Legislator Case Law & Legislation
ef0810ee-cb4c-4fc8-b976-6899368e2523 AI generated

Court reduces sentence by one-third, suspends execution for one year, and orders asset confiscation for theft. Verdict: partially_allowed.

Case Number ef0810ee-cb4c-4fc8-b976-6899368e2523
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court reduced the defendant's sentence by one-third and suspended its execution for one year while imposing curfew and driving bans. The defendant was convicted of theft, and the State Social Insurance Fund successfully claimed damages for the stolen vehicle. The court applied statutory mitigation rules and ordered the confiscation of the stolen property as evidence of the crime.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnis: Bausmė, kai įvykdytos numatytos atleidimo sąlygos, sumažinama vienu trečiu ir jos vykdymas atidėtas, o kaltinamasis įpareigojamas likti namuose.

Keywords

AI generated
Lietuvos baudžiamasis kodeksas bausmės sumažinimas bausmės atidėjimas turto konfiskavimas nuosprendžio įsiteisėjimas kaltinimas civilinė atsakomybė

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 339 straipsnis

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-2837-753/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25983-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.15.; 1.1.8.6.2.; 1.2.14.1.2.2.; 1.1.9.1.; 1.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.13.; 2.1.16.2.12.;2.3.6.4.5.1.;2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.7.; 2.3.6.8.; 1.2.25.4.2.3. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 2 d. Kaišiadorys Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, sekretoriaujant E. J., T. D., dalyvaujant prokurorei J.

Č., kaltinamajam D. B., nedalyvaujant nukentėjusiajam P. B., civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, profesinio iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 1 metams;

2) Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį 6 mėnesius kiekvienÄ dienÄ nuo 23.00 val. iki 7.00 val. bÅ«ti savo namuose, jeigu nurodytas laikas nėra susijęs su darbu arba mokymusi ir tęsti darbÄ ;

3) Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos paleistas atlikęs bausmę 2015 m. sausio 14 d.;

4) Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 180 straipsnio 1 dalį, atėmimu 3 metams. IÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos paleistas atlikęs bausmę 2022 m. balandžio 15 d., kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje. Teismas n u s t a t ė : D. B. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, o bÅ«tent: 2022 m. liepos 3 d. apie 14.50 val. (duomenys neskelbtini), kelio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kilometre, bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 1,28 promilių neblaivumas, vairuodamas P. B. priklausančiÄ transporto priemonę - lengvÄ jį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus, t. y. neblaivus vairavo transporto priemonę, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui ir aplinkai - neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, ypač - į kelio bÅ«klę bei eismo intensyvumÄ ir nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, dėl ko automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), keleivis P. B. patyrė sužalojimus, o bÅ«tent: nosies kaulų lūžimus, septinto kaklo slankstelio skersinės ataugos lūžimÄ , trečio krÅ«tininio slankstelio kÅ«no skeveldrinį lūžimÄ , skersinių ataugų lūžimus, krÅ«tinkaulio kÅ«no skeveldrinį lūžimÄ , kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės III, VI, deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės III, VI, VIII Å¡onkaulių lūžimus, odos nubrozdinimus kÅ«ne, kas sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiÅ¡kino, kad 2022 m. liepos 3 d. 14:50 val. važiavo kelyje (duomenys neskelbtini), automobilis priklausė P. B.. Kažkada laikėsi teises, bet neiÅ¡laikė, neturėjo įgijęs teisės vairuoti. Abu važiavo į miÅ¡kÄ atsigerti alaus, kai važiavo į miÅ¡kÄ buvo blaivus. Nuvažiavo į miÅ¡kÄ , ten iÅ¡gėrė 3 bambalius alaus, jie 1 litro talpos, 6 laipsnių stiprumo. Abu gėrė alų ir važiavo link jo namų.

Iki namų gal 5-6 km. žvyrkelio. Jis vairavo transporto priemonę, B. sakė prisisegti dirÅ¾Ä . IÅ¡važiavo iÅ¡ miÅ¡ko į pagrindinį keliÄ , kuris irgi buvo žvyrkelis, paspaudė gazo ir maÅ¡inÄ sumetė, supanikavo ir apsivertė, maÅ¡ina liko ant stogo. P. iÅ¡ropojo iÅ¡ maÅ¡inos, pats buvau prispaustas, patį iÅ¡laisvino. P. pirmas iÅ¡lipo, jis padėjo iÅ¡lipti ir žmogus važiavęs pro Å¡alį padėjo. P. sakė, kad skauda krÅ«tinę, abu buvo iÅ¡gabenti su greitÄ ja, P. pirma iÅ¡vežė, jį patį antrÄ iÅ¡vežė, buvo dvi greitosios.

Pačiam kojÄ siuvo, randai likę rankose, kojose, kaktoje deÅ¡inėje pusėje. Su P. buvo ligoninėje, jam padaryti sumuÅ¡imai, lūžimai, nubrozdinimai, taip kaip sakė prokurorė. Susitaikė su P., jis pretenzijų neuri. 3 774,94 eurų Kauno TLK dengiu civilinį ieÅ¡kinį, pradės mokėti kitÄ mėnesį, susitarė per 5 metus, kad sumokės. Sodros ieÅ¡kinį 287,10 eurų dar neatlygino, dar nukentėjusiajam moka už maÅ¡inÄ , o jiems pradės mokėti po Å¡io mėnesio galo, dar į juos nesikreipė.

Sutinka su ieÅ¡kiniu. Buvo neblaivus, nereikėjo sėsti už vairo, bet P. pasiÅ«lė pasimokyti vairuoti, vertina blogai savo poelgį, dirba, vaikų neturi. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir kaltinamajam, neturinčiam gynėjo, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , neapklausiant liudytojų.

Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , su kuriuo sutiko prokuroras ir pats kaltinamasis, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiÅ¡kai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir iÅ¡tirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka. Ä®tariamasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad P. B. yra jo draugas. 2022 liepos 1 d. jis atvyko pas P., gyvenantį (duomenys neskelbtini).

Pas jį buvo visÄ savaitgalį ir alkoholinių gėrimų nevartojo. 2022 liepos 3 d. su P. sugalvojo nuvažiuoti į miÅ¡kÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ribose, iÅ¡gerti alaus. Jie važiavo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, kurio numerių mintinai nežino, juodos spalvos. Kiek jam žinoma, tas automobilis priklauso P.. Automobilį į miÅ¡kÄ atvairavo jis, bÅ«damas blaivus. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo, jo niekada ir neturėjo. MiÅ¡ke buvo apie 13 val. ir ten iÅ¡gėrė apie 4 litrus alaus.

MiÅ¡ke buvo apie dvi valandas ir apie 15 val. iÅ¡ miÅ¡ko iÅ¡vyko namo pas P.. Automobilį jis vėl vairavo. Tuo metu P. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje ir nebuvo prisisegęs saugos diržo, o jis buvo. Jam važiuojant žvyruotu keliu, vedančiu nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), jo vairuojamÄ automobilį sumėtė, jis labai iÅ¡sigando, kad net nespėjo paspausti stabdžių pedalo. Jis nuvažiavo nuo kelio į deÅ¡inę ir vienÄ kartÄ vertėsi. Automobilis sustojo ant stogo.

Kai automobilis sustojo, jis negalėjo iÅ¡ jo iÅ¡lipti, nes buvo prispaustas ir dar užsisegęs saugos dirÅ¾Ä . Matė kaip P. iÅ¡ropojo iÅ¡ automobilio ir atsigulė ant žolės. Abu Å¡aukėsi pagalbos. Po kokių 5 min. pro Å¡alį važiavo automobilis, kuris sustojo. Tai buvo P. kažkoks pažįstamas, buvęs bendradarbis. Tas vyriÅ¡kis pirmiausiai nuėjo prie P., po to jis iÅ¡laisvino jį iÅ¡ automobilio, nupjaudamas saugos dirÅ¾Ä . Jis priėjo prie gulinčio P. ir ten buvo iki kol atvyko medikai.

P. skundėsi, kad jam skauda krÅ«tinės srityje. Kai atvyko greitoji med. pagalba, jį ir P. iÅ¡gabeno į (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai sumėtė jo vairuojamÄ automobilį, jis važiavo apie 80 km/h greičiu, matomumas buvo geras, kelio ruožas buvo tiesus, kelyje jokių kliūčių nebuvo, jo dėmesio nuo kelio niekas neatitraukė. Dėl jam įteikto praneÅ¡imo apie įtarimÄ kaltę pripažįsta pilnai, dėl savo veiksmų labai gailisi. Jis P. atsiprašė, jis jam atleido, jiedu susitaikė (1 t., b. l. 136; 145).

Nukentėjusysis P. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad 2022 m. liepos 3 d. prieÅ¡ pietus, tiksliau valandos nurodyti negali, pas jį į namus traukiniu atvažiavo jo draugas D. B.. Jis buvo blaivus. Jis taip pat buvo blaivus. Jie su D. iÅ¡gėrė 10 skardinių nealkoholinio alaus ir nusprendė važiuoti į miÅ¡kÄ prie ežero, esančio netoli siurblinės. Ta vieta yra apie 3 kilometrų atstumu nuo jo namų. Jie sėdo į jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡važiavo.

Už automobilio vairo sėdo D. B., nes jis nemoka vairuoti. Jis žinojo, kad D. neturi vairuotojo pažymėjimo, bet moka vairuoti. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje ir nebuvo prisisegęs saugos diržo. Su savimi jie buvo pasiėmę alaus, 5 ar 6 laipsnių stiprumo, du litrinius butelius. Alų jie su D. išgėrė miške prie siurblinės. Išgėrę alų jie sėdo į jo automobilį ir žvyrkeliu važiavo link (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo D. B.. Jis sėdėjo keleivio priekinėje sėdynėje ir nebuvo prisisegęs saugos diržu.

D. automobilį vairavo iÅ¡gėręs alaus, bet nesimatė, kad jis bÅ«tų neblaivus, todėl jis jam leido vairuoti savo automobilį. D. žvyrkeliu važiavo greitai, tačiau jis nematė ir negali pasakyti, kokiu greičiu jis važiavo. Pravažiavus (duomenys neskelbtini), D. vairuojamÄ automobilį sumėtė ir jie įvažiavo į kviečių laukÄ . PrieÅ¡ tai automobilis kelis kartus apsivertė. Automobilis sustojo ant stogo. Jis pats iÅ¡lindo iÅ¡ automobilio, pro keleivio priekinių durelių langÄ , kurio stiklas iÅ¡dužo.

D., kadangi buvo prisisegęs saugos dirÅ¾Ä , liko automobilyje ir kabėjo žemyn galva. Jį iÅ¡ automobilio iÅ¡laisvino į įvykio vietÄ atvykę jam nepažįstami vyrai. D. važiavo tiesiu kelio ruožu. Matomumas buvo geras. Diena buvo saulėta, o kelio danga sausa. Eismo įvykis įvyko dėl to, kad D. žvyrkeliu važiavo dideliu greičiu, o automobilį sumėčius, jo nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio. Ä®vykio metu kelyje kitų transporto priemonių nebuvo. Eismo įvykio metu jis patyrė sužalojimus, dėl kurių buvo gydomas (duomenys neskelbtini).

Be to, eismo įvykio metu nepataisomai buvo sugadintas jam priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2022 m. vasario 13 d. jis už 450 eurų pirko iÅ¡ J. - G. N., tačiau automobilio neįregistravo savo vardu. IÅ¡ eismo įvykio vietos jį iÅ¡ karto atvežė į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, kur jam buvo atlikti tyrimai ir paimtas kraujas (1 t., b. l. 26-27). Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad 2022 m. liepos 3 d. Å¡iek tiek po pietų kelyje „(duomenys neskelbtini)“ prieÅ¡ (duomenys neskelbtini) pastebėjo kairėje kelio pusėje ant stogo gulintį tamsios spalvos lengvÄ jį automobilį.

Tuo metu jis pats važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Sustojęs prie apvirtusio automobilio, pamatė Å¡alia jo gulintį ant Å¡ono jam nepažįstamÄ Å¾mogų, kuris Å¡aukėsi pagalbos, jis buvo iÅ¡kritęs ties automobilio keleivio puse. Tas asmuo jam pasakė, kad automobilyje yra dar vienas žmogus. Jis įlindęs į automobilį per keleivio pusę pamatė, kad vairuotojo vietoje sėdi žmogus, kurį laiko saugos diržas, jis buvo sÄ moningas. Jam iÅ¡lindus iÅ¡ automobilio, sustojo pakeleivingas automobilis, kurio vairuotojas turėjo peilį.

Tuomet jie iÅ¡traukė iÅ¡ apvirtusio automobilio vairuotojÄ . Jis nei vieno iÅ¡ apvirtusio automobilio asmenų nepažįsta, tačiau iÅ¡ vairuotojo vietos jie iÅ¡traukė jaunesnį vyriÅ¡kį už tÄ , kuris gulėjo Å¡alia automobilio ant žemės. IÅ¡traukus asmenį iÅ¡ automobilio, netrukus atvyko ir spec. tarnybos. IÅ¡trauktas iÅ¡ vairuotojo vietos jaunesnis vyriÅ¡kis jam prisipažino, kad jis vairavo ir nuvažiavo nuo kelio (1 t., b. l. 45). IÅ¡ 2022 m. rugsėjo 20 d. P. B. pareiÅ¡kimo matyti, kad dėl 2022 m. liepos 3 d. eismo įvykio jis D.

B. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieÅ¡kinio byloje nereiÅ¡kia (1 t., b. l. 36). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. B. dėl nosies kaulų lūžimų, septinto kaklo slankstelio skersinės ataugos lūžimo, trečio krÅ«tininio slankstelio kÅ«no skeveldrinio lūžimo, skersinių ataugų lūžimų, krÅ«tinkaulio kÅ«no skeveldrinio lūžimo, kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės III, VI, deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės III, VI, VIII Å¡onkaulių lūžimų, odos nubrozdinimų kÅ«ne padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 40-42).

Iš 2022 m. liepos 3 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kelio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kilometre. Apžiūros metu sudaryta eismo įvykio vietos schema, ortomozaika, fotolentelė (1 t., b. l. 8-22). Iš 2022 m. liepos 3 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo užfiksuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), būklė bei apgadinimai (1 t., b. l. 91-92).

IÅ¡ 2022 m. liepos 3 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkoholio matuokliu „Drager Acotest 7510“, Nr. ARPK-0161, buvo tikrinimas įtariamojo D. B. blaivumas. Pirmu tikrinimu (15:17 val.) jam nustatytas 1,28 ‰ (promilių) neblaivumas, antru tikrinimu (15:26 val.) nustatytas 1,29 ‰ (promilių) neblaivumas (1 t., b. l. 172-174). Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris bÅ«damas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

Å iame straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus), priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veikÄ pagal 281 straipsnio 2 dalį bÅ«tina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimÄ ir faktÄ , kad asmuo vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Å ios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. BÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis bÅ«tų įvykęs, jeigu nebÅ«tų pažeistos Kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iÅ¡ eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ . Kadangi nusikalstama veika yra materialios sudėties, todėl bÅ«tinas Å¡io nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas.

Å ioje byloje nustatyti padariniai - kito žmogaus nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog P. B. dėl nosies kaulų lūžimų, septinto kaklo slankstelio skersinės ataugos lūžimo, trečio krÅ«tininio slankstelio kÅ«no skeveldrinio lūžimo, skersinių ataugų lūžimų, krÅ«tinkaulio kÅ«no skeveldrinio lūžimo, kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės III, VI, deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės III, VI, VIII Å¡onkaulių lūžimų, odos nubrozdinimų kÅ«ne padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Minėtos iÅ¡vados 1 punkte iÅ¡vardijami P. B. padaryti kÅ«no sužalojimai, jų lokalizacija ir mechanizmas: nosies kaulų lūžimai, septinto kaklo slankstelio skersinės ataugos lūžimas, trečio krÅ«tinkaulio slankstelio kÅ«no skeveldrinis lūžimas, skersinių ataugų lūžimai, krÅ«tinkaulio kÅ«no skeveldrinis lūžimas, kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės III, VI, deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės III, VI, VIII Å¡onkaulių lūžimai, odos nubrozdinimai kÅ«ne, sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu laiku - 2022 m. liepos 3 d.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, minėta iÅ¡vada teismo eksperto atlikta remiantis medicinos dokumentų duomenimis iÅ¡ asmens sveikatos istorijos, teismo ekspertui pakako duomenų tam, kad bÅ«tų galima objektyviai atsakyti į ikiteisminio tyrimo metu užduotyje suformuluotus klausimus, prieÅ¡ingu atveju, ekspertas, vadovaudamasis BPK 86 straipsniu, bÅ«tų atsisakęs pateikti iÅ¡vadÄ arba prašęs pateikti papildomÄ medžiagÄ , reikalingÄ iÅ¡vadai pateikti. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta iÅ¡vada, kurioje detaliai ir visapusiÅ¡kai nustatyta nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmas, lokalizacija ir sunkumo laipsnis.

Ä®vertinus byloje iÅ¡tirtÄ medžiagÄ , teismas konstatuoja, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi minėtÄ nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymÄ , buvo kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktų pažeidimai. Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktÄ eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

Pagal Kelių eismo taisyklių 14 punktÄ draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iÅ¡ pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti Å¡ios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sÄ lygų.

Pagal Kelių eismo taisyklių 127 punktÄ vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Å ių Kelių eismo taisyklių reikalavimų kaltinamasis D. B. nesilaikė ir įvyko eismo įvykis. Nustatant, ar kaltininko padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus iÅ¡vengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyviÄ galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio. Kaip matyti, Å¡iuo atveju minėtų KET 9, 14, 127 punktų pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga.

Taigi, kaltinamojo minėti KET pažeidimai yra bÅ«tinoji eismo įvykių padarinių - nukentėjusiojo P. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kilimo sÄ lyga, kadangi analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų eismo įvykis neįvyktų. Kaltinamasis veikÄ padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, kadangi nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Akivaizdu, kad eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs, jeigu kaltinamasis nebÅ«tų neblaivus sėdęs už vairo ir vairavęs, nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, nesilaikęs visų nurodytų bÅ«tinų atsargumo priemonių, konkrečiu atveju atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Aplinkybė, kad kaltinamasis eismo įvykio metu buvo neblaivus nuo alkoholinių gėrimų, kai nustatytas 1,28 promilės etilo alkoholio, yra nustatyta neblaivumo nustatymo aktu (1 t, b. l. 172-174), jÄ patvirtina ir 2022 m. liepos 13 d. tarnybinis praneÅ¡imas ( 1 t., b. l. 1), jos neginčija ir pats kaltinamasis, teisiamojo posėdžio metu nurodęs, kad tÄ dienÄ vartojo alkoholį, jÄ patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo P. B., parodymai (1 t, b. l. 136, 145) (BK 281 straipsnio 9 dalis).

Kaltinamasis D. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje padarymo, savo kaltę pripažino visiÅ¡kai. Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti nuoseklÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s parodymai, kurie sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto iÅ¡vada bei kiti aukščiau įvertinti raÅ¡ytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad D. B. 2022 m. liepos 3 d. apie 14.50 val. (duomenys neskelbtini), kelio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kilometre, bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 1,28 promilių neblaivumas, vairuodamas P. B. priklausančiÄ transporto priemonę - lengvÄ jį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus, t. y. neblaivus vairavo transporto priemonę, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui ir aplinkai - neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, ypač - į kelio bÅ«klę bei eismo intensyvumÄ ir nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, dėl ko automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), keleivis P. B. patyrė sužalojimus, o bÅ«tent: nosies kaulų lūžimus, septinto kaklo slankstelio skersinės ataugos lūžimÄ , trečio krÅ«tininio slankstelio kÅ«no skeveldrinį lūžimÄ , skersinių ataugų lūžimus, krÅ«tinkaulio kÅ«no skeveldrinį lūžimÄ , kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės III, VI, deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės III, VI, VIII Å¡onkaulių lūžimus, odos nubrozdinimus kÅ«ne, kas sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti paskirta bausmė, kuri bÅ«tų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis padarė vienÄ nesunkų neatsargų nusikaltimÄ dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 11, 16 straipsniai). Ä®vertinant veikos pavojingumo laipsnį matyti, kad kaltinamasis padarė Å¡iurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kadangi vairavo neblaivus, kai nustatyta 1,28 promilių neblaivumas, pasirinko nesaugų važiavimo greitį, neįvertino važiavimo sÄ lygų, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, dėl padarytų pažeidimų kilo eismo įvykis, kurio padariniai - nesunkus sveikatos sutrikdymas.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės, davė parodymus apie kilusį eismo įvykį, reiÅ¡kė nuoÅ¡irdų apgailestavimÄ dėl sukeltų padarinių ir savo elgesio. Esant Å¡ioms teisiÅ¡kai reikÅ¡mingoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

D. B. anksčiau teistas keturis kartus, paskutinį kartÄ nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, 2022 m. balandžio 15 d. paleistas atlikęs bausmę, po kurio praėjus vos trims mėnesiams padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , ne kartÄ baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už veikas esant neblaiviam, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (1 t, b. l. 151-152), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįraÅ¡ytas (1 t., b. l. 168), teismo posėdžio metu nurodė, kad yra vedęs, nepilnamečių vaikų neturi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbovietės charakterizuojamas teigiamai.

Vertinant kaltinamojo D. B. asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad Å¡iÄ inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas anksčiau teistas keturis kartus už tyčinius nusikaltimus, nedaug laiko praėjus po paskutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo, vėl nusikalto ir yra teisiamas už neatsargaus nusikaltimo padarymÄ , be to jis eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už veikas esant neblaiviam, nuobaudos neįvykdytos, baudos nesumokėtos.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis teigiamų iÅ¡vadų iÅ¡ savo netinkamų, visuomenėje smerktinų, nusikalstamų veiksmų nedaro, yra abejingas visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms ir moralės normoms, galiojantiems įstatymams, turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus, Å¡ios nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Aptarti duomenys itin neigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jį.

Å ie kaltinamÄ jį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieÅ¡ tai taikytos bausmės rūšys jam jokios reikÅ¡mingos įtakos neturėjo, juolab buvo skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytÄ baudos ar areÅ¡to bausmę, nes nebÅ«tų pasiekti įstatyme keliami tikslai, minėtos bausmės kaltinamajam poveikio nepadarys. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Ä®vertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobÅ«dį, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumÄ , vienÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į humaniÅ¡kumo principÄ , į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, kuri, pagal bylos aplinkybes bei charakterizuojančius kaltinamÄ jį duomenis, yra tinkama bausmė kaltinamajam (BK 50, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64 1 straipsnio 1 ir 2 dalys). Dėl BK 75 straipsnio taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė, užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet bendrÄ jÄ prevencijÄ (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-326-303/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis anksčiau teistas keturis kartus, po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, atlikęs laisvės atėmimo bausmę padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , kas rodo, kad ankstesni teistumai ir taikytos bausmės jam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus. Be to, jis ne kartÄ baustas administracine tvarka, kas charakterizuoja asmenį, kaip linkusį pažeisti įstatymus ir daryti teisės pažeidimus.

Naujos veikos padarymas yra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys ir nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas itin sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengta šiurkštaus kelių eismo taisyklių pažeidimo pasekmių, o aptartų aplinkybių visuma rodo, jog D. B. linkęs pažeidinėti įstatymus, tai rodo kaltinamojo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, tačiau po paskutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo praėjo vos trys mėnesiai, todėl bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai pakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus.

Be to, kaltinamasis yra saistomas pakankamų socialinių ryÅ¡ių (dirba, yra vedęs). Visos Å¡ios aplinkybės, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas gali bÅ«ti pasiekti. Atsižvelgiant į visa tai kas iÅ¡dėstyta ir siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, už BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ D. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymÄ , nes teismo nuomone, bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti suteikiant kaltinamajam pasitikėjimÄ .

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 ar 2811 straipsniuose numatytus nusikaltimus padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ , teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laikÄ , atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumÄ aplinkybių, apibÅ«dinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmÄ , kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo D. B. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau yra teistas viso keturis kartus, eilę kartų baustas administracine tvarka, nuobaudos galiojančios, baudos nesumokėtos. Tai rodo, kad jis linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymus, todėl jis laikytinas piktybišku įstatymų pažeidėju, tačiau ne piktybišku Kelių eismo taisyklių pažeidinėtoju. Šio nusikaltimo KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens.

Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis neblaivus vairavo automobilį, kai jam alkotesteriu nustatytas 1,28 promilių neblaivumas. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 0,41 promilių neblaivumas, padarė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinio nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas.

Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, D. B. teisinė padėtis bÅ«tų palankesnė nei to asmens, iÅ¡ kurio specialioji teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo, susijusio su vairavimu esant neblaiviam, padarymÄ . Neteisėti D. B. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, Å¡ie kaltinamojo neteisėti veiksmai sukėlė pasekmes – nesunkiai sutrikdyta asmens sveikata.

Ä®vertinus visus bylos duomenis, apibÅ«dinančius D. B., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad asmuo dirba ir teisė vairuoti nėra bÅ«tina darbui, bei BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, darytina iÅ¡vada, kad siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytÄ teisę ateityje per nuosprendyje nustatytÄ laikÄ .

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumÄ . Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Pastebėtina, kad pagal teismų praktikÄ draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkÅ«s padariniai ir pan.

Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis nėra linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, į tai, kad asmuo dirba ir teisė vairuoti nėra būtina darbui, todėl nenukrypdamas nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, sprendžia, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vienerių metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytÄ BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumÄ ir teisingumo principo įgyvendinimÄ . BK 72 straipsnis numato, kad BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi bÅ«ti konfiskuojami.

Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačiÄ priemonę, bet jos vertę atitinkančiÄ sumÄ , užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamų veikų ir kad nebÅ«tų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip iÅ¡vengiant jų konfiskavimo rizikos.

Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo proporcingumÄ , įvertinant visas byloje esančias reikÅ¡mingas aplinkybes Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimÄ , turi diskrecijÄ spręsti, ar iÅ¡ asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Å ioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, vairavo pagal VÄ® Regitros duomenis trečiajam asmeniui – P. B., priklausančiÄ transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be Å¡ios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebÅ«tų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

Ä®vertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, padarius eismo įvykį bÅ«nant vidutinio girtumo laipsnio, dėl eismo įvykio nesunkiai sutrikdant nukentėjusiojo sveikatÄ , baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iÄ veikÄ Ä¯tvirtinant BK 281 straipsnio 2 dalyje, yra bÅ«tinas. Kadangi transporto priemonė, kuriÄ naudojant buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuriam apie nusikalstamos veikos padarymÄ buvo žinoma, Å¡ios aplinkybės nei ikiteisminiame tyrime nei bylos nagrinėjimo teisme metu paneigtos nebuvo, prieÅ¡ingai iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymų, iÅ¡ kaltinamojo parodymų matyti, jog automobilio savininkas žinojo, jog jo automobilį naudoja D.

B., juolab žinojo, jog jis vairavo neblaivus ir neturintis Å¡ios specialiosios teisės, automobilis turi ekonominę vertę, esant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant galima spręsti dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, tačiau sprendžiant, kad šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas sprendžia iÅ¡ kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Kaip kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma su PVM (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kaip nustatyta iÅ¡ byloje esančios VšĮ „Emprekis“ duomenų, aktualiu bylai laikotarpiu kaltinamojo vairuoto automobilio rinkos vertė 510,00 Eur su PVM, kitų reikÅ¡mingų duomenų dėl konfiskuotino turto tikrosios vertės, taikant individualų vertinimÄ , ar tokios vertės pasikeitimo byloje nenustatyta. Byloje nesant pastarųjų duomenų – specialisto atlikto konkrečios transporto priemonės individualaus įvertinimo, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymÄ apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys:

Nr. 2K-7-12-495/2020, Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-164-222/2019). Konfiskuotina visa automobilio vertę atitinkanti suma, kadangi kaltinamojo charakteristika nėra teigiama, jis linkęs nusikalsti paveiktas alkoholio, todėl visos transporto vertės konfiskavimas nepažeis teisingumo ir proporcingumo principų. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.

Nagrinėjamoje byloje civilinis ieÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius yra pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ kaltinamojo 287,10 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo (2 t., b. l. 2-3). Nurodytos iÅ¡laidos patirtos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui paskyrus ir iÅ¡mokėjus nukentėjusiajam P. B. 287,10 ligos iÅ¡mokÄ už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Kadangi P. B. buvo sužalotas neteisėtais, nusikalstamais D. B. veiksmais ir dėl to turėjo nedarbingumÄ , todėl už žalÄ , patirtÄ civilinio ieÅ¡kovo mokant nukentėjusiajam ligos iÅ¡mokÄ , atsakingas kaltas asmuo, t. y. D. B.. IeÅ¡kinio dydis pagrįstas ir įrodytas civilinio ieÅ¡kovo pateiktais raÅ¡ytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Esant Å¡ioms aplinkybėms, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai ir iÅ¡ kaltinamojo D.

B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteisiama 287,10 Eur turtinei žalai atlyginti. Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti iš kaltinamojo 3 374,94 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytos žalos atlyginimo (1 t., b. l. 50-51). Iš 2022 m. rugsėjo 23 d. Kauno teritorinė ligonių kasos rašto matyti, kad Kauno teritorinė ligonių kasa pareikšto ieškinio atsisako, kadangi 2022 m. rugsėjo 16 d.

Kauno teritorinė ligonių kasa ir D. B. sudarė Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį (1 t., b. l. 60), todėl Kauno teritorinės ligonių kasos procesas dėl civilinio ieÅ¡kinio nutrauktinas. Kaltinamajam D. B. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 66-68), pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtÄ bausmę panaikintinos. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti P. B. (1 t., b. l. 99), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas savininkui P. B. disponuoti savo nuožiÅ«ra.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus prokurorės J. P. 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu apribota P. B. nuosavybės teisė į jam priklausomÄ turtÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visiÅ¡kÄ nuosavybės teisių apribojimÄ . Apribojimo terminas nustatytas nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. sausio 10 d. (1 t., b. l. 66-68), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. skirti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, D. B. bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje arba mokytis, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vieneriems) metams uždrausti naudotis ir įgyti specialiÄ jÄ teisę – teisę vairuoti transporto priemones, skaičiuojant šį terminÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, D.

B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , ir iÅ¡ jo konfiskuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 510,00 Eur (penkis Å¡imtus deÅ¡imt eurų). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo D. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 287,10 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis eurus 10 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.

Civilinei ieÅ¡kovei Kauno teritorinė ligonių kasai atsisakius ieÅ¡kinio, civilinis procesas nutraukiamas. Kaltinamajam D. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti P. B., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti savininkui P. B. disponuoti savo nuožiÅ«ra.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus prokurorės J. P. 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu apribotÄ P. B. nuosavybės teisę į jam priklausomÄ turtÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visiÅ¡kÄ nuosavybės teisių apribojimÄ , kurio terminas nustatytas nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. sausio 10 d., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Teisėja Rasa Balsevičienė