ef0378fd-46aa-4fa1-af60-7467ab87b554 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-502-1120/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00897-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.14 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės, Agnės TikniÅ«tės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir JÅ«ratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo M.

B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės E. E. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui M. B., trečiajam asmeniui N. E. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, komunalinių mokesčių priteisimo ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės arba naudojimosi tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė E. E. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovo M.

B. 2 569,99 Eur už komunalinių mokesčių sumokėjimÄ nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki 2020 m. vasario mėnesio; atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise ieÅ¡kovei ir atsakovui priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 0,1278 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 226,85 kv. m bendro ploto, 86,69 kv. m gyvenamojo ploto pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ lAlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ 3I1 p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ 4I1 p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä 5I1 p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikÅ¡telė, tvora, Å¡ulinys, kanalizacijos Å¡ulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir priteisti ieÅ¡kovės asmeninėn nuosavybėn atsakovui priklausančiÄ Â½ dalį viso minėto nekilnojamojo turto, įpareigojant ieÅ¡kovę sumokėti atsakovui 74 000 Eur piniginę kompensacijÄ , jÄ iÅ¡dėstant: 30 000 Eur per penkias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos; 44 000 Eur per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalių santuoka nutraukta 2014 m. birželio 3 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12636-947/2014. Ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė ginčo name gyvena su dviem vaikais – dukra E. B. ir sūnumi M. B., bei savo tėvu N. E., kurio vardu įregistruotas uzufruktas naudotis tiek žemės sklypu, tiek pastatais. Atsakovas daugiau nei ketveri metai ginčo name negyvena, nesilanko, juo nesirūpina, jokių mokesčių nemoka.

IeÅ¡kovė už dujas namo Å¡ildymui nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki 2020 m. vasario mėnesio sumokėjo 6 390,58 Eur, todėl ½ dalis sudaro 3 195,29 Eur. Å iÄ sumÄ mažina atsakovo sumokėta suma iki 3 019,99 Eur. Nekilnojamojo turto padalinti natÅ«ra nėra galimybės. Gyvenamas namas 226,85 kv. m ploto (vieno buto pastatas) pritaikytas gyventi vienai Å¡eimai. Name yra 5 kambariai 86,69 kv. m ploto, 90,89 kv. m rÅ«sio patalpos. Gyvenamojo namo iÅ¡planavimas neleidžia padalyti patalpas natÅ«ra be didesnės žalos turtui, nėra galimybės suformuoti du atskirus butus.

NedalÅ«s yra ir namo priklausiniai, kiti pastatai. Negalima atidalinti ir žemės sklypo Å¡ioje valdoje. Todėl galimas atidalijimo bÅ«das – vienam iÅ¡ bendraturčių pripažinti nuosavybės teises į Å¡iÄ valdÄ natÅ«ra, o kitam – piniginė kompensacija už jam priklausančiÄ dalį. Teismo paskirtas ekspertas V. G. ginčo turtÄ Ä¯vertino 148 000 Eur. IeÅ¡kovė sutinka ir įsipareigoja sumokėti atsakovui 74 000 Eur.

3. Atsakovas M. B. prieÅ¡ieÅ¡kinyje teismo prašė atidalyti E. E. ir M. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį ginčo turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), vadovaujantis 2020 m. kovo 18 d. architekto S. M. parengtu projektu: atidalyti pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , nustatant, kad E. E. nuosavybės teise atitenka projekte suformuotas 116,59 kv. m ploto nekilnojamojo turto kadastrinis vienetas Nr. 1, kurį sudaro patalpos, projekte pažymėtos indeksais: 1-1 (18,01 kv. m), 1-2 (8,41 kv. m), 1-3 (4,30 kv. m), 1-4 (12,53 kv. m), 1-5 (11,92 kv. m), 1-6A (16,47 kv. m), 1-7 (7,88 kv. m), 1-8 (20,77 kv. m), 1-9 (11,23 kv. m), 1-10 (5,07 kv. m);

M. B. nuosavybės teise atitenka projekte suformuotas 107,58 kv. m ploto nekilnojamojo turto kadastrinis vienetas Nr. 2, kurį sudaro patalpos, projekte pažymėtos indeksais: P-l (2 kv. m), P-2 (13,78 kv. m), P-3 (10,77 kv. m), P-4 (6,46 kv. m), P-5 (6,70 kv. m), P-6 (16,72 kv. m), P-7 (16,52 kv. m), P-8 (15,98 kv. m), P-9 (1,06 kv. m), 1-1A (1,65 kv. m), 1-6B (15,94 kv. m); atidalyti pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – lauko tualetÄ ir kiemo aikÅ¡telę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatant, kad E. E. nuosavybės teise atitenka Å«kinis pastatas, kuris projekto schemoje yra pažymėtas indeksu 4Ilp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas, kuris projekto schemoje yra pažymėtas indeksu 5Ilp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko tualetas, kuris projekto schemoje yra pažymėtas indeksu V (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

M. B. nuosavybės teise atitenka Å«kinis pastatas, kuris projekto schemoje yra pažymėtas indeksu 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinis pastatas, kuris projekto schemoje yra pažymėtas indeksu 3Ilp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikÅ¡telė, kuri projekto schemoje yra pažymėta indeksais b1, b2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); nustatyti naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžineriniais statiniais – tvora, Å¡uliniu, kanalizacijos Å¡uliniu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarkÄ :

E. E. paskirti naudotis žemės sklypo 538 kv. m dalį, kuri projekto schemoje yra pažymėta raide A, M. B. paskirti naudotis žemės sklypo 538 kv. m dalį, kuri projekto schemoje yra pažymėta raide B; E. E. ir M. B. palikti toliau bendrai naudotis žemės sklypo 202 kv. m dalį, kuri projekto schemoje yra pažymėta raide C, inžinerinius statinius – tvorÄ , Å¡ulinį, kanalizacijos Å¡ulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie projekto schemoje yra pažymėti indeksais k1, k2.

4. Teismui nusprendus, kad nėra įmanoma pagal 2020 m. kovo 18 d. architekto S. M. parengtÄ projektÄ iÅ¡spręsti klausimÄ dėl E. E. ir M. B. nuosavybės teisių įgyvendinimo į ginčo turtÄ , nustatyti nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkÄ : E. E. paskirti naudotis gyvenamojo namo 117,18 kv. m bendrojo ploto patalpas, kurios 2019 m. vasario 25 d. K. J. parengtame plane yra pažymėtos indeksais: 1-la (18,54 kv. m), 1-2 (8,41 kv. m), 1-3 (4,30 kv. m), 1-4 (12,53 kv. m), 1-5 (11,92 kv. m), 1-6a (16,53 kv. m), 1-7 (7,88 kv. m), 1-8 (20,77 kv. m), 1-9 (11,23kv. m), 1-10 (5,07 kv. m), žemės sklypo 549 kv. m dalį, kuri 2019 m. vasario 25 d.

K. J. parengtame plane yra pažymėta raide A, Å«kinį pastatÄ , pažymėtÄ plane 4Ilp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garaÅ¾Ä , pažymėtÄ plane 5Ilp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko tualetÄ , pažymėtÄ plane V (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); M. B. paskirti naudotis gyvenamojo namo 109,67 kv. m bendrojo ploto patalpas, kurios 2019 m. vasario 25 d. K. J. parengtame plane yra pažymėtos indeksais P-l (2 kv. m), P-2 (13,78 kv. m), P-3 (10,77 kv. m), P-4 (6,46 kv. m), P-5 (6,7 kv. m), P-6 (17,62 kv. m), P-7 (16,52 kv. m), P-8 (15,98 kv. m), P-9 (1,06 kv. m), 1-lb (2,25 kv. m), l-6b (16,53 kv. m), žemės sklypo 549 kv. m dalį, kuri 2019 m. vasario 25 d.

K. J. parengtame plane yra pažymėta raide B, Å«kinį pastatÄ , pažymėtÄ plane 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinį pastatÄ , pažymėtÄ plane 3Ilp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikÅ¡telę, pažymėtÄ plane b1, b2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); E. E. ir M. B. palikti toliau bendrai naudotis žemės sklypo 180 kv. m dalį, kuri 2019 m. vasario 25 d. K. J. parengtame plane yra pažymėta raide C, inžinerinius statinius – tvorÄ bei Å¡ulinį, kanalizacijos Å¡ulinį, pažymėtus plane k1, k2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad namas gali būti atidalintas suformuojant du nekilnojamojo turto vienetus: vienam bendraturčiui atitektų 116,59 kv. m nekilnojamojo turto kadastrinis vienetas Nr. 1, kitam –107,58 kv. m Nr.

2. Bendraturtis, kuriam atitenka nekilnojamojo turto vienetas Nr. 1, naudojasi 538 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta A raide, jam atitenka šioje dalyje esantis ūkinis pastatas, garažas ir lauko tualetas, plane pažymėti indeksais 4I1p, 5I1p, V. Bendraturčiui, kuriam atitenka nekilnojamojo turto vienetas Nr. 2, naudojasi 538 kv. m žemės sklypo dalimi B, jam atitenka šioje dalyje esantys du ūkiniai pastatai, kiemo aikštelė, plane pažymėti indeksais 2I1p, 3I1p, b1 ir b2. Bendraturčiams paliktina bendrai naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta C, taip pat tvora, šuliniu, kanalizacijos šuliniu, plane pažymėtais k1 ir k2.

Teismui nusprendus, kad atsakovo praÅ¡omas atidalijimo bÅ«das negalimas, atsakovas reiÅ¡kia alternatyvų reikalavimÄ nustatyti naudojimosi tvarkÄ ginčo turtu pagal K. J. parengtus namo, žemės sklypo planus, namo dalių paskaičiavimo projektÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu atidalino bendrosios dalinės nuosavybės teise ieÅ¡kovei E. E. ir atsakovui M. B. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 0,1278 ha žemės sklypÄ , 226,85 kv. m bendro ploto, 86,69 kv. m gyvenamojo ploto pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ lAlp, pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ 2I1p, pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ 3I1 p, pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ 4I1 p, pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä 5I1 p, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikÅ¡telė, tvora, Å¡ulinys, kanalizacijos Å¡ulinys, lauko tualetas), esančius (duomenys neskelbtini), ir priteisė ieÅ¡kovės E. E. asmeninėn nuosavybėn atsakovui M.

B. priklausančiÄ Â½ dalį viso minėto nekilnojamojo turto, įpareigojant ieÅ¡kovę E. E. sumokėti atsakovui M. B. 74 000 Eur piniginę kompensacijÄ , jÄ iÅ¡dėstant: 30 000 Eur per penkias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos; 44 000 Eur per du mėnesius nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, paskirstė tarp Å¡alių ir priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Teismas nurodė, kad pagal architekto S. M. parengtÄ projektÄ vienam bendraturčiui atitektų 116,59 kv. m nekilnojamojo turto kadastrinis vienetas Nr. l (jį atsakovas praÅ¡o skirti ieÅ¡kovei). Nekilnojamojo turto kadastrinis vienetas Nr. 2, kurį atsakovas praÅ¡o atidalijant skirti jam, atitektų 107,58 kv. m. Bendraturtis, kuriam atitenka nekilnojamojo turto vienetas Nr. l, naudojasi projekto schemoje nurodyta 538 kv. m ploto žemės sklypo A dalimi, taip pat jam atitenka A dalyje esantis Å«kinis pastatas, garažas ir lauko tualetas, kurie projekto schemoje yra pažymėti indeksais 4Ilp, 5Ilp ir V; bendraturtis, kuriam atitenka nekilnojamojo turto vienetas Nr. 2, naudojasi projekto schemoje nurodyta 538 kv. m ploto – žemės sklypo B dalimi, taip pat jam atitenka B dalyje esantys du Å«kiniai pastatai, kiemo aikÅ¡telė, kurie projekto schemoje yra pažymėti indeksais 2I1p, 3Ilp, b1, b2; bendraturčiams paliktina toliau bendrai naudotis projekto schemoje nurodyta 202 kv. m ploto žemės sklypo C dalimi, tvora, Å¡uliniu, kanalizacijos Å¡uliniu, kurie projekto schemoje yra pažymėti indeksais k1, k2.

4. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ atsakovo pateikto projekto matyti, jog kiekviename iÅ¡ suformuotų nekilnojamojo turto vienetų yra vonios bei virtuvės kambariai, du iÅ¡oriniai įėjimai į namÄ (įskaitant atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ namo pusrÅ«sio patalpas). Tačiau pusrÅ«syje gyvena trečiasis asmuo, ten jo kambarys, virtuvė, vonia. Be to, pusrÅ«syje yra įrengta namo katilinė, iÅ¡ kurios Å¡ildomas visas gyvenamasis namas, ten įrengti vandens filtrai. Atidalijant namÄ pagal atsakovo pateiktÄ projektÄ , ieÅ¡kovė liktų be namo Å¡ildymo sistemos.

Pateiktame projekte nėra numatyta, kur turėtų ir galėtų būti įrengta kita ieškovei tenkančios namo dalies šildymo sistema. Vadinasi, ieškovei atidalytos patalpos negalėtų būti tinkamai naudojamos pagal pagrindinę naudojimo paskirtį. Be to, name yra viena vandens, viena dujų, viena elektros tiekimo sistema. Atsakovas teismo posėdžio metu aiškino, kad įrengti atskiras sistemas nesudėtinga, tačiau, nesant aiškumo, kas ir kaip tai turėtų padaryti, tikėtina, jog tarp šalių kils konfliktinės situacijos.

5. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad egzistuoja techninės galimybės protingomis sÄ naudomis įrengti vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo, dujų tiekimo sistemas praÅ¡omose atidalyti namo patalpose. Be to, pagal projektÄ nekilnojamojo turto vienetų Nr. l ir Nr. 2 patalpų atribojimui pirmame aukÅ¡te turi bÅ«ti įrengtos sienos, tačiau prieÅ¡ieÅ¡kinyje nenurodyta, kas ir kieno lėšomis įrengs sienas. Nors teismo posėdžio metu atsakovas aiÅ¡kino, kad tai padaryti visiÅ¡kai nesudėtinga ir tai galintis padaryti jis, tačiau toks reikalavimas (įpareigojimas) byloje nėra pareikÅ¡tas. Be to, atsakovas nesiÅ«lo ieÅ¡kovei kompensacijos, kuri viena ar kita forma padengtų ieÅ¡kovės praradimus jai neturint galimybės naudotis Å¡ildymo, vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo sistemomis ar atlygintų tokių sistemų, sienų įrengimo iÅ¡laidas ar jų dalį.

6. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas nurodo, jog inžineriniai statiniai – tvora, Å¡ulinys, kanalizacijos Å¡ulinys, projekto schemoje pažymėti indeksais k1 ir k2, paliekami Å¡alims naudotis bendrai, tačiau Å¡ulinys bei kanalizacijos Å¡ulinys yra žemės sklypo B dalyje, kuriÄ atsakovas praÅ¡o skirti naudotis tik jam. Kanalizacija yra vietinė, todėl teismas sutiko su ieÅ¡kove, kad jai bus nepagrįstai apribotos teisės naudotis minėtais įrenginiais. Be to, sklype esančios abi aikÅ¡telės, kurios Å¡alims nuosavybės teise priklauso po ½ dalį, atitenka naudotis atsakovui. Teismo vertinimu, atsakovo pateiktas naudojimosi žemės sklypu projektas neatitinka racionalumo, patogumo, faktinio naudojimo kriterijų. Jo naudojimui numatytoje žemės sklypo dalyje yra dirbama žemė, kurioje stovi trečiojo asmens prižiÅ«rimas Å¡iltnamis, auginamos daržovės.

7. Teismas nustatė, kad atsakovo santykiai konfliktiÅ¡ki ne tik su ieÅ¡kove, trečiuoju asmeniu, bet ir su nepilnamečiais vaikais. Atsakovas ginčo valdoje negyvena apie septynerius metus, jis yra įsigijęs kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Atsakovas nesirÅ«pina jam priklausančia ½ dalimi nekilnojamojo turto. Ginčo name gyvena ieÅ¡kovės tėvas N. E., kuriam nustatyta uzufrukto teisė naudotis visu nekilnojamuoju turtu. Trečiasis asmuo gyvena pusrÅ«syje įrengtose patalpose, kurios pagal atsakovo pateiktÄ atidalijimo projektÄ atitektų atsakovui, todėl teismas nesutiko su atsakovu, kad toks atidalijimas nepažeistų trečiojo asmens interesų, kad jis ir toliau netrukdomai galėtų naudotis visa namų valda.

Teismo vertinimu, nekilnojamojo turto atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal atsakovo siÅ«lomÄ variantÄ reikÅ¡tų jo teisių ir teisėtų interesų suabsoliutinimÄ ieÅ¡kovės teisių ir teisėtų interesų sÄ skaita, todėl Å¡is atsakovo reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas.

8. Teismas sprendė, kad pagal atsakovo pateiktÄ naudojimosi ginčo turtu projektÄ turės bÅ«ti vykdomas kai kurių patalpų atidalijimas, tačiau nenurodoma, kaip ir kieno lėšomis jis bus atliekamas. Atsakovas siÅ«lo nustatyti gyvenamajame name naudojimosi patalpomis tvarkÄ neatsižvelgiant nei į faktinį naudojimÄ si, nei į patalpų paskirtį. Tiek pagal K. J. projektÄ , tiek pagal atidalijimo projektÄ pusrÅ«sio patalpos turi atitekti atsakovui, todėl lieka neaiÅ¡ku, kuri patalpa bus laikoma trečiojo asmens asmeninio naudojimo patalpa.

Nors, atsakovo aiÅ¡kinimu, trečiasis asmuo ir toliau galės naudotis visu ginčo turtu, tačiau esant konfliktiÅ¡kiems santykiams, praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka pažeis ne tik bendraturtės, bet ir trečiojo asmens interesus, neatitiks protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisėtumo principų ir nepadės geriau valdyti bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl naudojimosi žemės sklypu teismas pasisakė nagrinėdamas atsakovo reikalavimÄ dėl statinių atidalijimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad atsakovo reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarkÄ ginčo turtu yra nepagrįstas.

9. Teismas pažymėjo, kad, nors atsakovas, jo atstovas kritikavo eksperto V. G. ekspertizės aktÄ , jo pateiktÄ iÅ¡vadÄ , tačiau kitokio vertinimo neteikė, neprašė skirti pakartotinę ar papildomÄ ekspertizę. Atsakovo pateikti skelbimai apie parduodamas namų valdas Lampėdžiuose nepaneigia eksperto iÅ¡vadų. Atmestini ir atsakovo atstovo argumentai, kad eksperto iÅ¡vada kaip neobjektyvi vertintina dėl to, kad ekspertizė buvo paskirta atlikti ieÅ¡kovės pasiÅ«lytam ekspertui. Taigi teismas eksperto V. G. pateikta iÅ¡vada abejoti neturėjo pagrindo, pripažino, kad ginčo turto vertė yra 148 000 Eur.

10. Teismas sprendė, kad į bylÄ pateikti įrodymai leidžia pripažinti ieÅ¡kovę turint galimybę sumokėti atsakovui 74 000 Eur kompensacijÄ . Tai spręstina ne tik iÅ¡ ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimo, kad turi galimybes atsakovui per penkias dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti 30 000 Eur, tačiau ieÅ¡kovė į bylÄ pateikusi ne vienÄ banko praneÅ¡imÄ , jog bankas galėtų suteikti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ kreditÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 1. Atsakovas M.

B. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis ir tenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 15.1. Aplinkybė, kad atsakovas nesinaudoja jam priklausančia turto ½ dalimi, per se (liet. pati savaime) negali bÅ«ti pagrindu taikyti iÅ¡imtinį turto atidalijimo bÅ«dÄ (iÅ¡mokant kompensacijÄ ).

Juolab kad 2020 m. kovo 18 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su fotonuotraukomis įrodo, jog name yra atsakovo daiktų. 15.2. Aplinkybė, kad bylos eigoje atsakovas įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ , per se negali bÅ«ti priežastimi atmesti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus. Teismų praktikoje turto atidalijimo, iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais, taikymas nėra siejamas su tuo, ar asmuo nuosavybės teise (ne)turi kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ svarbiausia yra nustatyti, ar yra techninės galimybės atidalyti turtÄ , nepadarant jam neproporcingos žalos.

Tuo labiau, kad sprendime minimas atsakovo neseniai įsigytas nekilnojamas turtas yra įkeistas hipoteka. 15.3. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad sprendimo priėmimo dienÄ atsakovo santykiai su vaikais ir trečiuoju asmeniu E. E. buvo konfliktiÅ¡ki. Teismas, tvirtindamas prieÅ¡ingai, nurodo aplinkybę apie prieÅ¡ daugiau kaip du metus įvykusį ginÄÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, o ne tarp atsakovo ir nurodytų trečiųjų asmenų. 15.4. AtsakovÄ su namu sieja emocinis ryÅ¡ys. Turtas yra atsakovo artimųjų (motinos) palikimas (atsakovo močiutė turtÄ paliko jo motinai), kuriuo santuokos metu jis pasidalino su ieÅ¡kove, t. y. 2010 m. rugsėjo 22 d. dovanojimo sutartimi padovanojo ieÅ¡kovei ½ dalį turto.

Be to, tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovui priklausančiu turtu po santuokos nutraukimo naudojasi jų nepilnamečiai vaikai, kuriems yra reikalingas tėvo buvimas. Atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kiniu ir pareikÅ¡damas prieÅ¡ieÅ¡kinį, siekia tiek užtikrinti saugiÄ vaikų aplinkÄ , dalyvauti jų auklėjime, tiek neprarasti dalies turto, kuris yra Å¡eimos palikimas. 15.5. Teismas, nurodydamas, kad atsižvelgia į uzufruktoriaus interesus naudotis namu, žemės sklype esančiu daržu, niekaip nepagrindė, jog Å¡alių teisių ir pareigų, susijusių su uzufruktoriumi, turinys pasikeistų po turto atidalijimo natÅ«ra arba naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.

Uzufrukto pagrindu uzufruktorius turi teisę gyventi bet kur name, įskaitant, pusrÅ«sį, pirmÄ ir antrÄ aukÅ¡tus. Sprendime nepagrįstai yra pabrėžiama, kad nėra aiÅ¡ku, kuria turto dalimi uzufruktorius naudotųsi patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį. Aplinkybė, kad uzufruktorius Å¡iuo metu naudojimui yra pasirinkęs pusrÅ«sio patalpas, nereiÅ¡kia, kad jis neteks teisės gyventi pasirinktoje ar kitose namo patalpose, o tuo pačiu, kad turto atidalijimo ar naudojimosi tvarkos projektų sprendiniai yra pažeidžiantys uzufruktoriaus interesus. 15.6.

Konfliktiniai bendraturčių tarpusavio santykiai negali bÅ«ti pagrindu atmesti atsakovo reikalavimus ir tuo pagrindu taikyti turto atidalijimÄ , priteisiant kompensacijÄ . Sprendime be 2018 m. lapkričio 22 d. įvykusio ieÅ¡kovės ir atsakovo ginčo nėra nurodomos jokios kitos aplinkybės, leidžiančios tvirtinti, kad sprendimo priėmimo metu bendraturčių santykiai yra konfliktiÅ¡ki. Kaip teisingai yra nurodoma sprendime, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nepasitvirtinus pareiÅ¡kime ieÅ¡kovės nurodytai įvykio versijai. 15.7.

Turto atidalijimo projektÄ parengė kvalifikuotas architektas S. M., kuris patvirtino, kad namas gali bÅ«ti atidalytas natÅ«ra, nepadarant neproporcingos žalos – namas gali bÅ«ti techniÅ¡kai atidalytas, suformuojant du nekilnojamojo turto objektus, turinčius atskirus įėjimus, savarankiÅ¡kas elektros, vandens, Å¡ilumos tiekimo sistemas. IeÅ¡kovė į bylÄ nėra pateikusi jokio kito specialisto parengto dokumento, kuris patvirtintų, kad name nėra įmanoma įrengti savarankiÅ¡kas elektros, vandens, Å¡ilumos tiekimo sistemas. 15.8.

Nepagrįstas sprendimo motyvas, kad atsakovas turėjo įrodyti, jog namo patalpose atitinkamos sistemos gali bÅ«ti įrengtos nepatiriant didelių sÄ naudų. Nei CK, nei Lietuvos teismų praktikoje nėra nurodyta, kad praÅ¡ant teismo atidalyti turtÄ natÅ«ra arba nustatyti naudojimosi turtu tvarkÄ ieÅ¡kinio / prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyke privalo bÅ«ti įvardinti visi veiksmai, kurie bus atlikti įgyvendinant teismo sprendimÄ . Lietuvos teismų praktikoje bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomi statiniai / jų dalis yra atidalijama kiekvienam iÅ¡ bendraturčių priteisiant atitinkamas statinio patalpas ir paliekant bendraturčiams teisę spręsti, ar jie iÅ¡ priskirtų patalpų formuos naujus nekilnojamojo turto objektus. 15.9.

Sprendimo motyvai, kad nėra aiÅ¡ku, kas ir kieno lėšomis įrengs sienas, atskirs Å¡ildymo, vandentiekio, nuotekų Å¡alinimo, dujų tiekimo sistemas, nepaneigia, bet patvirtina, kad faktiÅ¡kai turto atidalijimas natÅ«ra arba naudojimosi turtu tvarkos nustatymas yra įmanomas. Nors teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, sprendime yra akivaizdžiai daroma prielaida, kad aptartų klausimų neiÅ¡sprendimas sÄ lygos Å¡alių konfliktus. 15.10. Sprendime nėra nurodyta jokių techninių kliūčių, dėl kurių bÅ«tų neįmanoma įvykdyti naudojimosi tvarkos projekto, turto atidalijimo projekto dalies dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo į žemės sklypÄ , jame esančiÄ tvorÄ , Å¡ulinį, kanalizacijos Å¡ulinį.

Teismas tik nurodo, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų apribota teisė naudotis Å¡uliniu, kanalizacijos Å¡uliniu, kurie yra atsakovo naudojimui priskirtoje žemės sklypo dalyje. Pagal naudojimosi tvarkos projektÄ , turto atidalijimo projektÄ , minėti inžineriniai statiniai yra paliekami bendram naudojimui. Atsakovo kliudymas ieÅ¡kovei naudotis Å¡iais bendro naudojimo objektais reikÅ¡tų teismo sprendimo nevykdymÄ . 15.11. Teismas, atmetęs prieÅ¡ieÅ¡kinį, nevertino, ar yra techninės galimybės atidalyti turtÄ natÅ«ra, nepadarius jam neproporcingos žalos, taip pat, ar yra įmanoma nustatyti kitokiÄ naudojimosi turtu tvarkÄ , nei yra pasiÅ«lęs atsakovas.

IeÅ¡kovė negalimumÄ atidalinti turtÄ natÅ«ra arba nustatyti naudojimosi turtu tvarkÄ grindė niekuo nepagrįstais subjektyviais samprotavimais. Aplinkybę, kad nėra techninių kliūčių atidalyti turtÄ natÅ«ra ar nustatyti naudojimosi turtu tvarkÄ , patvirtina K. J. parengta statinių kadastrinių matavimų byla, namo aukÅ¡tų planai, naudojimosi tvarkos projektas, architekto S. M. parengtas turto atidalijimo projektas, 2015 metais pačios ieÅ¡kovės iniciatyva UAB „Projektų vystymo grupė“ parengtas projektas, kurio tikslas – žemės sklypo padalinimas į du žemės sklypus. 15.12.

Atsakovui nuosavybės teise priklausanti namo idealioji dalis nėra mažesnė už ieÅ¡kovei priklausančiÄ dalį, t. y. ieÅ¡kovei ir atsakovui priklauso po ½ dalį namo. Sprendime nėra nurodoma, kad atsakovui priklausanti namo dalis neva neleidžia racionaliai jÄ atskirti arba kad atsakovas dėl turimos nuosavybės teisės apimties neva neturi realios galimybės naudotis namo dalimi. 15.13. Sprendimas taikyti subsidiarų turto atidalijimo bÅ«dÄ priimtas, ieÅ¡kovei neįrodžius, kad atsakovui priteistina 74 000 Eur kompensacija atitinka turto rinkos vertės ½ dalį.

Piniginės kompensacijos nustatymas pagal ekspertizės akto iÅ¡vadas yra nepagrįstas, nes teismo eksperto skyrimo procedÅ«ra buvo atlikta, pažeidžiant Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , o byloje gautas ekspertizės aktas buvo parengtas, nesivadovaujant Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta turto ir verslo vertinimo metodika (toliau – Metodika). 15.14. Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartyje skirti teismo ekspertizę nebuvo pateikta jokių motyvų, kodėl į ekspertizės atlikimÄ nėra įtraukiamas atsakovo siÅ«lomas ekspertas V.

L.. 15.15. Metodikos 55 punkte yra nustatyta, kad turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais. Jeigu du turto vertinimo metodai netaikomi, turto vertintojas tai privalo pagrįsti turto vertinimo ataskaitoje. Ekspertas pasirinko taikyti tik vienÄ lyginamÄ jį metodÄ ir nepagrindė, kodėl vieno lyginamojo metodo taikymas neva yra pakankamas, siekiant nustatyti viso turto rinkos vertę. 15.16. Ekspertizės akte iÅ¡dėstytas vertės paskaičiavimas patvirtina, kad nustatyta 148 000 Eur suma – tai namo rinkos vertė, prilyginta viso turto rinkos vertei.

Taigi ekspertas nevertino trijų Å«kinių pastatų, kiemo statinių, garažo rinkos vertės, darydamas prielaidÄ , kad jie neva yra mažaverčiai. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir eksperto sprendimas pasirinkti lyginamuosius objektus, neatsižvelgiant į tai, kad turtÄ sudaro ne tik žemės sklypas, namas, bet ir trys Å«kiniai pastatai, garažas, kiemo statiniai. 15.17. Prie ekspertizės akto nėra pridėti dokumentai, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, kaip palyginamojo metodo taikymo metu buvo atrinkti lyginamieji objektai.

Ekspertizės akte parinkti 3 ir 4 lyginamieji objektai yra netinkami palyginimui, nes jų statybos metai – 1994 ir 1991, kai tuo tarpu name 2010 metais buvo atliktas paprastasis remontas, dėl kurio namo plotas padidėjo 45,53 m2 arba net daugiau kaip 25 proc. Be to, eksperto pasirinkti lyginamieji objektai apima laikotarpį nuo 2018-01 iki 2019-12, t. y. tik 24 mėnesių laikotarpį, o ne Metodikoje nurodytÄ 36 mėnesių laikotarpį. 15.18. Prie ekspertizės akto nėra pridėtas metodikoje nurodytos formos turto apžiÅ«ros aktas.

Ekspertas nepateikė jokių duomenų apie tai, ar turto savininkai buvo informuoti apie apžiÅ«ros datÄ bei laikÄ ir dėl kokių priežasčių jie nedalyvavo turto apžiÅ«roje. Prie ekspertizės akto pridėtose 2020 m. sausio 6 d. fotonuotraukose nėra užfiksuotas trijų Å«kinių pastatų, garažo vidus. 15.19. IÅ¡ sprendimo nėra aiÅ¡ku, kuo vadovaujantis teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovė atsakovui priklausančiÄ piniginę kompensacijÄ privalo sumokėti ne teismo sprendimo įsiteisėjimo dienÄ , o vėliau tam tikromis dalimis.

Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar iÅ¡dėstymas yra galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iÅ¡ karto negalima dėl sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Vadinasi, teismas atidėdamas sprendimo dalies dėl piniginės kompensacijos priteisimo įvykdymÄ per se pripažino, kad ieÅ¡kovės turtinė padėtis yra bloga. Sprendimas Å¡ioje dalyje yra prieÅ¡taringas, nes teismas taip pat nusprendė, kad Luminor Bank AB, įvertinęs ieÅ¡kovės kreditingumÄ , paskolintų ieÅ¡kovei trÅ«kstamÄ 44 000 Eur pinigų sumÄ sprendimo įvykdymui; sÄ lyginis, nes jo visiÅ¡kas įvykdymas priklauso nuo to, ar bankas (ne)paskolins ieÅ¡kovei 44 000 Eur piniginių lėšų. 15.20.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų apie savo finansinę bÅ«klę, įskaitant, kad ieÅ¡kovė turi 30 000 Eur santaupų bei kad jos kreditingumas, finansinis pajėgumas yra pakankamas sudaryti su banku kredito sutartį ir jÄ vykdyti. 15.21. PraneÅ¡imai niekaip negali įrodyti, kad priimant sprendimÄ egzistavo reali ieÅ¡kovės galimybė per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti iÅ¡ banko 44 000 Eur ir juos sumokėti atsakovui, nes praneÅ¡imuose nurodyti banko preliminarÅ«s sprendimai dėl bÅ«sto kredito suteikimo nebegaliojo sprendimo priėmimo metu.

PraneÅ¡imuose expressis verbis (liet. (tiesiogiai, aiÅ¡kiais žodžiais) yra nurodoma, kad jie nėra banko įsipareigojimas suteikti bÅ«sto kreditÄ ieÅ¡kovei ir negali bÅ«ti jokio investicinio sprendimo ir/arba vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis.

2. IeÅ¡kovė E. E. ir trečiasis asmuo N. E. atsiliepime praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 16.1. Gyvenamojo namo iÅ¡planavimas bei jame įrengtų patalpų paskirtis neleidžia padalinti patalpas natÅ«ra be didesnės žalos turtui, nėra galimybės nei suformuoti atskirus du butus pagal architekto S. M. paruoÅ¡tÄ projektÄ , nei nustatyti naudojimosi tvarkÄ gyvenamuoju namu, Å«kiniais pastatais ir žemės sklypu pagal matininko K.

J. parengtus projektus. 16.2. Pagal architekto S. M. parengtÄ projektÄ vienam iÅ¡ bendraturčių atitektų 116,59 kv. m gyvenamojo namo (nekilnojamojo turto kadastrinis vienetas Nr. 1), kurį siÅ«lo skirti ieÅ¡kovei, o kitam bendraturčiui (atsakovui) – 107,58 kv. m (nekilnojamojo turto kadastrinis vienetas Nr. 2). Pagal patalpas, kurios priskiriamos kadastriniam vienetui Nr. 2, atitektų visos pusrÅ«sio patalpos, tarp kurių patalpa P-4/6,46 kv. m (katilinė), kurioje įrengti viso namo vandens katilų filtrai, įrengta viso namo Å¡ildymo sistema, tad Å¡i patalpa tektų vienam atsakovui asmeninės nuosavybės teise.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kaip atidalijus patalpas pagal jo pateiktÄ projektÄ ginčo gyvenamajame name bÅ«tų iÅ¡spręstas elektros, vandentiekio tinklų ir dujų vamzdyno atidalijimas. 16.3. Pagal architekto S. M. parengtÄ projektÄ dėl patalpų gyvenamajame name atidalijimo visas rÅ«sio patalpas numatoma skirti tik atsakovui, tačiau projekte neatsižvelgta į Å¡ių patalpų paskirtį. Patalpa P-6/17,62 kv. m yra vienintelė patalpa, skirta skalbimui bei lyginimui, o patalpa P-7/16,52 kv. m yra darbo kambarys.

Å iomis patalpomis nuo jų įrengimo naudojasi ieÅ¡kovė. Patalpoje P-8/15,98 kv. m yra įrengtas trečiojo asmens N. E. kambarys, o patalpoje P-3/10,77 kv. m Å¡iam asmeniui įrengta virtuvė. Å iomis patalpomis N. E. naudojasi daugiau nei 9 metus. 16.4. Pagal architekto S. M. parengtÄ projektÄ pirmajame aukÅ¡te patalpa 1-6/33,06 kv. m, į kuriÄ patenkama iÅ¡ koridoriaus 1-1/20,79 kv. m, turėtų bÅ«ti atidalijama į dvi patalpas: 1-6A/16,47 kv. m (ieÅ¡kovei) ir 1-6B/15,94 kv. m (atsakovui). Kadangi naujai numatomas įrengti patalpas skirs naujai statoma siena, kuri turėtų bÅ«ti įrengta dabar esamų durų viduryje, tai projekte nurodyta, jog turės bÅ«ti griaunama esančios sienos dalis tarp patalpos 1-1/20,79 kv. m (koridoriaus) ir dabartinės patalpos 1- 6/33,06 kv. m (kambario) ir įrengiamos į naujai suprojektuotas patalpas 1-6A ir 1-6B kitos durys iÅ¡ koridoriaus.

Tačiau į bylÄ nepateikta jokių duomenų, kas ir kada atliks visus Å¡iuos darbus ir kieno lėšomis tai bus padaryta. AnalogiÅ¡ka situacija pagal architekto S. M. parengtÄ projektÄ numatyta ir dėl pirmajame namo aukÅ¡te esančio koridoriaus 1- 1/20,79 kv. m, numatant įrengti jame dvi atskiras patalpas 1-1/18,01 kv. m (ieÅ¡kovei) ir 1-lA/1,65 kv. m (atsakovui). 16.5. PraÅ¡ant atidalinti Å«kinius pastatus, atsakovas nepateikė jokio projekto dėl jų atidalijimo, neatsižvelgė į faktinį naudojimÄ si Å¡iais pastatais.

Ūkinis pastatas 3Ilp yra faktiškai naudojamas ieškovės, tuo tarpu lauko tualetu, kurį atsakovas siūlo paskirti ieškovei, nesinaudoja nei ieškove, nei vaikai, nei trečiasis asmuo. Be to, valdoje yra dvi kiemo aikštelės, kurios yra gyvenamojo namo priklausiniai, tačiau šiuos abu priklausinius atsakovas prašo paskirti tik jam. Atsakovui prašomoje paskirti žemės sklypo dalyje lieka ir šulinys (k1) bei kanalizacijos šulinys (k2). Kanalizacija yra vietinė, todėl ieškovei būtų nepagrįstai apribota teisė šiais įrenginiais naudotis. 16.6.

Teismas pagrįstai vadovavosi UAB ,,Verslo Klasė NT“ teismo eksperto V. G. rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu. Nors atsakovas nesutinka su nustatyta verte, tačiau savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė, neprašė teismo skirti naujos ekspertizės. 16.7. Nepagrįsti skundo teiginiai, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie savo finansinę galimybę sumokėti atsakovui 74 000 Eur piniginę kompensacijÄ . Teismui ieÅ¡kovė pateikė net 6 Luminor Bank AB praneÅ¡imus apie kredito jai suteikimÄ .

Paskutiniame 2020 m. rugpjūčio 12 d. praneÅ¡ime bankas nurodė, kad įvertinęs kliento kreditingumÄ , priėmė preliminarų sprendimÄ , kad galėtų suteikti ieÅ¡kovei 60 000 Eur kreditÄ . LikusiÄ 14 000 Eur sumÄ ieÅ¡kovė turi galimybę susimokėti pati. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio proceso ribų 1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas.

Dėl ginčo šalių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo 2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl tinkamiausio bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo ar turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

3. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrÄ ja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

4. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginÄÄ , kai vienas (ar keli) iÅ¡ jų reikalauja atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarkÄ , prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir iÅ¡vengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių, t. y. atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiÅ¡kais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe; taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas.

Å i nuostata taikoma, kai nustatoma galimybė atidalyti bendraturčio dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybės natÅ«ra. Tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi bÅ«ti atidalijama iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais, teismas turi teikti prioritetÄ ne atidalijimui iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, nes toks sprendimas iÅ¡saugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę naudotis daiktu.

Bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo iÅ¡mokant jam kompensacijÄ pinigais, o pageidaujant nustatyti naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkÄ , atidalijimas iÅ¡mokant kompensacijÄ taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamÄ naudojimosi tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011).

5. Taigi, atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant kompensacijÄ pinigais, yra bendro daikto atidalijimo reikalavimo iÅ¡imtis – visų pirma turi bÅ«ti sprendžiamas jo atidalijimo natÅ«ra galimumas, net padarant atitinkamÄ (proporcingÄ ) žalÄ daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natÅ«ra arba jei atidalijant natÅ«ra daiktÄ bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, turi bÅ«ti sprendžiama dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo. Ir tik nesant Å¡ios galimybės, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali bÅ«ti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Atidalijimo bÅ«do – priteisiant kompensacijÄ pinigais – taikymo iÅ¡imtinumÄ lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).

6. Piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto atidalijimo natÅ«ra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio sutikimui. Jeigu nėra bendraturčių sutarimo dėl Å¡io nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«do, tai jis paprastai gali bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, kai nėra galimybės atidalyti turtÄ natÅ«ra nepadarius Å¡iam neproporcingos žalos ir nustatyti bendraturčio pageidaujamÄ naudojimosi tvarkÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginÄÄ ir parinkdamas bendrosios nuosavybės įgyvendinimo bÅ«dÄ , privalo tirti visas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas faktines aplinkybes dėl atidalijimo natÅ«ra ir naudojimosi tvarkos nustatymo galimybės ir motyvuotai pagrįsti, jog atidalijimas natÅ«ra ir naudojimosi tvarkos nustatymas neįmanomas.

7. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas prioritetinio bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo – atidalijimo natūra, taip pat naudojimosi tvarkos nustatymo netaikymo tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė.

8. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise (kiekvienam po ½ dalį) priklauso gyvenamasis namas, trys Å«kiniai pastatai, garažas, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikÅ¡telė, tvora, Å¡ulinys, kanalizacijos Å¡ulinys, lauko tualetas) ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė atidalinti atsakovo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieÅ¡kovei atidalytÄ turtÄ natÅ«ra, o atsakovui – kompensacijÄ pinigais.

Tuo tarpu atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė atidalinti Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , tris Å«kinius pastatus, garaÅ¾Ä , kitus inžinerinius statinius (lauko tualetÄ , kiemo aikÅ¡telę) natÅ«ra pagal 2020 m. kovo 18 d. architekto S. M. parengtÄ projektÄ bei nustatyti naudojimosi žemės sklypu ir inžineriniais statiniais – tvora, Å¡uliniu, kanalizacijos Å¡uliniu tvarkÄ arba nustatyti naudojimosi minėtu nekilnojamuoju turtu tvarkÄ pagal 2019 m. vasario 25 d.

K. J. parengtÄ planÄ .

9. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu apelianto (atsakovo) prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, konstatavęs, kad atsakovas byloje nepateikė tinkamai parengto gyvenamojo namo atidalijimo natÅ«ra projekto, patvirtinančio atidalijimo realiÄ galimybę ir tokio atidalijimo kaÅ¡tus, bei naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo projekto. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo pateikti atidalijimo natÅ«ra ir naudojimosi tvarkos projektai neatitinka faktinio naudojimosi patalpomis ir patalpų paskirties, o dėl konfliktinių santykių Å¡alių gyvenimas viename name bÅ«tų neįmanomas ir prieÅ¡tarautų tiek ieÅ¡kovės, tiek uzufruktoriaus, tiek nepilnamečių vaikų interesams.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovas turtu nesinaudoja (negyvena jame), juo nesirÅ«pina ir neiÅ¡laiko, turi kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad ginčo turto atidalijimas natÅ«ra ir/ar naudojimosi tvarkos turtu nustatymas nėra galimas ir, atsižvelgdamas į tai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ atidalyti turtÄ , priteisiant atsakovui piniginę kompensacijÄ , tenkino.

10. Apeliantas (atsakovas), nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad byloje pateiktas architekto S. M. parengtas turto atidalijimo projektas patvirtina aplinkybę, kad nėra techninių kliūčių atidalyti turtÄ natÅ«ra, t. y. namas gali bÅ«ti padalintas suformuojant du nekilnojamojo turto objektus, turinčius atskirus įėjimus, savarankiÅ¡kas elektros, vandens, Å¡ilumos tiekimo sistemas, o matininko K. J. parengtas naudojimosi tvarkos projektas bei UAB „Projektų vystymo grupė“ projektas patvirtina, kad gali bÅ«ti nustatyta naudojimosi turtu (namu bei jos priklausiniais ir žemės sklypu) tvarka. Apeliantas skunde taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas už atidalytÄ turtÄ kompensacijÄ atsakovui, nesant jo sutikimo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kuriÄ atidalijimas iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais laikomas iÅ¡imtiniu atidalijimo bÅ«du.

11. Kaip minėta, piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies atskyrimo natÅ«ra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio (ar kelių bendraturčių) sutikimui. Jeigu nėra bendraturčių sutarimo dėl Å¡io nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«do, tai jis paprastai gali bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, kai nėra galimybės nei atidalyti turtÄ natÅ«ra nepadarius neproporcingos žalos daikto paskirčiai, nei nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarkÄ . Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensacijÄ galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iÅ¡ bendraturčio paėmimas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi, savininko interesas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2012).

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡is atidalijimo bÅ«das yra subsidiaraus, iÅ¡imtinio pobÅ«džio. NegalimumÄ atidalyti Å¡alių gyvenamÄ jį namÄ natÅ«ra pirmosios instancijos teismas, be kita ko, grindė tuo, kad atsakovas ginčo name negyvena, turi įsigijęs kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nėra nusprendęs, kÄ darys su atidalyta turto dalimi (ar pats gyvens, ar nuomos, ar laikys neapgyvendintÄ ). Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad asmuo negyvena ginčo name ir, tikėtina, pats nesinaudos jam priklausančiu turtu, nes turi kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , savaime negali paneigti jo nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ .

Pažymėtina, kad nuosavybės teisę sudaro ne tik teisė naudotis turtu, bet taip pat jį valdyti ir juo disponuoti. Aplinkybė, kuriam iÅ¡ bendraturčių turtas labiau reikalingas natÅ«ra, svarstytina tik tuo atveju, kai sprendžiama dėl viso turto priteisimo natÅ«ra vienam iÅ¡ bendraturčių, o kitam – kompensacijos pinigais iÅ¡mokėjimo. Tačiau Å¡is atidalijimo bÅ«das, kaip jau minėta, nesant visų bendraturčių sutikimo, paprastai taikomas tik tada, kai nėra galimybės nei atidalyti turtÄ natÅ«ra, nei nustatyti naudojimosi juo tvarkÄ .

Pastaraisiais atvejais Å¡i aplinkybė nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, nes geriausiai bendraturčio nuosavybės teises užtikrina ir apsaugo turto atidalijimas natÅ«ra arba naudojimosi tvarkos nustatymas, leidžiantis bendraturčiui visa apimtimi įgyvendinti savo nuosavybės teises į konkretų turtÄ . TokiÄ praktikÄ formuoja ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

12. Spręsdamas dėl (ne)galimumo ginčo gyvenamÄ jį namÄ atidalyti natÅ«ra, pirmosios instancijos teismas vertino Å¡alių santykius ir priėjo prie iÅ¡vados, kad dėl atsakovo konfliktiÅ¡ko elgesio su ieÅ¡kove, trečiuoju asmeniu ir nepilnamečiais vaikais Å¡alių gyvenimas viename name bÅ«tų neįmanomas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybės, tokios kaip bendraturčių tarpusavio santykiai, yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos, sprendžiant dėl galimybės atidalyti bendraturčius iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės natÅ«ra, tačiau jos negali bÅ«ti lemiamos, suteikiant pirmenybę iÅ¡imtinei priemonei – atidalijimui iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais, nepaisant realios galimybės atidalyti bendrosios nuosavybės teise valdomÄ turtÄ natÅ«ra buvimo, neįvertinus atidalijimo natÅ«ra įgyvendinimo kaÅ¡tų dydžio ir kiekvieno iÅ¡ bendraturčių galimybių juos prisiimti.

Juolab kad Å¡iuo atveju Å¡alių konfliktiniai santykiai yra grindžiami aplinkybe apie prieÅ¡ daugiau kaip dvejus metus įvykusį ginÄÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos sudėties. Jokių kitų duomenų apie Å¡alių konfliktinį elgesį byloje nėra pateikta.

13. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo reikalavimus dėl turto atidalinimo natÅ«ra ar naudojimosi tvarkos nustatymo, savo sprendimÄ , be kita ko, motyvavo tuo, kad atsakovo pateikti turto atidalinimo bei naudojimosi tvarkos projektai pažeis trečiojo asmens (uzufruktoriaus) teises ir teisėtus interesus, kadangi tiek patalpos, kuriomis naudojasi uzufruktorius, tiek žemės sklypo dalis, kuriÄ savo reikmėms naudoja uzufruktorius, priskiriamos atsakovui. Tačiau teisėjų kolegija pritaria apelianto skundo argumentams, kad Å¡alių teisių ir pareigų, susijusių su uzufruktoriumi, turinys nepasikeistų po turto atidalijimo natÅ«ra ar naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Pagal CK 4.142 straipsnio 4 dalį pasikeitus daikto, į kurį nustatytas uzufruktas, savininkui, uzufruktas iÅ¡lieka. Taigi, net ir atidalijus turtÄ natÅ«ra, uzufruktorius turi teisę gyventi bet kuriose namo patalpose (pirmame aukÅ¡te ar pusrÅ«syje) ir naudotis bet kuria žemės sklypo dalimi, nepriklausomai nuo savininko pasikeitimo.

14. Byloje nustatyta, kad Å¡alims nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir žemės sklypas yra gana didelio bendro ploto (gyvenamasis namas – 224,17 kv. m, žemės sklypas – 1 278 kv. m), name yra du vonios ir virtuvės kambariai, du iÅ¡oriniai įėjimai į namÄ (įskaitant atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ namo pusrÅ«sio patalpas), du atskiri įvažiavimai į sklypÄ , susisiekimas su vieÅ¡aisiais keliais. Tiek patalpų atidalijimo projektÄ rengęs architektas, tiek naudojimosi tvarkos planus rengęs matininkas patvirtino, jog ginčo gyvenamasis namas yra dalus ir jį įmanoma atidalyti natÅ«ra arba nustatyti naudojimo juo tvarkÄ .

Ä®vertinusi visÄ bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pagrindė iÅ¡imtinio atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«do taikymo bÅ«tinybę ir buvo iÅ¡naudotos visos galimybės atidalyti bendraturčius iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės natÅ«ra be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ar nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ .

15. Nagrinėjamoje byloje apeliantas galimybę atidalyti gyvenamÄ jį namÄ natÅ«ra be neproporcingos žalos jo paskirčiai grindžia 2020 m. kovo 18 d. architekto S. M. parengtu projektu. Pagal architekto parengtus planus gyvenamojo namo atidalijimas atliekamas taip, kad vienam bendraturčiui paskiriama dalis patalpų, esančių pirmajame aukÅ¡te ir mansardos (pastogės) patalpos, kitam – visos patalpos, esančios pusrÅ«syje, ir dalis patalpų pirmajame aukÅ¡te. Pagal plotus namas atidalijamas maždaug vienodomis dalimis: vienam bendraturčiui tenka 71,64 kv. m pirmojo aukÅ¡to ploto ir 44,95 kv. m mansardos (pastogės) ploto, iÅ¡ viso – 116,59 kv. m., o kitam – 89,99 kv. m pusrÅ«sio ploto ir 17,59 kv. m pirmojo aukÅ¡to ploto, iÅ¡ viso – 107,58 kv. m.

Pagal architekto S. M. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemÄ bendraturtis, kuriam atitenka nekilnojamojo turto vienetas Nr. l, naudojasi projekto schemoje nurodyta 538 kv. m ploto žemės sklypo A dalimi, taip pat jam atitenka A dalyje esantis Å«kinis pastatas, garažas ir lauko tualetas, kurie projekto schemoje yra pažymėti indeksais 4Ilp, 5Ilp ir V; bendraturtis, kuriam atitenka nekilnojamojo turto vienetas Nr. 2, naudojasi projekto schemoje nurodyta 538 kv. m ploto – žemės sklypo B dalimi, taip pat jam atitenka B dalyje esantys du Å«kiniai pastatai, kiemo aikÅ¡telė, kurie projekto schemoje yra pažymėti indeksais 2I1p, 3Ilp, b1, b2; bendraturčiams paliktina toliau bendrai naudotis projekto schemoje nurodyta 202 kv. m ploto žemės sklypo C dalimi, tvora, Å¡uliniu, kanalizacijos Å¡uliniu, kurie projekto schemoje yra pažymėti indeksais k1, k2.

16. Tuo tarpu galimybę nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ apeliantas grindžia 2019 m. vasario 25 d. matininko K. J. parengtu projektu, pagal kurį vienam bendraturčiui tenka naudotis gyvenamojo namo 117,18 kv. m bendrojo ploto patalpomis, žemės sklypo 549 kv. m dalimi, plane pažymėta raide A, Å«kiniu pastatu, pažymėtu plane 4Ilp, garažu, pažymėtu plane 5Ilp, lauko tualetu, pažymėtu plane V, o kitam bendraturčiui – gyvenamojo namo 109,67 kv. m bendrojo ploto patalpomis, žemės sklypo 549 kv. m dalimi, plane pažymėta raide B, Å«kiniu pastatu, pažymėtu plane 2I1p, Å«kiniu pastatu, pažymėtu plane 3Ilp, kiemo aikÅ¡tele, pažymėta plane b1, b2; Å¡alims paliktina toliau bendrai naudotis žemės sklypo 180 kv. m dalimi, plane pažymėta raide C, inžineriniais statiniais – tvora, Å¡uliniu, kanalizacijos Å¡uliniu, pažymėtais plane k1, k2.

17. Ä®vertinęs architekto S. M. parengtÄ atidalijamų patalpų ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektÄ , pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jame nėra jokių duomenų apie inžinierinių tinklų (dujų, elektros tiekimo, vandentiekio, nuotekų Å¡alinimo) atidalijimÄ (t. y. atsakovas neįrodė, kad egzistuoja techninės galimybės protingomis sÄ naudomis įrengti vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo, dujų, elektros tiekimo sistemas praÅ¡omose atidalyti namo patalpose); nenurodyta, kas ir kieno lėšomis įrengs sienas nekilnojamojo turto patalpų atribojimui pirmame namo aukÅ¡te; pagal naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ dalis gyvenamojo namo priklausinių, kurie paliekami Å¡alims naudotis bendrai, patenka į žemės sklypo dalį, kuri priskirtina naudotis tik atsakovui; projektai neatitinka faktinio naudojimosi patalpomis ir patalpų paskirties.

Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad apelianto pateikta architekto S. M. gyvenamojo namo atidalijimo schema nėra pakankama įvertinti, ar namo atidalijimas natÅ«ra, nepadarant žalos daiktui ir nepakeičiant pagrindinės jo naudojimo paskirties, yra galimas ir realus. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kais motyvais teismas atmetė ir atsakovo reikalavimÄ dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo pagal 2019 m. vasario 25 d. matininko K. J. parengtÄ projektÄ .

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo sprendžiant atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės klausimÄ , yra konstatavęs, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, bÅ«tent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimÄ su ieÅ¡kovo reikalavimu, gali pateikti motyvus, tiek iÅ¡dėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ projektÄ , tiek pasiÅ«lydamas aiÅ¡kias alternatyvias ieÅ¡kovo atsidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

19. Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teikiamo atidalijimo natÅ«ra pasiÅ«lymas turi bÅ«ti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieÅ¡tarauti imperatyvioms teisės normoms, įgyvendinamas techniÅ¡kai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus (atsižvelgiant į tai, kad tokie objektai ne naujai statomi, o formuojami (atidalijami) iÅ¡ jau esančio), atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. PasiÅ«lymo pagrindimui gali bÅ«ti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiÅ«lymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiÅ¡kinantys) projektinį pasiÅ«lymÄ , tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi bÅ«ti pakankami siÅ«lomų sprendinių tinkamumui pagrįsti.

Teikiami dokumentai gali priklausyti ir nuo atidalijamo turto objekto rūšies bei paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019).

20. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apelianto (atsakovo) byloje pateiktas patalpų atidalijimo planas nėra pakankamas iÅ¡vadai apie atidalijimo natÅ«ra galimybę padaryti. Architekto S. M. parengtame projekte tik lakoniÅ¡kai aptarti atskiri su atidalijimo įgyvendinimu susiję klausimai (sienų įrengimo, atskiriant patalpas, bei esamų pertvarų durų įrengimui griovimo galimybės), tačiau iÅ¡ patalpų planų neaiÅ¡ku (t. y. nėra pateikti projektiniai sprendiniai), kaip pagal apelianto siÅ«lomÄ gyvenamojo namo atidalijimo variantÄ bÅ«tų iÅ¡spręsti inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklo, Å¡ildymo sistemų) atskyrimo klausimai.

Pažymėtina, kad, suformavus atskirus objektus, inžinerinės komunikacijos neturėtų likti bendros. Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų apie inžinerinių sistemų atidalinimo ir sienų įrengimo bei pertvarų griovimo/durų įrengimo kaÅ¡tus, jų pasidalinimo tarp Å¡alių/kompensavimo tvarkÄ . Nors aptariamu atveju atidalijamų patalpų planus parengė atestuotas architektas, iÅ¡ nurodytų dokumentų taip pat neaiÅ¡ku, ar atidalyti siÅ«lomos dalys atitinka esminius statinio reikalavimus (mechaninis atsparumas ir pastovumas; gaisrinė sauga; higiena, sveikatos ir aplinkos apsauga; apsauga nuo triukÅ¡mo; kt.) (Statybos įstatymo 4 straipsnis).

Pažymėtina ir tai, kad pagal apelianto siÅ«lomÄ turto atidalijimo variantÄ nėra sprendžiamas žemės sklypo atidalijimo klausimas, o praÅ¡oma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , tačiau pagal pateiktÄ projektÄ dalis gyvenamojo namo priklausinių, kurie paliekami Å¡alims naudotis bendrai (Å¡ulinys ir kanalizacijos Å¡ulinys), patenka į žemės sklypo dalį, kuri priskirtina naudotis tik atsakovui (B dalis). Apelianto pateiktame matininko K. J. naudojimosi turtu tvarkos nustatymo projekte taip pat nėra iÅ¡spręsti minėti klausimai.

21. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminÄ jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesÄ , yra atsakingas už tinkamÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymÄ ir įrodinėjimo dalyko nustatymÄ , gali reikalauti paaiÅ¡kinimų iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias bÅ«tina nustatyti siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , pasiÅ«lyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog pagal apelianto (atsakovo) pateiktÄ atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantÄ Å¡alims ir toliau liktų tam tikrų bendro naudojimo objektų (inžinerinės sistemos ar kt.), taip pat manant, jog projektinis gyvenamojo namo atidalijimo pasiÅ«lymas ir/ar naudojimosi tvarkos projektas nėra pakankamai informatyvÅ«s tam, jog bÅ«tų galima įvertinti galimybės atidalyti namÄ natÅ«ra realumÄ , taip pat naudojimosi turtu tvarkos nustatymo galimybes, teismas galėjo pasiÅ«lyti atsakovui pateikti papildomų įrodymų savo reikalavimams pagrįsti, juolab kad pagal patalpų atidalijimo planÄ parengusio architekto S. M. ir naudojimosi tvarkos projektÄ parengusio matininko K. J. iÅ¡vadas ginčo gyvenamasis namas yra dalus (jį įmanoma padalyti natÅ«ra arba nustatyti naudojimosi juo tvarkÄ ).

23. Papildomai pažymėtina, kad atsakovo pateiktų bendrosios nuosavybės atidalijimo projektų netinkamumas (aukščiau aptarti jų trÅ«kumai) nėra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir taikyti iÅ¡imtinį nuosavybės atidalijimo bÅ«dÄ iÅ¡mokant bendraturčiui kompensacijÄ pinigais. Tuo atveju, jeigu atsakovas neteiktų tinkamai parengto turto atidalijimo / naudojimosi turtu tvarkos nustatymo projekto, o ieÅ¡kovei neįrodinėjant, kad atidalijimas natÅ«ra be neproporcingos žalos daikto paskirčiai nėra galimas ir / ar kad atidalijimo kaÅ¡tai neproporcingai dideli, bÅ«tų pagrindas ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, o ne atidalinti bendrÄ jÄ nuosavybę, vienam iÅ¡ bendraturčių iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju, siekiant teisingai iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės ar naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, bÅ«tina tirti ir vertinti, ar egzistuoja realios galimybės Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ atidalyti natÅ«ra be neproporcingos žalos daiktų paskirčiai taip, kad po atidalijimo neliktų ne tik bendro naudojimo patalpų, bet ir kitų objektų, tarp jų – inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklo, Å¡ildymo sistemų), nes tik tokiu bÅ«du galėtų bÅ«ti užtikrinama socialinė taika ir užkertamas kelias ar bent maksimaliai sumažinamos prielaidos konfliktinėms situacijoms atsirasti.

Nustačius, kad tokia turto atidalijimo galimybė realiai egzistuoja, turėtų bÅ«ti nustatinėjama atidalijimo darbams reikalinga lėšų suma bei sprendžiama, ar ji nėra neproporcingai didelė, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kintos bendraturčių finansinės galimybės padengti visas su atidalijimo įgyvendinimu susijusias iÅ¡laidas, o nesant atidalijimo galimybės ar atidalijimo kaÅ¡tams esant neproporcingai dideliems, tirti ir vertinti, ar yra techninės galimybės pagal atsakovo pateiktÄ planÄ nustatyti naudojimosi tvarkÄ taip, jog abi Å¡alys galėtų atskiromis izoliuotomis gyvenamojo namo patalpomis, nepaliekant bendro naudojimo patalpų, racionaliai naudotis pagal paskirtį.

25. Bylos duomenys ir skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies turinys teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas sprendimas priimtas pirmosios instancijos teismui nepatikrinus ir nenustačius nurodytų aplinkybių, apsiribojus konstatavimu, kad apelianto (atsakovo) pateikti projektas ir patalpų planai nėra pakankami joms nustatyti, tačiau nepasiÅ«lius atsakovui pateikti papildomų įrodymų Å¡ioms esminę reikÅ¡mę byloje turinčioms aplinkybėms pagrįsti (žr. nutarties 37 punktÄ ). Dėl procesinės bylos baigties 26. Materialiosios teisės normų taikymas, nenustačius jų taikymui reikÅ¡mingų faktinių bylos aplinkybių, vertintinas kaip netinkamas. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ sprendimÄ priėmė netinkamai taikydamas CK 4.80 straipsnio 2 dalį, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos.

27. Konstatavus, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė iÅ¡imtinį bendrosios nuosavybės atidalijimo bÅ«dÄ , t. y. vienam iÅ¡ bendraturčių iÅ¡mokant kompensacijÄ , apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovui priklausančios turto dalies (ne)tinkamo įvertinimo bei ieÅ¡kovės galimybių sumokėti atsakovui kompensacijÄ nevertinami.

28. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra Å¡ios normos taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių mastÄ ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

29. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobÅ«džio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi. IÅ¡nagrinėjus Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, bÅ«tų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliacijÄ . Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

30. Apeliacinės instancijos teismui grÄ Å¾inus bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjos Dalia Kačinskienė Agnė TikniÅ«tė JÅ«ratė Varanauskaitė