2020-09-30 Nr. AB-18003-3-64-3-01792-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-994-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01792-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 18-IL-40-00653-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog atsakovas Sprendimu panaikino 2016 m. balandžio 19 d. Šiaulių AVPK išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Savo sprendimą atsakovas argumentavo tuo, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 9 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui) pagal laidavimą be užstato vieneriems metams, o byla nutraukta. Sprendime nurodyta, jog turimi duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatos įpareigoja institucijas imtis prevencijos priemonių tokiam smurtui ateityje užkirsti kelią – neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus arba panaikinti turimus leidimus. Su tokiu Šiaulių AVPK sprendimu pareiškėjas nesutiko, nes jis laikomas neteistu asmeniu, darant nusikalstamas veikas ginklai ar kiti įrankiai naudojami nebuvo. Pareiškėjo nuomone, norminiai aktai leido spręsti klausimą dėl ginklų įsigijimo ir nešiojimo kiekvienu atveju individualiai, kiekvienas asmuo turėjo būti vertinamas atsižvelgiant į praeityje padarytą nusikalstamą veiką, jos aplinkybes, teistumus ir pan.

3. Atsakovas Šiaulių AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Licencijavimo skyriuje gautame Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nuosprendyje nurodyta, jog A. D. 2018 m. kovo 14 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu sudavė smūgius sutuoktinei G. D. į veidą, į šoną, taip sukėlė savo šeimos nariui – nukentėjusiajai G. D. fizinį skausmą; A. D. savo kaltę pripažino visiškai. Atsakovo teigimu, nors pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis įvykdė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, o tai neigiamai charakterizavo jo asmenybę. Turimi duomenys sudarė pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir tai laikoma pakankamu pagrindu apriboti jo teisę gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatos įpareigoja institucijas imtis prevencijos priemonių tokiam smurtui ateityje užkirsti kelią – neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus arba panaikinti turimus leidimus. Atsakovo nuomone, A. D. turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytos nuostatos, kada teisė įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojama, kai policija apie asmenį turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Todėl vadovaujantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 17 dalimi, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu buvo priimtas sprendimas panaikinti išduotą pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kuris yra pagrįstas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą vadovavosi Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių, (toliau – ir Taisyklės) patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 92 dalies 3 punktu, kitais teisės aktais.

7. Teismas taip pat nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nuosprendyje, kuriuo rėmėsi atsakovas, nustatyta, jog, A. D. 2018 m. kovo 14 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu sudavė smūgius laikraščiu bei ranka sutuoktinei G. D. į veidą, į šoną, taip sukeldamas savo šeimos nariui – nukentėjusiajai G. D. fizinį skausmą ir padarydamas paraudimą ant dešinio skruosto. Nuosprendyje nurodyta, kad A. D. dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais. Teismo nuspręsta A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą atleisti, perduoti jį K. A. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 metams ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

8. Teismo vertinimu, įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis buvo pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Tai, kad baudžiamoji byla dėl A. D. smurtinių veiksmų jo šeimos nario G. D. atžvilgiu nutraukta pagal laidavimą ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, nebuvo reikšminga, nes Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai. Teismas pažymėjo, kad nurodytu Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nuosprendžiu buvo nustatyta, jog A. D. padarė jam inkriminuojamą veiką, ir tik įvertinus visas bylos aplinkybes, jį charakterizuojančią medžiagą, pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal kito asmens laidavimą.

9. Teismas akcentavo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl nagrinėjamu atveju ginčijamo atsakovo Sprendimo dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui pagrįstumas turi būti vertinamas nepriklausomai nuo asmens (pareiškėjo) kaltės ir pasekmių vertinimo ikiteisminio tyrimo metu ar baudžiamojoje byloje.

10. Teismas nurodė, kad aptarti pareiškėjo veiksmai, nustatyti įsiteisėjusiais Šiaulių apylinkės teismo dokumentais (nuosprendžiu), kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei, visuomenės saugumui, pažeidžia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdu įrodo jo elgesio grėsmę.

11. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo interesas naudotis ginklu medžioklei nebuvo svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 17 d nutartį administracinėje byloje Nr. A-1091-575/2017). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog Šiaulių AVPK „priimdamas sprendimą neįsigilino į paties įvykio aplinkybes, neturėjo pilnos informacijos apie kilusio konflikto aplinkybes“, kad pareiškėjui teisė laikyti (nešiotis) ginklus reikalinga medžioklei, taip pat kitos pareiškėjo bei jo atstovo teismui nurodytos aplinkybės, nesudarė pagrindo tenkinti jo reikalavimą. Atitinkamai byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste, teismas nenustatė išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neteisėtumo ir nepagrįstumo.

12. Teismo vertinimu, visuma faktinių aplinkybių įrodė, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei ar visuomenės saugumui, t. y. patenka į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto veikimo sritį. Duomenys Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme nėra apibrėžti, todėl konkrečių kriterijų, kokia forma jie turėtų būti atsakingai įstaigai pateikiami, nėra ir teisėjų kolegija, įvertinusi jau minėtus rašytinius bylos įrodymus, sprendė, jog nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pakankamą pagrindą priimti pareiškėjo skundžiamą Sprendimą. Teismas nurodė, kad prielaidų teigti, jog skundžiamu Sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo.

13. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas padarė išvadą, kad Šiaulių AVPK pagrįstai priėmė Sprendimą. Teismas pripažino, jog pareiškėjo ginčijamas sprendimas priimtas pagal atsakovo kompetenciją, pagrįstas teisės aktų normomis, jo priėmimo metu nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, minėto akto forma atitiko esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, ginčijamas atsakovo sprendimas nepažeidė specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, todėl nebuvo teisinio pagrindo naikinti ginčijamą administracinį aktą. Pareiškėjo skundas teismo atmestas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktu.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą.

15. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl šių aplinkybių: 1) teismas sprendime teigė, kad pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pagal laidavimą; 2) teismas nurodė, kad visuma faktinių aplinkybių rodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, visuomenės saugumui, tačiau nenurodo kokiomis aplinkybėmis tai daro; 3) teismo sprendime nėra pasisakyta kokiais policijos turimais duomenimis teismas vadovaujasi, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nors Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 11 punktas to reikalauja; 4) teismas nepasisakė ir nevertino tos aplinkybės, kad dar 2018 m. vasario mėnesį pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl įrodymų rinkimo reikalingų santuokai nutraukti (teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartis) ir, kad santuokos nutraukimui reikalingi įrodymai. Sutuoktinė tai sužinojusi, pati 2018 metų kovo 14 d. pradėdama smurtauti išprovokavo konfliktą, vėliau kvietė policiją; 5) byloje pateikti įrodymai, kad pareiškėjas neturi priklausomybių, nėra padaręs jokių pažeidimų, nebuvo teistas, konflikto metu buvo blaivus.

16. Atsakovas Šiaulių AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Atsakovas nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 4 dalimi nusprendė: A. D., vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą nutraukė. A. D. perduotas K. A. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato vieneriems metams. Atsakovo teigimu, A. D. atlikti neteisėti veiksmai G. D. atžvilgiu, pagal Apsaugos nuo smurto artimoje įstatymą, traktuojami kaip smurtas artimoje aplinkoje. Minėto įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktas numato, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir vyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi prevencinių priemonių – neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus. Pats nusikaltimo padarymo faktas yra pakankamas pagrindas panaikinti jam išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus siekiant išvengti galimybės naudoti ginklus kaip didesnio pavojaus šaltinį. Todėl, atsižvelgiant į Šiaulių apylinkės teismo nustatytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį ir vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, atsakovas mano, kad Šiaulių AVPK priimtas teisingas Sprendimas panaikinti A. D. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas išduotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas Šiaulių apskrities VPK 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, konstatavęs, kad atsakovas, individualiai įvertinęs surinktus faktinius duomenis, pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl, vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdamas, kad teismas netinkamai aiškino bei taikė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 ir 18 straipsnių nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, neišnagrinėjo visų pareiškėjo skundo argumentų ir pateiktų įrodymų, dėl dalies jų nepasisakė, neanalizavo, visapusiškai neįvertino pareiškėjo asmenybės

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo pagrįstumą, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo.

23. Ginčijamo Šiaulių AVPK sprendimo teisinis pagrindas – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktas (Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi šių prevencijos priemonių – neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus) bei Taisyklių 92.3 punktas (leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas, atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, nurodytoms sąlygoms).

24. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019). Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-572-415/2019).

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įsiteisėjusiame Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nuosprendyje (b. l. 28–32), kuriuo rėmėsi atsakovas priimdamas ginčijamą Sprendimą, be kita ko, nustatyta, jog pareiškėjas 2018 m. kovo 14 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu sudavė smūgius sutuoktinei G. D. į veidą, į šoną, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas paraudimą ant dešinio skruosto. Šie veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir byla nutraukta.

26. Aplinkybė, kad baudžiamoji byla nutraukta, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste nėra reikšminga, nes tai nėra pagrindas manyti, kad pareiškėjas ateityje, turėdamas ginklus, negalės kelti realios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėtina, jog Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostata leidžia smurtą artimoje aplinkoje vertinti kaip pakankamą įrodymą, pagrindžiantį smurtautojo pavojingumą aplinkiniams.

27. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokio pobūdžio situacijos kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, o pats paminėtas faktas charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme išvardytiems teisiniams gėriams. Taigi nurodytos aplinkybės įpareigojo atsakovą taikyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, ką jis nagrinėjamu atveju ir padarė.

28. Atsižvelgiant į byloje pateiktų duomenų visumą, darytina išvada, jog atsakovas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis, pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl jo teisė užsiimti mėgstama veikla – medžiokle, kuriai reikalingi ribotos civilinės apyvartos daiktai (šaunamieji ginklai), negali būti iškelta aukščiau visuomenės ar atskirų jos narių saugumo tikslo. Duomenų, kad ginklų bei šaudmenų laikymas pareiškėjui būtų susijęs su jo sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, nėra, t. y. tokios teisės iš pareiškėjo atėmimas nekels pavojaus jo gyvybei ar sveikatai. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta išimtinai svarbių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Sprendimas nepažeidžia asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, dėl to jo naikinti nėra pagrindo.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytas apribojimo pagrindas, dėl kurio fizinis asmuo negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, yra vertinamas atskirai nuo asmens buvimo nepriekaištingos reputacijos. Tai, kad asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos, yra savarankiškas apribojimas įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nustatytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taigi, pirmosios instancijos teismas kilusio ginčo aspektu neturėjo pagrindo vertinti pareiškėjo reputacijos kitais aspektais.

30. Iš apeliacinio skundo argumentų taip pat matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų – t. y. aplinkybės, kad policija turi duomenų, jog jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijos ginklų ir jų šaudmenų, vertinimu.

31. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.). Šiuo atveju tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi duomenys (pareiškėjo šeimyninė padėtis ir santykiai su sutuoktine, priklausomybių neturėjimas, duomenys apie dalyvavimą medžiotojų būrelio veikloje ir kt.) kurių, pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino, nepaneigia kitų byloje nustatytų aplinkybių, kurios sudarė pagrindą priimti ginčijamą sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Taip pat pareiškėjo nurodyti duomenys nesudaro pagrindo faktinę situaciją vertinti kitaip nei ją „kokybiniu“ aspektu įvertino Šiaulių apskrities VPK ir pirmosios instancijos teismas.

32. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ramutė Ruškytė