ef03c486-adbb-43a9-bc59-eb916e1e9b0e · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-318-554/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01650-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 21 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L.D. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas 2018 m. rugpjūčio 6 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieÅ¡taraujančių teisės aktams įkalinimo sÄ lygų sudarymo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 28 d. iki 2018 m. liepos 31 d. (Å¡is laikotarpis aktualus administracinėje byloje). PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2–4) nurodė, jog jis yra priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, todėl bausmę turi atlikti bendrabučio tipo patalpose, tačiau buvo kalinamas Alytaus PN 6 lokalinio sektoriaus 15 bÅ«rio 150 brigadoje 4 kameroje, kurioje buvo rakinamas 21 valandÄ per parÄ .

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ turėtų bÅ«ti rakinamas bendrabutis ir nuteistieji turėtų teisę judėti viso bendrabučio patalpose, tačiau rakindami pareiÅ¡kėjÄ kameroje Alytaus PN pažeidžia jo teises, nes jis negali laisvai lankytis bendrabutyje įrengtoje virtuvėje, sporto salėje, rÅ«kykloje. Å iose patalpose gali lankytis tik iÅ¡leidus 3 valandoms per parÄ pasivaikščioti, todėl laiko pasivaikščioti lauke nebelieka. Kameroje buvo 9 asmenys, trÅ«ko oro, ant langų iÅ¡ abiejų pusių buvo grotos, todėl langai pilnai neatsidarė.

Turėjo laukti, kol kiti nuteistieji atlikdavo gamtinius reikalus, nes kameroje buvo tik vienas tualetas. Taip pat teko laukti eilėje, kad galėtų nusiprausti. Teigė, jog kalėdamas tokiomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinių ir fizinių kančių, iÅ¡gyvenimų, skausmÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , depresijÄ . Atsakovo atstovas Alytaus PN prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 11–16) ir papildomuose paaiÅ¡kinimuose (b. l. 66, 110) nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo priskirtas paprastajai grupei, todėl, kaip numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio 7 dalyje ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 punkte, buvo laikomas užrakintas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, įrengtoje pagal kamerų įrengimo reikalavimus.

PareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė kasdien pasivaikščioti tris valandas dienotvarkėje nustatytu laiku (nuo 13.30 val. iki 16.30 val.). Nurodė, jog pareiÅ¡kėjui teko 3,81 kv. m gyvenamojo ploto. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrÄ ir Alytaus PN administracijÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojamos atidarius langus. Nors ant langų yra vidinės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langų 15 cm į vidinę grotų pusę ir taip iÅ¡vėdinti miegamuosius.

Sanitariniame mazge yra unitazas, kriauklė, yra įrengta veikianti iÅ¡traukiamoji ventiliacija. PareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sÄ lygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti. PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi (b. l. 102–105), Å¡ioje byloje vertinamas laikotarpis yra nuo 2018 m. liepos 28 d. iki 2018 m. liepos 31 d. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 111.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.

Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iÅ¡ joje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.

Administracinėje byloje pateikti įrodymai (b. l. 20, 110, 111) patvirtina, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 15 bÅ«rio 4 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kuri yra 34,35 kv. m ploto, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,81 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis, pareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, jog gyvenamojoje patalpoje gyveno 9 asmenys, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumo ir konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui visÄ vertinamÄ jį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTÄ® 56 str.).

Pareiškėjas nurodė, kad kameroje buvo tik vienas tualetas, viena praustuvė, kuriais naudojosi 9 asmenys, todėl dažnai tekdavo laukti eilėje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – Normos) 7 punkte nurodoma, kad prausykloje, tualete turi būti praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

Atsižvelgiant į tai, kad kameroje buvo laikomi 9 asmenys, darytina išvada, kad Normos buvo nepažeistos. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kameroje ant langų sudėtos grotos iš išorės ir iš vidaus, todėl langai atsidaro nedaug, patalpų neįmanoma gerai išvėdinti. Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad gyvenamosios patalpos Alytaus PN vėdinamos per atidaromus langus, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. MinėtÄ aplinkybę patvirtina į bylÄ pateiktos fotonuotraukos (b. l. 43, 44).

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ aplinkybės, kad visÄ laikÄ buvo užrakintas ir iÅ¡eiti iÅ¡ kameros galėjo tik 3 valandas per parÄ . Per tÄ laikÄ turėjo spėti pasidaryti valgyti, pasportuoti, iÅ¡siskalbti, pasivaikščioti, pasinaudoti virtuvėle.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atlikdamas Alytaus PN, buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei ir buvo paskirtas į 15 bÅ«rį (6 lokalinis sektorius), 4 gyvenamÄ jÄ patalpÄ . BVK 70 straipsnio 7 dalis numato, kad pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka užrakinami. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr.194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau- ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 731 punktas numato, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose laikantis Å¡ių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens Å¡altinio (731.1 p.), kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos iÅ¡kviesti pataisos pareigÅ«nus (731.2 p.).

Å ių taisyklių 732 punktas numato, kad iÅ¡ kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukÅ¡tų nuteistieji iÅ¡leidžiami pagal dienotvarkėje nustatytÄ laikÄ Ä¯ darbÄ , bendrojo lavinimo mokyklÄ ar profesinio mokymo įstaigÄ , pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklÄ , duÅ¡Ä , socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita BVK nustatyta veikla, sudaryti santuokÄ , iÅ¡kvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiÅ«ros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiÅ«ros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobÅ«džio veikla.

Taigi, pagal aukščiau nurodytÄ jį teisinį reglamentavimÄ , nuteistieji gali bÅ«ti laikomi užrakinti, laikantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatytų sÄ lygų. Nei BVK, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenustato iÅ¡lygos, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi bÅ«ti užrakinami aukÅ¡tuose, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas, kad jis negalėjo bÅ«ti laikomas užrakintas jo gyvenamojoje patalpoje, atmestinas. Atsakovės atstovas teikdamas papildomus duomenis (b. l. 110, 112) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas galėjo dienotvarkėje numatytu laiku dalyvauti pataisos programose, pozityvaus užimtumo priemonių vykdyme, psichologinės terapijos ir socialinės reabilitacijos programose, t. y. 9.00-12.00 val. ir 14.30-17.00 val. iÅ¡leidžiamas iÅ¡ miegamojo patalpos.

PareiÅ¡kėjas ir pats nenurodo, kad ginčo laikotarpiu bÅ«tų buvę pažeistos jo teisės, numatytos BVK 73 straipsnyje, ar bÅ«tų buvę pažeistos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 punkte nustatytos sÄ lygos. Taip pat pareiÅ¡kėjas nepateikia jokių įrodymų, kad jis kuriÄ nors konkrečiÄ dienÄ bÅ«tų prašęs Alytaus PN administracijos dienotvarkėje numatytu metu (9.00 val.-12.00 val. ir 14.30-17.00 val.) jį iÅ¡leisti į bibliotekÄ , į virtuvėlę, skalbyklÄ ar pan., o atsakovo atstovas jį iÅ¡leisti iÅ¡ užrakintos gyvenamosios patalpos bÅ«tų atsisakęs. PareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl jo teisių pažeidimo, laikant jį užrakintoje gyvenamojoje patalpoje, yra grindžiamos subjektyviu jo paties vertinimu, abstrakčiais, deklaratyvaus pobÅ«džio argumentais, todėl laikytinos neįrodytomis ir atmestinos.

Nenustačius Alytaus PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei ir sveikatai) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Ž. T. Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo L.D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Algis Markevičius