2017-03-22 Nr. AB-6886-3-64-3-02907-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-322-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02907-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. G. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja I. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą „Dėl mokėjimo nutraukimo“ Nr. 25038, 2015 m. liepos 13 d. sprendimą „Dėl permokos nustatymo“ Nr. 184, 2015 m. liepos 14 d. sprendimą „Dėl permokos nustatymo“ Nr. 185.

Atsakovas pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 m. liepos 13 d. sprendimą „Dėl permokos nustatymo“ Nr. 184, 2015 m. liepos 14 d. sprendimą „Dėl permokos nustatymo“ Nr. 185 nutraukė. Panaikino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą „Dėl mokėjimo nutraukimo“ Nr. 25038.

Pareiškėja Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame prašė priteisti iš atsakovų 754 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 251,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis pateikiant teismui skundą – 28 Eur bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 726 Eur. Pareiškėja kartu su prašymu pateikė 2015 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ADB 2036, kurioje nurodytas teisinių paslaugų pobūdis – už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą byloje pirmosios instancijos teisme (8 valandos) 726 Eur.

Teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), nurodė, kad Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, imamas užpraėjusį ketvirtį paskelbtas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, skaičiuojant nuo konkrečios teisinės paslaugos teikimo.

Byloje pateiktas išrašas iš teisinių paslaugų sutarties Nr. 15/174, pagal kurią pareiškėjai atstovavo advokatė D. B., kuri atstovaudama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. posėdyje (nuo 14 val. 05 min. iki 14 val. 24 min.) užtruko 19 min., o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. posėdyje (nuo 14 val. 04 min. iki 16 val. 04 min) užtruko 2 val. Už dalyvavimą 2016 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, galėtų būti priteistina iki 154,38 Eur (771,9 Eur Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2016 m. II ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 2 (valandų skaičius).

Taip pat pareiškėja patyrė išlaidas už skundo parengimą. Skundas teismui buvo įteiktas 2015 m. spalio 14 d., todėl pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2015 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 713,9 Eur. Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu už skundo surašymą rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis yra 2,5 koeficientas. Maksimali priteistina suma už skundo parengimą galėtų būt priteista iki 1 784,75 Eur (koeficientas 2,5 padaugintas iš 713,9 Eur vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, kuris galiojo 2015 m. II ketvirtį). Pareiškėja taip pat prašo priteisti žyminį mokestį. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį už skundą teismui, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjai galėtų būti priteistinas 28 Eur žyminis mokestis.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius yra Šiaulių miesto savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, nurodė, kad pareiškėjai priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos. Nurodė, kad iš viso pareiškėjai galėtų būti priteista 754 Eur, tačiau atsižvelgiant į pareiškėjos tenkintų reikalavimų dalį, jai iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priteisė 33,33 procentus prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų, t. y. 251,31 Eur.

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir priteisti pareiškėjai iš atsakovo 754 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad teismo sprendimas nutraukti administracinės bylos dalį motyvuotas tuo, kad 2015 m. liepos 13 d. sprendime Nr. 184 ir 2015 m. liepos 14 d. sprendime Nr. 185 dėl permokos nustatymo pareiškėjai nėra suformuluotas įpareigojimas grąžinti socialinės pašalpos ir paramos mokinio reikmėms įsigyti permoką, atsakovas konstatavo tik socialinės pašalpos ir paramos mokinio reikmėms įsigyti permokos faktą, tačiau nė vienam subjektui, t. y. nei šios išmokos gavėjui, nei kitam subjektui, nenustatė jokių pareigų ir nesuteikė jokių teisių, šie sprendimai yra tik tarpiniai (procedūriniai) dokumentai, kurie yra pagrindas priimti sprendimą dėl permokos išieškojimo civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka arba kreiptis dėl permokos nurašymo (išskaičiavimo), teisių ar pareigų pareiškėjai tiesiogiai nesukuria, nėra administraciniai aktai, nes juose nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjos atžvilgiu, jie nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjos teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje, todėl reikalavimas dėl šių sprendimų panaikinimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, kaip nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas „Dėl mokėjimo nutraukimo“ Nr. 25038 pripažintas neteisėtu, todėl panaikintas.

Atskirajame skunde pažymi, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas skundžiama 2017 m. vasario 14 d. nutartimi nepagrįstai sumažino pareiškėjai priteistinas bylinėjimosi išlaidas, nevertino visų byloje pareiškėjai suteiktų advokato paslaugų, todėl nutartis naikintina ir pareiškėjai priteistinos visos jos patirtos teismo išlaidos. Akcentuoja, kad ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik matematiniu paskaičiavimu, ypač atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti pareiškėjos patirtos teismo išlaidos ženkliai mažesnės, nei galimos pagal Rekomendacijas, be to, ir matematinis paskaičiavimas neteisingas. Pareiškėjai ne tik buvo parengtas 2015 m. spalio 14 d. skundas teismui ir atstovaujama teismo posėdžiuose, bet buvo parengtas ir 2015 m. lapkričio 2 d. atskirasis skundas dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties, kuria teismas buvo atsisakęs patenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakęs priimti pareiškėjos skundą. Apeliacinės instancijos teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą patenkino, panaikino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį ir skundo priėmimo terminą perdavė spręsti iš naujo, ir pareiškėjos skundas teisme buvo priimtas. Tokiu būdu pilnai buvo patenkintas pareiškėjos reikalavimas atnaujinti terminą skundui paduoti. Tai, kad byla dėl dalies pareiškėjos reikalavimo nutraukta, neturėtų būti vertinama kaip sprendimas ne pareiškėjos naudai. Priimdamas pareiškėjos 2015 m. spalio 14 d. skundą nagrinėti, teismas pripažino, kad jis nagrinėtinas administraciniame teisme ir sprendimą bylą dalyje nutraukti priėmė tik išnagrinėjęs bylą.

Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 26 straipsnio 2-3 dalys nustato negrąžintos neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo tvarką, o tokio išskaičiavimo pagrindu galėjo būti 2015 m. liepos 13 d. sprendimas Nr. 184 ir 2015 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 185 dėl permokos nustatymo. Atsakovų atstovai teisme nenurodė, kodėl permoka nebuvo pradėta išskaičiuoti. Sprendžia, kad atsakovai skundžiamais sprendimais nustatytų permokų nepradėjo išskaičiuoti dėl to, kad pareiškėja aktyviai gynė savo interesus. Tai, kad atsakovai nepradėjo vykdyti savo priimtų minėtų sprendimų dėl permokos nustatymo, turėtų būti vertinama kaip pareiškėjos skundo reikalavimo patenkinimas geruoju, o tai yra pagrindas priteisti pareiškėjai jos patirtas teismo išlaidas.

Sprendžiant dėl pareiškėjos patirtų teismo išlaidų atlyginimo teismas turėjo vadovautis ir bendraisiais teisingumo bei protingumo principais. Pareiškėja yra ne tik socialiai remtina, bet ir silpnesnioji šalis ginče su valstybę atstovaujančiais atsakovais, į teismą buvo priversta kreiptis dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, dėl pareiškėjos ignoravimo, savo veiksmų ir priimamų sprendimų nepaaiškinimo, kitos galimybės apginti savo interesus neturėjo. Atsakovai ne tik nutraukė socialinės paramos teikimą teismo neteisėtu pripažintu 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu „Dėl mokėjimo nutraukimo“ Nr. 25038, bet ir bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y. 2015-2016 metais nepriėmė iš pareiškėjos prašymų socialinei paramai gauti ir paramos neskyrė, nors pareiškėja turėjo teisę tokią paramą gauti.

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad visiškai nesutinka su pareiškėjos argumentais ir mano, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas aiškiai ir pagrįstai vertino, kad pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, todėl priteisė proporcingas (33,33 proc.) bylinėjimosi išlaidas. Teismas pagrįstai vadovavosi suformuota teismų praktika bei teisės aktais. Tai, kad pareiškėja yra socialiai remtina, jai teisės aktai nenumato jokių išskirtinių sąlygų ginant savo teises teismuose, nes visi asmenys prieš įstatymą yra lygus. Pareiškėja buvo atstovaujama profesionalaus advokato, todėl aiškinti, kad ji yra silpnoji šalis, nėra teisinio pagrindo. Teismas vadovaudamasis Rekomendacijų nuostatomis, įvertino advokato darbo laiką atstovaujant pareiškėjos interesus byloje, aiškiai nustatė laiko trukmę ir pritaikė apmokėjimo už konkrečią trukmę nuostatas. Atsakovas nėra atsakingas už tai, kad teismas skundo priėmimo atsisakė priimti jos skundą.

Pažymi, kad realiai iš trijų pareiškėjos reikalavimų buvo patenkintas tik vienas, kas ir sudaro 33,33 proc. tenkintų reikalavimų. Teismas pagrįstai vadovavosi tokio pobūdžio klausimams spręsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjos atskirąjį skundą tenkinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja prašyme prašė priteisti iš viso 754 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 28 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 726 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjos skundas tenkintas 33,33 proc., todėl nuo prašomos priteisti 754 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, priteisė pareiškėjai 251,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su teismo vertinimu, kad jos skundo reikalavimai tenkinti tik 33,33 proc. Pareiškėjos teigimu, aplinkybė, kad dalis administracinės bylos nutraukta, neturėtų būti vertinama, jog sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, o vertinama kaip pareiškėjos reikalavimo patenkinimas geruoju. Be to, teismas nevertino, kad pareiškėjai buvo parengtas ir atskirasis skundas, todėl aritmetinis bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas yra neteisingas.

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį, kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šioje normoje yra įtvirtintas reikalavimas šaliai pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 56 straipsnio nustatytus reikalavimus. Prašomų priteisti sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus, išsamus ir su pagrindimu. Taigi ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje iš esmės įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais. Šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą.

Pažymėtina, kad pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašydama priteisti 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti nedetalizavo, iš ko susideda prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti, jos nėra detalizuotos ir 2015 m. spalio 1 d. PVM sąskaitoje už teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs su prašymu pateiktus dokumentus, pagrįstai sprendė, kad išlaidas advokato pagalbai apmokėti sudaro skundo surašymas ir atstovavimas teismo posėdžiuose.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka ir su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais, kad teismas nevertino pareiškėjos turėtų išlaidų už atskirojo skundo parengimą, kadangi, kaip matyti iš pareiškėjos pateiktos 2015 m. spalio 1 d. PVM sąskaitos už teisines paslaugas bei 2015 m. spalio 1 d. pinigų priėmimo kvito, į advokatei sumokėtą 726 Eur sumą galimai buvo įtrauktos ir išlaidos už atskirojo skundo surašymą, todėl pirmosios instancijos teismas nuo pareiškėjos prašomos priteisti 754 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, priteisė išlaidų sumą, proporcingą pareiškėjos tenkintų reikalavimų daliai. Jeigu pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos už atskirojo skundo surašymą nebuvo įtrauktos į prašomą priteisti 754 Eur sumą, pareiškėja pirmosios instancijos teismui kitų dokumentų, patvirtinančių jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką proceso šalių išlaidų, patirtų pirmoje ar apeliacinėje instancijoje, atlyginimo klausimas sprendžiamas atitinkamos instancijos teisme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-556-63/2010, 2007 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-8-83/2007). Todėl pareiškėja dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, prašymą turėjo teikti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pabrėžia, kad ABTĮ tiesiogiai nereguliuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tuo atveju, kai administracinė byla yra nutraukiama, išimtis yra tik ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis, numatanti išlaidų atlyginimą atsisakius skundo, todėl tokiais atvejais sprendžiant išlaidų paskirstymo klausimą reikėtų įvertinti kelto ginčo turinį, procesinius šalių santykius ir jų procesinį elgesį, taip pat įvertinti, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla užbaigta nepriėmus sprendimo bei nustatyti atsakingą dėl bylinėjimosi išlaidų kilimo asmenį, kitas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl pareiškėjos reikalavimų panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 184 „Dėl permokos nustatymo“ ir 2015 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 185 „Dėl permokos nustatymo“ nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vertino, kad iš trijų priimtų pareiškėjos skundo reikalavimų yra tenkintas tik vienas, todėl sprendė, kad pareiškėjos skundas tenkintas 33,33 proc., atitinkamai priteisė bylinėjimosi išlaidų sumą, proporcingą tenkintų reikalavimų daliai.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Pareiškėja skunde prašė panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą „Dėl mokėjimo nutraukimo“ Nr. 25038, 2015 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 184 „Dėl permokos nustatymo“, 2015 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 185 „Dėl permokos nustatymo“. Teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, priėmė nagrinėti visus pareiškėjos skundo reikalavimus, nors nustatęs, kad pareiškėjos skundžiamuose Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 m. liepos 13 d. sprendime Nr. 184 „Dėl permokos nustatymo“ ir 2015 m. liepos 14 d. sprendime Nr. 185 „Dėl permokos nustatymo“ yra nustatyti tik socialinės pašalpos ir paramos mokinio reikmėms įsigyti permokos faktai ir nenustatytos jokios teisės ir pareigos, atitinkamai turėjo atsisakyti juos priimti, o to nepadaręs skundo priėmimo stadijoje, teismas šią klaidą ištaisė 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 184 „Dėl permokos nustatymo“ ir 2015 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 185 „Dėl permokos nustatymo“ nutraukdamas kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais, kad teismas 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino pilnai, atitinkamai pareiškėjai turėtų būti priteistos 100 procentų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Pareiškėja, kaip minėta, prašė teismo priteisti jai iš viso 754 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 28 Eur žyminis mokestis už skundo padavimą bei 726 Eur už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą. Nustačius, kad pareiškėjos skundas tenkintas 100 procentų, pareiškėjai priteistina visa jos prašoma 754 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažino proporcingai jos tenkintų reikalavimų daliai, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis keičiama padidinant pareiškėjai priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 754 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį pakeisti ir priteisti pareiškėjai I. G. iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 754 (septynis šimtus penkiasdešimt keturis) eurus bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė