ef1106a8-e60f-4d56-b7d7-2738e0396b07 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinės bylos numeris e2A-1072-560/2019 Teisminio proceso numeris 2-68-3-15112-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20.; 2.6.1.5.; 2.1.2.4.1.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J. Z. ieÅ¡kinį atsakovui VÄ® „Registrų centras“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 8 760,00 Eur turtinę žalÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2016-04-26 ieÅ¡kovas dalyvavo antstolio D.

Å . organizuotose elektroninėse varžytynėse Nr. 119064, organizuojamose Elektroninių varžytynių ir aukcionų portale (toliau – ir EVAP) , kuriose buvo parduodamas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir ieÅ¡kovas sumokėjo 8 760,00 Eur dydžio varžytynių dalyvio mokestį. Pradinė nustatyta iÅ¡ varžytynių parduodamo turto kaina buvo 87 600,00 Eur suma ir turto kainai pasiekus 116 000,00 Eur sumÄ , ieÅ¡kovas pirmÄ kartÄ pakėlė kainÄ 88,00 Eur dydžio suma, nurodydamas siÅ«lomÄ kainÄ 116 088,00 Eur suma, be to, kitam varžytynių dalyviui pakėlus kainÄ , iki varžytynių pabaigos likęs laikas automatiÅ¡kai nebuvo atnaujintas.

IeÅ¡kovui antrÄ kartÄ pakėlus varžytynių kainÄ iki 118 000,00 Eur sumos, iki varžytynių pabaigos likęs laikas ir vėl nebuvo automatiÅ¡kai atnaujintas. Ä®vedęs antrÄ kartÄ siÅ«lomÄ kainÄ , ieÅ¡kovas pastebėjo, jog vietoje jo pasiÅ«lytos kainos sistema rodo 180 000 Eur sumÄ , t. y. gerokai didesnę, negu ieÅ¡kovas realiai ketino pasiÅ«lyti, ir vos tik pastebėjęs Å¡iÄ klaidÄ , ieÅ¡kovas telefonu susisiekė su antstoliu, siekdamas iÅ¡taisyti klaidÄ , ir pokalbio su antstoliu metu pakartotinai pamėgino įvesti 118 000 Eur sumÄ , tačiau atlikus šį veiksmÄ sistema parodė 1 180 000 Eur sumÄ .

Antstolis jokių veiksmų, siekdamas iÅ¡taisyti Å¡iÄ klaidÄ , nesiėmė bei pasiÅ«lė susisiekti su atsakovu, kuris ir prižiÅ«ri evarzytines.lt sistemÄ , tačiau ieÅ¡kovas buvo informuotas, jog Å¡iuo atveju jis turėtų aiÅ¡kintis su antstoliu.

2. Varžytynėms pasibaigus ieÅ¡kovas buvo paskelbtas varžytynių laimėtoju, o kadangi ieÅ¡kovo netenkino varžytynių rezultatas, tai jis pateikė skundÄ dėl antstolio D. Å . veiksmų. Atsakovo kaltė Å¡iuo konkrečiu atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad elektroninė varžytynių sistema buvo ydingai suprogramuota, o bÅ«tent ne tik tai, jog ieÅ¡kovui įvedus siÅ«lytinÄ sumÄ sistema parodė visiÅ¡kai kitÄ siÅ«lomÄ varžytynių sumÄ , bet ir tuo, kad elektroninėje varžytynių sistemoje tuo metu nebuvo numatyta galimybė skubiai atÅ¡aukti savo pasiÅ«lymÄ , jeigu jis yra įvedamas neteisingai.

3. Elektroninės varžytynių sistemos naudotojo instrukcijoje nėra nurodyta, kokius minimalius parametrus turi atitikti vartotojo naudojama kompiuterinė technika bei koks turi bÅ«ti minimalus interneto greitis tam, kad vartotojas Å¡ia sistema galėtų naudotis be sutrikimų. Egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp netinkamo elektroninės sistemos veikimo ir ieÅ¡kovui atsiradusios žalos, kadangi jeigu sistema funkcionuotų tinkamai, tai ieÅ¡kovui arba bÅ«tų grÄ Å¾intas varžytynių dalyvio mokestis arba jis bÅ«tų laimėjęs varžytynes, kaip pasiÅ«lęs didžiausiÄ kainÄ .

Konkrečiu ieÅ¡kovo atveju naudota narÅ¡yklė, t. y. 2013-02-19 Mozilla Firefox versija, galėjo bÅ«ti nesuderinama su elektronine varžytynių sistema ir dėl to ieÅ¡kovo atžvilgiu Å¡i sistema suveikė nekorektiÅ¡kai. Elektroninėje varžytynių sistemoje atsiradusiÄ klaidÄ lėmė objektyvios aplinkybės, t. y. sistemos klaidos veikimo metu, dėl kurių atidaus ir rÅ«pestingo vartotojo galimybės pakeisti klaidingai įvestÄ kainos pasiÅ«lymÄ buvo apribotos ir dėl kurių elektroninė varžytynių sistema galėjo veikti nekorektiÅ¡kai, o tai, jog ieÅ¡kovas nėra profesionalas informacinių technologijų srityje ir nesiverčia nekilnojamojo turto supirkimu suponuoja, kad ieÅ¡kovui dalyvaujant varžytynėse nėra keliami padidinto atidumo bei rÅ«pestingumo reikalavimai.

4. Atsakovas VÄ® „Registrų centras“ su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas yra sistemos tvarkytojas, užtikrinantis nepertraukiamÄ Antstolių informacinės sistemos, kurioje vykdomos varžytynės, funkcionavimÄ , tvarko bei administruoja duomenų bazę ir atlieka kitas sistemos tvarkytojo funkcijas, numatytas Antstolių informacinės sistemos nuostatuose. IeÅ¡kinio faktinis pagrindas yra analogiÅ¡kas jau iÅ¡nagrinėtoms pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose byloms – ieÅ¡kovo skundas dėl antstolio veiksmų su tapačiomis bylos aplinkybėmis jau buvo atmestas 2016-10-11 nutartimi Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. 2S-1897-661/2016.

Bylose dėl elektroninių varžytynių vykdymo tvarkos ir jų rezultatų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad dalyvio suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl didelio savo neatsargumo arba dėl aplinkybių, kurių rizikÄ buvo prisiėmusi pati. Å iuo konkrečiu atveju nėra nustatyta, kad atsakovo veiksmai bÅ«tų sudarę sÄ lygas žalai kilti ar prisidėtų prie žalos atsiradimo ir ieÅ¡kovas tokių atsakovo veiksmų neįrodė.

IeÅ¡kovas siekia pateisinti savo asmeninį suklydimÄ ir jį pagrįsti varžytynių sistemos netobulumu. IeÅ¡kovo suklydimÄ Å¡iuo atveju lėmė ne įvesties mygtukų iÅ¡dėstymas, o paties ieÅ¡kovo atliktas dvigubas mygtuko paspaudimas.

5. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad siekiant užtikrinti skolininko, varžytynių dalyvių ir kitų suinteresuotų asmenų teises, o taip pat proceso stabilumÄ , varžytynių informacinėje sistemoje nėra numatyta galimybė varžytynių dalyviui atÅ¡aukti savo pasiÅ«lytÄ kainÄ , tačiau, siekiant apsaugoti varžytynių dalyvį nuo jo klaidos, varžytynių sistemoje yra parodoma, kokiÄ mažiausiÄ kainÄ varžytynių dalyvis gali siÅ«lyti ir varžytynių dalyviui nurodžius siÅ«lomÄ sumÄ ir patvirtinant Å¡iÄ opcijÄ atitinkama įvestimi, sistema dar kartÄ pareikalauja patvirtinti pasiÅ«lymÄ .

Tokia sistema apsaugo rÅ«pestingÄ ir atidų varžytynių dalyvį nuo galimybės suklysti, o papildomi sistemos praneÅ¡imai užtikrina, jog suklydęs dalyvis turėtų galimybę pakeisti savo siÅ«lymÄ dėl to nepatirdamas jokių finansinių praradimų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-03 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nurodė, kad varžytynes organizuoja antstolis. Jeigu iki nustatyto varžytynių pabaigos laiko yra gautas bent vienas kainos pasiÅ«lymas, varžytynės pratęsiamos papildomas penkias minutes ir per šį pratęstÄ papildomÄ laikÄ varžytynių dalyviai gali siÅ«lyti kainÄ už parduodamÄ turtÄ .

Po kiekvieno per pratęstÄ papildomÄ penkių minučių laikÄ gauto kainos pasiÅ«lymo varžytynės pakartotinai pratęsiamos penkias minutes. IeÅ¡kovo suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, kadangi ieÅ¡kovas suklydo tik dėl didelio savo neatsargumo arba dėl aplinkybių, kurių rizikÄ buvo prisiėmęs pats ir byloje nėra nustatyta faktinių aplinkybių, kad tokius ieÅ¡kovo veiksmus lėmė bÅ«tent atsakovo neteisėti veiksmai. IeÅ¡kovas prieÅ¡ dalyvaudamas elektroninėse varžytynėse susipažino su varžytynių vykdymo tvarka ir buvo supažindintas su instrukcija.

Varžytynių dalyviai turi galimybę iÅ¡ anksto detaliai susipažinti su elektroninių varžytynių sistema bei jos veikimo ypatybėmis. IeÅ¡kovas Å¡iuo konkrečiu atveju neįrodė aplinkybių, kad atsakovo veiksmai bÅ«tų sudarę sÄ lygas žalai kilti ar prisidėtų prie žalos atsiradimo. Varžytynės vyko laikantis LR CPK 713 str. 7 d. nuostatų reikalavimų, kadangi varžytynių pabaiga buvo pratęsta tinkamai, t. y. gavus naujÄ kainos pasiÅ«lymÄ likus mažiau negu penkioms minutėms iki varžytynių pabaigos.

Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog ieÅ¡kovas buvo kreipęsis į LR SeimÄ bei į atsakovÄ 2016-08-14 su praÅ¡ymu dėl varžytynių sistemos patobulinimo ir į šį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ buvo tiesiog atsižvelgta ir tai Å¡iuo atveju nėra laikytina elektroninių varžytynių sistemos nustatytu defektu, kuris galėjo sutrikdyti tinkamÄ elektroninių varžytynių eigÄ . Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas siekia pateisinti savo asmeninį suklydimÄ (neatsargumÄ ) ir jį tiesiog pagrįsti varžytynių sistemos netobulumu.

7. IeÅ¡kovo suklydimÄ Å¡iuo atveju lėmė ne įvesties mygtukų iÅ¡dėstymas, o tik paties ieÅ¡kovo atliktas dvigubas mygtuko paspaudimas. Varžytynių informacinėje sistemoje nėra numatyta galimybė varžytynių dalyviui atÅ¡aukti savo pasiÅ«lytÄ kainÄ , tačiau, siekiant apsaugoti varžytynių dalyvį nuo jo klaidos, varžytynių sistemoje yra parodoma, kokiÄ mažiausiÄ kainÄ varžytynių dalyvis gali siÅ«lyti ir varžytynių dalyviui nurodžius siÅ«lomÄ sumÄ ir patvirtinant šį pasiÅ«lymÄ atitinkama įvestimi, sistema dar kartÄ pareikalauja patvirtinti pasiÅ«lymÄ , pasirenkant mygtukÄ â€žar tikrai siÅ«lote?“ ir jeigu varžytynių dalyvio pasiÅ«lyta kaina virÅ¡ija esamÄ kainÄ daugiau kaip du kartus, sistema varžytynių dalyviui rodo praneÅ¡imÄ â€žjÅ«sų pasiÅ«lyta kaina ženkliai virÅ¡ija didžiausiÄ pasiÅ«lytÄ kainÄ â€œ ir tokiu bÅ«du nurodytos techninės priemonės apsaugo varžytynių dalyvius nuo galimų klaidų, siÅ«lant kainas.

Tokia sistema apsaugo rÅ«pestingÄ ir atidų varžytynių dalyvį nuo galimybės suklysti, o papildomi sistemos praneÅ¡imai užtikrina, kad suklydęs dalyvis turėtų galimybę pakeisti savo siÅ«lymÄ dėl to nepatirdamas jokių finansinių praradimų. Teismas vertino kritiÅ¡kai liudytojų A. S. ir I. K. parodymus, kadangi Å¡ie parodymai neturėjo jokio tiesioginio ryÅ¡io su Å¡ia civiline byla, kadangi liudytojai nematė bei tiesiogiai nedalyvavo ginčo varžytynėse ir apie jas nieko negali pasakyti, be to, jie nėra Å¡ios srities pripažinti ekspertai, specialistai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. IeÅ¡kovas J. Z. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-03 sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad Å¡i byla buvo iÅ¡nagrinėta itin greitai, todėl daugelis reikÅ¡mingų dalykų apskritai nebuvo nagrinėjami arba buvo perbėgti pavirÅ¡utiniÅ¡kai. Byloje iÅ¡ viso buvo vienas teismo posėdis (pasirengimas nagrinėti bylÄ teisme vyko paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du), jo metu buvo apklausti du liudytojai, o jis visas tetruko viso labo 1 valandÄ ir 17 minučių.

Pirmosios instancijos teismas nuolat skubėjo pereiti į vis kitÄ civilinio proceso stadijÄ . Nei www.evarzytines.lt portale, nei veikiančios evarzytines.lt programinės sistemos naudojimo instrukcijoje nėra informacijos, kada vartotojo narÅ¡yklė yra nesuderinama su sistema ir galimas nekorektiÅ¡kas sistemos veikimas, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas. Atsakovas nenurodė kokiomis konkrečiomis interneto narÅ¡yklėmis privalo naudotis vartotojas, kad sistema veiktų tinkamai. Naudojimo instrukcijoje nėra jokių techninių reikalavimų vartotojo kompiuteriui.

9. Liudytojas A. S. apklausiamas patvirtino, kad toks programavimo sprendimas, kai mygtukas „Ar tikrai siÅ«lote?“ atsiranda lygiai toje pačioje vietoje, kurioje buvo mygtukas „SiÅ«lyti“, yra ydingas. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nuvertino Å¡io liudytojo turimas žinias bei patirtį, motyvuodamas vien tuo, kad Å¡is asmuo nėra įtrauktas į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä . Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuvertino liudytojo I. K. žinias bei patirtį. Teismas skundžiamame sprendime net kelis kartus pakartojo, jog suklydo pats apeliantas, tačiau nepagrindė Å¡ios iÅ¡vados nei teisės norma, nei instrukcijos nuostata, nei aktualia teismų praktika. Teismas nepasisakė dėl apelianto pateiktų statistinių duomenų apie realų EVAP sistemos veikimÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo „varžytynių pabaiga buvo pratęsta tinkamai“, nors byloje nėra nė vieno tai patvirtinančio įrodymo.

10. Ginčo varžytynių metu mygtukai ,,SiÅ«lyti“ ir ,,Ar tikrai siÅ«lote“ buvo suprogramuoti toje pačioje vietoje, vienas uždengė kitÄ , todėl atliktas vieno iÅ¡ Å¡ių mygtukų perkėlimas į kitÄ vietÄ akivaizdžiai patvirtina EVAP sistemos klaidos pataisymÄ . Apeliantui į siÅ«lomos kainos langelį įvedus 118 000 Eur sumÄ kažkodėl jame atsirado 180 000 Eur suma. Paslaugų teikėjas atsakovas neatliko to, kÄ lemia paslaugų sutarties esmė – nepateikė vartotojams ir kitiems naudotojams tinkamai funkcionuojančios EVAP.

Apeliantas teigia, kad jo konkrečiu atveju, jam naudojantis senesne narÅ¡yklės Mozilla Firefox versija (iÅ¡leista 2013-02-19), EVAP sistema realiai suveikė nekorektiÅ¡kai. EVAP naudojimo instrukcijoje nėra apraÅ¡yta, kiek kartų reikia spausti pelės mygtukÄ keliant kainÄ (vienÄ , du ar tris kartus). Toks programavimo sprendimas, taip pat jokios informacijos apie pelės paspaudimų skaičių, perspėjimų ir pan. nebuvimas EVAP instrukcijoje laikytinas EVAP sistemos kÅ«rėjų klaida, nulėmusia apelianto žalos atsiradimÄ .

Net ir konstatavus, kad atsakovas teisingai suprogramavo EVAP sistemÄ ir realiai suklydo pats apeliantas, atsakovo neveikimas turėtų bÅ«ti pripažintas neteisėtu, nes ieÅ¡kovas, vos pastebėjęs, kad jo kompiuterio ekrane yra rodoma neteisinga suma, kreipėsi į atsakovÄ , o Å¡is jokių veiksmų dėl to nesiėmė. Apeliantui susidarė įspÅ«dis, jog teismas nenorėjo patenkinti ieÅ¡kinio ne todėl, kad jis yra nepagrįstas, bet todėl, jog suprato, kad jo patenkinimo atveju galimai daugybė vartotojų kreipsis į atsakovÄ dėl žalos atlyginimo.

11. Atsakovas VÄ® „Registrų centras“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad teismo procesas buvo vykdomas vadovaujantis bendraisiais civilinio proceso teisės principais, tarp jų proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad teismas siekia, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ , o proceso Å¡alys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis.

Å io ieÅ¡kinio faktinis pagrindas yra analogiÅ¡kas jau iÅ¡nagrinėtų bylų pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose. Liudytojas A. S., nebÅ«damas informacinių technologijų ekspertu, o bÅ«damas apelianto draugu ir turėdamas informatikos bakalauro iÅ¡silavinimÄ , tiesiog iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę dėl informacinės sistemos, kurioje vykdomos elektroninės varžytynės, funkcionavimo. Dalyvauti varžytynėse galima asmeniÅ¡kai ar per atstovÄ . Teismo vertinimu varžytynių dalyviai prisiima rizikÄ ir atsakomybę už savo veiksmus varžytynių metu, todėl privalo atidžiai ir rÅ«pestingai jose dalyvauti.

Institucijos civilinei atsakomybei atsirasti reikia nustatyti tris sÄ lygas, todėl Å¡iuo atveju atsakomybė atsirastų, jeigu bÅ«tų įrodyta, kad Registrų centras neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir teisės aktus privalėjo veikti, kitaip tariant, veikė pažeidęs jo veiklÄ reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Varžytynės yra priverstinis aukcionas ir jam taikomas Civilinio kodekso 6.420 straipsnio 3 dalies reikalavimas, kad aukciono dalyvis neturi teisės atÅ¡aukti savo pasiÅ«lymÄ .

Skundo argumentai dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo yra deklaratyvaus pobūdžio, nulemti apelianto nesutikimo su teismo išvadomis ir ginčo išsprendimo jo nenaudai. Apeliantas nenurodė konkrečių pirmos instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindų - kokios proceso ar materialiosios teisės normos galėjo būti pažeistos ir kokia jų įtaka teismo padarytai išvadai. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkinamas.

12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Dėl naujų įrodymų 13. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus – elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ su J. P., 2016-06-01 nuotraukÄ ir praÅ¡o Å¡iuos raÅ¡ytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi iÅ¡imtys, sÄ lygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai bÅ«na:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Ä®vertinęs naujų įrodymų pateikimo priežastis bei susipažinęs su naujais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nauji įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl Å¡iuos naujus įrodymus atsisako priimti. Dėl byloje nustatytų aplinkybių 14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-04-26 elektroninėje varžytynių sistemoje www.evarzytines.lt vyko varžytynės Nr. 119064, kuriose buvo parduodamas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir Å¡iam butui priklausantis garažas.

Pradinė parduodamo turto kaina buvo 87 600 Eur. Kai turto kaina varžytynėse pakilo iki 116 000 Eur, ieÅ¡kovas pakėlė kainÄ 88 Eur suma, o ieÅ¡kovui bandant pakelti kainÄ , ekrane buvo parodyta 180 000 Eur suma, ieÅ¡kovui pabandžius įvesti kainÄ , sistemoje buvo parodyta 1 180 000,00 Eur suma. IeÅ¡kovas bandė susisiekti su varžytynes organizuojančiu antstoliu, su atsakovo atstovais, norėdamas iÅ¡taisyti sumÄ , tačiau suma nebuvo iÅ¡taisyta ir ieÅ¡kovas buvo paskelbtas Å¡ių varžytynių laimėtoju.

PrieÅ¡ varžytynes visi varžytynių dalyviai yra supažindami su EVAP naudotojo instrukcija. IeÅ¡kovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybÄ su praÅ¡ymu dėl atsakovo teikiamų paslaugų, o bÅ«tent elektroninių varžytynių ir aukcionų portalo www.evarzytines.lt kokybės ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba šį praÅ¡ymÄ persiuntė nagrinėti pagal kompetencijÄ LR Teisingumo ministerijai, tačiau LR Teisingumo ministerija šį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atsisakė nagrinėti, kadangi ieÅ¡kovas jau teikė tapatų praÅ¡ymÄ 2016 metais.

IeÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ , reikalaudamas atlyginti jo patirtÄ Å¾alÄ 2016-04-26 vykusiose elektroninėse varžytynėse, kuri sudaro 8 760 Eur sumÄ , tačiau atsakovas atsisakė tenkinti šį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ . 15. 2016-06-07 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi tenkino pareiÅ¡kėjo J. Z. skundÄ dėl antstolio veiksmų, pripažino negaliojančiomis varžytynes Nr. 119064, grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjui jo sumokėtÄ 8 760 Eur varžytynių dalyvio mokestį. Vilniaus apygardos teismas 2016-10-11 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-07 nutartį panaikino ir pareiÅ¡kėjo J.

Z. skundÄ dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstÄ . Dėl apeliacinio skundo argumentų 16. Apeliacijos objektas yra Vilniaus apylinkės teismo sprendimas, kuriuo teismas atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl žalos iÅ¡ atsakovo priteisimo, kuriÄ , ieÅ¡kovo teigimu, jis patyrė dėl netinkamai suprogramuotos varžytynių sistemos. CPK 713 straipsnyje numatyta, jog varžytynes organizuoja antstolis. Varžytynės vyksta elektroniniu bÅ«du specialiame interneto tinklalapyje. Varžytynių specifika reiÅ¡kiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimÄ , užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusiÅ¡kÄ efektyvumÄ (vienas iÅ¡ jo požymių – ekonomiÅ¡kumas), t. y. užtikrinti tokį areÅ¡tuoto turto pardavimÄ , kuris atitiktų tiek skolininko, tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus.

Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, bÅ«tina, kad varžytynių institutas bÅ«tų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimaliÄ rizikÄ , varžytynės bÅ«tų operatyvi priemonė, bÅ«tų garantuojamas varžytynių bÅ«du sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad Å¡ie sandoriai nebÅ«tų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009.

Teismų praktika. 2009, 31). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015).

17. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi, jo teigimu, byla buvo iÅ¡nagrinėta itin greitai, teismas skubino proceso dalyvius. CPK 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas imasi priemonių, kad bÅ«tų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekia, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta vieno teismo posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ , taip pat, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas bÅ«tų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laikÄ ir kuo ekonomiÅ¡kiau.

Å iuo atveju bylos medžiaga patvirtina, jog pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme vyko paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du, kas reiÅ¡kia, jog Å¡alys galėjo savo pozicijas iÅ¡dėstyti ne tik ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į ieÅ¡kinį, tačiau ir teikdami dublikÄ ir triplikÄ . Byloje vyko vienas teismo posėdis, kurio metu teismas tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir apklausė du liudytojus, iÅ¡klausė Å¡alių praÅ¡ymus, baigiamÄ sias kalbas, Å¡alys naudojosi replikos teise. Apeliantas teigdamas, jog byla buvo iÅ¡nagrinėta per greitai, nenurodo, kokias aplinkybes teismas atsisakė tirti, kokių Å¡alių praÅ¡ymų netenkino ar kokių aplinkybių, kurių Å¡alys neiÅ¡dėstė procesiniuose dokumentuose, jos neturėjo galimybės nurodyti teismo posėdžio metu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sudarė galimybę Å¡alims teikti dublikÄ ir triplikÄ (ir taip papildomai atsikirsti į vienas kito argumentus), teismo posėdžio metu apklausė liudytojus, iÅ¡klausė Å¡alių praÅ¡ymus ir taip užtikrino proceso ekonomiÅ¡kumo principo taikymÄ . Aplinkybė, jog teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ per vienÄ teismo posėdį, pati savaime, nereiÅ¡kia, jog Å¡alys nebuvo tinkamai iÅ¡klausytos ir byla nebuvo iÅ¡nagrinėta tinkamai.

18. Taip pat apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai nuvertino liudytojų žinių ir patirtį. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiÅ¡kiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).

Bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas liudytojais buvo pakvietęs du asmenis – A. S. ir I. K.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieÅ¡kovo į bylÄ pakviesti liudytojai nėra teismo ekspertai, jie savo kvalifikacijos prasme galėjo bÅ«ti ir buvo apklausti tik kaip liudytojai. Kaip teisingai pažymėjo teismas, jie neturi jokio ryÅ¡io su nagrinėjama byla, kadangi ginčo varžytynėse nedalyvavo ir apie jas nieko negali pasakyti, o iÅ¡dėstė tik asmeninę nuomonę dėl elektroninių varžytynių sistemos netobulumo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas nėra saistomas liudytojo nuomonės ir išdėstytų paaiškinimų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu išklausė liudytojų paaiškinimus ir juos bylos kontekste vertino remdamasis vidiniu įsitikinimu ir kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Ta aplinkybė, jog teismas neįvertino liudytojų paaiškinimų taip, kaip to tikėjosi apeliantas, nereiškia, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir skundžiamo sprendimo nedaro negaliojančiu.

19. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl statistinių duomenų apie sistemos veikimÄ , dėl sistemos naudojimosi instrukcijos 14 punkto ir CPK 713 straipsnio 7 dalies nuostatų prieÅ¡taravimo tikrovei, netyrė, kada narÅ¡yklė yra nesuderinama su sistema. Pažymėtina, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino ir iÅ¡tyrė į bylÄ pateiktus įrodymus tinkamai, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai, nepažeidė įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Tai kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iÅ¡samiai nepasisakė dėl visų apelianto argumentų ir į bylÄ pateiktų įrodymų, nereiÅ¡kia, jog teismas Å¡ių aplinkybių neanalizavo.

20. Apeliantas apeliaciniu skundu praÅ¡o tenkinti jo ieÅ¡kinį, ir priteisti jam iÅ¡ atsakovo 8 760 Eur turtinės žalos. CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos – žala (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis).

Taigi ieÅ¡kovas, siekdamas, jog jam bÅ«tų priteista jo praÅ¡oma turtinė žala, privalėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas. IeÅ¡kovas nurodo, jog neteisėti atsakovo veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, jog EVAP buvo ydingai suprogramuota, žala yra pradinis varžytynių dalyvio mokestis (8 760 Eur), o priežastinis ryÅ¡ys – jog jeigu sistema bÅ«tų funkcionavusi tinkamai, tai ieÅ¡kovo pradinis įnaÅ¡as jam nelaimėjus varžytynių, bÅ«tų grÄ Å¾intas, arba ieÅ¡kovas bÅ«tų laimėjęs varžytynes.

IÅ¡ esmės ieÅ¡kovas nesutinka, jog sistema veikia tinkamai, teigia, jog yra ydingai suprogramuota, kadangi ieÅ¡kovas, pats to nenorėdamas pernelyg daug pakėlė siÅ«lomÄ varžytynių objekto kainÄ . Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovas prieÅ¡ dalyvaudamas varžytynėse, susipažino su jų vykdymo tvarka, jam buvo aiÅ¡kiai parodyta, kokia įvestis kada yra pasirenkama ir kuriose kompiuterio ekrano vietose yra iÅ¡dėstyti kokie mygtukai.

21. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, elektroninių varžytynių vykdymo reguliavimas apsaugo atidų ir rÅ«pestingÄ varžytynių dalyvį nuo galimybės suklysti. Papildomi sistemos praneÅ¡imai užtikrina, kad suklydęs dalyvis turėtų galimybę pakeisti savo siÅ«lymÄ dėl to nepatirdamas jokių finansinių praradimų. Esminis suklydimas pasiÅ«lant gerokai per didelę turto kainÄ neatitinka CK 1.90 straipsnio 5 dalies nuostatų, pagal kurias suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog apeliantas pats suklydo, Å¡io teiginio nepagrindė. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo suklydimÄ lėmė ne įvesties mygtukų iÅ¡dėstymas ar netinkamas sistemos suprogramavimas, o tik paties ieÅ¡kovo atliktas dvigubas mygtuko paspaudimas. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovas varžytynėse dalyvavo pirmÄ kartÄ negali bÅ«ti pagrindas pripažinti, jog atsakovas jam sukėlė žalÄ . IeÅ¡kovas, turėjęs pareigÄ susipažinti su varžytynių vykdymo tvarka, taip pat privalėjęs elgtis apdairiai bei rÅ«pestingai, neturi pagrindo reikalauti, kad dėl minėtų jam keliamų elgesio standartų nesilaikymo, jo atžvilgiu nebÅ«tų taikomos imperatyvios įstatymo nuostatos, reglamentuojančios atvejus, kai varžytynių dalyvio mokestis yra ne grÄ Å¾inamas varžytynių dalyviui, bet skiriamas skolininko skoloms ir vykdymo iÅ¡laidoms padengti (CPK 711 straipsnio 1 dalis).

Byloje esanti informacija patvirtina, jog elektroninių varžytynių ir aukcionų portalas yra veikianti sistema, kurioje nuolatos vyksta varžytynės. Aplinkybės, jog ieÅ¡kovas, per neatidumÄ ar nežinojimÄ , atliko dvigubÄ mygtuko paspaudimÄ , kas lėmė didesnės kainos, negu planuota, pasiÅ«lymÄ , negali bÅ«ti laikoma netinkamu sistemos suprogramavimu. IeÅ¡kovas, dalyvaudamas varžytynėse, prisiima visÄ rizikÄ , susijusiÄ su dalyvavimo metu atliekamais veiksmais. IeÅ¡kovas turėjo teisę kainos siÅ«lymus kelti automatiniu bÅ«du, tai pat yra numatyta galimybė varžytynėse dalyvauti per atstovÄ .

Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , o pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ bei panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ Å¡io apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

IeÅ¡kovo J. Z. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai RÅ«ta Burdulienė Dainius Rinkevičius Neringa Å vedienė