2019-03-13 Nr. AB-6352-3-62-3-01278-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-933-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01278-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų I. J. ir P. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovams I. J. ir P. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas iš atsakovų I. J. ir P. J. priteisti 57,91 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

2. Pareiškėjas 2017 m. spalio 13 d. raštu Nr. S-2553 „Dėl reikalavimo mažinimo“ informavo teismą, kad atsakovai dalį įsiskolinimo – 15,37 Eur sumokėjo, todėl prašė priteisti iš atsakovų nesumokėtą 42,54 Eur įsiskolinimą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad yra viešojo administravimo subjektas, kuriam pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Pažymėjo, kad Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt ir yra privalomi visiems Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus, savivaldybės teritorijoje.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad pagal Nuostatų 13 ir 14 punktus jam pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su atsakovais dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Pareiškėjo teigimu, atsakovai privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį Prienų rajono savivaldybės teritorijoje.

5. Atsakovai I. J. ir P. J. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovų nuomone, pareiškėjas rinkliavos apskaitą tvarko aplaidžiai, klaidina rinkliavos mokėtojus. Teigė, kad pagal gautus mokėjimo pranešimus įvertinę skolą ir permoką, 2017 m. liepos 4 d. atliko pinigų pervedimą, todėl mano, jog įsiskolinimą padengė.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino visiškai.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatus jie yra vietinės rinkliavos mokėtojai. Iš pareiškėjo pateiktos pažymos apie skolą, įspėjimų apie skolą ir pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų teismas taip pat nustatė, kad atsakovai pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 57,91 Eur įsiskolinimas. 2017 m. spalio 13 d. raštu Nr. S-2553 „Dėl reikalavimo mažinimo“ pareiškėjas informavo teismą, kad atsakovai dalį įsiskolinimo – 15.37 Eur sumokėjo, todėl nesumokėtas ir prašomas priteisti įsiskolinimas sudaro 42,54 Eur.

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, priešingai nei nurodo atsakovai, mokesčio dydis (42,54 Eur), kuris nėra sumokėtas pareiškėjui, pagrįstas byloje pateiktais duomenimis, tuo tarpu objektyvių įrodymų, paneigiančių apskaičiuotą mokestį, ar patvirtinančių, kad atsakovai nėra vietinės rinkliavos mokėtojai, byloje nėra pateikta. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog atsakovai gyvenamąją vietą yra deklaravę bei nuolat gyvena kitoje gyvenamojoje vietoje (Kaune), neatleidžia jų nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

10. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose, tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė solidariai iš atsakovų 42,54 Eur įsiskolinimą bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 11. Atsakovai I. J. ir P. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti. Atsakovai taip pat pateikia papildomus įrodymus: UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2016 m. kovo 24 d. mokėjimo pranešimus Nr. 11061939 ir Nr. 11061940; 2015 m. kovo 26 d. banko pavedimą Nr. 262 ir 2012 m. lapkričio 28 d. banko pavedimą Nr. 203.

12. Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Nurodo, kad nevengė prievolės mokėti už atliekų tvarkymą.

13. Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi klaidingais pareiškėjo pateiktais duomenimis, nes pareiškėjas pateiktoje pažymoje apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nenurodė atsakovų mokėjimų ir patikslintų pranešimų, kuriuose bendra šeimos skola už tris žemės sklypus (duomenys neskelbtini), yra 3,79 Eur (iš skolos atėmus permoką). Pažymi, kad visą skolą padengė 2017 m. liepos 4 d., todėl pareiškėjas nepagrįstai reikalauja 42,54 Eur sumos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė pareiškėjo naudai solidariai iš atsakovų 42,54 Eur įsiskolinimą, nustatęs, jog laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. atsakovai pareiškėjui nebuvo sumokėję 57,91 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2017 m. liepos 4 d. padengus dalį įsiskolinimo, t. y. 15.37 Eur, liko nesumokėta 42,54 Eur suma. Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą ir naujus įrodymus, teigdami, jog įsiskolinimas yra padengtas, pareiškėjas 2016 m. papildomais pranešimais atliko vietinės rinkliavos perskaičiavimą.

16. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Nagrinėjamoje byloje atsakovai neginčija pareigos mokėti vietinę rinkliavą, tačiau nesutinka su pareiškėjo ir pirmosios instancijos teismo atliktu paskaičiavimu ir nustatytu vietinės rinkliavos įsiskolinimu.

19. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovai už nekilnojamąjį turtą – sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., yra skolingi pareiškėjui 42,54 Eur vietinės rinkliavos.

20. Bylos duomenis nustatyta, kad atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–11). Iš byloje pateiktos pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą matyti, kad pagal mokėtojo kodą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. už minėtą nekilnojamąjį turtą susidarė 57,91 Eur skola (b. l. 7). Byloje pateikti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai, išrašyti laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą – sodų valdą, pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal mokėtojo kodą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog už minėtą laikotarpį ir objektą paskaičiuota 57,91 Eur rinkliava (b. l. 15–20). Pareiškėjas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė 2017 m. liepos 4 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, jog atsakovai sumokėjo jam 15,37 Eur sumą pagal mokėtojo kodą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 54). Ši atsakovų sumokėta suma buvo įskaityta į įsiskolinimą, susidariusių už vietinės rinkliavos nesumokėjimą už nekilnojamo turto objektą – sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).

21. Atsakovai nesutikimą su pareiškėjo ir pirmosios instancijos teismo atliktu įsiskolinimo paskaičiavimu grindžia vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimu Nr. 11061940, išrašytu už nekilnojamo turto objektus – sodo valdą, žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagal mokėtojo kodą Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimu Nr. 11061939, išrašytu už nekilnojamo turto objektą – sodo valdą, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal mokėtojo kodą Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (b. l. 82–83). Atsakovai su apeliaciniu skundu taip pat pateikė 2012 m. lapkričio 28 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį vietinės rinkliavos sumokėjimą pagal mokėtojo kodą Nr. (duomenys neskelbtini) 40 Lt sumai, ir 2015 m. kovo 26 d. mokėjimo nurodymą pagal mokėtojo kodą Nr. (duomenys neskelbtini) – 23,17 Eur sumai (b. l. 84).

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovų pateikti įrodymai, kuriais jie siekia paneigti susidariusį vietinės rinkliavos įsiskolinimą, nėra susiję su vietine rinkliava, paskaičiuota už nekilnojamojo turto objektą – sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad iš atsakovų pateiktų įrodymų matyti, jog vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai išrašyti už skirtingus nekilnojamojo turto objektus, t. y. sodo valdas, taip pat nurodyti skirtingi mokėtojų kodai. Tuo tarpu duomenų apie vietinės rinkliavos sumokėjimą už nekilnojamo turto objektą – sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) – pagal mokėtojo kodą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovai nepateikė.

23. Iš pareiškėjo į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog vietinė rinkliava atsakovams buvo skaičiuojama pagal skirtingus nekilnojamojo turto objektus, suteikiant jiems skirtingus mokėtojų kodus, taip pat ir atsakovai vietinės rinkliavos mokėjimus atlikdavo nurodydami skirtingus mokėtojų kodus, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovų valdomais trimis žemės sklypais ir pareiškėjo atliktais perskaičiavimais už 2016 m., šiuo nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

24. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

25. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau atsakovams, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Atsakovai apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų I. J. ir P. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė