2025-05-07 Nr. AB-7977-3-61-3-01539-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-576-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01539-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 24S55074, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. vasario 19 d. iki 2027 m. vasario 18 d. ir įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. vasario 19 d. iki 2027 m. vasario 18 d. (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. balandžio 7 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti įrodymus, iš kurių būtų galima įvertinti, kada pareiškėjas gavo Departamento 2024 m. vasario 21 d. pranešimą Nr. 24SD3139 (toliau – ir Pranešimas) apie priimtą Sprendimą; nurodyti savo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą; pateikti motyvuotą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir nurodyti svarbias skundo padavimo termino praleidimo priežastis bei pateikti jas patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas, šalindamas pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Departamentas pareiškėjui Sprendimo neišsiuntė nei gyvenamosios vietos adresu, nei per MIGRIS sistemą, nei el. paštu ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas neatsimena tikslios datos, kada Manpower Scan Pvt. Ltd (pareiškėją įdarbinusi įmonė) atsiuntė jam Departamento Pranešimą. Pareiškėjas teigė, kad jis nėra praleidęs termino skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti, nes pagal suformuotą teismų praktiką pranešimo įteikimas nėra prilyginamas sprendimo įteikimui, o Departamento Sprendimas pareiškėjui apskritais nebuvo įteiktas. Jeigu teismas vis dėlto vertintų, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti, pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi pakartotinai nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. balandžio 9 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti duomenis, ar pareiškėjas kreipėsi į Departamentą dėl Sprendimo jam įteikimo ir jeigu kreipėsi, pateikti tai patvirtinančius įrodymus; pateikti atstovavimo sutarties originalą arba tinkamai patvirtintą atstovavimo sutarties kopiją.

Pareiškėjas, šalindamas pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jis, gavęs iš įdarbinimo įmonės Departamento Pranešimą, iš karto kreipėsi į teisininkę, nes nesuprato Pranešimo esmės. Teisininkei susipažinus su Pranešimu iš karto buvo kreiptasi į teismą. Taip pat buvo kreiptasi į Departamentą dėl Sprendimo pateikimo, tačiau Sprendimas nebuvo pateiktas; dėl Sprendimo išreikalavimo buvo suformuluotas prašymas ir teismui pateiktame skunde.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. A. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas teigė, jog jis nėra praleidęs skundo dėl Departamento Sprendimo panaikinimo padavimo termino, nes pats Sprendimas pareiškėjui nebuvo įteiktas, tačiau Departamento Pranešimas pareiškėjui buvo siųstas 2024 m. vasario 21 d. el. paštu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1751 straipsnio 10 dalies nuostatomis, darė išvadą, pareiškėjui Pranešimas apie priimtą Sprendimą buvo įteiktas 2024 m. vasario 22 d., todėl laikytina, jog pareiškėjas apie Sprendimo priėmimą sužinojo jau 2024 m. vasario 22 d. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas skundą dėl Sprendimo panaikinimo turėjo paduoti iki 2024 m. kovo 7 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2025 m. kovo 28 d., teismas sprendė, kad pareiškėjas daugiau nei vienerius metus praleido terminą skundui paduoti.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, jog jis nebuvo gavęs iš Departamento Pranešimo el. paštu; pareiškėjas deklaratyviai teigė, kad Pranešimą gavo iš savo darbdavio, todėl teismas kritiškai vertino šiuos pareiškėjo argumentus.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Departamento Pranešime aiškiai ir suprantamai išdėstytos aplinkybės dėl priimto Sprendimo, todėl pareiškėjui nebuvo užkirsta teisė, net ir negavus Sprendimo, paduoti skundą teismui dėl Sprendimo panaikinimo nepraleidus įstatyme nustatyto apskundimo termino. Byloje yra pateiktas 2025 m. balandžio 2 d. pareiškėjo kreipimasis į Departamentą, kuriuo pareiškėjas prašė pateikti visus jo atžvilgiu priimtus sprendimus. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas, gavęs Pranešimą, nesikreipė į Departamentą dėl Sprendimo pateikimo, o šio veiksmo ėmėsi tik įpareigotas teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi. Teismas vertino, kad ši byloje nustatyta aplinkybė patvirtina, jog pareiškėjas nesiėmė veiksmų, siekdamas išsiaiškinti savo teisinį statusą Lietuvos Respublikoje bei nesidomėjo paties pareiškėjo iniciatyva pradėtos migracijos procedūros rezultatais.

Teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas panaikinti Departamento Sprendimą nelaikytinas pateiktu įstatyme nustatytu terminu, taip pat nenustatęs priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

III. Pareiškėjas D. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad byloje nėra paneigta aplinkybė, jog jis Sprendimo nėra gavęs nei el. paštu, nei gyvenamosios vietos adresu. Sprendimas pareiškėjui iki šiol nėra įteiktas, todėl yra užkirsta pareiškėjo teisė realizuoti savo teises.

Pareiškėjo teigimu, nėra logiški teismo argumentai, kad pareiškėjas pats turėjo kreiptis į Departamentą dėl Sprendimo jam pateikimo. Departamentas, siųsdamas Pranešimą, nenurodė, kokiu būdu pareiškėjas gali gauti patį Sprendimą, taip pat nenurodė, kad Sprendimas nebus siunčiamas. Atsakovas Pranešime nurodydamas, kad Sprendimas gali būti skundžiamas per 14 dienų nuo Sprendimo įteikimo dienos, tačiau nesiųsdamas paties Sprendimo, suklaidino pareiškėją, o tokie veiksmai nesuderinami su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu įstatymo viršenybės principu.

Pareiškėjas pažymi, kad, remiantis Pranešimu, jam nebuvo žinomas Sprendimo turinys, t. y. kokiu pagrindu ir kokiais motyvais jis buvo priimtas, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas ir tik dėl savo kaltės praleidimo terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą motyvuodamas tuo, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias ginčyti Sprendimą, nes jis (pareiškėjas) buvo tinkamai informuotas Departamento Pranešimu apie skundžiamo Sprendimo priėmimą, jo turinį, apskundimo tvarką ir terminus. Teismas, įvertinęs, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas pakankamai ilgą laiko tarpą, pareiškėjas nenurodė priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė jį priimti.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino Departamento Pranešime nurodytą apskundimo tvarką, nes Departamentas nurodė, kad yra skundžiamas ne Pranešimas, bet pats Sprendimas per 14 dienų nuo jo gavimo dienos, o kadangi Sprendimas iki šiol pareiškėjui nėra įteiktas, todėl pareiškėjas nėra praleidęs termino skundui paduoti. Pareiškėjas akcentuoja, kad jam nebuvo žinomas Sprendimo turinys, o Pranešime nėra išdėstomi motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas Sprendimas, todėl negalima teigti, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas ir tik dėl savo kaltės praleido terminą skundui paduoti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjo atstovei advokatei R. J. terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2025 m. gegužės 6 d. pateikti atstovavimą administraciniame teisme patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjo atstovė advokatė R. J. 2025 m. gegužės 2 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui su pareiškėju sudarytą atstovavimo sutartį, suteikiančią advokatei teisę atstovauti pareiškėjo interesus apeliacinės instancijos teisme, ji pridedama prie bylos, pagrindo nutraukti bylą nėra (ABTĮ 138 str., 151 str.).

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; kt.).

Įstatymo 133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad užsienietis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta arba kiti kontaktiniai duomenys ir jeigu nėra šio straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama.

Vadovaudamasi Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 9 dalimis, Vyriausybė 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtino Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisykles. Pagal šių taisyklių 20 punktą, jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas apie Sprendimo priėmimą buvo informuotas Departamento Pranešimu. Iš Pranešimo turinio matyti, kad apie priimtą Sprendimą pareiškėjas lietuvių ir anglų kalbomis buvo informuotas 2024 m. vasario 21 d. elektroniniu laišku, prie kurio buvo pridėtas Pranešimas. Pranešime taip pat nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka (vadovaujantis Įstatymo 137 ir 138 straipsniais, sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka). Kartu su šiuo Pranešimu Sprendimo nuorašas pareiškėjui nebuvo siųstas, t. y. Sprendimas, kaip visos apimties individualus administracinis aktas, pareiškėjui nebuvo įteiktas, pareiškėjui buvo išsiųstas tik Pranešimas apie priimtą Sprendimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir minėtas teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai procesinio termino eigos pradžią siejo su Pranešimo pareiškėjui pateikimo data. Nagrinėjamu atveju byloje nesant duomenų, kad Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas, 2025 m. kovo 28 d. kreipdamasis į teismą, praleido Įstatyme nustatytą terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti.

Pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo klausimu laikomasi analogiškos pozicijos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-327-602/2025).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. A. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė