Legislator Case Law & Legislation
ef07b2e2-6a39-41d2-a52d-05000e44ddb7 AI generated

ef07b2e2-6a39-41d2-a52d-05000e44ddb7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number ef07b2e2-6a39-41d2-a52d-05000e44ddb7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį ir pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų padidinimo tenkinti iÅ¡ dalies; priteisti ieÅ¡kovei UAB „AukÅ¡taitijos vandenys“ iÅ¡ atsakovės AB „Ekra“ 413 426,95 Eur kompensacijÄ dėl darbų uždelsimo už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d., 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už visÄ priteistÄ sumÄ (413 426,95 Eur) nuo 2015 m. gegužės 2 d. iki arbitražo teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas – 11 299,34 Eur arbitravimo-administravimo mokesčio, 875 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. III. Skundo ir atsiliepimo į skundÄ argumentai Atsakovė (pareiÅ¡kėja) AB „Ekra“ skunde praÅ¡o:

Legislator headnote

AI generated

ef07b2e2-6a39-41d2-a52d-05000e44ddb7 · Lietuvos apeliacinis teismas: B.. Trečia, Nacionalinio komercinio arbitražo procedÅ«ros reglamentas negali bÅ«ti laikomas arbitražo procedÅ«ros reglamentu pagal KAÄ®, nes neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, jis buvo patvirtintas ne nuolatinės arbitražo institucijos, o Lietuvos arbitražų asociacijos visuotinio narių susirinkimo 2013-06-07 sprendimu Nr. 1/13-8, todėl reglamentas negali turėti arbitražo procedÅ«ros reglamento teisinio statuso bei galios ir negali bÅ«ti nuolat taikomas nagrinėjant arbitražinius ginčus (KAÄ® 3 str. 6 d., 5 str. 4 d.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                 Civilinė byla Nr. e2A-300-370/2016                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00093-2015-1                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 4.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 12 d.   Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos (atsakovės) AB „Ekra“ skundÄ dėl VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 74-NKA/14, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovės UAB „AukÅ¡taitijos vandenys“ ieÅ¡kinį atsakovei AB „Ekra“ dėl kompensacijos už darbų uždelsimÄ priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė                          VšĮ Vilniaus tarptautiniame ir nacionaliniame komerciniame arbitraže buvo nagrinėjamas ieÅ¡kovės UAB „AukÅ¡taitijos vandenys“ ir atsakovės AB „Ekra“ ginčas dėl 826 853,89 Eur, 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, pagal 2011 m. birželio 8 d. UAB „AukÅ¡taitijos vandenys“ ir AB „Ekra“ sudarytÄ Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statybos rangos sutartį Nr. 2011/AV-D(d)-4.

II. Arbitražo teismo sprendimo esmė VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas 2015 m. spalio 20 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. 74-NKA/14, nusprendė:

1) ieÅ¡kinį ir pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų padidinimo tenkinti iÅ¡ dalies;

2) priteisti ieÅ¡kovei UAB „AukÅ¡taitijos vandenys“ iÅ¡ atsakovės AB „Ekra“ 413 426,95 Eur kompensacijÄ dėl darbų uždelsimo už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d., 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už visÄ priteistÄ sumÄ (413 426,95 Eur) nuo 2015 m. gegužės 2 d. iki arbitražo teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas – 11 299,34 Eur arbitravimo-administravimo mokesčio, 875 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. III. Skundo ir atsiliepimo į skundÄ argumentai Atsakovė (pareiÅ¡kėja) AB „Ekra“ skunde praÅ¡o:

1) panaikinti VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2015 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje Nr. 74-NKA/14 pagal UAB „AukÅ¡taitijos vandenys“ ieÅ¡kinį AB „Ekra“ dėl kompensacijos už darbų uždelsimÄ apmokėjimo;

2) priteisti pareiškėjai AB „Ekra“ iš UAB „Aukštaitijos vandenys“ patirtas bylinėjimosi išlaidas;

3) bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad tarp pareiÅ¡kėjos (atsakovės) ir suinteresuoto asmens (ieÅ¡kovės) kilusio ginčo nagrinėjimas VšĮ Vilniaus tarptautiniame ir nacionaliniame komerciniame arbitraže neatitiko tiek Å¡alių susitarimo, tiek ir imperatyvių įstatymo normų, o sprendimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai, todėl jis naikintinas KAÄ® 50 str. 3 d. 4 ir 6 punktų pagrindais:Dėl arbitražo teismo sudėties ir arbitražo proceso prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms (KAÄ® 50 str. 3 d. 4 p.).

SprendimÄ priėmusio arbitražo teismo sudėtis buvo akivaizdžiai neteisėta, o ginčo tarp pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens nagrinėjimas neatitiko imperatyvių įstatymo reikalavimų. Pirma, KAÄ® iÅ¡skiriamos dvi arbitražo rūšys – ad hoc arbitražas bei institucinis arbitražas. VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas negali bÅ«ti laikoma nuolatine arbitražo institucija KAÄ® prasme (3 str. 1 d., 3 str. 12 d., 5 str. 1 d., 5 str. 2 d., 5 str. 4 d., 3 str. 6 d.), todėl neturėjo teisės imtis organizuoti ir administruoti tarp pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens kilusio ginčo nagrinėjimo, inter alia, paskirti arbitražo teismo narį – arbitražo teismo pirmininkÄ .

VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas teisinė forma yra ne nuolatinė arbitražo institucija, o viešoji įstaiga, todėl ji negali nuolatos organizuoti ir administruoti arbitražo ne tik dėl to, kad tai imperatyviai draudžia įstatymo nuostatos, bet taip pat ir dėl to, jog tai prieštarauja viešųjų įstaigų įstatymo numatytiems viešosios įstaigos tikslams. Be to, VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas buvo įsteigta ne Lietuvos Respublikos asociacijų, atstovaujančių Lietuvos Respublikos gamybos, verslo ir teisinės veiklos ūkio subjektams (KAĮ 5 str. 1 d.), o vienos asociacijos, užsiimančios profesinių organizacijų veikla bei 2 fizinių asmenų. VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas neturi statuto (KAĮ 5 str. 2 d.).

VšĮ Vilniaus tarptautiniam ir nacionaliniam komerciniam arbitražui nebūnant nuolatine arbitražo institucija ir neturint steigėjų patvirtino statuto, jis negalėjo būti įregistruotas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje (KAĮ 3 str. 2 d. (2011 m. kovo 13 d. Nr. IX-210 redakcija). Antra, J. J. paskyrimas arbitru neteisėtas, nes buvo pažeista KAĮ 14 str. įtvirtinta arbitrų skyrimo tvarka, t. y. jo skyrimo arbitru metu nebuvo suėjęs KAĮ įtvirtintas 20 dienų terminas nuo 2014-12-19, kai pareiškėja arbitru iš savo pusės paskyrė R.

B.. Trečia, Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentas negali būti laikomas arbitražo procedūros reglamentu pagal KAĮ, nes neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, jis buvo patvirtintas ne nuolatinės arbitražo institucijos, o Lietuvos arbitražų asociacijos visuotinio narių susirinkimo 2013-06-07 sprendimu Nr. 1/13-8, todėl reglamentas negali turėti arbitražo procedūros reglamento teisinio statuso bei galios ir negali būti nuolat taikomas nagrinėjant arbitražinius ginčus (KAĮ 3 str. 6 d., 5 str. 4 d.).

KAÄ® 5 str. 1 d. ir 2 d. nuostatos, taip pat 5 str. 4 d. nuostata yra imperatyvios, nuo kurių organizuojant ir administruojant arbitražinius ginčus nukrypti negalima. PareiÅ¡kėjos (atsakovės) pozicijÄ pagrindžia ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei nuolatinės arbitražo institucijos „Lietuvos arbitražo teismas“ pateikti KAÄ® nuostatų teisiniai vertinimai. Ketvirta, AB „Ekra“ įgaliojimai pasirinktam arbitrui R. B. buvo suteikti tik ginÄÄ tarp Å¡alių sprendžiant ad hoc arbitraže, todėl jis (arbitras) neturėjo teisės ir įgaliojimų tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ nagrinėti jokiame kitame arbitraže. Nepaisant to, arbitras R.

B. šį pareiÅ¡kėjos raÅ¡tÄ ignoravo, ir, neturėdamas įgaliojimų, pasirašė sprendimÄ . Tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ sprendimÄ naikinti pagal KAÄ® 50 str. 3 d. 4 p. Penkta, sprendime nurodytos aplinkybės buvo ignoruojamos, o sprendimÄ pasirašę arbitrai dėl savo kompetencijos spręsti ginÄÄ apskritai nepasisakė. PareiÅ¡kėja, skunde kvestionuoja ir sprendimo turinį.Dėl arbitražo teismo sudėties bei arbitražo proceso neatitikimo Å¡alių susitarimui. PareiÅ¡kėja ir suinteresuotas asmuo nebuvo susitarę perduoti iÅ¡ Sutarties kylančių ginčų nagrinėjimo VšĮ Vilniaus tarptautiniam ir nacionaliniam komerciniam arbitražui, o arbitražinis nagrinėjimas vyko ne Vilniuje, kaip numatyta Sutarties Konkrečių sÄ lygų 20.6 p., bet Kaune, advokato J.

J. kontoroje. PareiÅ¡kėja pagrįstai manė, kad Å¡alys susitarė dėl ginčų nagrinėjimo nuolatinėje arbitražo institucijoje „Vilniaus komercinio arbitražo teismas“, o jau kilus ginčui, pareiÅ¡kėja klaidingai manė, jog bendru susitarimu Å¡alys jį perdavė nagrinėti ad hoc arbitražui. AnalogiÅ¡kai sutartyje įtvirtintÄ arbitražinę iÅ¡lygÄ jos sudarymo metu interpretavo ir suinteresuotas asmuo ir bÅ«tent toks arbitražinės iÅ¡lygos aiÅ¡kinimas atitinka tikruosius Å¡alių ketinimus.

PareiÅ¡kėja ir suinteresuotas asmuo, sudarydami Sutartį, siekė tarpusavio ginčų nagrinėjimÄ perduoti nuolatinės arbitražo institucijos teisinį statusÄ turinčiam „Vilniaus komercinio arbitražo teismas“, bet ne galbÅ«t neteisėta Å«kine-komercine veikla besiverčiančiai ir imperatyvių įstatymo reikalavimų neatitinkančiai vieÅ¡ajai įstaigai. Nėra jokių objektyvių ir subjektyvių priežasčių, dėl kurių pareiÅ¡kėja iÅ¡ Sutarties (kuri yra didelės vertės) kylančius ginčus bÅ«tų pasirinkusi nagrinėti negirdėtÄ , nežinomÄ arbitražo teismÄ .

Aplinkybę, kad pareiÅ¡kėja ir suinteresuotas asmuo, sudarydami Sutartį, neketino perduoti tarpusavio ginčų nagrinėjimo VšĮ Vilniaus tarptautiniam ir nacionaliniam komerciniam arbitražui patvirtina ir tai, kad Sutarties Konkrečių sÄ lygų 20.6 punkto tekstas, kuriuo Suinteresuotas asmuo rėmėsi pateikdamas ieÅ¡kinį, akivaizdžiai skiriasi nuo Nacionalinio komercinio arbitražo procedÅ«ros reglamento 1.3 p. įtvirtintos tipinės arbitražinės iÅ¡lygos teksto. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo, kilus ginčui, pradžioje ieÅ¡kinį buvo pateikęs ne minėtai vieÅ¡ajai įstaigai, o Kauno apygardos teismui.

VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas jau ir anksčiau ne kartÄ yra priėmęs ieÅ¡kinius ir nagrinėjęs ginčus neturėdamas tam kompetencijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1226/2014).Dėl Sprendimo prieÅ¡taravimo Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai (KAÄ® 50 str. 3 d. 6 p.). Pirma, arbitras A. Z. buvo Å¡aliÅ¡kas. Suinteresuotas asmuo arbitru iÅ¡ savo pusės paskyrė AB „Panevėžio statybos trestas“ vyr. juristÄ A.

Z.. Ši įmonė yra pagrindinė pareiškėjos konkurentė, ji taip pat kartu su pareiškėja dalyvavo ir suinteresuoto asmens organizuotame Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statybos darbų pirkime ir netgi buvo paskelbta jo laimėtoja. AB „Panevėžio statybos trestas“ nuolat dalyvauja kaip rangovas suinteresuoto asmens vykdomuose infrastruktūros projektuose. Šios aplinkybės leidžia abejoti ginčo nagrinėjimo nešališkumu. Be to, suinteresuotam asmeniui iki 2013 m. vadovavęs R.

L. kartu su AB „Panevėžio statybos trestas“ filialo „Gerbusta“ darbuotojais 2010 m. ir 2011 m. atliko nusikalstamas veikas. A. Z. aukščiau nurodytų ryšių neatskleidė. Pareiškėjos prašymas dėl arbitro nušalinimo nebuvo tenkintas. Antra, sprendimu iš pareiškėjos priteista nepagrįstai didelė delspinigių suma (425 601,29 Eur).Pareiškėja nebuvo informuota apie tai, kada numatomas Sprendimo priėmimas. Be to, net ir po numatytos datos iki pat 2015-10-30, nepaisant pareiškėjos reikalavimų, jai nebuvo pateiktas nei sprendimas, nei informacija apie tai, ar sprendimas apskritai numatytu laiku buvo priimtas.

Atsiliepime į skundÄ suinteresuotas asmuo (ieÅ¡kovė) teismo praÅ¡o:

1) pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo (trečiųjų) teismo 2015-10-20 sprendimo arbitražo byloje Nr. 74-NKA/14 atmesti;

2) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į skundÄ grindžiamas tokiais argumentais:Dėl skundo argumentų, susijusių su arbitražo teismo sudėties ir arbitražo proceso prieÅ¡taravimu imperatyvioms įstatymo nuostatoms. VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas teisinė forma atitinka nuolatinės arbitražo institucijos sÄ vokÄ (KAÄ® 3 str. 12 d., 2.34 str. 2 d.). KAÄ® 5 str. imperatyviai nenustato, jog tik asmenys, kurių teisinė forma yra nuolatinė arbitražo institucija, gali administruoti arbitražo procesÄ .

Tai, kad VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas atitinka KAÄ® 5 str. 1 d., patvirtina pati pareiÅ¡kėja, nurodydama, kad vienas iÅ¡ VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo steigėjų yra Lietuvos juristkonsultų asociacija. Tai, kad VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas veikia ne pagal statutÄ , bet pagal įstatus, neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant, ar VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas gali administruoti Å¡alių tarpusavio ginÄÄ .

PareiÅ¡kėjos tvirtinimÄ , kad VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas neturi savo patvirtinto procedÅ«ros reglamento, paneigia jos veikloje taikomi reglamentai – Tarptautinio komercinio arbitražo procedÅ«ros reglamentas ir Nacionalinio komercinio arbitražo procedÅ«ros reglamentas. PareiÅ¡kėja neįrodė, kad pagal Nacionalinio komercinio arbitražo procedÅ«ros reglamentÄ vykęs arbitražo procesas bÅ«tų neatitikęs kokių nors imperatyvių KAÄ® nuostatų. Be to, KAÄ® 7 str. 1 d. sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atmesti pareiÅ¡kėjos skundo argumentus, susijusius su tuo, kad esÄ VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas negalėjo organizuoti ir administruoti arbitražo proceso.

PareiÅ¡kėjai nuo 2014-12-03 buvo žinoma, jog arbitražo procesÄ administruoja VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas, tačiau savo prieÅ¡taravimÄ pateikė tik 2015-02-23 raÅ¡te Nr. 15-0182, t. y. tik po daugiau kaip 2 mėnesių, nors iki tol prieÅ¡taravimo nepareikė teikdama 2014-12-23 atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, taip pat skirdama savo arbitrÄ R. B.. Nesutiktina, kad J. J. paskyrimas pirmininkaujančiu arbitru neatitiko reglamento. IÅ¡ arbitražo 2014-12-30 nutarties matyti, kad ji priimta vadovaujantis Reglamento 18.4 ir 18.10 punktais, be to, Å¡ia nutartimi VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo pirmininkas nutaria patvirtinti ginčo Å¡alių nustatyta tvarka sudarytÄ arbitražo teismo kolegijÄ .

Å ia nutartimi J. J. buvo ne paskirtas arbitru – kolegijos pirmininku, bet tik patvirtina ginčo Å¡alių nustatyta tvarka sudaryta arbitražo teismo kolegija, todėl Å¡i nutartis atitinka reglamento 18.4 ir 18.10 punktus. PareiÅ¡kėjai nepateikus įrodymų, apie tai, kad Å¡alių paskirti arbitrai nebuvo susitarę dėl trečiojo arbitro paskyrimo, nėra pagrindo teigti, kad J. J. paskyrimas neatitiko reglamento nuostatų. AB „Ekra“ 2015-10-16 raÅ¡tÄ pateikė tik po to, kai arbitražas baigė nagrinėti bylÄ . 2014-12-19 raÅ¡te pareiÅ¡kėja nenurodė jokių savo skiriamo arbitro įgaliojimų apribojimo.

Lietuvos apeliacinis teismo 2015-06-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-849-241/2015, joje nustatyta faktinė aplinkybė, kad pagal Rangos sutartį arbitražinis ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis Reglamentu, turi prejudicinę galiÄ . Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos argumentai, jog arbitražo byla nepagrįstai buvo nagrinėta pagal ReglamentÄ , turi bÅ«ti atmesti (CPK 180 str. 2 p., 279 str. 4 d.). PareiÅ¡kėjos pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei nuolatinės arbitražo institucijos „Lietuvos arbitro teismas“ raÅ¡tai neturi jokios įrodomosios galios.Dėl skundo argumentų, susijusių su arbitražo teismo sudėties ir arbitražo proceso neatitikimo Å¡alių susitarimui.

PareiÅ¡kėja netinkamai vartoja sÄ vokas „arbitražo vieta“ ir „arbitražinio nagrinėjimo vieta“, jos yra dvi skirtingos kategorijos ir negali bÅ«ti tapatinamos (arbitražo vieta yra teisinė kategorija, o arbitražinio nagrinėjimo vieta - geografinė kategorija). Arbitražo vieta gali nesutapti su arbitražinio nagrinėjimo vieta. Nagrinėjamu atveju Å¡alys susitarė dėl arbitražo vietos, o dėl arbitražinio nagrinėjimo vietos Å¡alys nebuvo susitarusios. Arbitražinio nagrinėjimo vieta (Kaune) buvo paskirta vadovaujantis KAÄ® 29 str. 1 d.

Dalis pareiškėjos argumentų buvo išnagrinėti ir į visus juos atsakyta Vilniaus apygardos teismo 2015-02-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-3716-560/2015, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-849-241/2015. Pasiūlymo priede nuoroda „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražo procedūros reglamentas“ atsirado, nes taip buvo numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros pateikiamuose privalomuose nurodymuose projektų vykdytojams.

Dėl to Å¡iÄ nuostatÄ suinteresuotas asmuo privalėjo perkelti į pirkimo dokumentus. Å iÄ netiksliÄ arbitražinę iÅ¡lygÄ naudojo ir kitos vandentvarkos įmonės, įgyvendinančios aplinkosauginius projektus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-283/2013). Dėl skundo argumentų, susijusių su sprendimo prieÅ¡taravimu vieÅ¡ajai tvarkai. Dėl arbitro A. Z. tariamo neÅ¡aliÅ¡kumo. PareiÅ¡kėja Reglamento nustatyta tvarka ir terminais jam nuÅ¡alinimo nepareiÅ¡kė.

Pagal KAĮ 15 str. 2 d., arbitras gali būti nušalintas tik tuo atveju, kai yra pagrįstų abejonių dėl jo nepriklausomumo ar nešališkumo arba kai jis neturi šalių susitarime aptartos kvalifikacijos. Tai, kad A. Z. būtų subjektyviai šališkas, įrodymų nėra. Nei AB „Panevėžio statybos trestas“, kur A. Z. dirba (jei dirba), nei pats A. Z. nėra susijęs jokiais ryšiais su UAB „Aukštaitijos vandenys“. UAB „Aukštaitijos vandenys“ yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, kuri yra perkančioji organizacija Viešųjų pirkimų įstatymo prasme, todėl suinteresuoto asmens ryšys su AB „Panevėžio statybos trestas“ lygiai toks pats, kaip ir su pačia pareiškėja.

PareiÅ¡kėjos abejonės dėl arbitro neÅ¡aliÅ¡kumo yra pernelyg neapibrėžtos ir nutolusios. Dėl nepagrįstai didelių netesybų. PareiÅ¡kėjos nurodyti argumentai susiję su teisės taikymo klausimais, jais siekiama naujo bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, t. y. naujo faktinių aplinkybių nustatymo, iÅ¡tyrimo ir jų teisinio įvertinimo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl žodinio bylos nagrinėjimoPareiÅ¡kėja teismo prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodė, kad skunde keliami sudėtingi fundamentalÅ«s ir su vieÅ¡uoju interesu susiję komercinio arbitražo sistemos Lietuvoje organizavimo ir funkcionavimo, taip pat arbitražinės iÅ¡lygos turinio bei jos aiÅ¡kinimo klausimai, o bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka bÅ«tų sudarytos galimybės geriau įsigilinti į skunde iÅ¡dėstytus argumentus bei bylos aplinkybes.

CPK 301 str. 5 d. įtvirtinta, kad skundai dėl Lietuvos Respublikoje veikiančio arbitražo sprendimų, pateikti KAÄ® nustatyta tvarka, nagrinėjami mutatis mutandis taikant Å¡iame skyriuje nustatytas taisykles. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Ä®tvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais, t. y. esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo; teismas turi užkirsti keliÄ procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ nukrypti nuo bendrosios taisyklės ir bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Å alys pateikė procesinius dokumentus (skundÄ , atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ ) su priedais, kuriuose iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti argumentai dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiama žodinio bylos nagrinėjimo bÅ«tinybė, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas netenkintinas. Dėl arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindųIÅ¡ bylos duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo (ieÅ¡kovė) UAB „AukÅ¡taitijos vandenys“ su ieÅ¡kiniu kreipėsi į VšĮ Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį komercinį arbitraÅ¾Ä praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės (pareiÅ¡kėjos) AB „Ekra“ priteisti 2 204 463,75 Lt (638 456,83 Eur) kompensacijÄ už darbų uždelsimÄ už laikotarpį nuo 2014-04-25 iki 2014-10-24 ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, pagal 2011-06-08 rangos sutartį Nr. 2011/AV-D(d)-4 „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ (toliau – Rangos sutartis), įgyvendinamÄ pagal 2007-2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę VP-3-3.1-AM-V-01 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ veikla „Dumblo tvarkymo infrastruktÅ«ros kÅ«rimas“, kuri iÅ¡ dalies finansuojama 2007-2013 metų ES struktÅ«rinės paramos Sanglaudos fondo, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir ieÅ¡kovės UAB „AukÅ¡taitijos vandenys“. 2015-04-27 pareiÅ¡kimu ieÅ¡kinio reikalavimas padidintas 188 397,06 Eur už darbų uždelsimÄ už laikotarpį nuo 2014-10-25 iki 2014-12-22 ir praÅ¡yta iÅ¡ atsakovės priteisti 826 853,89 Eur, taip pat 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės kilęs ginčas dėl kompensacijos dėl uždelstų darbų priteisimo, iÅ¡spręstas VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo (trečiųjų teismo) 2015 m. spalio 20 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 74-NKA/14, kuriuo ieÅ¡kovės (suinteresuoto asmens) ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies – iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteista 413 426,95 Eur dydžio kompensacija dėl darbų uždelsimo už laikotarpį nuo 2014-04-25 iki 2014-12-22, 6 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už visÄ priteistÄ sumÄ nuo 2015-05-02 iki arbitražo teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 11 299,34 Eur arbitravimo-administravimo mokestis, 875 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Atsakovė (pareiÅ¡kėja) skunde Lietuvos apeliacinio teismo praÅ¡o panaikinti arbitražo teismo sprendimÄ Nr. 74-NKA/14, kaip prieÅ¡taraujantį KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 4 punktui ir 50 straipsnio 3 dalies 6 punktui.

Faktinį skundo pagrindÄ sudaro Å¡ios aplinkybės:

1) pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens ginčo nagrinėjimÄ organizavo ir administravo, taip pat ir trečiÄ jį arbitrÄ (pirmininkÄ ) paskyrė, subjektas (VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas), kuriam Å¡alys tokių įgaliojimų nebuvo suteikusios ir kuris pagal KAÄ® apskritai neturi teisės vykdyti jokių nuolatinės arbitražo institucijos funkcijų, o arbitražo nagrinėjimas vyko ne Sutartyje numatytame mieste (KAÄ® 50 str. 3 d. 4 p.);

2) pažeistas neÅ¡aliÅ¡kumo principas (dėl arbitro A. Z.), o arbitražo teismo priteistos netesybos laikytinos nepagrįstai didelėmis (KAÄ® 50 str. 3 d. 6 p.).Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio nacionalinio arbitražo teismo sprendimo apskundimo tvarka ir sÄ lygos įtvirtinti CPK III dalies XVI skyriaus bei Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAÄ®) VIII skyriaus normose. KAÄ® 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai, o 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas ex officio patikrina, ar skundžiamas arbitražo teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja Å¡io straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytiems pagrindams.

Pažymėtina, kad Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma. Anuliavimas, kaip arbitražo sprendimo teisminės priežiūros forma, nacionaliniam teismui suteikia įgaliojimus ex officio patikrinti, ar tarp šalių kilęs ginčas gali būti sprendžiamas arbitražu, ar arbitražo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai (KAĮ 50 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-469/2014).

Atsižvelgiant į tai, nors nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja (atsakovė) skunde nurodytais argumentais Lietuvos apeliacinio teismo praÅ¡o panaikinti VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2015 m. spalio 20 d. sprendimÄ Nr. 74-NKA/14 KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto ir 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto pagrindais, Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykÄ sudaro ne tik atsakovės (pareiÅ¡kėjos) nurodyti, bet ir KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtintas pagrindas. Dėl KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 5 punktoKAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimÄ , kai padavusi skundÄ Å¡alis pateikia įrodymus, kad ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali bÅ«ti perduotas arbitražui.

Arbitražas yra ginčo sprendimo bÅ«das, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į valstybės teismÄ , o į jų susitarimu pasirinktÄ arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtÄ trečiÄ jį asmenį (-is). Å alys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginÄÄ dėl fakto ir (ar) teisės, iÅ¡skyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali bÅ«ti nagrinėjami arbitraže (CPK 23 straipsnio 1 dalis).

Pagal KAÄ® 12 straipsnio 1 dalį arbitraže gali bÅ«ti sprendžiami visi ginčai, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2-4 dalyse nustatytas iÅ¡imtis. KAÄ® 12 str. 3 d. įtvirtinta, kad arbitražui negali bÅ«ti perduoti ginčai, jeigu viena iÅ¡ Å¡alių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, iÅ¡skyrus Lietuvos bankÄ , jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas iÅ¡ankstinis Å¡ios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas.

Suinteresuotas asmuo (ieÅ¡kovė) nurodė, kad UAB „AukÅ¡taitijos vandenys“ yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, o iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų matyti, kad UAB „AukÅ¡taitijos vandenys“ akcininkai yra Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybės. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta savivaldybės įmonės samprata, taip pat nurodyta, kad savivaldybės įmonės pavadinime turi bÅ«ti jos teisinę formÄ nusakantys žodžiai „savivaldybės įmonė“ arba Å¡ių žodžių santrumpa „SĮ“.

Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens (ieÅ¡kovės) teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė (UAB), todėl Å¡iuo atveju KAÄ® 12 str. 3 d. įtvirtinta iÅ¡imtis netaikytina. Teisėjų kolegijų kolegija nenustatė ir kitų KAÄ® 12 str. įtvirtintų pagrindų, t. y. tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl kompensacijos pagal Rangos sutartį priteisimo gali bÅ«ti arbitražinio nagrinėjimo dalykas. Dėl KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimÄ , kai padavusi skundÄ Å¡alis pateikia įrodymus, jog arbitražo teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko Å¡alių susitarimo ir (arba) imperatyvių Å¡io įstatymo nuostatų.

Atsakovė (pareiÅ¡kėja) skundo reikalavimÄ (panaikinti arbitražo teismo sprendimÄ ) pirmiausia kvestionuoja VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teise organizuoti ir administruoti arbitražinius ginčus, nurodo, kad Å¡i institucija neatitinka nuolatinei arbitražo institucijai keliamų imperatyvių reikalavimų (neatitinka KAÄ® 5 str. 1 d. įtvirtintos teisinės formos – nuolatinės arbitražo institucijos; reikalavimų keliamų steigėjams, statutui (KAÄ® 5 str. 2 d.), o Nacionalinio komercinio arbitražo procedÅ«ros reglamentas negalėjo bÅ«ti taikomas nagrinėjant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , nes neatitinka Å¡iam dokumentui keliamų imperatyvių įstatymo reikalavimų (jis patvirtintas ne nuolatinės arbitražo institucijos, bet Lietuvos arbitražų asociacijos visuotinio narių susirinkimo 2013-06-07 sprendimu Nr. 1/13-08).

Atsakovė nurodo, kad KAÄ® 5 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatos, kurios nustato privalomus reikalavimus nuolatinei arbitražo institucijai, taip pat KAÄ® 5 str. 4 d. nuostata, kurioje įtvirtinti privalomi reikalavimai arbitražo procedÅ«ros reglamentui, yra imperatyvios nuostatos, nuo kurių organizuojant ir administruojant ginčus nukrypti draudžiama. Be to, atsakovės nuomone, buvo pažeistos ne tik imperatyviosios KAÄ® nuostatos, tačiau ir arbitražinis susitarimas, t. y. Å¡alys juo nebuvo susitarusios perduoti ginčo nagrinėti VšĮ Vilniaus tarptautiniam ir nacionaliniam komerciniam arbitražui, be to, arbitražinis nagrinėjimas pagal susitarimÄ turėjo vykti Vilniuje, o vyko Kaune.

Taigi, kaip matyti iÅ¡ skundo argumentų, pareiÅ¡kėja (atsakovė) arbitražo teismo sprendimÄ praÅ¡o panaikinti KAÄ® 50 str. 3 d. 4 p. pagrindu, apeliuodama dvejopo pobÅ«džio argumentais – pirma, VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo, kaip institucijos, teise administruoti ir vykdyti arbitražo procesÄ (imperatyvias įstatymo normas), antra, per arbitražinio susitarimo turinį (Å¡alių susitarimÄ ).IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡alys Rangos sutarties priedo „Rangovo projektuojamų statybos ir inžinierių darbų, elektros ir mechanikos įrenginių Projektavimo ir statybos bei įrangos sutarties“ Bendrųjų sÄ lygų 20.6 straipsnyje numatė arbitražinę iÅ¡lygÄ , kurioje nustatyta, kad, jeigu Å¡alys nesusitarė kitaip, ginčas galutinai bus iÅ¡spręstas pagal Tarptautinių prekybos rÅ«mų Arbitražo taisykles, ginÄÄ spręs 3 arbitrai, ginčas bus nagrinėjamas bendravimo kalba (lietuvių kalba).

Rangos sutarties Specialiųjų sÄ lygų 20.6 p. Å¡alys papildomai numatė, kad arbitražo vieta – Vilnius, Lietuva, taip pat nurodė arbitražo taisykles – „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis arbitražo procedÅ«ros reglamentas“.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , taip pat Å¡alių argumentus (CPK 185 str.), konstatuoja nesant pagrindo naikinti arbitražo sprendimÄ KAÄ® 50 str. 3 d. 4 p. pagrindu. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja (atsakovė) prasidėjus arbitražo procesui kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ praÅ¡ydama nuÅ¡alinti arbitrÄ A.

Z. nuo arbitražinio ginčo pagal ieÅ¡kovės UAB „AukÅ¡taitijos vandenys“ ieÅ¡kinį atsakovei AB „Ekra“ dėl kompensacijos už darbų uždelsimÄ priteisimo; ieÅ¡kovės UAB „AukÅ¡taitijos vandenys“ vardu arbitru arbitražiniam ginčui nagrinėti skirti teismo nuomone tinkamÄ asmenį; arbitražiniam ginčui nagrinėti paskirtį trečiÄ jį arbitrÄ â€“ arbitražo pirmininkÄ . Be aplinkybių, susijusių su arbitrų paskyrimu, pareiÅ¡kėja taip pat nurodė ir iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus argumentus, susijusius su VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo kompetencija ir teise nagrinėti Å¡alių ginÄÄ , taip pat dėl arbitražinės iÅ¡lygos.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3716-560/2015 (arbitražo bylos t. 4, b. l. 137 – 140), civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atlikti KAÄ® 14 str., 16 str. nustatytus veiksmus, nutraukė, tačiau kartu pasisakė ir dėl VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teisinio statuso, t. y. nurodė, kad ginčo sprendimo procedÅ«rÄ organizavo ir ėmėsi jį administruoti nuolatinė arbitražo institucija – VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas, kurio procedÅ«ros reglamentas galioja nuo 2013-11-01.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjos argumentus, kad Å¡alių ginčas turi bÅ«ti nagrinėjamas ad hoc arbitražo, o VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas nėra ir niekada nebuvo nuolatinė arbitražo institucija. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-849-241/2015 (arbitražo bylos t. 5, b. l. 35-42), minėtÄ Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistÄ . Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Rangos sutarties sÄ lygas, kuriose įtvirtinta arbitražinė iÅ¡lyga, Å¡alys ginčus susitarė spręsti pagal konkrečias arbitražo taisykles – Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo procedÅ«ros reglamentÄ .

Nors tokiu pavadinimu oficialiai patvirtinto reglamento nėra, tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismų praktikoje jau buvo keliamas klausimas dėl arbitražinės iÅ¡lygos, kurioje buvo numatytos bÅ«tent tokios arbitražo taisyklės, aiÅ¡kinimo, ir joje konstatuota, kad arbitražinėje iÅ¡lygoje esanti nuoroda į Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį komercinį arbitražo procedÅ«ros reglamentÄ reiÅ¡kia galimybės pasirinkti abu Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teismo veikloje taikytinus reglamentus (Tarptautinio komercinio arbitražo procedÅ«ros reglamentÄ , Nacionalinio komercinio arbitražo procedÅ«ros reglamentÄ ), priklausomai nuo vieÅ¡ojo pirkimo laimėtojo ir ginčo pobÅ«džio (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. bandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2283/2013).

Teismas taip pat pažymėjo, kad lingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡iÄ arbitražinės iÅ¡lygos sÄ lygÄ , reglamento pavadinimas pažodžiui atitinka VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo pavadinimÄ , todėl nesutiko su pareiÅ¡kėjos argumentais, jog Å¡alys turėjo omenyje Vilniaus komercinio arbitražo procedÅ«ros reglamentÄ . Lietuvos apeliacinis teismas pritarė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡alys nebuvo susitarusios dėl ad hoc arbitražo, o Å¡alių ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas pagal Nacionalinio komercinio arbitražo procedÅ«ros reglamentÄ , kurį naudoja VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas.Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, neturi pagrindo kitaip vertinti teismų nustatytų ir įvertintų aplinkybių, susijusių su VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teise organizuoti ir administruoti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , jos teisiniu statusu (nuolatine arbitražo institucija), taip pat arbitražinės iÅ¡lygos aiÅ¡kinimu, pagal kuriÄ Å¡alys sulygo ginčo nagrinėjimÄ bÅ«tent VšĮ Vilniaus tarptautiniame ir nacionaliniame komerciniame arbitraže pagal jos taikomÄ Nacionalinio komercinio arbitražo procedÅ«ros reglamentÄ (CPK 18 str., 279 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos argumentai, iÅ¡nagrinėti ir įvertinti Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo, dar kartÄ nevertintini ir nenagrinėtini, papildomai pažymint, kad aplinkybės, jog pareiÅ¡kėja buvo įsitikinusi, galvojo, kad Rangos sutarties nuostata reiÅ¡kia, jog Å¡alių tarpusavio ginčai bus sprendžiami Vilniaus komercinio arbitražo teisme, yra subjektyvaus pobÅ«džio kriterijai, negalintys daryti įtakos ir kitaip aiÅ¡kinti Å¡alių arbitražinį susitarimÄ , juolab, kad kaip jau minėta, dėl analogiÅ¡ko pobÅ«džio arbitražinio susitarimo esmės ir turinio yra suformuota ir teismų praktika.

Teisėjų kolegijos vertinimu, toks arbitražinės iÅ¡lygos aiÅ¡kinimas atitinka Å¡alių valiÄ , vadovaujantis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.). Neturinčiais įtakos teisingam bylos pagal pareiÅ¡kėjos skundÄ iÅ¡sprendimui laikytini ir pareiÅ¡kėjos argumentai, kuriais VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas įvardijama kaip beveik nežinoma ir nepopuliari įstaiga, o verslo subjektai, sudarydami arbitražinius susitarimus, pasirenka vienÄ iÅ¡ dviejų Lietuvoje veikiančių nuolatinių komercinio arbitražo institucijų – Lietuvos arbitražo teismÄ arba Vilniaus komercinio arbitražo teismÄ .

Šie argumentai nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad šalys arbitražiniu susitarimu ginčus sulygo nagrinėti būtent VšĮ Vilniaus tarptautiniame ir nacionaliniame komerciniame arbitraže.Pareiškėja skunde nurodo, kad VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas neturi jos steigėjų parengto ir patvirtinto statuto, Juridinių asmenų registre registruoti tik šios viešosios įstaigos įstatai, kurie nėra patvirtinti Lietuvos Respublikos asociacijų, atstovaujančių Lietuvos Respublikos gamybos, verslo ir teisinės veiklos ūkio subjektams (KAĮ 5 str. 2 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti arbitražo sprendimÄ KAÄ® 50 str. 3 d. 4 p. pagrindu. VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas registruotas Juridinių asmenų registre, o tai, kad jis neturi statuto, nedaro jo priimto sprendimo negaliojančiu dėl imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimo. Juridinių asmenų registre 2003-04-17 registruoti įstatai, steigimo sutartis (CPK 179 str. 3 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, arbitražo teismo sprendimo įsteigimo aplinkybės, nepatenka į Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykÄ , t. y.

KAÄ® 50 str. 3 d. įtvirtintų arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų patikrinimÄ . VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas veikia vadovaudamasis Tarptautinio komercinio arbitražo procedÅ«ros reglamentu ir Nacionalinio komercinio arbitražo procedÅ«ros reglamentu, jie patvirtinti Lietuvos arbitražo asociacijos Visuotinio narių susirinkimo, todėl nesutiktina, kad jis negali bÅ«ti taikomas nagrinėjant arbitražinius ginčus. PareiÅ¡kėja nurodo, kad J. J. paskyrimas „arbitru“ neteisėtas, nes buvo grubiai pažeista KAÄ® 14 str.

įtvirtinta arbitrų skyrimo procedÅ«ra, konkrečiai 14 str. 3 d. 5 p. ir analogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos reglamento 18.4 ir 18.5 p. Pagal minėtÄ KAÄ® nuostatÄ , kai Å¡alių paskirti arbitrai per 20 dienų nuo jų paskyrimo nesusitarė dėl trečio arbitro skyrimo, šį arbitrÄ paskiria nuolatinės arbitražo institucijos pirmininkas per 20 dienų nuo termino arbitrams paskirti trečiÄ jį arbitrÄ pabaigos. PareiÅ¡kėja teigia, kad J. Å . paskyrė trečiÄ jį arbitrÄ Â 2014-12-30 nutartimi, nors nebuvo suėjęs 20 d. terminas nuo R.

B. paskyrimo arbitru. Iš VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties (arbitražo bylos t. 2, b. l.

21) matyti, kad arbitražo pirmininkas J. Å . nutarė patvirtinti ginčo Å¡alių nustatyta tvarka sudarytÄ tokios sudėties arbitražo teismo kolegijÄ :

1) advokatÄ J. J. kolegijos pirmininku;

2) advokatÄ R. B. – arbitru;

3) juristÄ , teisės magistrÄ A. Z. – arbitru. Tokia nutartis priimta vadovaujantis KAÄ® 14 str. 3 d. 1 p., LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedÅ«ros reglamento 18.4 p., 18.10 p. Pažymėtina, kad KAÄ® 14 str. 3 d. 1 p. įtvirtinta, kad jeigu Å¡alys nesusitaria kitaip, tai arbitražo teismas sudaromas iÅ¡ trijų arbitrų, kiekviena Å¡alis skiria po vienÄ arbitrÄ , o Å¡ie abu skiria trečiÄ arbitrÄ â€“ arbitražo teismo pirmininkÄ . Reglamento 18.10 p. nustatyta, kad arbitražo teismo įgaliojimai pradėti bylos nagrinėjimÄ ir iÅ¡spręsti konkretų ginÄÄ prasideda nuo jų patvirtinimo Vilniaus arbitražo pirmininko nutartimi.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reglamente nėra detalizuota trečiojo arbitro skyrimo procedÅ«ra. Pagal reglamento 18.4 p. Å¡alių paskirti arbitrai tarpusavio susitarimu paskiria trečiÄ jį arbitrÄ , tačiau nereglamentuojama tokio paskyrimo forma. Duomenų, paneigiančių, kad Å¡alių paskirti arbitrai A. Z. ir R. B. nebÅ«tų susitarę dėl J. J. paskyrimo, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad minėta nutartimi buvo įgyvendintas reglamento 18.10 p. nuostatos, t. y. vėlesnis veiksmas po arbitrų paskyrimo ir ja buvo tik patvirtinama sudaryta arbitražo teismo kolegija.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju KAÄ® 14 str. 3 d. 5 p., atitinkamai ir reglamento 18.4 ir 18.5 punktai, nebuvo (neturėjo bÅ«ti) taikomi, todėl negalima sutikti su pareiÅ¡kėjos argumentais, kad minėtos nuostatos buvo pažeistos. PareiÅ¡kėja nurodo, kad įgaliojimai atsakovės pasirinktam arbitrui R. B. buvo suteikti tik ginÄÄ tarp Å¡alių sprendžiant ad hoc arbitraže, todėl jis neturėjo teisės ir įgaliojimų tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ nagrinėti jokiame kitame arbitraže ir pasiraÅ¡yti sprendimÄ .

Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pareiÅ¡kėjos argumentacija. Remiantis bylos duomenimis (arbitražo bylos t. 2, b. l. 19), pareiÅ¡kėja 2014-12-19 raÅ¡tu dėl AB „Ekra“ skiriamo arbitro informavo, kad ginčui arbitraže spręsti AB „Ekra“ arbitru skiria advokatÄ R. B., t. y. Å¡iame raÅ¡te nebuvo jokių nuorodų apie paskirto arbitro įgaliojimus, jų mastÄ ir apskritai apie arbitražo rūšį. Be to, kaip jau minėta, pareiÅ¡kėja, argumentus, susijusius su VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo institucijos teisiniu statusu, iÅ¡dėstė 2015-01-21 kreipdamasi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl arbitro A.

Z. nuÅ¡alinimo ir naujo arbitro paskyrimo, tačiau pačios pasirinkto arbitro kompetencijos bylÄ nagrinėti nuolatinėje arbitražo institucijoje trÅ«kumÄ Ä¯rodinėja daug vėlesniu – 2015-10-16 raÅ¡tu. Nors pareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad daugybę raÅ¡tų adresuotų tiek arbitrams, tiek suinteresuotam asmeniui akcentavo dėl VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo negalimumo organizuoti ir administruoti arbitražinių ginčų nagrinėjimo, o jos taikomos taisyklės negali bÅ«ti laikomos arbitražo procedÅ«ros reglamentu, tačiau iÅ¡ priedų, kuriais grindžia šį savo argumentÄ , matyti, kad raÅ¡tuose, datuotose atitinkamai 2015-02-23 ir 2015-02-26, buvo keliamas klausimas tik dėl J.

J. paskyrimo, tačiau nekvestionuojama pasirinkto R. B. teisė bÅ«ti arbitru. PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėja ginčo Å¡alių paskirtų arbitrų R. B. ir A. Z. prašė patvirtinti arba paneigti, kad jie susitarė dėl trečiojo arbitro skyrimo. Be to, 2015-10-16 pareiÅ¡kėjos raÅ¡te, tik nurodoma, kad pasirinktam arbitrui R. B. buvo suteikti įgaliojimai ginÄÄ tarp Å¡alių spendžiant ad hoc teisme, tačiau nenurodomas pirminis dokumentas, kuriame atsispindėtų toks paskyrimas, nes kaip minėta, iÅ¡ byloje esančio 2014-12-19 raÅ¡to tokios iÅ¡vados daryti nėra pagrindo.PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad sprendime aplinkybės dėl VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teisės organizuoti ir administruoti arbitražinių ginčų nagrinėjimÄ ir dėl reglamento buvo ignoruojamos, o sprendimÄ pasirašę arbitrai dėl savo kompetencijos spręsti ginÄÄ sprendime apskritai neužsiminė.

Å iais argumentais įrodinėja arbitražo teismo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡iuos pareiÅ¡kėjos argumentus, pažymi, kad pirma, pareiÅ¡kėja nenurodo, kokias imperatyvias normas ar Å¡alių susitarimÄ pažeidė arbitrai (KAÄ® 50 str. 3 d. 4 p.), antra, Lietuvos apeliaciniam teismui nesuteikta teisė vertinti sprendimo turinį, t. y. ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, todėl teisėjų kolegija dėl pareiÅ¡kėjos nurodytų argumentų (citatų) iÅ¡ arbitražo teismo sprendimo (skundo 26 p.), nepasisako; trečia, reglamento 41.1 p. įtvirtinta, kad arbitražo teismo sprendimÄ sudaro:

1) arbitražo institucijos, organizavusios arbitražo procedÅ«rÄ , oficialus pavadinimas;

2) sprendimo (nutarties) priėmimo vieta ir data;

3) teismo pirmininko, arbitrų ir sekretoriaus vardai ir pavardės;

4) ginčo šalių oficialūs pavadinimai ir adresai, jų atstovų ir kitų proceso dalyvių vardai, pavardės;

5) nuoroda į arbitražinį susitarimÄ ;

6) trumpa bylos aplinkybių ir ieškovo argumentų reikalavimams pagrįsti apžvalga;

7) atsakovo argumentų, įrodymų ir paaiškinimų apžvalga;

8) motyvai ir teisės aktai, kuriais arbitražo teismas grindžia savo iÅ¡vadas ir priimamÄ sprendimÄ ;

9) sprendimo rezoliucinė dalis;

10) bylinėjimosi išlaidų tarp ginčo šalių paskirstymas;

11) arbitrų paraÅ¡ai. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad pagal reglamentÄ arbitrai sprendime neprivalėjo pasisakyti dėl savo kompetencijos spręsti ginÄÄ . Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendime arbitražo teismas, vadovaudamasis kompetencijos-kompetencijos doktrina, priėmė sprendimÄ dėl savo kompetencijos nagrinėti ginÄÄ .PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas pažeidė arbitražinę iÅ¡lygÄ posėdžius rengdamas ne Vilniuje, kaip įtvirtinta Rangos sutarties Konkrečių sÄ lygų 20.6 p., tačiau Kaune, advokato J.

J. kontoroje. Nustatyta, kad Specialiųjų sÄ lygų 20.6 p. Å¡alys papildomai numatė, kad arbitražo vieta turi bÅ«ti Vilnius, Lietuva. Kaip teisingai nurodė suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundÄ , reikalinga skirti arbitražo vietÄ nuo arbitražinio nagrinėjimo vietos. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2T-84/2014 nurodė, kad arbitražo vieta (buveinė) yra teisinė, bet ne geografinė kategorija, t. y. arbitražo vieta (buveinė) gali skirtis nuo vietos, kurioje arbitražo bylos nagrinėjimas vyksta fiziÅ¡kai (arbitražinio nagrinėjimo vieta).

Minėtos kategorijos atskirai iÅ¡skirtos ir KAÄ® 3 str. 3 p. ir 8 p. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas posėdžius rengęs Kaune, nepažeidė Å¡alių susitarimo, nes Å¡alys arbitražinėje iÅ¡lygoje buvo susitarusios dėl arbitražo vietos, bet ne dėl arbitražinio nagrinėjimo vietos. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitos skunde nurodytos aplinkybės, jog VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas jau yra anksčiau ne kartÄ priėmęs ieÅ¡kinius ir nagrinėjęs ginčus neturėdamas tam kompetencijos, taip pat vieÅ¡ojoje erdvėje pasirodžiusi informacija, neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas naikinti VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo sprendimÄ KAÄ® 50 str. 3 d. 4 p. pagrindu, todėl teismas dėl jų nepasisako ir jų nevertina.

Dėl KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto Atsakovė (pareiÅ¡kėja) Lietuvos arbitražo teismo sprendimo panaikinimÄ grindžia ir KAÄ® 50 str. 3 d. 6 p. įtvirtintu pagrindu – sprendimo prieÅ¡taravimu vieÅ¡ajai tvarkai, šį negaliojimo pagrindÄ grindžia dvejopo pobÅ«džio argumentais – pirma, arbitro A. Z. neÅ¡aliÅ¡kumu, antra, nepragrįstai didelių netesybų priteisimu. KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimÄ , kai padavusi skundÄ Å¡alis pateikia įrodymus, kad arbitražo teismo sprendimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai.

Minėta, kad pagal KAÄ® 50 straipsnio 4 dalį Lietuvos apeliacinis teismas įpareigotas bet kuriuo atveju ex officio vertinti arbitražo teismo sprendimo atitiktį vieÅ¡ajai tvarkai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinis nustatytos vieÅ¡osios tvarkos, kaip pagrindo panaikinti priimtÄ arbitražo teismo sprendimÄ , tikslas – apsaugoti fundamentalias valstybės teisinės sistemos vertybes nuo priimto ir įsiteisėjusio arbitražo teismo sprendimo teisinių padarinių, keliančių grėsmę toms vertybėms.

Taigi vieÅ¡oji tvarka tokiame procese turi bÅ«ti suprantama siauriau nei nacionalinė vieÅ¡oji tvarka. Dėl arbitro A. Z. (ne)Å¡aliÅ¡kumo Kaip jau minėta, vienas iÅ¡ pagrindų, kuriuo praÅ¡oma arbitražo sprendimÄ panaikinti KAÄ® 50 str. 3 d. 6 p. pagrindu – arbitro A. Z. Å¡aliÅ¡kumas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikri reikalavimai arbitrams yra bendrieji ir arbitražo, ir teisės principai, todėl yra atitinkamos valstybės vieÅ¡osios tvarkos, apibrėžtos jos teisės aktuose bei teismų praktikoje, dalis.

Nepaisant to, kad Å¡alių valios autonomijos principas yra esminis ir itin svarbus arbitražo Å¡alims naudojantis teise skirti arbitrus, egzistuoja Å¡alių valios laisvės principo ribojimų, svarbiausi jų – arbitro nepriklausomumas ir neÅ¡aliÅ¡kumas. NeÅ¡aliÅ¡kumas suprantamas kaip subjektyvaus pobÅ«džio teisinė kategorija, suponuojanti tam tikrÄ arbitro vidinę bÅ«senÄ , sÄ lygojančiÄ iÅ¡ankstinio nusistatymo dėl ginčo teisinio santykio ar Å¡alių nebuvimÄ , todėl neÅ¡aliÅ¡kumo trÅ«kumas gali bÅ«ti nustatomas tik iÅ¡ faktų, susijusių su arbitro elgesiu proceso metu.

Savo ruožtu nepriklausomumas laikytinas objektyviojo pobÅ«džio teisine kategorija, jis susijęs su asmeninių, socialinių, finansinių, verslo, pavaldumo ir kt. ryÅ¡ių tarp arbitro ir Å¡alies bei (arba) jos atstovo ar kito glaudžiai susijusio asmens nebuvimu. Jei vienokio ar kitokio pobÅ«džio ryÅ¡iai tarp arbitro ir Å¡alies ar jos atstovo egzistuoja ar egzistavo praeityje, toks ryÅ¡ys turi bÅ«ti atskleidžiamas ir kiekvienu konkrečiu atveju įvertinamas. Atskleidimo pareigos nevykdymas per se nėra pagrindas konstatuoti nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principų pažeidimÄ , todėl aplinkybės, sudarančios pagrindÄ abejoti arbitro nepriklausomumu ir neÅ¡aliÅ¡kumu, turi bÅ«ti įrodytos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-84/2014).PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad arbitro A.

Z. Å¡aliÅ¡kumÄ , kaip pagrindÄ naikinti arbitražo sprendimÄ , patvirtina aplinkybės, jog suinteresuotas asmuo arbitru iÅ¡ savo pusės paskyrė AB „Panevėžio statybos trestas“ vyr. juristÄ A. Z., o Å¡i įmonė yra ne tik pagrindinė pareiÅ¡kėjos konkurentė, tačiau ji taip pat kartu su pareiÅ¡kėja dalyvavo ir suinteresuoto asmens organizuotame Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statybos darbų pirkime ir netgi buvo paskelbta jo laimėtoja. AB „Panevėžio statybos trestas“ nuolat dalyvauja kaip rangovas suinteresuoto asmens vykdomuose infrastruktÅ«ros projektuose, dėl to pareiÅ¡kėja daro iÅ¡vadÄ , kad AB „Panevėžio statybos trestas“ pajamos ir veiklos rezultatai yra priklausomi nuo suinteresuoto asmens priimamų sprendimų, o pastarasis gali daryti tiesioginę įtakÄ savo rangovui AB „Panevėžio statybos trestas“ bei aukÅ¡tas pareigas Å¡ios įmonės administracijoje užimančiam (užėmusiam) A.

Z., kurio finansinė gerovė priklauso nuo AB „Panevėžio statybos trestas“ finansinės gerovės. Pareiškėja kartu su skundu pateikė duomenis, pagrindžiančius, kad pareiškėja ir AB „Panevėžio statybos trestas“ dalyvavo tame pačiame pirkime Nr. 85151 „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“, taip pat, kad yra dalyvavusi ir kituose ieškovės vykdytuose infrastruktūros projektuose. Nurodė, kad šių aplinkybių A. Z. neatskleidė savo paskyrimo metu, o vėliau, net šiems ryšiams paaiškėjus, jie nebuvo tinkamai įvertinti.

Suinteresuotas asmuo nesutinka su tokiais pareiškėjos argumentais, nurodo, kad nėra nė vieno iš KAĮ ir Reglamento (20.1 p.) nurodytų pagrindų, dėl kurių A. Z. galėtų būti nušalintas, taip pat, kad byloje nėra jokių įrodymų dėl A. Z. šališkumo. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės (arbitro A. Z. darbo santykiai su AB „Panevėžio statybos trestas“) nėra pakankamos (neįrodo) šio arbitro šališkumo ir / ar nepriklausomumo principų pažeidimo nagrinėjamu atveju (CPK 185 str.).

Nors pareiÅ¡kėja nurodo, kad A. Z. neatskleidė informacijos, sudarančios pagrindÄ abejoti jo Å¡aliÅ¡kumu, o vėliau Å¡ioms aplinkybėms paaiÅ¡kėjus, jos nebuvo tinkamai įvertintos, tai paneigia byloje esanti medžiaga, iÅ¡ kurios matyti, kad pirma, tai, jog A. Z. dirba AB „Panevėžio statybos trestas“ buvo vieÅ¡ai prieinama informacija (t. y. ji nebuvo slepiama), antra, pareiÅ¡kėja, sužinojusi Å¡iÄ informacijÄ , tinkamai (reglamente nustatyta tvarka) nepareiÅ¡kė nuÅ¡alinimo.IÅ¡ arbitražo bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovė (suinteresuotas asmuo) 2014-10-27 ieÅ¡kinyje nurodė, kad arbitru skiria Z.

A.. 2014-12-19 rašte pareiškėja nurodė, jog ieškovės paskirto arbitro, kuris buvo nurodytas kaip Z. A., neįmanoma rasti Lietuvos Respublikos gyventojų registre, o neturint tikslesnių duomenų apie šį asmenį, pareiškėja negali identifikuoti siūlomo arbitro ir jo kvalifikacijos (arbitražo bylos t. 2, b. l. 19). 2014-12-28 J. Š. elektroninio pašto pranešimu nurodė, kad visi duomenys apie arbitrus skelbiami VšĮ Vilniaus arbitražo svetainėje, skiltyje arbitrai, kurioje pateikti pagrindiniai duomenys ir apie A.

Z. (arbitražo bylos t. 2, b. l. 20). Arbitražo internetiniame tinklapyje nurodoma, kad A. Z. Å¡iuo metu yra AB „Panevėžio statybos trestas” vyr. juristas (CPK 179 str. 3 d.). IÅ¡ pareiÅ¡kėjos 2015-01-28 raÅ¡to „Dėl arbitražinio nagrinėjimo“ matyti, kad atsakovė 2015-01-07 kreipėsi į UAB „AukÅ¡taitijos vandenys“ bei arbitrÄ A. Z. dėl arbitro pakeitimo/nusiÅ¡alinimo. UAB „AukÅ¡taitijos vandenys“ 2015-01-09 raÅ¡tu nesutikus pakeisti arbitro, o A. Z. iÅ¡ viso nepateikus savo pozicijos dėl jam pateikto praÅ¡ymo nusiÅ¡alinti, atsakovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ .

Kaip jau minėta, civilinė byla, iÅ¡kelta pagal pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atlikti KAÄ® 14, 16 str. numatytus veiksmus, buvo nutraukta (t. 2, b. l. 119-120, t. 4, b. l.137-140) konstatavus, kad arbitrų nuÅ¡alinimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas reglamento nustatyta tvarka, o jame nenumatyta valstybės teismo kompetencijos spręsti šį klausimÄ . Pažymėtina, kad VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas 2015 m. kovo 27 d. nutartimi sustabdė arbitražo bylos Nr. 74-NKA/14 nagrinėjimÄ iki Lietuvos apeliacinis teismas iÅ¡nagrinės atsakovės AB ‚Ekra“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3716-560/2015 (arbitražo bylos t. 5, b. l. 11-12).

Arbitražo byloje daugiau duomenų apie nuÅ¡alinimo procedÅ«rÄ , po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo nutartį, nėra, t. y. nenustatyta, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų iniciavusi naujo nuÅ¡alinimo reglamente nustatyta tvarka.Reglamento 17 straipsnyje įtvirtinti arbitro asmenybei keliami reikalavimai, taip pat ir pareiga arbitrui, manančiam, kad tam tikros aplinkybės gali sukelti abejones dėl galimo jo neÅ¡aliÅ¡kumo ar nepriklausomumo nuo kurios nors ginčo Å¡alies praneÅ¡ti Vilniaus arbitražo pirmininkui, kuris iÅ¡sprendžia jo galimumo arbitrauti konkrečioje byloje klausimÄ .

Jeigu apie esamas kliÅ«tis bÅ«ti arbitru asmuo (specialistas) sužino po jo paskyrimo arba vėliau (nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės), toks arbitras apie tas kliÅ«tis privalo informuoti kitus bylÄ nagrinėjančius arbitrus, kurie kartu su ginčo Å¡alimis iÅ¡sprendžia jo galimumo toliau dalyvauti bylos nagrinėjime klausimÄ . Vienasmenio arbitražo teismo atveju arbitro tinkamumo spręsti ginÄÄ klausimÄ iÅ¡sprendžia Vilniaus arbitražo pirmininkas kartu su ginčo Å¡alimis (17.3.). Asmuo (specialistas), priėmęs siÅ«lymÄ bÅ«ti arbitru konkrečiam ginčui iÅ¡spręsti, pasiraÅ¡o „Arbitro neÅ¡aliÅ¡kumo, nepriklausomumo ir komercinės paslapties iÅ¡saugojimo deklaracijÄ â€œ ir sudaro su VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo Sekretoriatu arbitravimo sutartį, kurioje, patvirtinęs savo neÅ¡aliÅ¡kumÄ bei nepriklausomumÄ nuo ginčo Å¡alių, įsipareigoja iÅ¡nagrinėti bylÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ griežtai laikydamasis sÄ Å¾iningumo principo (17.4.).

Iš arbitražo byloje esančių duomenų matyti, kad A. Z. nešališkumo ir nepriklausomumo klausimas arbitražo teisme sprendžiamas nebuvo, tačiau byloje yra arbitrų nešališkumo deklaracijos, kuria arbitrai (tarp jų ir A. Z.) patvirtino, kad su ginčo šalimis jų nesieja ir niekad nesiejo jokie asmeniniai ir dalykiniai ryšiai, jie yra visiškai nešališki ir nuo jų (ginčo šalių) nepriklausomi. Be to, kaip minėta, tai, kad A. Z. dirba UAB „Aukštaitijos vandenys“ juristu, nurodoma ir VšĮ Vilniaus tarptautinis komercinis arbitražas internetiniame tinklapyje.

Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad arbitras A. Z. nemanė, jog jo darbo santykiai su AB „Panevėžio statybos trestas“ gali kokiais nors bÅ«dais lemti nesÄ Å¾iningÄ arbitražo procesÄ ar Å¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ vienai iÅ¡ ginčo Å¡alių.Teisėjų kolegija, pažymi, kad arbitrų neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo principų reikÅ¡mė neatsiejamai susijusi su sÄ Å¾iningo proceso garantijomis. Reikalavimas, kad bylÄ nagrinėjantis subjektas bÅ«tų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas yra teisės į tinkamÄ procesÄ bÅ«tinoji sÄ lyga.

SÄ Å¾iningų ketinimų principu Å¡alys turi vadovautis ir arbitražo proceso metu skirdamos arbitrus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-84/2014). Be to, objektyvaus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas apima ir garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias protingas abejones teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumui, buvimÄ . Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ , sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d, sprendimÄ byloje Coeme ir kt. v.

Belgija, pareiÅ¡kimo Nr. 32492/96, 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ byloje Soloc. V. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01).Teisėjų kolegija, įvertinusi skunde nurodomas aplinkybes (darbo santykiai, vieÅ¡ojoje erdvėje esanti informacija, jog suinteresuoto asmens administracija sutarties sudarymo metu bendradarbiavo su AB „Panevėžio statybos trestas“ filialo darbuotojais) per objektyvaus stebėtojo prizmę, taip pat atsižvelgiant į prieÅ¡ tai nustatytas aplinkybes (neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijos, informacijos vieÅ¡umas, netinkamas nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas ir naujo nuÅ¡alinimo neinicijavimas), konstatuoja, kad jos yra pernelyg nutolusios ir neįrodo, jog arbitražo procesas (konkrečiai A.

Z. dalyvavimas sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ ) pažeidė sÄ Å¾iningo proceso reikalavimÄ , todėl pareiÅ¡kėjos argumentai nesudaro pagrindo naikinti arbitražo teismo sprendimo KAÄ® 50 str. 3 d. 6 p. pagrindu. Dėl nepagrįstai didelių netesybųPareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad arbitražo sprendimas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai, nes juo iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteista 425 601,29 Eur delspinigių suma yra neprotingo dydžio ir neatitinka Lietuvos teisėje įtvirtintos kompensacinės civilinės atsakomybės sampratos.Teismas, spręsdamas, ar praÅ¡omas panaikinti arbitražo teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos, nes, pirma, tai nėra proceso dėl arbitražo teismo sprendimo apskundimo dalykas ir, antra, arbitražo teismo turinio vertinimas nepatenka į vieÅ¡osios tvarkos iÅ¡lygÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012).

Taigi, arbitražo teismų sprendimų tikrinimas fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu Lietuvoje draudžiamas. PareiÅ¡kėja skunde iÅ¡ esmės įrodinėja materialiosios teisės normų pažeidimÄ , t. y. kad arbitražo teismas netinkamai taikė netesybų, kaip minimalių nuostolių, institutÄ ir priteisė neprotingo dydžio delspinigius, savo pozicijÄ grįsdama faktinėmis aplinkybėmis, pateiktais skaičiavimais.Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad sprendžiant, ar netesybų ir / ar palÅ«kanų dydis yra ne per didelis, kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinamos bylai svarbios aplinkybės, o tai yra fakto klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-72/2014).

Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad tai, jog sudarydamos sutartį Å¡alys nustato nemažus delspinigius, dar nereiÅ¡kia, kad arbitražo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti prieÅ¡taraus Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai. Sprendžiant dėl priteistų delspinigių dydžio yra svarbu atsižvelgti į tai, kokio dydžio delspinigiai pasirinkti Å¡alių valia ir sulygti sutartimi, į tai, kad delspinigiai atsirado iÅ¡ sutartinių santykių, ir Å¡ių santykių pobÅ«džio (pvz., abi sutarties Å¡alys – privatÅ«s verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sÄ lygas).

Teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). IÅ¡ praÅ¡omo panaikinti arbitražo teismo sprendimo matyti, kad klausimas dėl nepagrįstai didelio kompensacijos dydžio buvo keliamas ir arbitražo proceso metu, o arbitražo teismas įvertino atsakovės argumentus, bylos aplinkybes, nustatė Å¡alių tarpusavio santykius, iÅ¡analizavo sutarties sudarymo aplinkybes ir konstatavo, kad „nors sutartis buvo sudaryta konkurso bÅ«du ir delspinigių dydis buvo nurodytas pirkimo dokumentuose, atsakovas laisva valia pasirinko dalyvauti konkurse, vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų metu nereiÅ¡kė jokių abejonių ir/ar pretenzijų dėl minėtos sutarties nuostatos ir galiausiai sutartį su bÅ«tent tokia delspinigių skaičiavimo tvarka ir jos dydžio skaitine iÅ¡raiÅ¡ka sudarė. [...] Sutarties sÄ lygos, tarp jų ir įsipareigojimų nevykdymo pasekmės, rangovui buvo žinomos.

Atsakovo argumentai dėl delspinigių dydžio nepagrįstumo tuo pagrindu, kad rangovas nebuvo laisvas derėtis nepagrįsti, nes abi sutarties šalys yra verslo subjektai, turintys patirtį verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sudaryti sutartį ar ne.“ Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad arbitražo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai dėl priteistų pernelyg didelių netesybų.

Arbitražo teismas priimdamas sprendimÄ Ä¯vertino pareiÅ¡kėjos argumentus dėl netesybų dydžio, priteistÄ delspinigių dydį motyvavo tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tiek bylos faktinėmis aplinkybės, Å¡alių sudarytos Sutarties nuostatomis, o, kaip jau minėta, Lietuvos apeliacinis teismas neturi teisės iÅ¡ naujo spręsti, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė ir vertino faktines aplinkybes. Dėl arbitražo sprendimo priėmimo aplinkybiųPareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad nebuvo informuota apie tai, kada numatomas sprendimo priėmimas, taip pat, kad iki 2015-10-30, nepaisant pareiÅ¡kėjos reikalavimų, jai nebuvo pateiktas nei sprendimas, nei informacija apie tai, ar sprendimas apskritai numatytu laiku buvo priimtas.

Å ių aplinkybių pagrindu įrodinėja VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo ir jos paskirto arbitro netinkamÄ elgesį, nesiskaitymÄ su pareiÅ¡kėjos interesais bei piktnaudžiavimÄ Ä¯statyme įtvirtintomis nepriklausomumo garantijomis. Nurodo, kad tokiu elgesiu buvo apribotos pareiÅ¡kėjos galimybės apskųsti sprendimÄ ir praÅ¡yti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sprendimo vykdymo sustabdymÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės neturi reikÅ¡mės sprendimo teisėtumui, tikrinamam KAÄ® 50 str. 3 d.

įtvirtintais pagrindais. Atsakovė apie bylÄ Å¾inojo, į jÄ teikė pareiÅ¡kėjos pozicijÄ pagrindžiančius dokumentus, todėl turėjo ir galėjo domėtis proceso eiga. Be to, 2015-09-09 praneÅ¡imas dėl posėdžio datos, laiko ir vietos buvo siųstas el. paÅ¡tu info@zetalaw.lt., taip pat paÅ¡to siunta. Be to, pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės neužkirto kelio kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismÄ su skundu dėl VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo priimto sprendimo ir pasisakyti dėl sprendimo teisėtumo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųSuinteresuotas asmuo (ieÅ¡kovė) teismo prašė priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos AB „Ekra“ iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau iki bylos pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ nagrinėjimo iÅ¡ esmės pradžios nepateikė bylinėjimosi faktÄ ir dydį pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, atmetus pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 74-NKA/14, bylinėjimosi iÅ¡laidos suinteresuotam asmeniui nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemoniųLietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi tenkino pareiÅ¡kėjos (atsakovės) AB „Ekra“ praÅ¡ymÄ dėl VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas 2015 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Nr. 74-NKA/14 vykdymo sustabdymo ir sustabdė Å¡io sprendimo vykdymÄ iki byla bus iÅ¡nagrinėta apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjos skundas netenkintinas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 str. 2 d., CPK 331 str. 6 d.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu,n u t a r i a : atsakovės (pareiÅ¡kėjos) AB „Ekra“ skundÄ dėl VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 74-NKA/14, panaikinimo, atmesti.Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Nr. 74-NKA/14 vykdymo sustabdymÄ .             Teisėjai                                                                  Danguolė Martinavičienė Gintaras Pečiulis                                                                              Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė