2020-07-15 Nr. AB-13671-3-62-3-01999-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1288-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01999-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laivės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laivės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovo atstovė, Ligoninė), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. kovo 7 d. buvo gydomas Ligoninės 12 korpuse 307 kameroje, kurioje kalėjo iki 4 asmenų, dalį kameros ploto užėmė joje buvę baldai, todėl buvo kalinamas pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Tvirtino, kad kameroje nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, tai kenkė regėjimui, buvo šalta, drėgna. Kameroje nebuvo pakabos pasikabinti drabužiams, stalo ir kėdės, todėl neturėjo kur pasikabinti drabužių. Laiškus, skundus ar prašymus rašydavo ant palangės arba ant žemės. Tvirtino, kad išduodamos pižamos dažydavo, todėl nusidažydavo apatiniai rūbai ir kūnas. Teigė, kad atvykus į Ligoninę, iš jo buvo paimta visa aparatūra, jam nebuvo duodama spauda, todėl atimta galimybė integruotis, žinoti, kas vyksta pasaulyje.

3. Pareiškėjas teigė, kad pareigūnai nepadoriai elgėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, sudarydavo konfliktines situacijas tarp nuteistųjų. Pasivaikščiojimo kiemų sienos buvo skardinės, todėl vasarą juose buvo karšta, žiemą – šalta, kiemuose nebuvo šiukšlinių, pakabų drabužiams pasikabinti, juose buvo šiukšlių, tvyrojo blogas kvapas. Tvirtino, kad, atvykus į Ligoninę jam nebuvo skirtas sustiprintas maitinimas. Kalėdamas tokiomis sąlygomis jautėsi kankinamas, patyrė dvasinių, psichologinių išgyvenimų, orumo pažeminimą.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriuje 307 kamerų tipo palatoje buvo gydomas nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. kovo 7 d., nepažeidžiant vienam asmeniui tenkančios reglamentuotos gyvenamojo ploto normos. Ginčo kameros natūralus apšvietimas buvo užtikrintas per langą, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko galiojančių higienos normų reikalavimus. Ligoninės Ūkio skyriaus specialistai pagal nuteistųjų skundus atlieka oro temperatūros gyvenamosiose patalpose matavimus. Ginčui aktualiu metu pareiškėjas ar kiti kartu su juo kalėję asmenys į Ligoninės administraciją dėl oro temperatūros nesikreipė. Pagal kitų nuteistųjų skundus atlikus matavimus tame pačiame korpuse, kuriame gyveno pareiškėjas, kamerų tipo patalpose oro temperatūros pažeidimų nenustatyta. Ligoninei taikytinuose gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimuose, nustatytuose Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai, reikalavimo palatoje įrengti stalą, kėdę nėra įtvirtinta. 307 palatoje buvo drabužių spinta, tai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą. Ligoninės pižamos yra kokybiškos, keičiamos ne rečiau kaip kartą per savaitę, tam tikrais atvejais – nedelsiant. Ligoninėje pižamų yra pakankamai, todėl, kai pacientai kreipiasi dėl pižamų pakeitimo, ji pakeičiama. Duomenų, kad pareiškėjui buvo išduota nekokybiška pižama ar pareiškėjas kreipėsi dėl pižamos pakeitimo, nėra, todėl jo pretenzijos dėl pižamos kokybės atmestinos. Ligoninės pasivaikščiojimo kiemai įrengti pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiga tvarkyti pasivaikščiojimo kiemus nustatyta nuteistiesiems, teisės aktuose reikalavimo pasivaikščiojimo kiemuose įrengti šiukšlių dėžę nėra įtvirtinta.

6. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjo buvimo Ligoninės metu jo skundų dėl nešvarių, netinkamai įrengtų pasivaikščiojimo kiemų nebuvo gauta. Toks skundas buvo gautas tik 2018 m. balandžio 18 d., į jį atsakyta 2018 m. gegužės 22 d. Ligoninė nėra iš anksto informuojama apie į įstaigą atvykstančių asmenų gydymo ir/ar mitybos ypatumus. Tokie duomenys turi būti atvykstančio asmens bylos pažymoje, medicininių dokumentų išraše/siuntime. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo maitinamas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams. Pareiškėjas dėl netinkamų pareigūnų veiksmų 2017 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Ligoninės administraciją, kuri patikrinusi pareiškėjo skundą, išsiaiškinusi skunde nurodytas faktines aplinkybes, netinkamų pareigūno veiksmų nenustatė. Pareiškėjui nebuvo leidžiama turėti asmeninės aparatūros, nes to nenumatė galiojantys teisės aktai, tačiau po 60 dienų pareiškėjo prašymo pagrindu jam buvo išduota aparatūra, tai patvirtina pareiškėjo parašas 2018 m. rugpjūčio 30 d. Ligoninės perduotų saugoti ir turimų daiktų kvite. Ligoninėje nuteistieji turi teisę gauti laikraščius. Pareiškėjas dėl laikraščių gavimo buvo kreipęsis į Ligoninės administraciją, tačiau vėliau pateikė paaiškinimą, kad išsiaiškino aplinkybes dėl to ir pretenzijų Ligoninei neturi. Pažymėjo, kad sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą nėra pakankama nustatyti, jog Ligoninės deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas šiuo atveju nepagrindė žalos atsiradimo fakto.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo S. N. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. kovo 7 d. buvo pažeista pareiškėjo S. N. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygas, o reikalavimą dėl žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė kalėdamas Ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus 307 kamerų tipo patalpoje laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. kovo 7 d. netinkamomis, kankinančiomis, žmogaus orumą žeminančiomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus sąlygomis.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam (suimtajam) tenkanti gyvenamojo ploto norma, nustatė, kad pareiškėjas buvo gydomas (duomenys neskelbtini) skyriaus 307 kamerų tipo palatoje, kurios gyvenamasis plotas yra 27,90 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl, esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui šioje palatoje teko 6,98 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, padarė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu gydantis Ligoninėje reglamentuota gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo atstovės veiksmų.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl stalo, kėdės, pakabų drabužiams kabinti nebuvimo kameroje, pažymėjo, kad pagal teisinį reglamentavimą kamerų tipo patalpoje turi būti stalas, taburetė ir/arba kėdė, ir/arba suolai 1 sėdima vieta vienam asmeniui bei spinta arba kabykla drabužiams kabinti. Teismas atsižvelgė, kad nors Ligoninė atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą nurodė, kad 307 kamerų tipo patalpoje buvo drabužių spinta, tačiau duomenų, jog ginčo kamera buvo aprūpinta stalu ir kėdėmis į bylą nepateikė, todėl pareiškėjo argumentus dėl netinkamo aprūpinimo baldais pripažino pagrįstais.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad kameroje neužtikrintas natūralus apšvietimas, netinkama oro temperatūra ir drėgmė, vadovavosi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) reikalavimais. Teismas konstatavo, kad reikalavimų natūraliai apšvietai minėtoje Higienos normoje HN 134:2015 nėra nustatyta, Ligoninė atsikirtime į atsiliepimą nurodė, kad kameros natūrali apšvieta užtikrinama per langus, šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos šios kameros nuotraukos, todėl pareiškėjo argumentus dėl neužtikrinto natūralaus apšvietimo vertino kaip nepagrįstus. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Ligoninės Ūkio skyriaus specialistai pagal nuteistųjų skundus atlieka oro temperatūros gyvenamosiose patalpose matavimus. Teismas nustatė, kad ginčui aktualiu metu pareiškėjas ar kiti kartu su juo kalėję asmenys į Ligoninės administraciją dėl oro temperatūros ginčo patalpoje nesikreipė. Šias aplinkybes Ligoninė grindė į bylą pateiktais Ligoninės Ūkio skyriaus Gydomųjų korpusų gyvenamųjų patalpų temperatūrų matavimo registravimo žurnalo duomenimis. Todėl teismas sprendė, kad iš aukščiau nurodytų duomenų matyti, jog pagal pacientų skundus Ligoninės Ūkio skyriaus specialistai atlieka oro temperatūros matavimus ginčo patalpose.

12. Teismas vertino, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui faktinių duomenų apie 307 kamerų tipo patalpos oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės atitiktį Higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimams ginčui aktualiu metu, ir nors ši aplinkybė leistų nagrinėjamoje byloje konstatuoti šiuo aspektu neteisėtus Ligoninės veiksmus, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nekonkretizavo aplinkybės dėl netinkamos oro temperatūros ir drėgmės ginčo kameroje, t. y. nenurodė konkretaus laikotarpio, kuriuo kameroje buvo šalta ir drėgna, byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas dėl žemos 307 kamerų tipo patalpos temperatūros, drėgmės kreipėsi į Ligoninės pareigūnus, administraciją, kitas kompetentingas institucijas, o šie į jo prašymus nereagavo, todėl teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl netinkamos oro temperatūros ir drėgmės ginčo kamerų tipo patalpoje kaip deklaratyvias ir nepagrįstas.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad pasivaikščiojimo kiemelių sienos buvo padarytos iš skardos, todėl vasaros metu kiemeliuose buvo karšta, žiemą – šalta, kiemeliuose nebuvo šiukšlinių, pakabų drabužiams pakabinti, todėl juose buvo šiukšlių, tvyrojo blogas kvapas, pažymėjo, kad teisės aktų nuostatose reikalavimo pasivaikščiojimo kiemų sienų medžiagoms nėra įtvirtinta, taip pat nėra nustatyta, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose turi būti įrengta šiukšlių dėžė ir pakabos drabužiams, todėl pareiškėjo pretenzijas atmetė kaip nepagrįstas. Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog pasivaikščiojimo kiemai buvo nešvarūs, juose buvo blogas kvapas, teismas pažymėjo, kad nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamąją) ir pasivaikščiojimo vietas. Taigi tvarka pasivaikščiojimo kiemeliuose priklausė nuo pačių juose būnančių nuteistųjų elgesio. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo rašytus skundus dėl pasivaikščiojimo kiemeliuose buvusių šiukšlių bei blogo kvapo, šių aplinkybių pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl abstrakčių, deklaratyvių, objektyviais įrodymais nepagrįstų pareiškėjo argumentų pagrindu Ligoninės atsakomybė šiame kontekste negalima. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 18 d. skunde prašė Ligoninės direktorių nurodyti pasivaikščiojimo kiemelių plotus bei jų konstrukcijoje buvusią skardą, tačiau pretenzijų dėl nešvaros kiemeliuose nereiškė.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl nekokybiškų apatinių drabužių ir kūną dažančių pižamų, atsakovo atstovo tvirtinimą, kad pacientams išduodamų pižamų medžiaga yra kokybiška, nustatė, jog Ligoninės pižamos buvo perkamos iš VĮ „Mūsų amatai“ ir Socialinės įmonės UAB „Negalia“. 2018 m. rugpjūčio 2 d. pažymoje Nr. 11 nurodyta, jog pižamos pasiūtos iš tvirto, kokybiško, 180 gramų storio flanelinio audinio, kurio išorinė pusė yra spalvota, o vidinė – balta. Minimo audinio dažymo kokybė leidžia gaminį skalbti ir dezinfekuoti. Nors pareiškėjas skunde remiasi teismo išnagrinėtoje byloje I-3099-428/2018 nustatyta aplinkybe, jog pareiškėjui A. L. buvo išduota netinkamos kokybės pižama, tačiau šis pažeidimas buvo konstatuotas ne dėl pareiškėjo, o kito asmens atžvilgiu, todėl teismas vertino, kad ši aplinkybė neįrodo fakto, jog visos ginčo laikotarpiu Ligoninėje pacientams išduodamos pižamos buvo nekokybiškos. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodo, jog pacientams išduodamos pižamos dažydavo apatinius drabužius ir kūną, tačiau konkretaus šio galimo pažeidimo atvejo nenurodė, t. y. nenurodė, kada jam išduota netinkamos kokybės pižama, nepateikė jokių šią aplinkybę galinčių patvirtinti įrodymų. Teismas konstatavo, kad byloje duomenų, jog dėl dažančios pižamos keliamų nepatogumų, jos pakeitimo kita pižama pareiškėjas kreipėsi į Ligoninę nėra, todėl abstraktus pareiškėjo tvirtinimas dėl išduodamos nekokybiškos, dažančios apatinius drabužius ir kūną pižamos yra neįrodytas.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl nemandagaus, žeminančio pareigūnų elgesio, tvirtinimo, kad pareigūnai elgėsi nepadoriai, tyčiojosi iš jo, vartojo necenzūrinius žodžius, sudarydavo konfliktines situacijas tarp nuteistųjų, nurodė, jog nors pareiškėjas šių aplinkybių nekonkretizavo, tačiau skunde nurodė atvejį, kuomet su skundu dėl nemandagaus pareigūnų elgesio 2017 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Ligoninės administraciją. Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas dėl budinčio pareigūno veiksmų 2017 m. lapkričio 29 d. padavė skundą Ligoninės direktoriui, skundas buvo išnagrinėtas, faktinių duomenų, kad Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai bendrautų su pareiškėju pažeisdami teisės aktų nuostatas nenustatyta, apie tai pareiškėjas informuotas 2017 m. gruodžio 27 d. Ligoninės raštu Nr. 7-1156. Šio rašto pareiškėjas neskundė, pareiškėjo skunde minimam pareigūnui nebuvo taikytos poveikio priemonės, todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo Ligoninės atsakomybei kilti. Kitų atvejų dėl neteisėto pareigūnų elgesio, konfliktinių situacijų tarp nuteistųjų sukėlimo ir pan. pareiškėjas skunde nenurodė, jokių įrodymų apie rašytus skundus dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, jų tyrimą bei baigtį teismui nepateikė, todėl teismas padarė išbadą, kad bendro pobūdžio, abstraktūs, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo (pareigūnų) veiksmų neteisėtumą.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jam atvykus į Ligoninę, iš jo buvo paimta jam priklausanti aparatūra, negavo laikraščių, nustatė, kad pareiškėjo atvykimo į Ligoninę dieną (2017 m. rugpjūčio 30 d.) saugojimui buvo perduotas TV STAR pultas, žaidimų konsolė PSP ir 2 pulteliai, MP3, SD 16 GB, ausinės ir laidas, USB 32 GB ir t. t., 2017 m. spalio 30 d. ši aparatūra perduota pareiškėjui. Todėl teismas sprendė, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punkto nuostatas pareiškėjas iki 2017 m. spalio 30 d. negalėjo turėti iš pataisos namų atsivežtų elektronikos prietaisų, šie prietaisai jam buvo išduoti po 60 dienų nuo jo atvykimo į Ligoninę dienos ir tai atitinka nurodytą teisinį reglamentavimą.

17. Teismas nurodė, kad teisės aktuose jokių įpareigojimų pataisos namų administracijai privalomai aprūpinti nuteistuosius knygomis, spauda ir periodiniais leidiniais nenustatyta, todėl pareiškėjo pretenzijas dėl jo neaprūpinimo spaudos leidiniais atmetė kaip nepagrįstas.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jam atvykus į Ligoninę nebuvo skirtas sustiprintas maitinimas, atsakovo atstovo paaiškinimą, jog pareiškėjui nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. kovo 7 d. atsižvelgiant į medicininę diagnozę buvo skirtas ir tiekiamas maitinimas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams, į tai, kad šios aplinkybės pareiškėjas atsikirtime į skundą neginčijo, į aplinkybę, jog pareiškėjui diagnozuota nepatikslinta TBC, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjui pagrįstai buvo skirtas maitinimas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams, t. y. tiekiamas padidinto kaloringumo maisto davinys. Teismas nustatė, kad atvykus į Ligoninę iš Alytaus pataisos namų 2017 m. rugpjūčio 29 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime įrašo apie pareiškėjui paskirtą dietinį maitinimą nėra, tokių duomenų nėra ir Alytaus PN 2017 m. rugpjūčio 30 d. asmens bylos pažymoje Nr. 15082, be to, įrodymų, patvirtinančių, kad dėl pareiškėjui taikytino dietinio maitinimo pareiškėjas kreipėsi į Ligoninės gydytojus, administraciją, nėra, todėl teismas vertino, kad Ligoninė neturėjo jokio teisinio pagrindo skirti pareiškėjui dietinį maitinimą.

19. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista tuo aspektu, jog ginčo laikotarpiu jam kalint 307 kamerų tipo patalpoje, nebuvo aprūpintas stalu ir kėde. Teismas, įvertinęs nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, nenustatęs, kad byloje nustatytas pažeidimas turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai, atsižvelgdamas Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 20. Pareiškėjas S. N. apeliaciniame skunde, nesutikdamas su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylą išnagrinėti iš naujo ir priteisti jam 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

21. Pareiškėjas vertina, kad teismas priėmė neteisingą sprendimą, nes ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. kovo 7 d. visą laiką buvo pažeidinėjamos jo teisęs, t. y. 307 kameroje kalint iki 4 asmenų, kameros plotą mažino baldai, taigi buvo pažeistas minimalaus ploto vienam asmeniui standartas.

22. Pareiškėjas teigia, kad kameroje nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, tai kenkė regėjimui, buvo drėgna, šalta. Kameroje nebuvo pakabos pasikabinti drabužiams, stalo, prie kurio galėtų valgyti ir rašyti laiškus, kėdės, pižamos dažydavo apatinius drabužius ir kūną. Atvykus į Ligoninę iš jo buvo paimta aparatūra, nebuvo išduodama spauda. Pareigūnai elgėsi nepagarbiai, susidarydavo konfliktinės situacijos tarp nuteistųjų. Pasivaikščiojimo kiemų sienos buvo skardinės, nors turi būti mūrinės, todėl vasarą juose buvo karšta, žiemą – šalta, kiemuose nebuvo šiukšlinių, pakabų viršutiniams drabužiams pasikabinti mankštinantis, be to, turi būti įrengtas stogelis kiemuose, kad lyjant galima būtų vaikščioti. Atvykus į Ligoninę iki pat išvykimo jam nebuvo skirtas sustiprintas maitinimas, nors Alytaus PN toks maitinimas jam buvo skirtas neterminuotai. Kalėdamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas jautėsi kankinamas, patyrė dvasinių, psichologinių išgyvenimų, orumo pažeminimą.

23. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose, kartodamas dalį argumentų, kuriuos pateikė apeliaciniame skunde, papildomai nurodo aplinkybę, kad dušuose nebuvo veidrodžio, dėl ko jis turėjo būti nesiskutęs.

24. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-7705-422/2018 dalį dėl aprūpinimo stalu ir kėde kamerų tipo patalpoje, o kitą šio sprendimo dalį palikti nepakeistą. Taip pat prašo S. N. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

25. Atsakovo atstovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir mano, kad jis yra nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nenurodo ir nepateikia naujų argumentų ar motyvų, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde, teigia kad Ligoninėje kamerų tipo patalpoje, kurioje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo patalpintas nebuvo stalo ir kėdės. Atkreipia dėmesį, kad Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Atsižvelgiant į tai, Ligoninė pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinti šios įstaigos pacientams paskirtos kardomosios priemonės suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Todėl Ligoninei taikytini gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 47:2011).

26. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad Ligoninėje yra teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams, sergantiems įvairiomis ligomis, todėl siekiant užtikrinti gydomųjų skyrių higieną, sterilumą ir tvarką bei prieinamumą prie paciento teikiant būtinąją medicinos pagalbą, patalpose, kietasis inventorius turi būti apribotas laikantis minimalių įrengimo baldais ir kitu kietuoju inventoriumi reikalavimų, užtikrinant pacientams galimybę būtiniems daiktams ir maisto produktams susidėti. Teigia, kad kamerų tipo patalpa Nr. 307 yra įrengta vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 47:2011 bei Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis. Tačiau pažymi, kad siekiant užtikrinti kuo geresnes sąlygas suimtiesiems ir nuteistiesiems, kamerų tipo patalpose yra kėdės, tai patvirtina ir pirmosios instancijos teismui pateiktos kamerų tipo patalpų nuotraukos, kuriose matyti, jog kėdės yra. Nurodo, kad papildomai pateikia kamerų tipo patalpos Nr. 307 nuotraukas. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pareiškėjo atžvilgiu Ligoninė nepažeidė teisės aktuose nustatyto patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Pažymi, kad kamerų tipo patalpoje, kurioje gydėsi pareiškėjas, spintelių paviršius yra platus ir kietas, ant kurio yra patogu rašyti ar užsiimti kita veikla. Atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, tais atvejais, kai yra siekiama nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, būtina atsižvelgti į konkrečias kalinimo vietos sąlygas, tinkamai ir išsamiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįstai pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidas ir bendro pobūdžio pareiškimus apie galimą teisių pažeidimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią jis patyrė kalėdamas Ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus 307 kamerų tipo patalpoje laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. kovo 7 d. netinkamomis, kankinančiomis, žmogaus orumą žeminančiomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus sąlygomis.

28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui kalint 307 kamerų tipo patalpoje, jis nebuvo aprūpintas stalu ir kėde, todėl apsiribojo jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą, o reikalavimą dėl žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

30. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį dėl aprūpinimo stalu ir kėde kamerų tipo patalpoje. Pažymėtina, kad atsakovas apeliacinio skundo nepadavė, todėl atsižvelgiant į paminėtą ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, jo prašymas negali būti patenkinamas.

31. Apeliantas teigia, kad dušuose nebuvo veidrodžio, dėl ko jis turėjo būti nesiskutęs. Dėl šios pareiškėjo apeliacinio skundo dalies teismas pažymi, kad ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismo proceso metu, t. y. kad dušuose nebuvo veidrodžio, dėl ko jis turėjo būti nesiskutęs, bei su tuo susijusius reikalavimus. Šie apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimai nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šiuo aspektu skundas nebuvo nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.

32. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

33. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo gydomas (duomenys neskelbtini) skyriaus 307 kamerų tipo palatoje, kurios gyvenamasis plotas yra 27,90 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl, esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui šioje palatoje teko 6,98 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 14–20, 22, 47). Taigi teismas teisingai sprendė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui. Šios faktinės aplinkybės apeliaciniame skunde ir bylos medžiaga nepaneigtos. Todėl pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jo teisė į minimalaus gyvenamojo ploto standartą vienam asmeniui buvo pažeista.

34. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad baldai mažino laisvą jam turintį tekti plotą ir baldų užimamas plotas turėtų būti išskaičiuojamas iš vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto kameroje, tačiau teisėjų kolegija šiuo aspektu pabrėžia, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017; 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-575/2020 ir kt.). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-575/2020 ir kt.).

35. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo ginčo laikotarpiu vienam nuteistajam patalpoje tenkantį gyvenamąjį plotą ir pareiškėjas apeliaciniame skunde priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų ir argumentų nepateikė. Nagrinėjamu atveju Ligoninės gyvenamosiose patalpose buvusių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas nėra reikšmingas, nes minimalios ploto normos pažeidimas nėra nustatytas.

36. Dėl kitų pareiškėjo nusiskundimų laikymosi sąlygomis teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Ligoninėje sąlygas, įvertino pateiktus į bylą duomenis, taigi išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas yra pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų pareiškėjas nepateikė nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde. Atsakovo atstovas teisingai nurodo, kad pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nenurodo ir nepateikia naujų argumentų ar motyvų, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, o tik pakartoja argumentus, kuriuos teikė pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, argumentų nekartoja.

37. Teisėjų kolegija, analizuodama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu nepriteisdamas žalos atlyginimo pinigais pabrėžia, kad teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo (žr. šios nutarties 11–13, 21 p.) pareiškėjui kilo neturtinė žala. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-682-525/2020).

38. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020).

39. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02); 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), ir kt.).

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto Ligoninės padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (t. y. ginčo laikotarpis apima 7 mėnesius, todėl poveikis buvo tik trumpalaikis), pareiškėjo patirto diskomforto dydį (trumpalaikiai nepatogumai) ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šie pažeidimai nesudarė pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo ir tokia pozicija, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. N. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė