2022-05-25 Nr. AB-14145-3-61-3-00188-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2515-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00188-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(N)(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo pareiškėjos T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja T. K. (toliau – ir pareiškėja, Užsienietė) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė teismo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 21S45113 (toliau – ir Sprendimas); panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. 6K-24 (toliau – ir Komisijos Sprendimas).

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

3. Pareiškėja nurodė, kad ji ir jos šeimos nariai priklauso partijai ir todėl ji ir jos šeimos nariai buvo mušami, kankinami. Ji bijo ir emigravo. Atsakovas Departamentas 2021 m. gruodžio 1 d. Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo Sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka. Komisija pareiškėjos skundą 2022 m. sausio 4 d. Sprendimu atmetė pripažinusi, kad ginčijamame sprendime padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, jog pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo, o ginčytas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

4. Pareiškėja nesutiko su atsakovo sprendimu, pateikė skundą teismui. Pareiškėja buvo nurodžiusi, kad turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jos išklausymas, prašyta atsakovo Sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Pats atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjai nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

5. Nesutiko su atsakovo argumentais, kad nėra pagrindo pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį Pareiškėja nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastį - priklauso partijai ir todėl ji ir jos šeimos nariai buvo mušami, kankinami. Pareiškėjos pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra grasinimų ir agresijos politiniais motyvais ir todėl kyla grėsmė pareiškėjos sveikatai ir (ar) gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia grėsmės.

6. Paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjos gyvybei ir sveikatai, todėl jai turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą. Atsakovas nepasisakė dėl pareiškėjos išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jų išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjos veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus. Pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei galimai dėl to ir atmestas kaip nepagrįstas, neįvertintos konkrečios individualios aplinkybes, dėl kurių ji negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jo gyvybei.

7. Atsakovas neįvertino individualios pareiškėjos ekonominės būklės ir jos padėties kilmės valstybėje, neatliko atskyrimo nuo ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo pagal 1951 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Konvenciją dėl pabėgėlių (toliau – ir Konvencija) ir 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Vadovas) 62-63 punktuose nustatoma, kad skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus taip pat, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjos kilmės šalyje. Už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Kai ekonominės priemonės sunaikina tam tikros gyventojų dalies ekonominį egzistavimą (pvz., prekybos teisių atėmimas arba diskriminacinis ar per didelis tam tikros etninės ar religinės grupės apmokestinimas), aukos, atsižvelgdamos į aplinkybes, gali tapti pabėgėliais išvykdamos iš šalies.

8. Atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjos išsiuntimo, rėmėsi Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalies išimtimi, kuri skamba taip: Jeigu esama pasislėpimo pavojaus, arba jei prašymas dėl teisėto buvimo buvo atmestas, kaip akivaizdžiai nepagrįstas ar melagingas, arba jei suinteresuotas asmuo kelia pavojų viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, valstybės narės gali nesuteikti laikotarpio savanoriškai išvykti arba gali suteikti trumpesnį nei septynių dienų laikotarpį. Pažymi, kad minėtos išimties pareiškėjos atveju nėra. Pareiškėja bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padariusi tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jos pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl nužudymo, pareiškėja visą laiką buvo geranoriška, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad ji savanoriškai neišvyktų iš šalies.

9. Atsakovo sprendimai negali būti grįsti prielaidomis, o Direktyvoje nurodytos išimtinės aplinkybės nebuvo nustatytos ar pagrįstos. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Nurodė, kad pareiškėjai prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti jos prašymą, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos. Skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo ir sprendimo formos bei turinio trūkumų.

10. Atsakovas Departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad ji (duomenys neskelbtini) yra persekiojama, kadangi jos tėvas ir pusbrolis priklausė politinei partijai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žmonės nori sužinoti, kur yra jos tėvo ir pusbrolio buvimo vieta.

11. Departamentas išnagrinėjo pareiškėjos prieglobsčio prašymą ir priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjos pasakojimas nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis ar kilmės valstybės informacija bei pasižymėjo esminiais trūkumais. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėja nenurodė jai tariamai kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo įvertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu Departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos kilmės valstybėje (gyvenamojoje vietovėje) nevyksta vidaus ar tarptautinis ginkluotas konfliktas, todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

12. Pareiškėja nesutiko su šiuo Departamento priimtu ginčijamu Sprendimu ir jo motyvais, todėl pateikė Departamentui skundą, kuriuo prašė panaikinti ginčijamą sprendimą. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo šį skundą atmetė kaip nepagrįstą. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, pareiškėjos pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėja savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

13. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 22 punktu, prašymas suteikti prieglobstį turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys prieglobsčio prašytojo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam arba realų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojų. Vadovaujantis Įstatymo 83 straipsnio 2 dalimi, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad ji (duomenys neskelbtini) yra persekiojama, kadangi jos tėvas ir pusbrolis priklausė politinei partijai (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) žmonės nori sužinoti, kur yra jos tėvo ir pusbrolio buvimo vieta. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos pasakojimas pasižymi esminiais trūkumais, t. y. buvo nenuoseklus, neišsamus ir neaiškus, nepatvirtintas jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėja negalėjo aiškiai nurodyti, kodėl (duomenys neskelbtini) žmonės ieško jos, jos tėvo ir pusbrolio, o bandant išsiaiškinti papildomas aplinkybes, pareiškėjos paaiškinimai buvo prieštaringi, padriki ir keliantys pagrįstų abejonių. Be to, tyrimo metu, įvertinus surinktą kilmės valstybės informaciją, nustatyta, kad pareiškėjos teiginiai, kad jos tėvas ir pusbrolis gali būti ieškomi todėl, kad praeityje dalyvavo (duomenys neskelbtini) judėjime, prieštarauja surinktais kilmės valstybės informacijai (nerasta informacijos apie sisteminį netinkamą elgesį (duomenys neskelbtini) ar jų šeimos narių atžvilgiu).

15. Pažymėjo, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose. nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Nagrinėjamu atveju nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš Departamento surinktos kilmės valstybės informacijos nebuvo galima daryti išvados, kad pareiškėjai jos kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

Nurodė, kad pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius (tai, kad pareiškėjai ateityje dėl kokių nors priežasčių nekils grėsmė kilmės valstybėje), kas būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Tvarkos aprašo 97 – 99 punktai nustato, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

Remdamasis nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį tyrimą vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe.

Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresia žala bei koks yra šios žalos pobūdis. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresia žala, vertinama, ar ši žala gali būti laikoma persekiojimu. Departamentas vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjai kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jos politinių įsitikinimų, taip pat įvertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad pareiškėja patirs neteisėtus veiksmus, nurodytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, o deklaratyvūs pareiškėjos skundo teiginiai, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, t. y. iš esmės vien pareiškėjos nesutikimas su Departamento priimtais sprendimais, nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

16. Nurodė, kad pareiškėja neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jos prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėja taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui.

Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame sprendime. Pareiškėjos prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka (kaip ir numato Tvarkos aprašo 42 punktas, informacija apie tai, kad prašymas nagrinėjamas skubos tvarka pažymėta asmens byloje – pažymoje dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo, t. y. nepriimant atskiro sprendimo). Prieglobsčio prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka, kadangi prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis.

Pažymi, kad Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), 5 punktas nustato, kad įvertinus duomenų visumą, gali būti nustatomi kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai, jeigu tai būtų proporcinga ir protinga.

Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjos atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, Departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjai maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.

17. Nurodė, kad tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Ji taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Nurodė, kad pareiškėja iš savo kilmės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.

18. Atsakovas nurodė, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar prieglobsčio prašymas yra pagrįstas, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjos situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjos individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, ginčijamu bei skundžiamu sprendimais pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjos situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

19. Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė teismo skundą pilnai patenkinti, atsakovas prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais.

II. 20. Nustatyta, kad ginčas šioje byloje kilo dėl Departamento 2021 m. gruodžio 1 d. Sprendimo ir Komisijos 2022 m. sausio 4 d. Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Išklausius paaiškinimus ir ištyrus rašytinę bylos medžiagą nustatyta, kad pareiškėja (ir prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašytoja) – 2002 m. sausio 9 d. gimusi (duomenys neskelbtini) pilietė.

22. Apklausiama Departamente 2021 m. rugsėjo 23 d. pareiškėja aiškino, jog bėga iš kilmės šalies, nes ten jai kyla grėsmė. Pareiškėja nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) miesto ji atvyko kartu su pusbroliu S. K.. Ji teigė, kad jos šeimos nariai priklauso partijai, todėl jai kilo problemų, ji nusprendė išvykti iš kilmės šalies. (duomenys neskelbtini) jos tėvas ir kitas pusbrolis buvo mušami ir kankinami, jų abiejų ieško pareigūnai. 2021 m. sausio 13 d. ji buvo mušama, bandant išgauti informaciją apie tėvo ir pusbrolio buvimo vietą, ją mušė (duomenys neskelbtini) žmonės. Vėliau ji buvo mušama 2021 m. kovo mėn., ji buvo nuvesta į tamsų kambarį, kur 2 ar 3 vyrai netinkamai ją lietė ir bandė išgauti atsakymus. Kas buvo tie žmonės, pareiškėja negali pasakyti, gal tai buvo politikos žmonės, nes policija taip elgtis negalėjo. Pareiškėja nurodė, kad nenori būti kankinama ir mušama, nes ieškomi jos tėvas ir pusbrolis. Paskutinį kartą savo tėvą ji matė 2019 m. gruodžio 25 d., vėliau ji skambino ir sakė, kad jų ieško. Nurodė, kad jos tėvai praeityje yra buvę (duomenys neskelbtini) judėjimo dalyviai. Motina žuvo 2008 m. sprogimo metu, nuo to laiko pareiškėja gyveno motinos sesers namuose. Pareiškėjos tėvo ieško (duomenys neskelbtini), nes galvoja, kad jis ir vėl grįžo prie „(duomenys neskelbtini) reikalų, užsiima nelegalia veikla. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) valdžioje yra (duomenys neskelbtini) tautybės žmonės, kurie blogai elgiasi su (duomenys neskelbtini). Jos pusbrolis , kuris dalyvavo (duomenys neskelbtini) veikloje, 2 metus sėdėjo kalėjime, o kai 2021 m. grįžo iš kalėjimo, su pareiškėjos tėvu atidarė parduotuvę, pradėjo savo verslą. (duomenys neskelbtini) žmonės norėjo tą verslą atimti, dėl to jos tėvas ir pusbrolis buvo kankinami. Sugrįžti į kilmės valstybę ji negali, nes su ja, kaip mergina, bus netinkamai elgiamasi. Jai buvo sutrikusi sveikata, ji gulėjo ligoninėje, jos pusbrolis, su kuriuo ji atvyko į Lietuvą, taip pat turi sužalojimų, nes buvo kankinamas 2020 m. Jos šeima patarė jai išvykti iš šalies. Ji išvyko per Abu Dabį į Rusiją, o iš Rusijos pateko į Lietuvą. Nurodo, kad ji kilmės šalyje bus kankinama ir mirs, nes politinė partija, esanti valdžioje kankina tuos, kurie yra opozicijoje ir jiems nepritaria.

23. Atsakovas, surinkęs informaciją apie prieglobsčio prašytojos kilmės valstybę, Sprendime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nuo 1983 m. vyko aktyvus karas tarp (duomenys neskelbtini) mažumos ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) vadovaujamos (duomenys neskelbtini) Vyriausybės. Konfliktas tęsėsi iki 2009 m. gegužės mėn., (duomenys neskelbtini) grupuotė JAV Vyriausybės buvo paskelbta teroristine organizacija Buvę „(duomenys neskelbtini) bijo, kad yra stebimi kariuomenės ir žvalgybos, tačiau tai aktualu tik (duomenys neskelbtini) narių, kurie įsitraukę į nusikalstamą veiklą, atžvilgiu. Nevyriausybinės organizacijos teigia, kad stebimi gali būti ir aktyvūs (duomenys neskelbtini) pasekėjai, ar rėmėjai. Pasitaikė atvejų, kai buvo lankomasi buvusių (duomenys neskelbtini) namuose , bet vizitai, skirtingai nei iki 2015 m., buvo mandagūs, žmonėms nebuvo grasinama. Remiantis 2020 m. „Amnesty International“ ataskaita, (duomenys neskelbtini) darbininkai kenčia dėl marginalizacijos ir skurdo, šiuo metu apie sisteminį netinkamą elgesį (duomenys neskelbtini) šeimos narių atžvilgiu nėra. Remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) etninė mažuma nesusiduria su diskriminacija vien dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) jie patiria tam tikrą diskriminaciją, kaip ir kitos tautinės mažumos.

24. Pareiškėja apklausos metu Departamente teigė, kad negali grįžti į savo šalį, nes ten jos tėvo ir pusbrolio ieško (duomenys neskelbtini) tarnybos žmonės. Šie žmonės ją kankino, norėdami išgauti informaciją apie tėvą ir pusbrolį. Jos pasakojimas nebuvo nuoseklus, išsamus ir aiškus. Pareiškėja vengė atskleisti, kad jos tėvai praeityje yra buvę (duomenys neskelbtini) judėjimo atstovai, dalyvavę kariniuose veiksmuose. Iš jos pasakojimo sunku nustatyti, kokie buvo persekiojimo ir kankinimo motyvai, kodėl (duomenys neskelbtini) tarnyba ieško jos artimųjų. Pareiškėja nepateikė jokių jos pasakojimą pagrindžiančių dokumentų. Persekiojimo motyvai ir slapstymosi priežastys nėra aiškiai suformuluoti. Pareiškėjos teiginys, kad jos tėvas ir pusbrolis gali būti ieškomi todėl, kad praeityje dalyvavo (duomenys neskelbtini) tigrų judėjime, prieštarauja kilmės valstybės informacijai. Jos pasakojimas turi esminių trūkumų, prieštaringas, vertintinas kritiškai, negali būti laikomas patikimu įrodymu. Atsakovo Sprendime konstatuota, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjai kyla reali persekiojimo rizika, jos deklaruojamos baimės nelaikė visiškai pagrįsta, „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata neįvykdyta, pripažino, kad prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl nesuteikė pabėgėlio statuso.

25. Pareiškėja, be aplinkybių, nagrinėtų sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, todėl tas pačias aplinkybes atsakovas vertintino papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu Departamentas nenustatė realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojai kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės, taip pat nenustatė pagrįstos tikimybės, kad jai grėstų ir kankinimai arba mirties bausmė. Tuo pagrindu atsakovas Sprendime konstatavo, jog ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remdamasis turima informacija pareiškėjos kilmės šalyje, gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) mieste, atsakovas nustatė, kad šiuo metu nevyksta 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, kad vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Atsižvelgęs į tai, Departamentas nurodė, kad pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ginčijamame sprendime konstatavo, kad nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, kadangi ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

26. Prieglobsčio prašytojos prašymą suteikti prieglobstį Departamentas išnagrinėjo skubos tvarka ir atmetė. Skundžiamame Sprendime akcentavo, kad į Lietuvos Respubliką ji atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis kirto Lietuvos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Prieglobsčio pasiprašė po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Šių aplinkybių visuma, atsakovo manymu, pagrindžia prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojos tikslas, o atsisakius suteikti Užsienietei prieglobstį, vengdama grąžinimo, ji gali pasislėpti. Tokiu būdu Užsienietei taikė Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtą, nesuteikė laikotarpio savanoriškai išvykti. Remiantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu ji išsiunčiama iš Lietuvos Respublikos.

27. Atsakovas nenustatė, kad ji būtų turėjusi leidimą gyventi Lietuvoje, šeimyninius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar turėtų kitų ryšių su Lietuvos Respublika, čia buvo tik prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu. Departamentas taip pat nenustatė Įstatymo 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti prieglobsčio prašytoją iš Lietuvos Respublikos.

28. Užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Atsakovas akcentavo, kad Užsienietė kelia neteisėtos migracijos grėsmę, nes tyčia, neturėdama pateisinamos priežasties, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, manė, jog ji turėjo tikslą per Lietuvos teritoriją neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Atsakovas, skubos tvarka išnagrinėjęs jos prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatė. Skundžiamame Sprendime konstatavo, kad pareiškėja neturi socialinių, ekonominių ryšių, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika ir joje gyvenančiais asmenimis.

29. Įvertinęs tai, kad pareiškėjai bus taikomas atsisakymas leisti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos, jos duomenis, vadovaujantis NAS taisyklių 15 punktu, nusprendė iš Nacionalinio sąrašo teikti C.SIS II.

30. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl atsakovo Sprendimo, paliko jį galioti, o jos skundą atmetė. Pareiškėja, nesutikdama su priimtais sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.

31. Įvertinus pareiškėjos pasakojimą ir apklausos metu duotus paaiškinimus, atsakovo surinktą informaciją apie jos kilmės šalį, teismas sutiko su skundžiamame Sprendime padaryta išvada, kad prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

32. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, jog atsakovas ir Komisija, priimdami skundžiamus sprendimus, tinkamai įvertino pareiškėjos išsakytus argumentus, pagrįstai nusprendė, kad jie negali būti laikytini kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjos pasakojimas apie tariamai jai gresiantį smurtą ir persekiojimą yra abstraktus, bendro pobūdžio ir grįstas tariama baime, tačiau ne būtinybe suteikti tarptautinę apsaugą. Pažymėjo, kad pareiškėja neįvardijo priežasčių, dėl kurių negalėtų palikti gyvenamosios vietos ir gyventi kitame mieste, toliau nuo savo gyvenamosios vietos. Be to, ji yra jauno, darbingo amžiaus ir nepriklausanti jokiai socialinei grupei, kuri būtų persekiojama, taip pat nėra kitaip pažeidžiamas asmuo.

33. Teismas sutiko su Departamento išvadomis, kad prieglobsčio prašytojos išvardintos priežastys neatitinka pabėgėlio statuto suteikimo ir tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Tikėtina, kad pareiškėja pasakojo apie tariamą baimę būti persekiojamai siekdama gyventi saugioje Europos šalyje, tačiau, įvertinus byloje esančius duomenis, teismas sutinka su atsakovo išvada, jog pareiškėjos pasakojimas negali būti pripažįstamas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu jos prieglobsčio prašymą.

34. Pareiškėja savo pasakojimo dėl kilmės valstybėje tariamai gresiančio pavojaus niekaip nedetalizavo ir neindividualizavo, trūko konkretumo. Teismo posėdyje uždavus klausimus, siekiant visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti visas aplinkybes, kad būtų galima daryti tikėtiną išvadą, jog, kaip teigia pareiškėja, grįžus į kilmės valstybę jos sveikatai ar gyvybei grėstų pavojus, neatsakė į klausimus arba aiškino abstrakčiai. Šiuo atveju teismui nekilo jokių abejonių, jog atsakovas pareiškėjos prašymą išnagrinėjo nuodugniai ir išsamiai.

35. Spręsdamas papildomos apsaugos suteikimo galimybę, Departamentas laikė, kad šiuo atveju nėra ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose įtvirtintų kriterijų. Tačiau, atsižvelgęs į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, svarstė, ar pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad įvertinos pareiškėjai galimai gresiančios individualios grėsmės, tačiau nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas vyktų tokiu lygmeniu, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus (duomenys neskelbtini) tyrimo metu atsakovas nenustatė, o pareiškėja taip pat nepateikė.

36. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais apie padėtį (duomenys neskelbtini) ir tuo, kad prieglobsčio prašytoja nepateikė konkrečios informacijos, leidžiančios manyti, kad jai iš esmės reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, teismas padarė išvadą, kad nėra aiškūs pagrindiniai motyvai, paskatinę pateikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Išklausius jos paaiškinimą, teismui kilo pagrįstų abejonių, kad jie galėtų būti ekonominiai arba asmeninio pobūdžio.

37. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Departamentas, vertindamas pareiškėjos situaciją, rėmėsi oficialiais šaltiniais apie jos kilmės šalį. Pareiškėja nei prašyme, nei apklausų metų nenurodė, jog jos motyvai gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje būtų susiję su kilmės šalyje patiriamu valstybiniu persekiojimu dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Atsakovas vertino bendrą situaciją (duomenys neskelbtini), o pati pareiškėja kitų aplinkybių, kurias įvertinus būtų pagrindas spręsti dėl realiai egzistavusios pagrįstos baimės kilmės valstybėje būti persekiojamai, kankinamai, pagrobtai, tapti smurto auka ir pan., nei apklausų Departamente metu, nei nagrinėjant bylą teisme nenurodė.

38. Pareiškėja nesutiko su atsakovo Sprendimo dalimi išsiųsti ją į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus.

39. Iš skundžiamų atsakovo ir Komisijos sprendimų matyti, kad Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad: pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas; į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje; prieglobsčio paprašė po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Atsakovas priėjo prie išvados, kad tikėtina, jog atsisakius suteikti Užsienietei prieglobstį, vengdama grąžinimo, gali pasislėpti. Teismas vertino, kad pareiškėjai taikytina priemonė yra motyvuota, tinkamai pritaikytas teisinis reglamentavimas. Byloje nerasta duomenų, kad pareiškėja buvo pateikusi prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

40. Atsakovas nusprendė pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo išsiuntimo dienos.

41. Teismas šiuo atveju nesutiko su išvada, jog pareiškėjai pritaikytas maksimalus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas – proporcinga bei adekvati priemonė padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų pareiškėjai taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą. Teismas vertino, kad toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Byloje nepateikta įrodymų, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą ar būtų padariusi dar kokių nors teisės pažeidimų. Atsiliepime atsakovas nurodė, jog Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informavo, kad neturi duomenų, jog pareiškėjos buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

42. Teismas akcentavo, kad atsakovo Sprendime nepateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą – užkirsti kelią nelegaliai migracijai – būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad ji būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinusi tyrimą, Nenustatyta ir kitų aplinkybių, sąlygojančių taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą.

43. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos, akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo dienos. Atitinkamai pakeista ir Komisijos 2022 m. sausio 4 d. Komisijos Sprendimo dalis.

44. Departamentas taip pat nusprendė įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas sutiko su šia Departamento Sprendimo dalimi.

45. Kitoje dalyje pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nes teismas nenustatė pagrindų panaikinti atsakovo ir Komisijos Sprendimus.

III. 46. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-2658-535/2022 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi.

47. Pareiškėja savo apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui.

48. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

49. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 50. Pareiškėja prašo nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyti, daugiau argumentų nepateikia. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

51. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

52. Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2021 m. spalio 15 d. Sprendimo ir Komisijos 2021 m. lapkričio 25 d. Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

53. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso, vadovavosi Įstatymo 83 straipsnio, 86 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 87 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 140 straipsnio 3 dalimi ir 1401 3 dalimi. Šių teisės normų teisėjų kolegija nekartoja.

54. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat yra pateikta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškintos visiškai pagrįstos baimės sąlygos vertinimo aspektai.

55. Byloje nustatyta, kad pareiškėja, yra kilusi iš (duomenys neskelbtini). Baimę būti persekiojamai kilmės valstybėje grindžia teiginiais, kad kilmės šalyje ją užmušti terorizuoja dėl to, kad jos tėvas ir pusbrolis priklausė opoziciniam (duomenys neskelbtini) politiniam judėjimui.

56. Departamentas nenustatė aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai kiltų reali grėsmė sveikatai ir gyvybei.

57. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti. Savo ruožtu teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

58. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjos kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjos padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes.

59. Pareiškėjos nurodomos jos galimo persekiojimo priežastys yra išskirtinai asmeninio pobūdžio ir nėra susijusios nei su viena Įstatymo 86 straipsnyje nurodyta sąlyga. Ginčo atveju pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik pačios pareiškėjos subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais. Tariamas persekiotojas tik galimai yra valstybinis subjektas, tačiau pats persekiojimo faktas yra labai sunkiai tikėtinas. Tyrimo metu taip pat nenustatyta duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė nenorėtų ar negalėtų suteikti pareiškėjai pagalbos ir kad toks nenoras ar negalėjimas kiltų pareiškėjos rasės, religijos, tautybės ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų pagrindu. Taigi, neįrodyta, kad tarp pareiškėjos padėties ir Įstatymo 86 straipsnyje išvardytų priežasčių yra priežastinis ryšys.

60. Kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas surinko išsamią pareiškėjos kilmės valstybės informaciją ir rėmėsi aktualiais šaltiniais. Departamentas vadovavosi aktualiais duomenimis pateiktais tokių autoritetingų organizacijų, kaip „Europos kilmės šalies informacijos tinklas“, žiniasklaidos priemonės „The Guardian“, organizacijos „Amnesty International“, Harvardo universiteto, duomenimis.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo išvada, kad pareiškėjos paaiškinimai pasižymi esminiais trūkumais, t. y. buvo nenuoseklūs, neišsamūs ir neaiškūs, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėja negalėjo aiškiai nurodyti, kodėl (duomenys neskelbtini) žmonės ieško jos, jos tėvo ir pusbrolio, o bandant išsiaiškinti papildomas aplinkybes, pareiškėjos paaiškinimai buvo prieštaringi, padriki ir keliantys pagrįstų abejonių. Be to, tyrimo metu, įvertinus surinktą kilmės valstybės informaciją, nustatyta, kad pareiškėjos teiginiai, jog jos tėvas ir pusbrolis gali būti ieškomi todėl, kad praeityje dalyvavo (duomenys neskelbtini) judėjime, prieštarauja surinktai kilmės valstybės informacijai (nerasta informacijos apie sisteminį netinkamą elgesį (duomenys neskelbtini) ar jų šeimos narių atžvilgiu).

Išanalizavus pareiškėjos apklausos transkripciją matyti, kad pareiškėjos prašymas yra labai abstraktus ir ji net negali įvardinti konkretaus persekiotojo. Šis ir kiti pareiškėjos pasakojimo neatitikimai leidžia abejoti jos pasakojimo tikrumu. Dėl šios priežasties laikytina, kad tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

Atsižvelgus į tai, pagrįstai Sprendimu pripažinta, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir asmeniui nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjos nenaudai byloja ir faktai, kad ji nesikreipė prieglobsčio ankstesnėje saugioje šalyje – Rusijoje, o taip pat tai, kad jos tėvas ir pusbrolis galimai priklausė (duomenys neskelbtini), kuri JAV Vyriausybės yra pripažinta teroristine organizacija, grupuotei.

61. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jos prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė