pareiškėjo darbovietės (duomenys neskelbtini) buvo pervesta visa periodinių išmokų suma už 2010 m. rugpjūčio mėn. ir Vaikų išlaikymo fondas išieškotojai V. K. išmokėjo po 165 Eur (3x47,79 Eur) vaikų išlaikymo išmokų, iš skundžiamų sprendimų, atsakovo / trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų paaiškinimų nėra galimybės įvertinti, kodėl Sprendimo 4 priedo visose lentelėse (dėl trijų vaikų) pareiškėjui numatyta negrąžinta 47,79 Eur išmokų suma ir 17,41 Eur palūkanos už 2010 m. rugpjūčio mėn.

32. Atsižvelgęs į šias faktines aplinkybes, teismas pažymėjo, kad negalima konstatuoti, jog atsakovas VSDFV Mažeikių skyrius tinkamai įvertino turimus rašytinius įrodymus (atsakovui pateiktas antstolių pažymas ir pareiškėjo darbdavių pažymas) ir atliko tikslius išmokėtų sumų apskaičiavimus, todėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. sprendimas Nr. VRE_SP1-133 panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

33. Konstatavęs, kad atsakovo VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. sprendimas Nr. VRE_SP1-133 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei atsižvelgdamas į tai, kad revizuodamas VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. VRE_SP1-133 trečiasis suinteresuotas asmuo padarė nepagrįstas išvadas, neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. birželio 4 d. skundą, teismas darė išvadą, kad 2019 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. (9.8)I-4567 yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

34. Teismas akcentavo, kad individualaus akto panaikinimas savaime suponuoja atsakovui pareigą teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują administracinės procedūros sprendimą, kuriuo, atsižvelgiant į šioje byloje pateiktus išaiškinimus, būtų pakartotinai išnagrinėtas vaikų išlaikymo išmokų išieškojimo priverstine tvarka iš pareiškėjo V. K. į Lietuvos Respublikos biudžetą klausimas.

III. 35. Atsakovas VSDFV Mažeikių skyrius (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde remiamasi tokiais pagrindiniais argumentais:

35.1. Pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes vertino formaliai, nebuvo detalizuoti pateiktuose prieduose (lentelėse) atlikti skaičiavimai / pateiktų duomenų vertinimai. V. K. kiekvieną mėnesį vaikams išlaikyti turėjo mokėti periodines išmokas, tačiau 2009 m. balandžio–gruodžio mėn., 2010 m. sausio – gegužės mėn. ir rugpjūčio mėn., 2011 m. sausio – balandžio, liepos–gruodžio mėn., 2012 m. sausio – kovo mėn. kas mėnesį teismo priteistų lėšų vaikų išlaikymui nemokėjo arba mokėjo tik dalį, todėl Fondo administracija buvo perėmusi pareigą mokėti vaikų išlaikymo išmokas. Pareiškėjas savo pareigą išlaikyti vaikus vykdė netinkamai, o valstybės institucijos turi pareigą teikti pirmenybę vaiko interesams. Teismas nevertino pateiktuose duomenyje nurodytos pinigų pervedimo datos ir mokėjimo paskirties. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. K. netinkamai vykdė savo pareigas. Ji informuodavo Fondo administraciją, kai gaudavo išlaikymą iš vaikų tėvo. Atsižvelgiant į tai, buvo priimami sprendimai dėl išmokų mokėjimo pakeitimo ar nutraukimo.

35.2. Dėl Sprendimo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, atsakovas pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjo skola valstybės biudžetui buvo tikslinama, tačiau ne dėl aritmetinių klaidų ir / ar neteisingo dokumentų vertinimo, įstatymo taikymo, tikslinamas buvo skolos dydis, įvertinus pareiškėjo sumokėtas sumas.

36. Pareiškėjas V. K. pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

37. Pareiškėjas pažymi, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Priimdamas naują sprendimą, atsakovas nenurodė, kaip ir kodėl keičiamas priimtas sprendimas, kuo grindžiamas jo teisinis ir faktinis pagrindas. V. K., gaudama vaiko išlaikymo išmokas tiesiogiai iš pareiškėjo, per antstolį ir per darbovietę, pažeidė Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą pranešti raštu administratoriui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo apie išmokų mokėjimo išnykimo pagrindus (apie gautą visą ar dalį alimentų sumos), o ši aplinkybė nebuvo tinkamai įvertinta atsakovo. V. K. neinformavo antstolio apie aplinkybę, kad fondas perėmė vaikų tėvo pareigą mokėti išlaikymą, o fondo – apie gautas išlaikymo sumas, dėl ko susidarė faktinė situacija, kad V. K. gavo išlaikymą vaikams du kartus (dvigubai). Apeliantas yra gavęs iš antstolio įrodymus (raštą), kad 2009–2012 visos pagal teismo sprendimą priklausiusios išlaikymo išmokos tiesiogiai išieškotos V. K., o dar 2012 m. antroje pusėje – padengti ir ankstesni (iki išmokų skyrimo pirmą kartą susidarę įsiskolinimai dėl vaikų išlaikymo).

38. Kad nagrinėjamu atveju reikėjo vertinti dokumentus, susijusius su antstolio atliekamu sprendimo dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdymu, patvirtina ir teismų praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1033/2013). Apeliantas nėra vertinęs nei prie skundo pridėtų antstolio duomenų (patikimų rašytinių įrodymų), nei pareiškėjo patikslintame skunde nurodomų paaiškinimų (pvz., nebuvo vertinta, kad V. K. 2010 metais pareiškėjas mokėjo einamąsias to mėnesio periodines išmokas vaikams, priklausančias pagal teismo sprendimą).

39. Nepagrįsti ir klaidinantys yra apeliacinio skundo teiginiai, kad neva byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog V. K. netinkamai vykdė savo pareigą. Dar 2012 m. V. K. buvo panaikinti 2012 m. sprendimai dėl vaiko išlaikymo išmokų skyrimo (išlaikymo išmokų skyrimas nutrauktas), nes paaiškėjo, kad ji gauna išlaikymą jau ne vieną mėnesį. Dėl tokio V. K. nesąžiningumo, fondas net prisiteisė teismo įsakymu skolą dėl nustatytos permokos už 2012 m., ką pats apeliantas nurodo prie faktinių aplinkybių. Apeliantas apeliaciniame skunde prieštarauja savo paties nurodytoms aplinkybėms, teigdamas kad fondas neturėjo teisinio pagrindo nustatyti permoką V. K., nes vaikų išlaikymo išmokos buvo mokamos pagrįstai. Nors pareiškėjas neginčija, kad buvo mėnesių, kuriais teikė išlaikymą grynais pinigais ir neturėjo tą patvirtinančių dokumentų, tačiau per antstolį ir darbovietę teikto išlaikymo duomenys apelianto iki šiol nėra įvertinti. Pareiškėjas iki šiol nėra gavęs sprendimo, kuriame būtų nurodyta visa V. K. išmokėta vaiko išlaikymo iš fondo suma, kokiomis aplinkybėmis ir pagrindais ji nustatyta, koks apelianto apskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimo dydis (suma), kuriuo antstolis turėjo (turėtų) mažinti išieškomą pagal teismo sprendimą išlaikymo sumą arba kokia yra iš V. K. išieškotina apeliantui suma pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 5 straipsnį.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą palaiko apeliacinį skundą.

41. VSDFV nurodo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas V. K. nevykdė prievolės kiekvieną mėnesį vaikams išlaikyti mokėti periodines išmokas. Todėl nėra ir ginčo, kad pareiškėjas skolingas fondui už išmokėtas išmokas vaikams, kai jis pats išlaikymo neteikė. Įvertinus tai, kad duomenų apie vaikams B. K., J. K., S. K. išlaikyti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 165,00 Lt (47,79 Eur) už 2010 m. rugpjūčio mėnesį V. K. mokėtas išmokas nebuvo nustatyta, o antstolio R. S. kontoros 2019 m. gegužės 23 d. pažymoje Nr. S-18009955 nurodoma, kad į V. K. sąskaitą pareiškėjo darbovietė 801,80 Lt pervedė tik 2010 m. rugsėjo 17 d., permokos V. K. už 2010 m. rugpjūčio mėnesį pagrindo nustatyti nėra. G. K. pateiktoje 2012 m. rugpjūčio 3 d. pažymoje Nr. 0021/2011/00493 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“ nurodoma, kad 2012 m. kovo 8 d. antstolis išmokėjo tik 267,33 Lt (77,42 Eur), t. y., kiekvienam vaikui po 89,11 Lt (25,81 Eur), kai turėjo būti išmokėta 495,00 Lt (143,37 Eur), t. y., kiekvienam vaikui po 165,00 Lt (47,79 Eur), neišmokėta dalis sudarė 227,67 Lt (495,00 Lt – 267,33 Lt) arba 65,94 Eur, t. y., kiekvienam vaikui po 75,89 Lt (21,98 Eur). Todėl pagrįstai už 2012 m. kovo mėnesį iš fondo išmokėtos vaikų išlaikymo išmokos, nuo 2012 m. balandžio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. priskaičiuotos palūkanos ir nuo 2018 m. sausio 1 d. skaičiuoti delspinigiai.

42. Nagrinėjamoje byloje VSDFV Mažeikių skyrius, vadovaudamasis VSDFV 2019 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. (9.8) I-2040, kuriuo buvo prašomas įvertinti kartu su 2019 m. vasario 22 d. skundu V. K. pateiktus papildomus dokumentus ir priimti sprendimą dėl skolos perskaičiavimo / neperskaičiavimo bei buvo įpareigotas patikslinti 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-27854 dėl išieškomos skolos sumos, sprendime papildomai nurodant išieškomų išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo teisinį pagrindimą aritmetine išraiška, t. y. nurodyti ginčytinos V. K. priskaičiuotos vaikų išlaikymo išmokų skolos priskaičiavimo laikotarpius mėnesiais, taip pat laikotarpį, už kurį yra priskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai, atitinkamu laikotarpiu galiojusį palūkanų ir delspinigių dydį, nesumokėtas vaikų išlaikymo išmokų skolos sumas, nuo kurių buvo skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai, atitinkamu laikotarpiu priskaičiuotų palūkanų bei delspinigių sumas ir atitinkamu laikotarpiu galiojusias teisės normas dėl palūkanų ir delspinigių skaičiavimo, 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. VRE_SP1-133 patikslino VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-27854.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 43. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. VRE_SP1-133, kuriuo pakeistas (tikslintas) VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimas Nr. VRE_SP2-27854 dėl V. K., vaikų išlaikymo skolininko, skolos išieškojimo priverstine tvarka, ir trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV 2019 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. (9.8) I-4567 teisėtumo ir pagrįstumo.

44. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino.

45. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas bylos aplinkybes vertino labai formaliai, nevertino pateiktuose prieduose (lentelėse) atliktų skaičiavimų / pateiktų duomenų vertinimų, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas.

46. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisėjų kolegija, visų pirma, primena, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą: ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

47. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakovo VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. VRE_SP1-133 ir trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV 2019 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. (9.8) I-4567, priimtą ginčą išnagrinėjus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, panaikino konstatavęs, kad VSDFV Mažeikių skyrius 2019 m. balandžio 10 d. sprendime Nr. VRE_SP1-133, tikslindamas savo 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-27854 dėl V. K., vaikų išlaikymo išmokų skolininko, skolos išieškojimo priverstine tvarką antrą pastraipą, tik abstrakčiai nurodęs, kad vadovaujasi VSDFV 2019 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. (9.8) I-2040, nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių / teisės normų, kuriomis vadovaujasi tikslindamas minėtą 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-27854.

48. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia išvada: bylos duomenimis, atsakovas, 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. VRE_SP2-27854 nusprendęs priverstinė tvarka išieškoti iš V. K., vaikų išlaikymo išmokų skolininko, 5 341,74 Eur skolą, kurią sudaro 3 459,49 Eur išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų, 1 691,58 Eur palūkanų ir 190,67 Eur delspinigių sumos, ginčijamu 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. VRE_SP1-133 minėtą sprendimą pakeitė (patikslino), nurodęs, kad V. K. skola sudaro 3 859,35 Eur: 2 395,78 Eur išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimas, 1 272,90 Eur palūkanų ir 190,67 Eur delspinigių sumos. Taigi, akivaizdu, kad atsakovas keitė (tikslino) savo sprendimą, įvertinęs pareiškėjo V. K. administracinėje procedūroje teiktuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, tačiau skundžiamame Sprendime konkrečių faktinių aplinkybių / teisės normų, kuriomis vadovaujasi tikslindamas minėtą 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-27854, nenurodė, dėl ko jis negali būti laikomas teisėtu: pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d. (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija).

49. Pažymėtina ir tai, kad administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju, teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

50. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nagrinėjamam ginčui dėl administracinio akto, kuriuo nustatytas iš V. K. privestinai išieškotinos skolos dydis, nėra reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė