ef0e2495-cb75-4eba-b4a2-5bd4ef9bb2ed · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1580-527/2011;pirmosios instancijos teismo teisėja Larisa Tamulionienė;procesinių sprendimų kategorijos: 99.1.2; 103.4; 122.2.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugpjūčio 31 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės UAB „Gurda“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-345-660/2011 pagal ieÅ¡kovės UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Gurda“ dėl skolos priteisimo ir n u s t a t ė:

Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismÄ atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-12 galutinio sprendimo, kuriame tai pat prašė, atsižvelgiant į susiformavusiÄ ekonominę ir finansinę krizę, atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimÄ iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos (2 t., b. l. 65).Kauno rajono apylinkės teismas 2011-05-16 nutartimi (2 t., b. l. 67-68) atsakovės praÅ¡ymo atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimÄ ir nustatė atsakovei 7 dienų terminÄ nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos žyminiam mokesčiui sumokėti ir pateikti įrodymus.

Teismas nustatė, kad atsakovės praÅ¡ymas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimÄ iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos yra nepakankamai motyvuotas ir prie praÅ¡ymo nepateikta pakankamai raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių tokio praÅ¡ymo pagrįstumÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai.

Duomenys iÅ¡ registrų ir kredito įstaigų turi bÅ«ti pateikiami su tam tikra laiko perspektyva, nes duomenys apie banko sÄ skaitose esamÄ likutį neparodo jose esančių piniginių lėšų judėjimo, o iÅ¡ registrų pateiktos pažymos apie Å¡iuo metu turimÄ turtÄ neleidžia spręsti apie veiksmus netolimoje praeityje; Å¡ių duomenų visuma leistų nuspręsti ne tik tai, ar pareiÅ¡kėjo turtinė padėtis yra labai sunki, bet ir iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ sias tokios padėties atsiradimo priežastis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010; 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2007-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-347/2007; 2011-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-100/2011).

Teismas laikė, kad atsakovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovės sunkiÄ turtinę ir finansinę padėtį. Atsakovė atskiruoju skundu (2 t., b. l. 70-73) praÅ¡o:

1) dalyje dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie LR FM;

2) kreiptis į LR Konstitucinį TeismÄ dėl CPK 83 str. 3 d. ir 84 str. nuostatų, leidžiančių teismams spręsti dėl žyminio mokesčio sumažinimo ar jo sumokėjimo atidėjimo, neiÅ¡siaiÅ¡kinus vykdomosios valdžios pozicijos Å¡iuo klausimu ir nežinant jų pozicijos kiekvienoje konkrečioje byloje, atitikimo LR Konstitucijos 5 str. 1 d. įtvirtintam valdžių padalijimo principui;

3) Kauno rajono apylinkės teismui pačiam nepanaikinus skundžiamos 2011-05-16 nutarties ir paÅ¡alinus abejones dėl kvestionuojamų CPK normų atitikties LR Konstitucijai, skundžiamÄ nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės, atidedant žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo;

4) atskirojo skundo nepatenkinus, nustatyti apeliantei protingÄ terminÄ Å¾yminiam mokesčiui sumokėti;

5) nustatyti, kad kartu su Å¡iuo atskiruoju skundu pateikta medžiaga apie apeliantės finansinę bÅ«klę sudaro komercinę paslaptį, yra nevieÅ¡a ir neprieinama net ieÅ¡kovei.Atskirajame skunde nurodoma, kad iÅ¡nagrinėtoje byloje yra pakankamai raÅ¡ytinės medžiagos, rodančios labai skirtingÄ Å¡alių turtinę padėtį, kas savaime turėtų reikÅ¡ti tam tikras lengvatas apeliantei kaip silpnesniajai Å¡aliai, kad bÅ«tų galima realiai ir nepriklausomai nuo Å¡alių ekonominių galimybių įgyvendinti CPK 12 str.

įtvirtintÄ rungimosi principÄ ir CPK 17 str. įtvirtintÄ Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principÄ . IÅ¡ bylos raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovė yra nekilnojamojo turto magnatė, valdanti didelį ir prestižinį nekilnojamojo turto objektÄ pačioje Vilniaus Å¡irdyje, praktiÅ¡kai Gedimino kalno papėdėje. Tuo tarpu atsakovė yra tik kukli nuomininkė, kurios turimas nekilnojamasis ir registruotinas turtas buvo areÅ¡tuotas, teismui patenkinus ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones.

Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pats teismas priėmė 2010-08-10, įskaitant Kauno apygardos teismo 2010-11-15 nutartimi padarytus pakeitimus. Atitinkamai teismas turėjo bÅ«ti Turto areÅ¡to aktų registrÄ tvarkančios įstaigos raÅ¡tu informuotas apie areÅ¡tuotus atsakovės nekilnojamojo turto objektus ir kitÄ registruotinÄ turtÄ , o Å¡ie dokumentai neabejotinai turi bÅ«ti byloje. Reikalavimas, kad juos dar kartÄ pateiktų apeliantė, yra perteklinis. Tuo labiau, kad teismams turi bÅ«ti sudaryta galimybė prieiti praktiÅ¡kai prie visų registrų duomenų.

Jei dėl kokių nors priežasčių tokie duomenys nėra prieinami, atsakovė pateikia Turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡raÅ¡Ä (2 t., b. l. 74-76). Be areÅ¡tuoto turto, prastÄ atsakovės ekonominę situacijÄ rodo aplinkybė, kad atsakovei pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys ir dėl tos įsiskolinimo dalies, kurios atsakovė neneigia, tačiau net ir jÄ pripažindama negali laiku grÄ Å¾inti. Tai yra užfiksuota tiek atsakovės prieÅ¡taravimuose dėl preliminaraus sprendimo, tiek pačiame skundžiamame galutiniame spendime.

Å ie procesiniai dokumentai neabejotinai yra byloje ir laikantis CPK 197 str. nuostatų turėtų bÅ«ti laikomi raÅ¡ytiniais įrodymais, pagrindžiančiais praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės pastangomis areÅ¡tavus atsakovės nekilnojamÄ jį turtÄ , atsakovė neteko galimybės bent kiek palankesnėmis sÄ lygomis kredituotis bankuose ir tapo visiÅ¡kai priklausoma nuo įplaukų į banko sÄ skaitÄ . Kaip matyti iÅ¡ pateikiamų banko sÄ skaitos iÅ¡rašų, laikotarpyje nuo 2011-01-01 iki 2011-04-30 atsakovės įplaukų vidurkis sudarė 7.936,29 Lt.

Tačiau atėjus terminui pateikti apeliacinį skundÄ ir už jį sumokėti žyminį mokestį, atsakovės įplaukų vidurkis buvo žymiai sumažėjęs ir nuo 2011-05-01 iki 2011-05-12 sudarė tik 5.958,59 Lt. Neturinčiai rezervų įmonei, kuriai nuolat reikalingos apyvartinės lėšos, toks įplaukų sumažėjimas yra ypač juntamas ir labai blogina jos padėtį. Kadangi piniginio srauto trÅ«kumas apeliacinio skundo pateikimo metu sudarė apie 25%, be to, kaip matyti iÅ¡ pridėtų banko sÄ skaitos iÅ¡rašų, iÅ¡laidos (debetas) nuolat buvo didesnės už įplaukas (kreditas), visa tai ir privertė praÅ¡yti atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminÄ .

Dar ir Å¡iai dienai yra iÅ¡likęs 37.489 Lt įsiskolinimas biudžetui ir 38.598 Lt pradelsti įsiskolinimai. Tiekėjams apeliantė yra įsiskolinusi 194.276,13 Lt. „Swedbank“, AB kredito limitas yra pilnai iÅ¡eikvotas. Tai patvirtinantys dokumentai ir sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡as taip pat pridedami. Taigi apeliantei brangus kiekvienas litas. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas, kurio, remdamasi CPK 84 str., prašė apeliantė, nereiÅ¡kia atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo pagal CPK 83 str. 3 dalį.

Todėl atidėjimas tik sudarytų apeliantei galimybę sumokėti žyminį mokestį ne tokiu sunkiu įmonei metu. Kad toks Å¡viesesnis metas tikrai ateis, rodo pridedame banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e užfiksuota teigiama įplaukų dinamika laikotarpyje nuo 2011-05-01 iki 2011-05-25. Å iame laikotarpyje atsakovės įplaukų vidurkis sudarė jau 6.848,88 Lt, o atotrÅ«kis tarp debeto ir kredito tolydžiai mažėjo. Jei po visko, kas pridaryta, Vyriausybe dar galima pasitikėti, tai apeliantės įmonės ekonominės padėties pagerėjimo galima pagrįstai tikėtis ir remiantis Vyriausybės 2011-04-27 nutarimu Nr.491 „Dėl Lietuvos konvergencijos 2011 metų programos ir Nacionalinės reformų darbotvarkės“, kur teigiama, kad 2011 m. yra paskutinieji krizės metai, po kurių bus visa ko atsigavimas ir visuotinis augimas.

Be to, svarstytina, ar apskritai yra tikslingas žyminio mokesčio mokėjimas iki apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo, nes galima situacija, kai patenkinus apeliacijÄ Å¾yminį mokestį tektų priteisti jį sumokėjusiai atsakovei (apeliantei) iÅ¡ ieÅ¡kovės, užuot priteisus tiesiog valstybei. Be CPK 84 str. nurodyto žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pagrindo - turtinės padėties, apeliantė papildomai rėmėsi oficialiai pripažinta ekonomine ir finansų krize. Tai yra visuotinai žinoma ir teisės aktuose bei teismų praktikoje konstatuota aplinkybė, todėl nebeįrodinėtina CPK 182 str. 1 ir 4 punktų prasme.

Pavyzdžiui, Vyriausybės 2011-04-27 nutarimas Nr. 491 „Dėl Lietuvos konvergencijos 2011 metų programos ir Nacionalinės reformų darbotvarkės“ ir 2011-03-30 nutarimas Nr. 371 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 metų veiklos ataskaitos pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“, Lietuvos apeliacinio teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1003/2011, kurioje konstatuojama, kad 2008 m. pabaigoje kilusi pasaulinė ekonominė finansų krizė Lietuvoje tebesitęsia ir 2011 m. Vyriausybė, pasinaudodama ar tik prisidengdama finansų krize, iniciavusi naktinį mokestinį perversmÄ , privertė daug ko atsisakyti ir daug kÄ prarasti įvairias socialines grupes, todėl galėtų solidarizuotis bent jau tiek, kad bÅ«tų atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas.

Kadangi žyminis mokestis įskaitomas į valstybės biudžetÄ , o ne į teismo sÄ skaitÄ , apeliantės nuomone, sprendžiant dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo yra ypač svarbi biudžetu disponuojančios Vyriausybės pozicija Å¡iuo klausimu. Dėl Å¡ios priežasties, nagrinėjant atskirÄ jį skundÄ , į bylÄ kaip trečiÄ jį asmenį reikia įtraukti Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie LR FM. Atsižvelgiant į LR Konstitucijos 5 str. 1 dalyje įtvirtintÄ valdžių padalijimo principÄ , jokia teisminės valdžios institucija neturėtų pasisakyti dėl žyminio mokesčio atidėjimo galimumo ar negalimumo vietoje kompetentingos vykdomosios valdžios institucijos, nes tikėtina, jog kompetentinga vykdomosios valdžios institucija neprieÅ¡tarautų žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimui.

Tuo tarpu CPK nuostatos, leidžiančios teismams spręsti dėl žyminio mokesčio sumažinimo ar atidėjimo net neiÅ¡siaiÅ¡kinus vykdomosios valdžios pozicijos kiekvienoje konkrečioje byloje, bet pasisakant vietoje kompetentingų vykdomosios valdžios institucijų, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja LR Konstitucijos 5 str. 1 dalyje įtvirtintam valdžių padalijimo principui, nes sumaiÅ¡o teisminės ir vykdomosios valdžios kompetencijÄ .Atskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , pareiÅ¡kėjas, pateikdamas teismui praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ , turi pridėti įrodymus, patvirtinančius jo laikinÄ sunkiÄ turtinę padėtį. Apeliantei pateikus tik praÅ¡ymÄ dėl žyminio mokesčio atidėjimo, motyvuojant krize Lietuvoje, bet nepridėjus jokių įrodymų, teismas atmetė apeliantės praÅ¡ymÄ dėl žyminio mokesčio atidėjimo tuo pagrindu, jog praÅ¡ymas yra nepakankamai motyvuotas ir prie praÅ¡ymo nepateikta pakankamai raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių tokio praÅ¡ymo pagrįstumÄ .

Tačiau kolegija pažymi, jog CPK 115 str. yra įtvirtintas procesinių dokumentų trÅ«kumų iÅ¡taisymo institutas. Todėl pirmosios instancijos teismas, laikydamas, jog apeliantės praÅ¡ymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo yra nepakankamai motyvuotas ir prie praÅ¡ymo nepateikta pakankamai raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių tokio praÅ¡ymo pagrįstumÄ , pirmiausia turėjo nustatyti apeliantei terminÄ Å¡io procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti ir tik po to spręsti dėl tokio praÅ¡ymo pagrįstumo.

Kadangi apylinkės teismas Å¡ios procesinės nuostatos nesilaikė, kolegija, spręsdama dėl pareikÅ¡to praÅ¡ymo pagrįstumo, vertina atskirajame skunde iÅ¡dėstytus argumentus bei su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, nustatydama, kad kartu su atskiruoju skundu pateikta medžiaga apie apeliantės finansinę bÅ«klę sudaro jos komercinę paslaptį ir yra nevieÅ¡a (CPK 10 str. 2 d.). Tačiau kolegija, atsižvelgdama į CPK 10 str. įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , taip pat į tai, kad pati apeliantė savo atskirajame skunde, įteiktame ieÅ¡kovei, atskleidė savo pateiktų su atskiruoju skundu įrodymų turinį, nenustato, kad Å¡i medžiaga yra neprieinama ieÅ¡kovei.Kolegija pritaria apeliantei, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje yra raÅ¡ytinių įrodymų (kurių apylinkės teismas be pagrindo nevertino), patvirtinančių atsakovės sunkiÄ finansinę padėtį.

Kaip matyti iš atsakovės 2010-06-10 pranešimo dėl nuomos sutarties nutraukimo (1 t., b. l. 164), atsakovė nurodė nuomojamų ieškovės patalpų atsisakiusi dėl ,,ženkliai smukusių užsakymų, gamybos ir pardavimo apimčių“. Atsakovės teigimu, ,,einamuoju momentu gaunamų lėšų vos užtenka mokesčiams ir darbo užmokesčiui išmokėti bei pilnai atsiskaityti su atleidžiamais darbuotojais... Įmonė ne tik finansiškai nebepajėgia išlaikyti šių patalpų, bet ir dėl iš esmės pasikeitusios situacijos nebegali jų naudoti tai paskirčiai, kuriai buvo išsinuomojusi“.

Kolegijos nuomone, prastÄ atsakovės ekonominę situacijÄ rodo ir aplinkybė, kad atsakovei pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys ir dėl tos įsiskolinimo dalies, kurios atsakovė neneigia, tačiau net ir jÄ pripažindama atsakovė negali laiku pripažįstamos skolos sumokėti, kÄ patvirtina tiek atsakovės prieÅ¡taravimai dėl preliminaraus sprendimo, tiek pats skundžiamas galutinis spendimas, kurių apylinkės teismas taip pat be pagrindo nevertino. Kolegija, vertindama atsakovės finansinę padėtį kaip sunkiÄ , taip pat atsižvelgia į aplinkybę, jog pats teismas 2010-08-10 nutartimi (b. l. 49), pakeista Kauno apygardos teismo 2010-11-15 nutartimi, taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir pritaikė areÅ¡tÄ atsakovės nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui 79 062,13 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms, esančios kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis tai pačiai sumai, uždraudžiant atsakovui areÅ¡tuotu turtu disponuoti.

Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, kurie apylinkės teismui taip pat yra prieinami, patvirtina, jog Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. L2-6847-798/2010 taip pat yra areÅ¡tuotas atsakovės turtas 156 307,17 Lt sumai. Reikalavimas, kad Å¡iuos duomenis dar kartÄ pateiktų apeliantė, kolegijos nuomone, bÅ«tų perteklinis. Atsakovės teigimu, areÅ¡tavus jos nekilnojamÄ jį turtÄ , atsakovė neteko galimybės bent kiek palankesnėmis sÄ lygomis kredituotis bankuose ir tapo visiÅ¡kai priklausoma nuo įplaukų į banko sÄ skaitÄ .

Atsakovės teigimu, laikotarpyje nuo 2011-01-01 iki 2011-04-30 jos įplaukų vidurkis sudarė 7.936,29 Lt, tačiau atėjus terminui pateikti apeliacinį skundÄ ir už jį sumokėti žyminį mokestį, atsakovės įplaukų vidurkis buvo žymiai sumažėjęs ir nuo 2011-05-01 iki 2011-05-12 sudarė tik 5.958,59 Lt, o, neturinčiai rezervų įmonei, kuriai nuolat reikalingos apyvartinės lėšos, toks įplaukų sumažėjimas yra ypač juntamas ir labai blogina jos padėtį. Kadangi piniginio srauto trÅ«kumas apeliacinio skundo pateikimo metu sudarė apie 25%, be to, atsakovės iÅ¡laidos (debetas) nuolat buvo didesnės už įplaukas (kreditas), tai ir privertė atsakovę praÅ¡yti dėl sunkios finansinės padėties atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminÄ .

Atsakovės teigimu, atskirojo skundo surašymo metu buvo išlikęs 37.489 Lt įsiskolinimas biudžetui, 38.598 Lt pradelsti įsiskolinimai, tiekėjams įsiskolinimas 194.276,13 Lt, „Swedbank“, AB kredito limitas yra pilnai išeikvotas.Kolegija pažymi, jog žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas, kurio, remdamasi CPK 84 str., prašė apeliantė, nereiškia atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo pagal CPK 83 str. 3 dalį. Todėl atidėjimas tik sudarytų apeliantei galimybę sumokėti žyminį mokestį ne tokiu sunkiu jai metu.

Tai, kad atsakovės turtinei padėčiai pagerėti yra prielaidos, rodo teigiama atsakovės įplaukų dinamika laikotarpyje nuo 2011-05-01 iki 2011-05-25, kai atsakovės įplaukų vidurkis sudarė jau 6.848,88 Lt, o atotrūkis tarp debeto ir kredito tolydžiai mažėjo. Kolegija taip pat pažymi, jog be CPK 84 str. nurodyto žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pagrindo - turtinės padėties, apeliantė papildomai rėmėsi oficialiai pripažinta ekonomine ir finansų krize. Tai yra visuotinai žinoma ir teisės aktuose bei teismų praktikoje konstatuota aplinkybė, todėl nebeįrodinėtina CPK 182 str. 1 ir 4 punktų prasme.

Pavyzdžiui, Vyriausybės 2011-04-27 nutarimas Nr. 491 „Dėl Lietuvos konvergencijos 2011 metų programos ir Nacionalinės reformų darbotvarkės“ ir 2011-03-30 nutarimas Nr. 371 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 metų veiklos ataskaitos pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“; Lietuvos apeliacinio teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1003/2011, kurioje konstatuojama, kad 2008 m. pabaigoje kilusi pasaulinė ekonominė finansų krizė Lietuvoje tebesitęsia. Kolegijos nuomone, apeliantės finansinė padėtis apeliacinio skundo suraÅ¡ymo metu buvo sunki ir ji buvo nepajėgi sumokėti už apeliacinį skundÄ 477,62 Lt žyminio mokesčio, paskaičiuoto pagal ginčijamÄ 31.841,39 Lt sumÄ dokumentinio proceso tvarka, tačiau šį žyminį mokestį ji galėtų bÅ«ti pajėgi sumokėti po tam tikro laiko tarpo, todėl atsakovei žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimas atidėtinas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos.

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, kolegija skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir, klausimÄ iÅ¡sprendusi iÅ¡ esmės, atideda atsakovei žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimÄ iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos (CPK 337 str. 2 p.).Kadangi atskirasis skundas iÅ¡ esmės dėl žyminio mokesčio atidėjimo patenkintas, kolegija likusių apeliantės praÅ¡ymų, kaip nebereikÅ¡mingų Å¡ios apeliacijos rezultatui, nebesvarsto.Atsižvelgiant į tai, kad jokie kiti apeliacinio skundo trÅ«kumai nenustatyti, kolegija bylÄ perduoda Civilinių bylų skyriaus pirmininkui sudaryti kolegijÄ apeliaciniam skundui nagrinėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 335-339 str., n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ tenkinti.Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti.Atidėti atsakovei UAB ,,Gurda“ žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimÄ iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos.Nustatyti, kad atsakovės UAB ,,Gurda“ kartu su atskiruoju skundu dėl 2011 m. gegužės 16 d. nutarties pateikta medžiaga apie apeliantės finansinę bÅ«klę sudaro jos komercinę paslaptį ir yra nevieÅ¡a.BylÄ perduoti Civilinių bylų skyriaus pirmininkui sudaryti kolegijÄ apeliaciniam skundui nagrinėti.

Kolegijos pirmininkė                                        Jolita Cirulienė teisėjai                                                    Evaldas Burzdikas                                                                  Egidijus Tamašauskas