ef0ae52d-bae5-432a-bd11-cd231c652913 · Kauno apygardos teismas

Byla Nr. 1S-285-245/2014Proceso Nr. 1-33-1-01870-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 11 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir RamÅ«no Antanavičiaus, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo nuteistojo R. S. skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-01-09 nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau–Komisija) 2013-12-10 nutarimÄ Nr. 2249 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ .

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs nuteistojo skundÄ ir susipažinęs su pateikta medžiaga, n u s t a t ė : R. S. nuteistas 2012-05-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., 302 str. 1 d., 300 str. 1 d., 182 str. 3 d., 63 str. 1, 2, 5 d. 1, 2 p., 63 str. 1, 4 d. - 2 metais 3 mėnesiais laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 2010-07-02 nuosprendį, pakeistÄ 2010-09-30 nuosprendžiu, ir galutinė bausmė - 4 metai laisvės atėmimo. 2012-07-12 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3d., pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 2010-07-02 nuosprendį ir galutinė bausmė paskirta – 3 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia: 2011-12-03. Bausmės pabaiga: 2015-11-03.Komisijos 2013-12-10 nutarimu Nr. 2249 nutarta taikyti R. S. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 2 p. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-01-09 nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog Å¡iuo metu dar negalima daryti iÅ¡vados, kad nuteistasis integruosis į visuomenę bei bÅ«damas laisvėje nebenusikals.Nuteistasis skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį ir praÅ¡o jÄ panaikinti, patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl jo lygtinio paleidimo.

Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad jis teistas 7 kartus, kai iÅ¡ tikrųjų Å¡is teistumas yra Å¡eÅ¡tas. Be to, jam nesuprantama, kodėl apylinkės teismas 3 komisijos balsų „už“ iÅ¡ penkių dalyvavusių komisijos posėdyje, svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ , nevertina kaip daugumos. Bausmė, kuriÄ jis atlieka Å¡iuo metu, paskirta kaip asmeniui, turinčiam iÅ¡nykusį teistumÄ . O nusikalstama veika yra apysunkis nusikaltimas, pataisos namuose jis drausmės pažeidimų nepadarė, už gerÄ elgesį paskatintas, dirba, taigi, jau yra pasitaisęs. Nuteistojo R.

S. skundas atmetamas.Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualia­me socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nebenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų (BVK 157 str. 1 d.). Spręsdamas klausimÄ dėl nuteistojo R. S. lygtinio paleidimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo elgesį bausmės atlikimo metu, į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu lygtinis paleidimas jam netaikytinas.

Nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo sÄ lygas, jis yra atlikęs įstatyme numatytÄ bausmės dalį, tačiau, kolegijos manymu, jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl R. S. lygtinio paleidimo, kadangi nenustatė, kad jau Å¡iuo metu jam gali bÅ«ti taikoma sÄ lyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei. Nuteistasis bausmės atlikimo vietoje paskatintas du kartus, už režimo reikalavimų pažeidimus baustas drausmine tvarka nebuvo, pataisos namuose mokosi ir ketina įgyti specialybę, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko santykius su Å¡eima.

Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodikÄ yra vidutinė (46 balai). Psichologinės tarnybos iÅ¡vadoje konstatuojama, kad R. S. yra linkusi rizikuoti asmenybė, negalvoja apie pasekmes, lengvai pasiduoda neigiamai draugų įtakai, nelinkęs mokytis iÅ¡ savo klaidų, negeba numatyti savo elgesio pasekmių, stokoja atsakomybės už savo elgesį. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad pirmasis teistumas yra bÅ«nant jauno amžiaus (20 m.), Å¡iuo metu Å¡is teistumas yra Å¡eÅ¡tas (apylinkės teismo nutartyje klaidingai nurodyta septintas), vyrauja nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams.

Nors pataisos namuose dirba, tačiau priteisto civilinio ieškinio neatlygina. Kriminogeniniai veiksniai išvadoje nurodyti šie: ankstesni nusikalstami veiksmai ir netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Prokuroro atsiliepime nepritariama nuteistojo lygtiniam paleidimui, motyvuojant tuo, kad nuteistajam anksčiau jau du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, atidėta bausmės vykdymas, tačiau išvadų iš ankstesnių teistumų ir teismo parodyto pasitikėjimo jis nepadarė, ir toliau daro nusikalstamas veikas.

Å iuo metu jis atlieka bausmę už tyčinį apysunkį nusikaltimÄ , padarytÄ bausmės vykdymo atidėjimo metu. Apylinkės teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ , atsižvelgė į visas Å¡ias aplinkybes ir į tai, kad likusi neatlikta bausmės dalis dar didelė ir pagrįstai nusprendė, kad Å¡iuo metu paleidus nuteistÄ jį lygtinai, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir teisingumo principas. Aplinkybės, kad jis atliko įstatyme nustatytÄ bausmės dalį (1/2), įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo vietoje charakterizuojamas teigiamai, negali bÅ«ti laikomos absoliučiu pagrindu nuteistÄ jį lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos jau Å¡iuo metu.

Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ ir tai gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Atsižvelgiant į ankstesnius jo teistumus, likusiÄ didelę neatliktos bausmės dalį ir į visuomenės interesÄ , kad pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir turi atlikti tokiÄ bausmę, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, Å¡iuo metu daryti iÅ¡vadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad toliau taisant nuteistÄ jį neizoliuotÄ nuo visuomenės, bus pasiekti bausmės tikslai, pagrindo nėra.

Be to, taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistÄ jį aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad R. S. toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o lygtinio paleidimo komisijos nuomonė teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimÄ .

LR teisingumo ministro įsakymo 2012-06-06 Nr. 1R-154 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ 6 dalyje nurodyta, kad komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys. Šio Įsakymo 22 dalyje be kita ko nurodyta, kad Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių.

Įsakymo 34 dalyje nurodyta, kad Komisijos sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma. Komisijos posėdyje dalyvavusių komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos sudėtį šioje pataisos įstaigoje sudaro aštuoni komisijos nariai. Todėl komisija galėjo dirbti, nes dalyvavo daugiau kaip pusė iš 8 komisijos narių. Tačiau „už“ nusprendė tik 3, o tai jau ne komisijos narių dauguma. Įvertinus tai, daroma išvada, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas teisingai nurodė, kad komisijos nutarimas R.

S. atžvilgiu priimtas nesant komisijos narių balsų daugumos. Todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o naikinti jÄ nuteistojo skunde iÅ¡dėstytais motyvais pagrindo nėra. Kaip ne kartÄ buvo minėta, atkreiptinas dėmesys, jog norminio akto nuostata, įtraukiant visuomenę į probacijos procesus, sudarant galimybę daugiau asmenų svarstyti Å¡iuos aktualius klausimus, komisijoms suteikė ne tik teisę, bet ir pareigÄ bÅ«tent dalyvauti komisijos posėdžiuose, iÅ¡samiai svarstyti bei vertinti aplinkybes.

Negali bÅ«ti teisinga praktika, kad iÅ¡ 7 komisijos narių dalyvaujant posėdyje tik daugiau kaip pusė ir kad tik 2 ar 3 narių balsais „už“ iÅ¡sprendžiamas probacijos klausimas. Kritikuotinas ir „susilaikymas“ balsavime, kadangi tai nepadeda iÅ¡spręsti nagrinėjamų aplinkybių.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas n u t a r i a : nuteistojo R. S. skundÄ atmesti.Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-01-09 nutartį palikti galioti.Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas             Kęstutis Dargužis Teisėjai:             Algirdas Jaliniauskas                          Ramūnas Antanavičius