2022-03-30 Nr. AB-7492-3-61-3-04860-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1765-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04860-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. B. H. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. S. B. H. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas O. S. B. H. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21S35673 (toliau – ir Sprendimas), panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 6K-2100 (toliau – ir Komisijos sprendimas), įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė, kilmės šalis) pilietis, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), tačiau Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas nurodė, jog Sprendimą skundė ikiteismine tvarka, tačiau Komisija sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

3. Pareiškėjas teigė, jog (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjas nurodė pateikęs visą informaciją, o atsakovas turėjo ne formaliai atkartoti EPPB informaciją, bet kruopščiai įvertinti pareiškėjui galinčius kilti pavojus, vadovautis logika ir žmogišku supratimu, juolab, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas neparodė, jog ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio prašymo motyvams atskleisti, nėra padaręs pažeidimų, visą laiką buvo geranoriškas, išvykimą iš kilmės valstybės nulėmė (duomenys neskelbtini), todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies.

5. Pareiškėjas vertino, kad Migracijos departamento sprendimai negali būti pagrįsti prielaidomis, o išimtinės aplinkybės nebuvo nustatytos. Taip pat Komisijoje buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, Migracijos departamentas nesurinko naujausios ir aktualiausios informacijos apie beatodairiško smurto padėtį pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, nors tokia pareiga įtvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7, 92.8, 97.1 punktuose. Pareiškėjas teigė, kad Komisija neįvardino būtinybės išsiųsti pareiškėją, o tik bendro pobūdžio teiginiais nurodė, jog yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti. Pareiškėjas vertino, jog Komisijos Sprendimas neišsamus, nepagrįstas, lakoniškas, todėl turi būti panaikintas.

6. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė prieglobsčio prašęs (duomenys neskelbtini).

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas teigė, kad Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Atsakovas nurodė tyrimo metu nenustatęs realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, taip pat faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsakovas rėmėsi EPPB 2021 m. gairėmis dėl beatodairiško smurto lygio įvairiuose kilmės valstybės regionuose ir sprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas teigė iš kilmės valstybės išvykęs dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas vertino, kad pareiškėjo paaiškinimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo neišsamus, abstraktus bei prieštaringas, o tyrimo metu nerasta tokių duomenų, jog (duomenys neskelbtini).

10. Atsakovas pažymėjo, kad buvo surinkta ir ištirta visa aktuali 2020–2021 m. informacija iš keleto šaltinių. Pareiškėjas nepateikė naujesnės informacijos, duomenų, paneigiančių atsakovo išvadas. Pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas. Atsižvelgęs į pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes (neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė, kai buvo sulaikytas pareigūnų), atsakovas sprendė, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Pareiškėjas, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti, todėl jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos.

11. Atsakovas nurodė, kad, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

12. Atsakovas vadovavosi Tvarkos aprašo 222 punktu ir teigė, kad pareiškėjo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atsakovui nebuvo privalomas.

13. Migracijos departamento atstovės teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo O. S. B. H. B. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „3. Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „4. Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

15. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

15.1. Pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

15.2. (duomenys neskelbtini).

15.3. (duomenys neskelbtini).

15.4. Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjo paaiškinimas yra abstraktus, bendro pobūdžio, todėl atmetė jį dėl patikimumo stokos. Atsakovas tyrimo metu nenustatė aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie pagal kilmės valstybės informaciją susiduria su padidinta persekiojimo rizika. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nebuvo sulaikytas, sumuštas, ar kitaip apribota jo laisvė, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta, todėl sprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatų. Tyrimo metu nenustatęs realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, atsakovas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsakovas sprendė, kad (duomenys neskelbtini) egzistuoja beatodairiškas smurtas, tačiau jo lygis nėra aukštas ir nesiekia to lygio, kai vien buvimo šioje teritorijoje pakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Sprendimu Migracijos departamentas taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti asmeniui 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į centrinę Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

15.5. Nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, pareiškėjas 2021 m. lapkričio 25 d. pateikė skundą Komisijai, kuri Komisijos sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

16. Teismas vadovavosi Įstatymo 86, 87 straipsnių nuostatomis, 71 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 83 straipsnio 2 ir 5 dalimis, Tvarkos aprašo 116 punktu ir, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimą, sprendė, kad jis visiškai nenuoseklus, paaiškinimo detalės padrikos, iš jų nėra galimybės susidaryti pilno ir išsamaus vaizdo apie pareiškėjui nutikusius įvykius jo kilmės valstybėje. Teismas pažymėjo, jog prieglobsčio prašymo pateikimo metu pareiškėjas nurodė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prieglobsčio prašymo pateikimo metu taip pat nurodė esąs (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė kylančias grėsmes dėl (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjo paaiškinimai stokoja detalių, yra labai neišsamūs, prieštaringi, abstraktūs, pareiškėjas vengė išsamiai nurodyti įvykio, dėl kurio išvyko iš kilmės valstybės, detales, nepaaiškino kilmės valstybėje kilusios grėsmės, vengė atsakyti į patikslinančius klausimus, teismas pareiškėjo paaiškinimus laikė nepatikimais, o grasinimo faktą – nenustatytu.

17. Vertindamas pareiškėjo teiginį dėl (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, jog pareiškėjas galėtų būti priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei, tačiau teismas nustatė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini).

18. Teismas vertino teismo posėdyje pareiškėjo pateiktus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina aplinkybę, kad kilmės valstybėje pareiškėjas buvo persekiojamas dėl (duomenys neskelbtini). Teismas iš dokumentų turinio nustatė kad pareiškėjo kilmės valstybės teismas patvirtino prašymą dėl pareiškėjo skundo, kad jis sulaukė grasinimų (duomenys neskelbtini). Todėl (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo teisėjas nusprendė sulaikyti visus įtariamuosius, kurie gyvena toje pačioje gyvenamojoje vietoje, nusiųsti kelių policijai (duomenys neskelbtini), atsakingai institucijai perduoti visą bylos medžiagą ir pranešti teisėjui apie bylos eigą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, sprendė, kad net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjui grasino (duomenys neskelbtini), valstybės institucijos ėmėsi priemonių grasintojams nustatyti. Teismas pažymėjo, kad nei pareiškėjo (duomenys neskelbtini), dėl kurios priimtas minėtas teismo įsakymas, nėra valstybiniai subjektai, nevaldo kilmės valstybės ar didelės jos dalies.

19. Teismas nepripažino pareiškėjo pažeidžiamu asmeniu, taip pat nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjas negali grįžti į kilmės valstybę dėl visiškai pagrįstos baimės, jog jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, jog yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija ar rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies bei Konvencijos 1 straipsnio A dalies nuostatų bei Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl atsakovas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos.

20. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas surinko informaciją apie 2019–2021 m. kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini), atliko detalią pareiškėjo apklausą, sudarė jam sąlygas išsamiai pateikti argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti nurodytus teiginius. Aplinkybę, kad pareiškėjas neturėjo galimybės būti išklausytas nagrinėjant jo skundą Komisijoje, teismas vertino kaip nesvarbią nagrinėjamu atveju, nes ši teisė – pasisakyti asmeniškai – pareiškėjui buvo sudaryta nagrinėjant šią administracinę bylą teismo posėdyje, kuriame dalyvavo pareiškėjo atstovas advokatas ir vertėjas, ir kuria pareiškėjas pasinaudojo.

21. Įvertinęs pareiškėjo atvykimo aplinkybes, deklaruojamą tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (amžius, profesija, darbingumas, šeiminiai ryšiai, deklaruojami keliavimo tikslai ir pan.), teismas konstatavo, jog Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, yra teisėta ir pagrįsta.

22. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas nusprendė uždrausti pareiškėjui penkerius metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo dienos. Byloje nesant jokių duomenų, iš kurių pareiškėją būtų galima priskirti asmenų, kuriems taikomas 5 metų draudimo atvykti laikotarpis, grupei, teismas adekvačiu laikė 2 metų atvykti draudimo laikotarpį. Nustatęs, kad adekvatus draudimo atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką terminas yra 2 metai nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, teismas taip pat pakeitė Migracijos departamento Sprendimo dalį, nustatydamas įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

23. Netenkinęs pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

III. 24. Pareiškėjas O. S. B. H. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog buvo neteisingai įvertintos individualios pareiškėjo savybės, kurios suponuoja prieglobsčio suteikimo pareigą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja prašymo suteikti prieglobstį motyvus, apklausoje pateiktus paaiškinimus ir akcentuoja (duomenys neskelbtini), kuriems kilmės valstybėje nesaugu.

26. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, kad jo paaiškinimas yra abstraktus, bendro pobūdžio, stokoja patikimumo, o pareiškėjas nepriskirtinas prie asmenų, kurie pagal kilmės valstybės informaciją susiduria su padidinta persekiojimo rizika, grupės.

27. Pareiškėjas nurodo, kad teismas vadovavosi tik atsakovo subjektyviomis prielaidomis, pažeidė tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotą praktiką, tiek Įstatymo nustatytas pareigas, pažeidė pareiškėjo teisę teikti įrodymus dėl prieglobsčio prašymo ir dalyvauti prašymo ar skundo nagrinėjimo procedūroje.

28. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas teigia, jog nuoširdžiai paaiškino visas teisingam sprendimui priimti reikalingas aplinkybes, nurodė konkrečius faktus, tačiau jie nebuvo tinkamai įvertinti. Migracijos departamento Sprendimas turėtų būti panaikintas, nes nebuvo surinkta pakankamai duomenų, gautų iš patikimų šaltinių. Atsakovo surinkta informacija buvo tendencinga ir išskirtinai palaikanti pareiškėjo kilmės valstybės valdžios režimą, neatspindi tikrosios pareiškėjo kilmės valstybės situacijos ir negali būti laikoma išsamiais, patikimais bei aktualiais įrodymais.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja savo argumentus, susijusius su pareiškėjo neatitiktimi Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytiems kriterijams, jo paaiškinimo patikimumo stoka, nepateiktais įrodymais dėl individualaus persekiojimo, ir papildomai nurodo, kad pareiškėjui nebuvo ribojimų teikti įrodymus ir paaiškinimus apklausos metu. Migracijos departamentas ne tik įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus ir papildomus dokumentus, tačiau ir išvertė juos į lietuvių kalbą. Atsakovas teigia, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią, su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, bei konstatavo, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog dėl pareiškėjo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjui nenurodžius, kokios aplinkybės buvo neįvertintos ir kokia informacija nebuvo surinkta, šie deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Atsakovo vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Pareiškėjas O. S. B. H. B. apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas ir turėti galimybę teikti paaiškinimus. Kitų tokį prašymą pagrindžiančių aplinkybių pareiškėjas nenurodo.

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Todėl pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

V. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį pareiškėjui O. S. B. H. B. Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti jam pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, tačiau parinko nepagrįstus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki dvejų metų, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, jog teismas rėmėsi tik subjektyviomis atsakovo prielaidomis, pažeidė pareiškėjo teisę teikti įrodymus, dalyvauti prašymo ar skundo nagrinėjimo procedūroje, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko pakankamai duomenų, gautų iš patikimų šaltinių.

36. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas tenkino pareiškėjo skundo dalį, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas netikrinamas.

37. Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

38. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015).

40. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

41. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

42. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik tais aspektais, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas.

43. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini).

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus jį apklausiant, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo padėties kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti (duomenys neskelbtini).

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo paaiškinimas apie (duomenys neskelbtini) pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas kaip nepatikimas, o grasinimo faktas – nenustatytas. Teikdamas prieglobsčio prašymą, pareiškėjas nurodė (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjas atsakovui teikė prieštaringus paaiškinimus apie jam tariamai galinčią kilti grėsmę kilmės valstybėje, o vien (duomenys neskelbtini) nėra ir negali būti vertinamas kaip pakankamai pagrįstas persekiojimo baimei nustatyti.

46. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, jog buvo pažeista jo teisė teikti įrodymus dėl prieglobsčio prašymo ir dalyvauti prašymo ar skundo nagrinėjimo procedūroje, pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais (Įstatymo 71 str. 4 d. 4 p.). Prieš priimant Sprendimą, pareiškėjas buvo apklaustas laikantis nustatytų procedūrų – jam paaiškintas apklausos tikslas, suteikta galimybė laisvai paaiškinti išvykimo priežastis, užduoti patikslinamieji klausimai (duomenys neskelbtini), kuriai priklauso pareiškėjo šeima, apie jo šeimos sudėtį, grasinimus, domėtasi priežastimis, paskatinusiomis pareiškėją (duomenys neskelbtini), jo žiniomis (duomenys neskelbtini), taip pat buvo informuota apie elektroninio pašto adresą, kuriuo reikia pateikti visus turimus dokumentus, galinčius patvirtinti pareiškėjo paaiškinimą. Taigi pareiškėjo teisė dalyvauti prašymo nagrinėjime buvo tinkamai užtikrinta. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nedetalizavo, kokius įrodymus jis dar norėjo pateikti, kokių įrodymų jam nebuvo leista pateikti, o taip pat nepateikė jų kartu su apeliaciniu skundu, todėl šiuo aspektu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl pažeistos teisės dalyvauti skundo nagrinėjimo procedūroje išsamiai aptarė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas šių aplinkybių apeliaciniame skunde nedetalizavo, pirmosios instancijos teismo argumentų nekartoja.

47. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo paaiškinimui, kuriuo jis grindžia savo prieglobsčio prašymą, trūksta konkretumo, kad būtų galima prieiti tikėtiną išvadą, jog, kaip teigia pareiškėjas, grįžus į kilmės valstybę, jo sveikatai ar gyvybei grėstų pavojus. Pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

48. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, jog pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto (pareiškėjas (duomenys neskelbtini)), todėl atsižvelgus į tai, bei į tai, kad pareiškėjo kilmės valstybėje (gyvenamojoje vietoje) beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti sprendžiant pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo surinkta informacija buvo tendencinga ir išskirtinai palaikanti pareiškėjo kilmės valstybės valdžios režimą, neatspindi tikrosios pareiškėjo kilmės valstybės situacijos ir negali būti laikoma išsamiais, patikimais bei aktualiais įrodymais, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją. Kaip minėta, ne Migracijos departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai ir priėjo pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.

50. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. S. B. H. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė