ef0a7455-e0d9-4694-9a07-c6312e61278d · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

     Civilinė byla Nr. 2S-2054-601/2010

(Proceso Nr. 2-20-3-00655-2010-6)

Procesinio sprendimo kategorija: 32.1;95.7; 122.3; 122.4

 (S)

Pirmosios instancijos teismo teisėja Rasa Balsevičienė

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 7 d.

Kaunas

                    Â

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio, Ramūno Mitkaus, teismo

posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo V. P. atskirÄ jį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės

teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarties panaikinimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjo

V. P. patikslintÄ skundÄ dėl 2010 m. balandžio 12d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros nutarimo, kuriuo netenkintas V. P. skundas ir paliktas galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo prokuratÅ«ros 2010 m. kovo 17 d. nutarimas, panaikinimo,

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas V. P. kreipėsi į teismÄ su patikslintu skundu, praÅ¡ydamas panaikinti 2010 m. balandžio 12 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros nutarimÄ netenkinti V. P. skundo ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2010 m. kovo 17d. nutarimÄ , kaip visiÅ¡kai neteisėtÄ ir nepagrįstÄ bei įpareigoti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės prokuratÅ«rÄ ginti vieÅ¡Ä interesÄ kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto (kelio buvimo) iki V. P. žemės sklypo nustatymo.

KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ atmetė. Teismas nustatė, kad dėl juridinę reikÅ¡mę fakto nustatymo (kelio buvimo fakto nustatymo) be pareiÅ¡kėjo V. P. į KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės prokuratÅ«rÄ niekas iÅ¡ piliečių nesikreipė. Paties V.

P. paaiÅ¡kinimu nustatyta, jog už jo gyvenamosios vietos (sodybos) jokio kelio nebuvo, tik pievos, laukai, kuriuose žmonės ganė gyvulius, traktoriais atveždavo laukais gyvuliams vandens. Konkrečiu atveju dėl ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo vieÅ¡ajam interesui ginti sprendžia prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos. Teismas laikė pagrįstu, teisėtu 2010-04-12 Kauno apygardos prokuratÅ«ros nutarimÄ , kuriuo atmestas V. P. skundas dėl KaiÅ¡iadorių raj. apylinkės prokuratÅ«ros 2010-03-17 d. nutarimo atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonėmis. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas, teismÄ Ä¯pareigoti KaiÅ¡iadorių apylinkės prokuratÅ«rÄ ginti vieÅ¡Ä interesÄ kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto (kelio buvimo) iki V.

P. žemės sklypo nustatymo, nėra numatytas CPK 49 str., pagal kurį, pats prokuroras sprendžia ar pareikšti ieškinį.

Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti 2010 m. rugsėjo 7 d. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nutartį kaip visiÅ¡kai neteisėtÄ ir nepagrįstÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ . Motyvuose nurodo:

1) teismas, netinkamai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo skundÄ , nebuvo iÅ¡ esmės atskleistos bei iÅ¡nagrinėtos faktinės bylos aplinkybės, neatskleidė bylos esmės, nepagrįstai konstatavo, jog nebuvo jokio kelio/privažiavimo prie pareiÅ¡kėjo namų valdos, neiÅ¡siaiÅ¡kino, kokiu bÅ«du (kokiu keliu) iki Å¡iol pareiÅ¡kėjas patekdavo į savo namų valdÄ , neatsižvelgė į pateiktÄ antstolio D. J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ ;

2) teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad ginčas tarp privačių subjektų kilo dėl valstybės tarnautojų kaltės – jų padarytų neteisėtų veiksmų, todėl yra būtinas valstybės institucijų įsikišimas ir privačių asmenų subjektinių teisių atstatymas viešojo intereso gynimo būdu;

3) teismas neatsižvelgė į LAT praktikÄ vieÅ¡ojo intereso gynimo srityje, jog tinkamas pareigÅ«nų funkcijų vykdymas yra vieÅ¡ojo intereso dalis, žemės reformos tinkamas vykdymas yra priskirtinas prie vieÅ¡ojo intereso srities dalykų, valstybei ar savivaldybei priklausančio turto perleidimas privatiems asmenims yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga;

4) teismas neatsižvelgė į tai, jog prokuratÅ«ros savo nutarimuose yra pripažinusios, jog nagrinėjamu atveju yra pažeistas vieÅ¡asis interesas, be to, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras yra kreipęsis į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti kelio servitutÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundo dalykas –materialus teisinis reikalavimas turėtų bÅ«ti pareikÅ¡tas kartu su prokuratÅ«ros ieÅ¡kiniu dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo;

5) tik nustačius juridinį faktÄ , jog kelias, einantis per V. P. sklypÄ , buvo iki pareiÅ¡kėjo sklypo, bÅ«tų galima praÅ¡yti nustatyti servitutÄ tam keliui.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ Kauno apygardos prokuratÅ«ra praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2010-09-07 nutartį. Motyvuose nurodo, jog nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nesusijęs su vieÅ¡u interesu ir turėtų bÅ«ti sprendžiamas pasitelkiant ne vieÅ¡ojo intereso institutÄ , o kitais įstatymų numatytais bÅ«dais, prokuratÅ«rų nutarimuose konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas turi teisę pats inicijuoti civilinę bylÄ teisme dėl juridinę reiÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kadangi toks procesas negali bÅ«ti pradėtas pasitelkiant vieÅ¡ojo intereso gynimo institutÄ , o prokuratÅ«rų suformuluoti reikalavimai neiÅ¡eina už privataus intereso ribų.

Atsiliepimu

į atskirÄ jį skundÄ KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės prokuratÅ«ra praÅ¡o pareiÅ¡kėjo V. P. atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti pirmosios

instancijos teismo nutartį nepakeistÄ . Motyvuose nurodo:

1) pareiškėjo prašyme suformuluoti reikalaviami neišeina už privataus intereso ribų, o duomenų, jog pareiškėjas dėl savo būklės, sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių pats negali ginti savo interesų nėra, todėl prokurorui nėra pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemonių, numatytų LR Prokuratūros įstatymo 19 str.;

2) Å¡iuo metu,

pagal Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros ieškinį atsakovui V. P., trečiajam asmeniui V. P. dėl kelio

servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėmis, nustatymo yra nagrinėjama civilinė byla ir procesas joje nėra baigtas, todėl šiame etape teikti ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nėra galimybės;

3) pagal CPK

49 str. prokuroras pats sprendžia ar kreiptis į teismÄ ir ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Ngrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas patikslintu skundu prašė panaikinti 2010-04-12 Kauno apygardos prokuratÅ«ros nutarimÄ - netenkinti V. P. skundo ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2010 m. balandžio

12 d. nutartimÄ , kaip visiÅ¡kai neteisėtÄ ir nepagrįstÄ , bei įpareigoti KaiÅ¡iadorių apylinkės prokuratÅ«rÄ ginti vieÅ¡Ä interesÄ kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto (kelio buvimo) iki V.

P. žemės sklypo nustatymo. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas skundžiama 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ .

Vertinant atskirojo skundo argumentų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ analizuoti klausimai dėl vieÅ¡ojo intereso egzistavimo tam tikruose civiliniuose teisiniuose santykiuose, taip pat dėl prokuroro teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ . CPK 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį vieÅ¡ajam interesui ginti. Teisinius pagrindus prokurorams reikÅ¡ti ieÅ¡kinius vieÅ¡ajam interesui ginti nustato ProkuratÅ«ros įstatymas, kurio 19 straipsnyje nurodoma, kad prokurorai tokius ieÅ¡kinius reiÅ¡kia, kai nustato asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ .

Ä®statymų leidėjas nėra suformulavęs vieÅ¡ojo intereso teisinės sampratos, tai suponuoja, kad CPK 49 straipsnio 1 dalies sÄ voka „vieÅ¡asis interesas“ turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Ä®statymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, nepateikė vieÅ¡ojo intereso sampratos. Tai reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas vieÅ¡Ä jį interesÄ supranta plačiai ir suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti civilinę bylÄ ar ne.

Dėl to kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimÄ , kurio pobÅ«dis, prokuroro nuomone, turi esminės reikÅ¡mės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiÅ¡kiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie vieÅ¡ojo intereso buvimÄ ar nebuvimÄ sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal prokuroro ieÅ¡kinį (CPK 49 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrius v.

V. M.; bylos Nr. 3K-3-291/2006). Tinkamas valstybės institucijų ir pareigÅ«nų funkcijų vykdymas yra vieÅ¡ojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigÅ«nas ir institucija privalo be jokių iÅ¡lygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigÅ«nas pažeidžia įstatymÄ arba kitÄ teisės aktÄ , pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir vieÅ¡asis interesas, kad valstybės institucijų veikloje bÅ«tų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio

3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. P., E. T. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-194/2006).

Taigi CPK 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymų numatytais atvejais pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį vieÅ¡ajam interesui ginti gali prokuroras, valstybės ir savivaldybės institucijos bei kiti asmenys. IeÅ¡kiniai dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo turi visiÅ¡kai savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinio objektÄ â€“ visuomenės suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Kauno apygardos prokuratÅ«ra bei KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo prokuratÅ«ra tinkamai taikė CPK 49 str. 1 d. ir ProkuratÅ«ros įstatymo 19 str. 1, 2 dalių nuostatas dėl prokuroro teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ bei atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ bylose dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, jog vieÅ¡uoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir iÅ¡reiÅ¡kia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Todėl, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas vieÅ¡uoju, bÅ«tina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, bÅ«tų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. VieÅ¡asis interesas, turėtų bÅ«ti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į teismÄ ginant tai kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas kreipėsi su praÅ¡ymu į KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės prokuratÅ«rÄ praÅ¡ydamas apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto – kelio iki V. P. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvimo (kad įvaža į pareiÅ¡kėjo namų valdÄ yra kelio tęsinys). IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kÄ konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje, jog KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-12-574/2008 pagal KaiÅ¡iadorių raj. apylinkės vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinį V. P., trečiajam asmeniui V. P. dėl kelio servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėms, nustatymo, 2008-05-08 sprendime, konstatavo, kad įvaža nuo (duomenys neskelbtini) į pareiÅ¡kėjo sklypÄ yra, tačiau ji nelaikytina gatvės tęsiniu, kÄ patvirtino ir apeliacinės instancijos Kauno apygardos teismas nurodydamas, kad Sodininkų gatvė yra tiesi, ji neužsuka ir nepasibaigia prie V. P. sklypo, be to, gatvės dalis B.

P. parduota nebuvo. Nustačius, jog B. P. 1993-07-07 įteisinant namų valdos žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatytas servitutas, kurio pagrindu, Å¡iuo metu esantis Å¡ios namų valdos savininkas V. P. butų įpareigotas leisti jo privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype esančiu keliu V. P. patekti i savo namų valdos žemės sklypÄ , kuris yra vienintelis privažiavimas prie jo gyvenamojo namo. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos pareigÅ«nams pripažinus, kad privatizuojant V. P. priklausantį žemės sklypÄ esantį – (duomensy neskelbtini), buvo padaryta klaida ir nebuvo nustatytas kelio servitutas (Å¡i situacija susidarė dėl valstybės institucijų pareigÅ«nų klaidų) ir dėl ko buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas bei V. P. interesas, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras 2009-05-28 pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl kelio servituto suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėms nustatymo (suteikiantį teisę V. P. važiuoti transporto priemonėmis V. P. priklausančiu žemės sklypu į savo žemės valdÄ ) (byla dar neiÅ¡nagrinėta), taigi prokuroras ėmėsi priemonių, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas dalyje dėl privalomo kelio servituto nustatymo.

Kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog įvaža į pareiÅ¡kėjo žemės sklypÄ nėra Sodininkų gatvės tęsinys, be to, Å¡iuo metu yra nagrinėjama civilinė byla dėl servituto nustatymo iki pareiÅ¡kėjo namų valdos, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad kilęs ginčas (dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto (kelio buvimo) nustatymo) turėtų bÅ«ti sprendžiamas pasitelkiant ne vieÅ¡ojo intereso institutÄ , o kitais įstatymų numatytais bÅ«dais jeigu pareiÅ¡kėjas mano, kad yra pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Nustačius, jog pareiÅ¡kėjas reikalavimus grindžia galimai savo privačių subjektyvių teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimu, ir to negalima laikyti reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apygardos prokuratÅ«ra, patikrinusi KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės prokuratÅ«ros surinktÄ medžiagÄ , pagrįstai 2010-04-12 motyvuotu nutarimu atsisakė naikinti 2010-03-17 KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės prokuratÅ«ros nutarimÄ atsisakyti kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, savo ruožtu pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktus duomenis ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad naikinti skundžiamÄ procesinį sprendimÄ nėra pagrindo ir pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Kauno apygardos prokuroro nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstÄ . Nesutikti su minėtomis iÅ¡vadomis nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog teismas negali įpareigoti prokuroro kreiptis į teismÄ su minėto pobÅ«džio ieÅ¡kiniu. Apsispręsti dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamÄ ieÅ¡kinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė. Todėl, jei pareiÅ¡kėjas nesutinka su priimtu procesiniu sprendimu, jis turi teisę pats kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, kÄ pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo ir įvertino visas faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, teisingai priteikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, dėl ko tenkinti atskirojo skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 331 str., 336 str., 337 str. 1 p., n u t a r i a :

AtskirÄ jį skundÄ atmesti.

KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                             Evaldas

Burzdikas

Kolegijos

teisėjai                                                                                                    Raimondas

Buzelis

Ramūnas Mitkus